2025-06-18 Nr. AB-10617-3-64-3-00706-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-587-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00706-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės merės Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, todėl Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, eI3-9045-621/2025, eI3-8054-931/2025, eI3-9357-931/2025, eI3-10002-809/2025, eI3-10655-809/2025 ir kt., kuriose teismas nutartimis atsisakė pareiškėjo skundus priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus. Pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas šioms nutartims neįsiteisėjus (neatsižvelgęs į prieš tai teismo ne kartą nustatytus skundo trūkumus ir jų nepašalinęs) reiškia tapatų reikalavimą, kas sudaro pagrindą taip pat atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 pagrindu priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Vilniaus rūmų pirmininkui ir Teisėjų Garbės teismui. Nepanaikinus Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, pareiškėjas prašo paaiškinti / pasisakyti, kodėl būsima neskundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktus ir įrodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta teise į teisminę gynybą pareiškėjas kreipiasi į teismą, nes tai vienintelis kelias teisėtai apginti pažeistas teises ir interesus. Teismas parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atliekami bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pateikė išankstinę, tendencingą ir šališką išvadą. Tokiu būdu pasireiškė tiesioginis teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi. Teisėjas nutartyje neteisingai vertino faktus ir įrodymus, nes nutartyje nurodytose bylose dar nevyko bylos nagrinėjimai.

Pareiškėjas pateikė į bylą prašymą, kuriame prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 – „neatskiriamas teisinės valstybės principo tyrinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga“, „demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija“, „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės (Teisėjų etikos kodekso); pripažinti, kad laiko ir įstatymo apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningai tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekso, moralės, vertybių sistemos skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos ir esmės; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025 ir 2025 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-599-1188/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą, pradėti ir išnagrinėti bylą (ABTĮ 10 ir 11 str.), pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2, 3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė kreipimąsi dėl sąžiningumo Mažeikių rajono savivaldybės merui. Rašte nurodyta, kad pareiškėjo kreipimasis yra nekonkretus ir nesuprantamas, iš rašto turinio negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad nepagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje buvo atlikti veiksmai, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Pareiškėjas atskiruoju skundu siekia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria suvaržoma (atimama) jo teisė į pažeistų teisių, interesų gynybą, jo skundas (pareiškimas) būtų perduotas nagrinėti pirmosios teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir atskirajame skunde nurodytus reikalavimus, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-575/2025 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde ir prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymų priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde ir prašyme apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde ir prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas