dfa2de70-3d9a-46f5-a513-a0641ce4d4eb · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-43-81/2013Proceso Nr. 1-23-00146-2004-4Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.4., 1.1.8.1.2., 1.2.14.5.2., 2.1.10.1. (S)       KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Kristinai Nekrošienei, Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

B., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, kaltinamiesiems A. G., R. K., jų gynėjams advokatams Tomui L. P., Vitalijai Smolenskienei teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä asmenų neturinčių gyvenamosios vietos Elektrėnų sav., faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas: 1. 2000-05-04 už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 225 str.2d., 214 str.1d.; 2. 2000-09-13 už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 118 str.1d.; 3. 2000-10-09 už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 118 str.1d.;4. 2009-11-06 už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str.1d., 5. 2012-10-11 už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 149 str.1d., 150str.1d.,6. 2012-11-21 už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 215str.1d., 182str.1d.Atlieka laisvės atėmimo bausmę.Teistumai neiÅ¡nykę, -- kaltinamas, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 184 str.2d.

R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, LR pilietė, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, iÅ¡siskyrusi, dirbanti UAB “D.“ direktorės pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista , --kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d. ir 300 str. 3d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:A. G. kaltinamas tuo, kad nuo 2004-07-14 iki 2004-12-13 bÅ«damas nemokios UAB „A.“ į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos, (duomenys neskelbtini) Kaune, direktoriumi, 2004-10-07 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jo vadovaujama nemoki UAB „A.“ įsigijo 100 procentų bankrutuojančios UAB „A.“ beverčių akcijų nepadengtų jokiu turtu už 800 000 litų, kas ženkliai ekonomiÅ¡kai pablogino UAB „A.“ ekonominę padėtį, ir tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas bendrovei 800 000 litų turtinę žalÄ , t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 184 str. 2 d.

Kaltinamoji R. K. 2004-03-01, turėdama iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasinaudodama žinomai suklastota 2003-12-10 UAB „A.“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartimi, kurioje melagingai buvo nurodyta, kad A. K. pardavė jai visas UAB „A.“ akcijas, pagamino netikrÄ dokumentÄ - sprendimÄ , kurio pagrindu paskyrė save eiti UAB „A.“ direktorės pareigas, įraÅ¡ydama Å¡iame sprendime žinomai melagingus duomenis, kad „Bendrovės vienintelė akcininkė yra R.

K. (a/k (duomenys neskelbtini) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“, ir tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2004-03-02 iki 2004-07-14 laikotarpiu, neteisėtai eidama UAB „A.“, registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonės kodas 235543260, direktorės pareigas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad realiai neatliks 473 002,78 litų mokėjimo operacijų, iÅ¡rašė fiktyvius UAB „A.“ kasos iÅ¡laidų orderius: 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 144- 4843,51 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 146- 4710,89 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 145- 3961,61 Lt, 2004-05-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 179- 321,35 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 123- 357,09 Lt , 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 161- 2541,84 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 160- 780 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 154- 15174,71 Lt, 2004-05-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 174- 904,34 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 156- 16474,01 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 122- 1128,24 Lt , 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 120- 884,79 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 121- 1630,36 Lt , 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 147- 2335,27 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 155- 10391,27 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 167- 576,21 Lt, 2004-05-07 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 185- 2171,47 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 157- 19177,44 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 127- 253,81 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 126- 1023,59 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 140- 47674,89 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 152- 15424,02 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 153- 7481,24 Lt, 2004-05-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 176- 836,17 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 151- 29664,33 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 164- 8004,67 Lt, 2004-05-06 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 183- 1121,40 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 150- 29310,31 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 168- 1041,58 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 162- 205766,41 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 165- 16329,89 Lt, 2004-05-04 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 171- 5975,15 Lt, 2004-05-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 173- 3415,70 Lt, 2004-05-06 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 180- 2308,92 Lt, 2004-05-07 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 186- 3675,63 Lt, 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 166- 5330,67 Lt, kuriuos patvirtino savo kaip UAB „A.“ vadovės paraÅ¡u, tokiu bÅ«du suklastodama Å¡iuos dokumentus ir Å¡iuos suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , realiai Å¡ių mokėjimų neatliko, o apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ Â 473 002,78 litų turtÄ , tokiu bÅ«du padarydama didelę 473 002,78 litų žalÄ tikriesiems UAB „A.“ akcininkams.

Šiais veiksmais kaltinamoji R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados Dėl A. G. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184str.2d. Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino:R. K. pažįsta seniai, santykiai normalūs, darbiniai, konfliktų nebuvo. 2004 m. liepos 14 d. įsidarbino UAB ,,A.“, kurios direktore buvo R. K. . Faktinė bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), K. priklausančiame nuosavame name.

Patalpos pirmame aukÅ¡te, direktoriaus kabinetas ir buhalterija. Perimdamas direktoriaus pareigas iÅ¡ R. K. jis pasirašė priėmimo-perdavimo aktÄ . Dokumentai buvo perduoti, antspauduoti, nuo 5 iki 10 segtuvų. Kaip direktorius jis turėjo vadybininkÄ , buhalterę. Buvo penkios degalinės, kuriose dirbo po 3-4 žmones. Bendrovė dar užsiėmė tarptautinių krovinių gabenimu, mažmenine naftos produktų prekyba. Degalinėse buvo prekiaujama ir kitomis bakalėjos prekėmis, alkoholiniais gėrimais prekiavo ne visos degalinės. Vadybininkas L.

M. vadovavo degalinėms, atliko ir kasininko funkcijas. Jis, kaltinamasis, tiesiogiai bendravo su L. M. ir buhaltere L.. Iki jam pradedant eiti direktoriaus pareigas, nebuvo nė vieno akcininko, todėl teismo buvo paskirtas akcijų administratorius. Direktoriui buvo suteikta teisė vykdyti sutartis, sudaryti sandorius be akcijų administratoriaus - Ž. A.. 2004 m. spalio 7 d. kaltinamasis pasiÅ«lė administratoriui Ž. A. sandorį, kuris buvo naudingas bendrovei. Pateikė perkamų UAB ,,A.“ akcijų balansÄ : 100% akcijų už 800 000 Lt.

A. Å . buvo UAB ,,A.“ akcijų savininkas, pateikė balansÄ ir sutarties projektÄ , 800 000 litų kainÄ nustatė pardavėjas – A. Å ..UAB „A.“ balanse buvo apie 1 milijonÄ 200 000 Lt nepaskirstyto pelno už 2004 metus. Pelnas nepaskirstytas, nes tai buvo per metus gautinos sumos (kreditai). Jam, vadovui, nekilo jokių įtarimų dėl bendrovės ,,A.“ akcijų, nes jÄ Å¾inojo kaip patikimÄ Ä¯monę, buvo jos klientas nuo 1993-1994 metų. Bendrovė ,,A.“ tuo metu vertėsi automobilių dalių tiekimu ir prekyba.

Bendrovė ,,A.“ jau sunkai vertėsi, nors iki bankroto dar buvo toli. Balansas buvo teigiamas. Naftos produktų tiekėjai bendrovę traktavo kaip nepatikimÄ , buvo įvykęs dokumentų pagrobimas, dėl ko sumažėjo pasitikėjimas, naftos produktus tiekėjai tiekdavo tik iÅ¡ anksto apmokėjus. Teko pirkti naftos produktus labai mažais kiekiais, kad nenutrÅ«ktų degalinių darbas. Bendrovė jau kurį laikÄ nevykdė veiklos, nuo 2004 metų kovo mėnesio iki gegužės mėnesio, nes neturėjo antspaudo, pažymėjimo, griežtos apskaitos blankų ( ryÅ¡ium su dokumentų vagyste).

Jam tai yra žinoma tik šiuo metu, iš ikiteisminio tyrimo duomenų. Iš R. K. dokumentų perdavimas vyko apie dvi savaites, be to, R. K. apie tai buvo pasakojusi. Bendrovės pažymėjimo dokumento dublikatas buvo išimtas, dokumentai atstatyti, kai jis, kaltinamasis, pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Per dvi savaites jis atleido kelis nereikalingus darbuotojus, susijusius su tarptautiniais pervežimais, kadangi tarptautinių pervežimų veikla buvo nutraukta. Kam buvo parduoti,, lizinginiai“ automobiliai nežino.

Buvo apie penkis automobilius. Prekyba naftos produktais ir tarptautiniai pervežimai buvo lygiaverčiai. Kai jis įsidarbino, ,,A.“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt., bet užsiregistravus Registrų centre paaiÅ¡kėjo, kad yra įregistruotas 210 000 Lt. kapitalas. Å is klausimas buvo sprendžiamas, ir su R. K. nusprendė pripažinti 210 000 Lt. Metinį balansÄ jis tvirtino. KiekvienÄ mėnesį buvo daromos apyskaitos, kurias patvirtindavo jis. Surinkdavo nuo 8000 iki 25 000 litų iÅ¡ vienos degalinės, kurių buvo penkios.

Bendrovė laikėsi tik iÅ¡ degalinių pelno. Po vagystės reikėjo atstatyti finansinį balansÄ , padėtis buvo bloga, bet jis turėjo viltį bendrovę iÅ¡gelbėti: taip nutarė investuoti 800 000 litų, esant UAB „A.“ blogai finansinei padėčiai, ketindamas sujungti dvi įmones, tikėjosi priimdamas įsipareigojimÄ sujungti ,,A.“ ir ,, A.“. Realios galimybės buvo. Bendroves sujungti sprendimÄ priima administratorius. ,,A.“ akcijų įstatinis kapitalas buvo apie 100 000 litų, 1 200 000 litų buvo balanse apskaitytos įmonių skolos, kurias jis laikė patikimomis, žinojo skolininkių įmonių finansinę bÅ«klę, gražinus skolas gaunamos pajamos.

Pirkdamas už 800 000 litų skolas, jis Å¡iais veiksmais turto neiÅ¡Å¡vaistė, nes gavo realiai veikiančiÄ Ä¯monę, tai buvo pelningas sandoris: 1 200 000 litų vertės turtas buvo nupirktas už 800 000 litų, apmokant per 4 ar 5 metus. Nuo bankroto niekas nėra apsaugotas, todėl 1 200 000 litų parduota už 800 000 litų. Pripažįsta, kad skolų rizikÄ iÅ¡ dalies prisiėmė. Å itam sandoriui sudaryti buvo reikalingas administratoriaus sutikimas, jį gavo žodinį dienÄ ar dvi iki sandorio pasiraÅ¡ymo.

Ar gavo sutikimÄ raÅ¡tu nepamena. NotariÅ¡kai pasiraÅ¡yti šį sandorį nebuvo reikalinga. Pasirašė abu su A. Å . advokatų kontoroje, ar pas administratorių Ž. A.. Šį sandorį reikėjo įregistruoti registrų centre, neatsimena ar įregistravo. IÅ¡ R. K. žinojo apie V. B. kaip apie asmenį, kuris pagrobė buhalterinę dokumentacijÄ , pretendavo į Å¡ios įmonės savininkus, kurį pirmÄ kartÄ pamatė teismo salėje. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. B. parodė, kad 2004-02-03 A.

K., būdamas vieninteliu UAB „A.“, akcininku, pardavimo-pirkimo sutartimi už 38 000 litų jam pardavė visas bendrovės 2100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų po 100 litų vertės, prieš tai Registrų centre įsitikinus, kad A. K. vienintelis akcininkas. Su bendrovės balansu jis nebuvo susipažinęs, koks buvo bendrovės turtas realiai jam nežinoma, kad bendrovės turtas buvo užstatytas bankui jis taip pat nesidomėjo. Materialių(popieriniai lakštai) akcijų A. K. jam neperdavė pagal sutartį.

Jis pasitikėjo A. K., su kuriuo dėl akcijų pirkimo jį supažindino D. (žuvęs), pas kurį dirbo UAB „A.“ kanceliarijoje juridinį darbÄ . Registrų centre jis neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties, neįregistravo savo nupirktų 100 procentų akcijų. Tuo metu UAB „A.“ direktoriumi buvo L., kuris turėjo bendrovės anspaudÄ , bet sirgo. Kai L. pasveiks, nutarė buhalterinius dokumentus pervežti į kitÄ vietÄ , nes bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), o buhalterija buvo privačiame K. name (duomenys neskelbtini). 2004-02-26 kartu su A.

K., pasiėmę keletÄ darbininkų apsaugai, su nauju direktoriumi S. K., kurį, L. paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ atleisti , pats paskyrė direktoriumi, kuris nebuvo įsiregistravęs Registrų centre, vyko pasiimti buhalterinių dokumentų į buhalterijÄ . R. K. sužinojusi apie akcijų pardavimÄ , turėdama tikslÄ užvaldyti įmonę ir jai priklausantį turtÄ ,pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A.

K., ko pasėkoje 2004-03-02 Kauno m. apylinkės teismas pagal R.K. pareiÅ¡kimÄ nutarė taikyti bendrovės akcijoms laikinÄ sias apsaugos priemones. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti UAB „A.“ akcijų administratoriumi Ž. A.. 2004-07-13 Ž. A., kaip bendrovės akcijų administratoriaus sprendimu R.K. buvo atÅ¡aukta iÅ¡ bendrovės „A.“ direktorės pareigų. Ji pati save buvo pasiskyrusi bendrovės direktore. Tada Ž. A. paskyrė naujÄ bendrovės direktorių A.

G.. Laikinasis teismo paskirtas administratorius Ž. A. bei naujai paskirtas direktorius A. G. sudarė sutartis, kurios turėjo UAB „A.“ prieÅ¡ingus interesus. Taip pat visi turtiniai įsipareigojimai buvo perkeliami UAB „A.“, o pajamos UAB „D.“. 2004-12-13 Kauno apygardos teismas nutarė iÅ¡kelti UAB „A.“ bankroto bylÄ . 2004-03-01 R.K. Kauno miesto apylinkės teismui įteikė klastotÄ , nei Registrų centre, nei pačioje įmonėje neregistruotÄ A. K. nepripažįstamÄ , atseit 2003-12-10 A.

K. pasiraÅ¡ytÄ UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartį, kuria neva dar prie įstatinio kapitalo padidinimÄ visos 100 vienetų bendrovės akcijų buvusios parduotos R. K.. 2004-03-01 R.K. , turėdama tikslÄ paneigti 2004-02-03 akcijų pardavimo sutarties galiojimÄ , klastodama UAB „A.“ Registro duomenis, parašė „Akcininkės R. K. sprendimÄ â€œ, kuriame nurodo, kad įmonės įstatinis kapitalas tuo metu buvo ne 210 000 litų, o 10 000 litų, o ji esanti vienintele akcininke. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtas bendrovės „A.“ akcijų administratorius Ž.

A., žinodamas, kad bendrovei gresia bankrotas, kadangi 2004-09-01 Kauno apygardos teismas svarstė UAB „C.“ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „A.“ bankroto skelbimo, o 2004-10-04 įmonės vairuotojas Morozas įteikė direktoriui praneÅ¡imÄ dėl neiÅ¡mokėto jam atlyginimo su įspėjimu, jog kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir bendrovei esant nemokumo bÅ«senoje, neturėdamas teismo leidimo ir apie tai neinformavęs jo, akcijų savininko, neįsitikinęs tų akcijų realia verte, neiÅ¡tyręs firmos „A.“ sugebėjimo iÅ¡likti ir klestėti, nusprendė bendrovės direktoriui A.

G. leisti priimti bendrovei „A.“ rizikingÄ sandorį, t.y. įsigyti UAB „A.“ akcijas už 800 000 litų. Å ias bendrovės „A.“ akcijas A. G. pardavė A. Å ., kuris buvo iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku, pardavė kaip fizinis asmuo, nors teismo buvo paskirtas akcijų administratoriumi, nevykdė savo pareigų, todėl vėliau administratoriumi teismo paskirtas Ž. A.. 2006-04-19 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad A. K. nepasirašė ginčijamos 2003-12-10 sutarties ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios jÄ sudaryti, t.y.

A. K. nepasirašė UAB „A.“ akcijų pardavimo R. K. sutarties. 2003-03-01 R.K. , turėdama tikslÄ užvaldyti UAB „A.“, pasirašė melagingÄ sprendimÄ , kad „Bendrovės vienintelė akcininkė yra R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“. Å iame sprendime ji nurodė įmonės įstatinio kapitalo sumÄ 10 000 litų, kaip tuo metu Registrų centre įregistruotas 210 000 litų kapitalas. Toks pat įstatinis kapitalas nurodytas ir įmonės 2004-01-01- 2004-12-31 balanse, bei kituose balansuose pasiraÅ¡ytuose įmonės direktoriaus A.

G. ir pristatytuose į bankroto bylÄ , nurodytas 210 000 litų įstatinis kapitalas. FaktiÅ¡kai po 2003-12-23, įregistruotų buvo 2100 vienetų paprastų vardinių akcijų. Teismui uždraudus R. K. keisti direktorių, realizuoti 2003-12-10 sutartį, ji vadovavo UAB „A.“ ir iÅ¡vaistė 530 593,56 Lt.2004-10-07 sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ dėl akcijų pirkimo- pardavimo metu, jis nukentėjo materialiai -800 000 litų, nes buvo UAB „A.“ vienintelis akcininkas, bet neįteisintas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , teismo nebuvo pripažintas kreditoriumi.Liudytojas Ž.

A. parodė, kad 2004-06-30 Kauno m. apylinkės teismas nutartimi buvo paskirtas UAB „A.“ akcijų administratoriumi dėl to kad, buvo ginčas dėl akcijų teisėtumo tarp V. B. ir R.K. . Nei V. B., nei R.K. iki to laiko nepažinojo ir nebuvo matęs. Tada 2004-07-13 jis iÅ¡ UAB „A.“ direktorės pareigų atleido R. K. kad nebÅ«tų interesų konflikto, ir nuo 2004-07-14 paskyrė direktoriumi A. G.. 2004-07-07 buvo davęs skelbimÄ Ä¯ „Kauno dienÄ â€œ kad ieÅ¡komas direktorius. Ä®vertinus visus CV, tuo metu pasirodė kad, geriausias kandidatas yra A.

G., kadangi praeityje buvo dirbęs prekyboje naftos produktais, kuo ir užsiiminėjo UAB „A.“. G. pradėjo vadovauti bendrovei. Po kiek laiko A. G. pasiÅ«lė variantÄ Â - pirkti UAB „A.“ akcijas dėl bendrovės finansinės padėties pagerinimo. Pasidomėjus apie UAB „A.“ padėtį, sužinota kad Å¡i bendrovė yra veikianti, iÅ¡ bendrovės balanso buvo matyti kad, joje yra nepaskirstyto pelno virÅ¡ vieno milijono litų. Duomenys buvo patikrinti Registrų centre ir dėl bankroto bylos Kauno apygardos teisme.

Reikėjo sumokėti už UAB „A.“ akcijas 800 000 litų per keturis metus, tai buvo naudinga UAB „A.“, nereikėjo iÅ¡ karto mokėti pinigų. Ä®vertinus visas aplinkybes buvo nuspręsta kad, Å¡ias akcijas pelninga ir naudinga nusipirkti. 2004-10-05 jis, kaip akcijų administratorius, direktoriui A. G. davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ pirkti minėtas akcijas, kurių pardavėjas buvo A. Å ., jo iki to laiko nepažinojo. Už minėtas akcijas sumokėti pinigai nebuvo. Tuo metu UAB“A.“ akcininkai buvo R.

K. , V. B., jų sutikimo nereikėjo. V. B. jam, kaip administratoriui, darė spaudimÄ , įtakÄ , kokius sprendimus priimti jo naudai, buvo kaip statytinis, veikė kitų asmenų naudai, siÅ«lė savo žmogų skirti direktoriumi. Jis nesutiko su V. B. reikalavimais. Dėl dokumentų pagrobimo buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kÄ Å¾ino iÅ¡ darbuotojų –dokumentai buvo pas V. B.. Bendrovės darbuotojas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A.“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio. 2004-12-13 Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „A.“.

Kad UAB „A.“ galėjo grėsti bankrotas, tuo metu kaip jis davė leidimÄ bendrovės direktoriui A. G. pirkti UAB „A.“ akcijas, nežinojo. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ pasibaigė ir jo kaip UAB „A.“ akcijų administratoriaus veiksmai, kadangi teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „V.“. Su R. K. ir R. K. jis nepažįstamas, A. G. iki to laiko niekada nebuvo matęs ir jo nepažinojo, su A. Å . pažįstamas nebuvo. PraÅ¡ymo perkelti buhalterijÄ Ä¯ neutraliÄ vietÄ iÅ¡ V.

B. jis oficialiai nebuvo gavęs. Dėl UAB “C.“ ieÅ¡kinio nei dėl D. M., UAB „A.“ darbuotojo reikalavimo iÅ¡mokėti jam įsiskolinimÄ nieko nežinojo. 2007-2008m. V. B. kreipėsi į teismÄ dėl sandorio tarp UAB“A.“ ir UAB“A.“ pripažinimo negaliojančiu, atsisakė savo ieÅ¡kinio. Dėl Å¡io sandorio (UAB“A.“ ir UAB“A.“) UAB“A.“ nepatyrė žalos, finansinė padėtis žymiai nepablogėjo.Liudytojas A. Å . parodė, kad laikraÅ¡tyje rado skelbimÄ , BUAB „G.“ parduoda UAB „A.“ akcijų paketÄ ir pasiÅ«lė už šį paketÄ 5 000 litų.

Tai buvo didžiausias pasiÅ«lymas, ir jis Å¡ias akcijas įsigijo iÅ¡ varžytinių , įregistravo Registrų centre. Bendrovės direktorius R. N. pagal jo praÅ¡ymÄ paruošė įmonės „A.“ balansÄ ir jis pamatęs, kad yra apie 1 milijonÄ litų nepaskirstyto pelno, nusprendė akcijas pelningai parduoti. Jis buvo vienintelis UAB “A.“ akcininkas. Susitikęs pažįstamÄ A. G., kuris pasigyrė, kad yra UAB „A.“ direktorius, jis pasiÅ«lė pirkti UAB „A.“ su dideliu nepaskirstytu pelnu .

A. G. pasakė, kad jam reikalinga gauti akcininkų leidimÄ ir vėliau susitikus pasakė, kad tokį leidimÄ gavo . Jie sutarė dėl sandorio, pagal kurį „A.“ akcijas pardavė už 800 000 litų, pinigus sumokant iki 2008-10-07. Pinigų negavo iki Å¡iol. Su Ž. A. susipažino vėliau civilinėse bylose. Liudytojas R. N. parodė, kad nuo 2003-07-18 dirbo UAB „A.“ direktoriumi . „A.“ prekiavo automobilių dalimis ir tuo metu prekybÄ nutraukė, pradėjo finansinio tarpininkavimo , nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir investicijų paieÅ¡kos veiklas.

Bendrovė dirbo pelningai 2003, 2004 metais, o 2005 metais dirbo nuostolingai. Bendrovės „A.“ turtas nebuvo materialus, o buvo turtinės teisės. Akcijų pardavimas buvo ne rinkos sandoris, o priverstinis pardavimas po bankroto. Bendrovė „A.“ buvo pagrindinis UAB „S.“ kreditorius. Vykstant UAB “A.“ bankroto procedÅ«rai, apie 2004 metų vasarÄ bendrovės akcijas už 5 000 litų nusipirko A. Å ., kuris paprašė padaryti balansÄ . Jis pateikė balansÄ pagal kurį buvo nepaskirstyto pelno virÅ¡ vieno milijono litų.

Vėliau jis sužinojo, kad bendrovę įsigijo UAB „A.“, pas jį buvo atėjęs direktorius A. G. su pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo metu UAB“A.“ stovis buvo geras, įstatinis kapitalas apie 150 000litų, nepaskirstyto pelno virÅ¡ 1 000 000 litų, akcininkas vienas –A. Å ., kuris nukentėjo, iki Å¡iol negavo nė lito. Sandorio kaina – 800 000 Lt yra teisinga.Liudytojas V. R., ekspertas konsultantas, UAB „A.“ bankroto administratorius, patvirtino, kad 2004-12mėn. , iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jis perėmė visÄ buhalterinę dokumentacijÄ ir fiktyvių sandorių perduota nebuvo. Mokesčių inspekcijos patikrinimo aktuose bei operatyvinio tikrinimo pažymose nebuvo atžymėti esminiai trÅ«kumai dėl sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“. Klausimas iÅ¡spręstas 2007-03-01 apygardos teismo nutartimi.

Dėl akcijų pirkimo teismo nutartimi byla nutraukta, atsisakius ieÅ¡kinio 2008m.Kaltinamoji R. K. pripažino, kad iki 2004-03-01 UAB „A.“ ji dirbo vadybininke, o nuo 2003-12 mėn. ji iÅ¡ A. K. nupirko 100 procentų bendrovės akcijų ir tapo pagrindine bei vienintele akcininke, tuometiniam direktoriui A. L. pavedė sutvarkyti registracijÄ Registrų centre, save paskyrė direktore, įregistravo „Sodroje“.2004-02-03 bendrovė iÅ¡ banko apyvartinėms lėšoms buvo paėmusi 250 000 litų paskolÄ , bendrovės turtas buvo užstatytas bankui, bankroto byloje bankas pripažintas kreditoriumi.2004-02-26 atvyko V.

B. su keliais asmenimis , apsauginiais ir be teisėto pagrindo, prievarta maiÅ¡uose iÅ¡nešė buhalterinius dokumentus, atėmė bendrovės anspaudÄ , dėl ko ji tuojau pat kreipėsi į policijÄ , manydama kad V. B. veikia kartu su nusikalstamomis grupuotėmis.Bendrovės veikla toliau buvo vykdoma, balansas buvo teigiamas, buvo apyvartinių lėšų, degalinių pelnas apie 2 milijonus Lt per metus.Dėl V. B. iÅ¡keltų civilinių bylų( akcijų pripažinimo negaliojančiomis, nes K. 2003-12 akcijas pardavė jai, o 2004-02 tas pačias akcijas pardavė V.

B.)) buvo apribotos jos teisės, 2004-06-28 teismo anstoliui ji pasirašė įgaliojimų apribojimÄ , jog negali vykdyti sutarčių, finansinių operacijų. Tada ji kreipėsi į teismÄ ir akcijų valdytoju buvo paskirtas Ž. A., kuris jÄ atleido iÅ¡ direktorės pareigų, priėmė direktoriumi A. G..2004m. pirmo ketvirčio bendrovės „A.“ apyvarta buvo apie 4 milijonus litų(balansai bankui), po V. B. dokumentų, anspaudo  paėmimo, antrame ketvirtyje bendrovė dar buvo moki, tačiau sumažėjo apyvarta, nes be kasos orderių, anspaudo nebuvo galima vykdyti finansinių operacijų, o trečiame ketvirtyje bendrovės balansas buvo neigiamas, todėl A.

G., kuris dirbo su tiekėjais, stengėsi suaktyvinti bendrovės veiklÄ , pasiÅ«lė ekonomiÅ¡kai naudingÄ sandorį, kuris galėjo iÅ¡gelbėti bendrovę, nes UAB „A.“ jau buvo nemoki, turtas įkeistas bankui.A. K. jai sakė, kad buvo priverstas pasiraÅ¡yti sutartį su V. B.. A. K. dėl įvykių pergyveno, mirė 2004-05 mėn.Faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, patikrinti ir iÅ¡tirti teisminio nagrinėjimo metu.2004m. teismo nutartis paskirti Ž. A. UAB „A.“ akcijų administratoriumi .2004-07-13 UAB „A.“ administratoriaus sprendimas skirti direktoriumi A.

G. (1t. b.l.79)2004-07-14 praÅ¡ymas registruoti juridinių asmenų registre vienasmenio valdymo organo UAB „A.“ direktoriaus A. G. paskyrimÄ (2t., b.l. 131-134).SODROS duomenys rodo, kad A. G. nuo 2004-07-14 iki 2005-01-11 dirbo UAB“A.“ (18t. b.l.102, 104).2004-10-05 UAB „A.“ vertybinių popierių administratoriaus Ž. A. sprendimas, kuriuo patvirtintas UAB „A.“ akcijų pardavimo sutarties projektas. (11t., b.l. 196). 2004-10-07 UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pirkėjas UAB „A.“ vadovaujama A.

G. iÅ¡ pardavėjo A. Å . nusipirko 28558 vienetus 5 litų vertės UAB „A.“ akcijas už 800000 litų (12t., b.l.19-22).Atsiskaitymas iki 2008-10-07. Pinigai -800 000 litų už nupirktas akcijas nesumokėti.Registrų centro valstybės įmonės informacija patvirtina, kad 2004-01-01 - 2004-12-31 laikotarpiu duomenys apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „A.“ įregistruoti nebuvo(18t. b.l.115).             Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame UAB“A.“ 2004-01-01 – 2004-12-31 balanse, patvirtintame direktoriaus R.

N., matyti, kad bendrovė finansiniais metais turėjo grynojo pelno, nepaskirstyto pelno(18t. b.l. 133-148).             2004-09-24 Kauno apygardos teismo nutartimi atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „A.“(19t. b.l.38-39).Å ie faktiniai bylos duomenys patvirtina kaltinamojo A. G. versijÄ , kad jis, kaip UAB „A.“ direktorius veikė teisėtai, teisėtai sudarė 2004-10-07 UAB „A.“ ir UAB „A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tikėdamas ir rizikuodamas gauti pajamas iÅ¡ nepaskirstyto pelno(verslo rizika), liudytojų Ž.

A., A. Å ., R. N. parodymus apie tai, kad Å¡ios sutarties objektas nebuvo bevertės akcijos ir paneigia nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad Å¡i sutartis turėjo įmonei prieÅ¡ingus interesus.2005-03-03 teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame V. B. nėra(11t. b.l.84-87).2006-05-29 teismo nutartis netenkinti V. B. reikalavimo pripažinti jį kreditoriumi(12t., b.l.30).2008-06-16 Kauno apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kinys dėl 2004-10-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties paliktas nenagrinėtu V.

B. ieÅ¡kinio atsisakius ( 16  t. b.l. 54  ), kÄ teismo posėdyje patvirtino nukentėjusysis V. B., nenurodydamas konkrečių motyvų.Specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/42 , nurodyta, kad nuo 2003-12-31 bendrovė buvo nemoki, kadangi įsipareigojimai virÅ¡ijo pusė į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės(12t., b.l.59). Specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/42 nurodyta, kad 2004-10-07 UAB „A.“ direktorius A. G. pasirašė UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagal 2003, 2004 metų balansus kuriuos pasirašė direktorius R.

N. bendrovės „A.“ pagrindinę turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. UAB „A.“ balanse nurodytas 995074 litų pelnas buvo susidaręs tik dėl valdomo turto (tiekėjų skolų) pervertinimo, todėl UAB „A.“ akcijos nebuvo padengtos turtu. 2004-08-16 bankrutuojanti UAB „G.“ tÄ patį kiekį UAB „A.“ akcijų pardavė A. Å . už 5000 litų, o 2004-10-07 UAB „A.“ jas iÅ¡ A. Å . nupirko už 800000 litų ir Å¡is sandoris ženkliai pablogino UAB „A.“ ekonominę bÅ«klę(12t., b.l. 61-66).             Pažymėtina, kad turto pervertinimas nepatvirtintas jokiais dokumentais, o akcijų pirkimo metu nereikalaujama ekspertų vertinimo.Specialistė Z.

K., apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad pagal 2002, 2003m. metinius balansus, atsižvelgus į ilgalaikius įsipareigojimus, kai įsipareigojimai virÅ¡ija 50 procentų, UAB „A.“ laikoma nemoki, vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 2str.8p. Ä® balansÄ už 2004m. buvo įtraukta ir 800 000 Lt įsiskolinimas.(11t., b.l. 183-188). UAB „A.“ pelnas už metus nebuvo padengtas bendrovės turtu, pelnÄ sudarė gautinos sumos. UAB „A.“ auditas nebuvo atliktas, tik pateikti pirkimo-pardavimo sandoriai.

Bendrovė „S.“ įsigijo bankrutuojančios įmonės akcijas ir jas pardavė bendrovei „A.“. UAB „A.“ turtas, parduodant akcijas UAB „A.“ nebuvo perkainuotas, neįvertinta turto praradimo vertė, balanse pelnas nedetalizuotas, todėl UAB „A.“ nesaugiai investavo.             Bankroto įstatymo 2str.8p. įmonės nemokumÄ Ä¯vardija bÅ«sena, kai nevykdomi įsipareigojimai(nemokamos skolos, pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija 50 procentų į jos balansÄ Ä¯neÅ¡to turto vertės.).

Byloje nėra duomenų, kad „A.“ turi skolų ar pradelstų įsipareigojimų, virÅ¡ijančių 50 procentų balansinio turto vertės.Atsiskaitymas pagal UAB „A.“ ir UAB „A.“ 2004-10-07 akcijų pirkimo pardavimo sutartį turėjo bÅ«ti vykdomas po 4 metų, tai iki 2008-10-07. Taigi, Å¡is įsiskolinimas negalėjo bÅ«ti įtrauktas į pradelstų įsipareigojimų balansÄ .Å ie duomenys teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartimi negalėjo bÅ«ti ženkliai pabloginta UAB „A.“ ekonominė padėtis.Bankroto įstatymo 4str.4p. numato sÄ lygÄ , kad įmonė vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė negalinti arba neketinanti vykdyti įsipareigojimo.Å io įstatymo 5, 6, 7, 8 str. numatyti subjektai gali kelti bankroto bylÄ teisme.2004 -09-24 teismo nutartimi atsisakoma kelti bankroto byla UAB „ A.“(19 t., b.l. 38-39  ).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-11-25 M. praÅ¡o kelti bankroto bylÄ dėl 1 191,35 Lt.(11t., b.l. 88-89), byla iÅ¡keliama 2004-12-13(t., b.l.162).LR BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 (toliau – Nutarimas) 9 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

LR BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.Kvalifikuojant iÅ¡Å¡vaistymÄ nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡io nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tyčia.

Ji gali bÅ«ti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ turtÄ ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik dėl kaltininko prisipažinimo ar neprisipažinimo, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis.Teismas įrodymus vertina tiek atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje/teisinančius ir kaltinančius/.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bei kitas svarbias aplinkybes./Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ‚Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8p./. Europos Žmogaus teisių Teismas ne kartÄ Â yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai/Telfner v.

Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001ir kt./.Vadovaujantis LR BPK 305str.1d.2p. nuostatomis, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami vadovaujantis LR BPK 20 str.5d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamajame procese numatytais proceso veiksmais, tai yra - teisminio bylos nagrinėjimo metu/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudž. byla Nr. 2K- 100/2009, 2K-56/2009/.             Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bÅ«­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iÅ¡­va­dos tu­ri bÅ«­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­Äi­ja­mai pa­tvir­ti­nan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes.

Surinktų faktinių įrodymų visuma paneigia kaltinimÄ , kad A. G., bÅ«damas nemokios UAB „A.“ direktoriumi, sudarė beverčių UAB“A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, dėl ko ženkliai ekonomiÅ¡kai pablogino UAB“A.“ ekonominę padėtį, tuo iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas bendrovei 800 000 litų turtinę žalÄ ,              IÅ¡analizuotų įrodymų visetas leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad A.

G. negali atsakyti už veiksmus, dėl kurių nors ir atsirado numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama Å«kine rizika – gelbėti, suaktyvinti UAB „A.“ Å«kinę veiklÄ â€“ LR BK 34str.1d.Patikimų ir neginčijamų įrodymų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad A. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 184 str.2d., nėra, todėl jis iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – LR BPK 303 str.5d.1p. D. R. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str.3d.

Kaltinamoji R. K. nepripažino padariusi jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir paaiškino:su A. G. pažystami, santykiai- darbiniai, jis buvo paskirtas UAB“A.“ direktoriumi. Konfliktų nebuvo. Iki 2004 m. kovo mėn. ji dirbo ,,A.“ vadybininke, direktore tapo nuo 2004-03-01 .2004-02-26 jai būnant banke, paskambino iš įmonės ir pranešė, kad atvyko grupė žmonių, kurie neša dokumentus. Ji pranešė policijai, kad vyksta vagystė, grįžo atgal į įmonę, kur rado policijos darbuotojus , V.

B., A. K.- buvusį akcininkÄ , A. L.- buvusį direktorių. Ji 100 % bendrovės akcijų nusipirko 2003 m. gruodžio mėn. iÅ¡ A. K.. Tada direktorius buvo A. L., kuris jau buvo parašęs praÅ¡ymÄ jį atleisti. Atvykus, V. B. buvo su apsaugos darbuotojais, dokumentai sukrauti į automobilį. V. B. pradėjo mojuoti sutartimi apie akcijų pirkimÄ - pardavimÄ . A. K. stovėjo pasimetęs, direktorius A. L. sakė, kad buvo iÅ¡kviestas pas S. D., kuris jam liepė atiduoti antspaudÄ , dokumentus. Policija įvykį sustabdė.

Ginčas toliau vyko Panemunės PK. Ji tuo metu turėjo galiojančiÄ akcijų pirkimo sutartį 2003 m. gruodžio 10 dienos, o V. B. irgi turėjo akcijų pirkimo sutartį 2004 m. vasario 3 dienos. Ji akcijas pirko iÅ¡ K. 100% už 500 litų pagal dokumentus , realiai sumokėjo 100 000litų . (sutartis buvo suraÅ¡yta trim egzemplioriais, A. K. perdavė akcijas popieriniu pavidalu, pasiraÅ¡ytas notaro). V. B. taip pat pirko iÅ¡ A. K. 100% akcijų. A. K. apie tai nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, buvo labai sutrikęs, pasakė, kad jį privertė taip pasielgti.

A. K. neužilgo eidamas 42 metus mirė. Ekspertizė nustatė, kad jos sutartis pasiraÅ¡yta A. K. yra tikra. Ji pati pasiskyrė save direktore, įregistravo Sodroje. Sutartis turėjo bÅ«ti įregistruota registrų centre, per kiek laiko nėra nustatyta, tačiau įregistruota nebuvo, nes tuometinis direktorius A. L. sirgo. Sutartį paliko sutvarkyti buhalterei L. M.. Ä®monė buvo likusi be vadovo, be dokumentų, antspaudo, todėl ji ėmė vadovauti įmonei. AnspaudÄ , pažymėjimÄ paėmė V. B. ir kiti asmenys.

Keli iÅ¡ jų buvo nusikalstamos grupuotės nariai. Kai ji paskyrė save direktore, bendrovės veikla buvo vykdoma. Bendrovė turi 5 degalines skirtinguose miestuose, kadangi nebuvo buhalterės, veikla sutriko. L. M. buvo kasininkas, sÄ Å¾iningas. Už apskaitÄ buvo atsakinga L. M., kuriÄ paskyrė įsakymu. Buvo vedamas kasos operacijų žurnalas pasiraÅ¡ytinai. Degalinėse kasininkai iÅ¡muÅ¡davo inkasavimo čekį, patys įvesdavo prekes pagal barkodÄ , atžymėdavo programoje. BÅ«davo, kad su įmonių tiekėjų vadybininkais, degalinėse kasininkai atsiskaitydavo vietoje grynais.

Ji iki 2004 m. birželio 24 d. galėjo vykdyti visus direktorės veiksmus. Pati kreipėsi į teismÄ , kad paskirtų įgaliojimų apribojimus, 2004-06-28 pasirašė antstolei, jog negali vykdyti sutarčių, finansinių operacijų. Tokia buvo teismo nutartis dėl civilinio ginčo su V. B. dėl akcijų pripažinimo teisėtomis. Ginčas baigėsi tuo, kad mirus A. K., ji atsisakė civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl akcijų. BylÄ dėl akcijų sutarties buvo iÅ¡kėlusi pati. V. B. jai kėlė daug civilinių bylų.

Nuo 2004 m. kovo 2d. iki liepos 14 d. pinigai 473 002 lt. sumai yra teisėti, Å¡iai sumai fiktyvÅ«s orderiai nebuvo iÅ¡raÅ¡yti. ApyvartÄ turėjo sutvarkyti viena buhalterė, pirminiai dokumentai tuo laiku buvo pristatyti balandžio mėn. mokesčių inspekcijai, revizija buvo atliekama. Byloje (8t. b.l.

22) yra pateiktos atsiųstos sÄ skaitos be parašų ir Å¡ie dokumentai laikomi tinkamais. 473 002 Lt. kasos iÅ¡laidų orderius ji patvirtino direktorės paraÅ¡u, pinigų nepasisavino. Ji pasiraÅ¡ydavo tik po buhalterės ir kasininko parašų, kai buhalterė viskÄ sutvarkydavo. Kaip kasininkas orderius yra pasirašęs ir L. M.. Jis pinigų jai neatiduodavo, nes nebÅ«tų pinigų kurui pirkti degalinėse. Operatorius B. taip pat yra pasirašęs orderius. Jie, operatoriai, iÅ¡ kasos iÅ¡imdavo pinigus savo vardu ir atsiskaitydavo su tiekėjais.

Jos paraÅ¡as buvo tik kaip direktorės patvirtinti atliktÄ operacijÄ . Degalinės buvo skirtingose vietose, todėl darbuotojams buvo leista iÅ¡iminėti pinigus ir atsiskaitinėti su tiekėjais. Dokumentai ,,keliavo“ paskui veiksmÄ . Operatoriai patys iÅ¡simokėdavo sau atlyginimus, inkasuodavo pinigus, o po to tik apiformindavo bendrovės buhalterijoje. A. G. tapo direktoriumi todėl, kad pasiraÅ¡iusi savo įgaliojimų apribojimus negalėjo dirbti pati. Buvo suvaržytos teisės pasiraÅ¡yti dokumentus.

Akcijų administratorium buvo paskirtas Ž. A., po to jis jÄ atleido. Ž. A. skelbė konkursus, rašė skelbimus į laikraščius, pagal kuriuos apie laisvas pareigas sužinojo A. G.. , kuris turėjo darbui reikalingos patirties, todėl A. jį pasirinko. Bendrovė 2004 m. liepos mėn. buvo veikianti, norėjo plėstis, turėjo 3 nuosavas ir 2 nuomojamas degalines. Degalinių pelnas per metus buvo apie 2 milijonus litų. Tarptautinių pervežimų pelnas per metus taip pat apie 2 milijonus litų.

Balansas buvo teigiamas. Bendrovė 123 000 – 125 000 litų mokėjo mokesčių inspekcijai, teikdavo ataskaitas. 10 000 litų buvo įstatinis įmonės kapitalas. A. G. sakė, kad registrų centre buvo įrašyta 210 000 litų. Kapitalas buvo padidintas iki 210 000 litų ir toks užregistruotas registrų centre, užregistravo A. L., kai dar buvo direktoriumi. Bendrovės turto ji nesumažino, neiššvaistė, Turtas įmonėje liko. Degalines, automobilius pasiėmė bankas. Vienas automobilis dingo dokumentų vagystės metu, kai vagystę organizavo V.

B.. Vagystės metu buvo įsibrauta į antrÄ aukÅ¡tÄ , pervežimo patalpas, pavogti net darbuotojų asmeniniai dokumentai. 2004 m. spalio mėn. bendrovės „A.“ balansas: I-o ketvirčio apyvarta buvo apie 4 000 000 litų, II-ojo ketvirčio apyvarta buvo mažesnė, bet įmonė buvo moki. III- ojo ketvirčio apyvarta buvo jau minusinė. Bendrovė norėjo nusipirkti ,,A.“ bendrovės akcijas, kad pagerinti įmonės balansÄ . A. G. stengėsi veiklÄ tęsti. Rizika aiÅ¡ku buvo. Vyko apyvarta, todėl bÅ«davo ir skolų.

Pagal 2003 m. gruodžio mėn. balansÄ Ä¯monė turėjo turto virÅ¡ 2,5 milijono Lt. Ä®monės turtÄ sudarė- automobiliai su priekabomis pirkti lizingu, degalinės. Po įmonės veiklos sutrikdymo automobiliai buvo gražinti. Jai priklausė 2 degalinės: M. ir B. Ä®monės balansas iki 2004m.spalio mėnesio buvo teigiamas, o po V. B. skambučių, važinėjimo po kolonėles, smuko. Tačiau kolonėlėse veikla vyko. BÅ«davo, kad vienÄ kitÄ dienÄ neatveždavo kuro. 2004 m. III-čiÄ Â ketvirtį buvo mėnesinis balansas iÅ¡ kurio sužinojo finansinę situacijÄ . 2004 m. balandį iÅ¡mokėta apie 53 050 litų, nes su taikytomis apsaugos priemonėmis anstolės supažindinta tik 2004m. birželio 28 dienÄ .

Tie pinigai buvo mokami tiekėjams, atlyginimams. Yra tai įrodantys dokumentai. Ji domėjosi bendrovės veikla.Dėl 530593,56 Lt kasos iÅ¡laidų orderius ji pasirašė, vykdydama savo, kaip direktorės funkcijas, pasirašė atgaline data, nes reikėjo atstatyti dokumentus, operacijas už V. B. pagrobtų dokumentų laikÄ .Dėl atskaitingiems asmenims iÅ¡mokėtų piniginių lėšų gali paaiÅ¡kinti sekančiai: degalinės darbuotojai, tam, kad atsiskaityti su teikėjais iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imdavo pinigus, juos inkasuodavo ir pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas- faktÅ«ras apmokėdavo tiekėjams, o visas prekes suvesdavo į programÄ , t.y. užpajamuodavo, o sÄ skaitas faktÅ«ras pateikdavo buhalterijai, kur buhalterė jas įtraukdavo į buhalterinę programÄ ir tuo remiantis sutikrindavo duomenų tikslumÄ .

Tyrimui visi dokumentai buvo pateikti, o jeigu ko trÅ«ko, tai dokumentai pas V. B., nes jis juos neteisėtai iÅ¡sivežė (nesurašė jokio apraÅ¡o, dokumentų priėmimo-perdavimo akto). Be to 2004-03-03 pradėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad UAB „A.“ turtas bÅ«tų pasisavintas ar iÅ¡Å¡vaistytas, nenustatytas dokumentų klastojimo faktas nes 2009-04-10 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . 2005-05-20 prokuroras tarnybiniu praneÅ¡imu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 294 str. 1 d., jos atžvilgiu, tačiau 2007-06-29 Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-08 apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikino ir jÄ iÅ¡teisino, nenustačius, padarius veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo požymių.

Ji veikė teisėtomis, įstatymo numatytomis priemonėmis, todėl jos veiksmuose nėra LR BK 182 str. numatyto požymio apgaulės. Visose minėtose bylose buvo nagrinėjama V. B. skundai dėl jos kaip UAB „A.“ direktorės neteisėtos veiklos ir bendrovei padarytos 530593,56 Lt žalos. Visose bylose V. B. skundai atmesti, kaip nepagrįsti ir bylos nutrauktos. (16 t., b.l. 83, 17t., b.l.97).2006-02-03 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimÄ 2004-02-03 sutartį pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento.Po akcijų jai pardavimo, nuo 2003-12-10 iki 2004-02-03 A.

K. bendrovėje neturėjo jokio statuso, buvo tik direktorius A. L., kuris Registrų centre įregistravo padidintÄ akcijų skaičių – A. K. 200 000Lt.V. B. 2004-02-26 direktoriumi paskyrė K., bet jis nebuvo įregistruotas. V. B. važinėjo po degalines, reikalavo pinigų, reikalavo, kad darbuotojai pereitų į UAB „A.“.V. B. akcininku tapo tik 2006-07 mėn.Pinigų ji nepasisavino, o tik patvirtino jau įvykusiÄ finansinę operacijÄ , nes kasos orderiai buvo griežtos atskaitomybės dokumentai, o V.

B. juos buvo iÅ¡vežęs, nebuvo ir anspaudo, degalinėse apyvarta vyko, tai įsigijus kasos dokumentus, reikėjo atstatyti operacijas. Ji pripažįsta, kad dėl susidariusių aplinkybių aplaidžiai tvarkė apskaitÄ , bet dokumentų – kasos iÅ¡laidų orderių neklastojo.Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2004-02-03 A. K., bÅ«damas vieninteliu UAB „A.“, akcininku, pardavimo-pirkimo sutartimi jam pardavė visas bendrovės 2100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Tada jo manymu 2004-02-26 R.

K. sužinojusi apie akcijų pardavimÄ , turėdama tikslÄ užvaldyti įmonę ir tai priklausantį turtÄ pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A. K., kuri vėliau buvo teismo pripažinta negaliojanti. Su bendrovės balansu jis nebuvo susipažinęs, koks buvo bendrovės turtas realiai jam nežinoma, kad bendrovės turtas buvo užstatytas bankui jis taip pat nesidomėjo. Materialių(popieriniai lakÅ¡tai) akcijų A.

K. jam neperdavė pagal sutartį. Registrų centre jis neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties, neįregistravo savo nupirktų 100 procentų akcijų. Tuo metu UAB „A.“ direktoriumi buvo A. L., kuris turėjo bendrovės anspaudÄ , bet sirgo. 2004-02-26 kartu su A. K., pasiėmę keletÄ darbininkų apsaugai, su nauju direktoriumi S. K., kurį, L. paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ atleisti , pats paskyrė direktoriumi, kuris nebuvo įsiregistravęs Registrų centre, vyko pasiimti buhalterinių dokumentų į buhalterijÄ .

R. K. sužinojusi apie akcijų pardavimÄ , turėdama tikslÄ užvaldyti įmonę ir jai priklausantį turtÄ ,pateikė tų pačių UAB „A.“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ 2003-12-10 tarp jos ir akcijų pardavėjo A. K., ko pasėkoje 2004-03-02 Kauno m. apylinkės teismas pagal R.K. pareiÅ¡kimÄ nutarė taikyti bendrovės akcijoms laikinÄ sias apsaugos priemones. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti UAB „A.“ akcijų administratoriumi Ž.

A.. 2004-07-13 Ž. A., kaip bendrovės akcijų administratoriaus sprendimu R.K. buvo atÅ¡aukta iÅ¡ bendrovės „A.“ direktorės pareigų, nes buvo pati pasiskyrusi bendrovės direktore. Tada Ž. A. paskyrė naujÄ bendrovės direktorių A. G.. 2004-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtas bendrovės „A.“ akcijų administratorius Ž. A., žinojo, kad bendrovei gresia bankrotas, kadangi 2004-09-01 Kauno apygardos teismas svarstė UAB „C.“ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „A.“ bankroto skelbimo, o 2004-10-04 įmonės vairuotojas M.

įteikė direktoriui praneÅ¡imÄ dėl neiÅ¡mokėto jam atlyginimo su įspėjimu, jog kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Direktoriaus A. G. ir pristatytuose į bankroto bylÄ , nurodytas 210 000 litų įstatinis kapitalas. FaktiÅ¡kai po 2003-12-23, įregistruotų buvo 2100 vienetų paprastų vardinių akcijų. Teismui uždraudus R. K. keisti direktorių, realizuoti 2003-12-10 sutartį, ji vadovavo UAB „A.“ ir iÅ¡vaistė 530 593,56 Lt.2004-10-07 sandorio tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ dėl akcijų pirkimo- pardavimo metu, jis nukentėjo materialiai -800 000 litų, nes buvo UAB „A.“ vienintelis akcininkas, bet neįteisintas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , teismo nebuvo pripažintas kreditoriumi.

Kreditoriumi jis pripažintas tik 2007m.Jam padaryta didelė turtinė žala – 1 273 000Lt, nes tai ir negautos pajamos ir jo bÅ«simas verslas likusį gyvenimÄ , tačiau ieÅ¡kinį praÅ¡o palikti nenagrinėtu.Liudytojas L. M. parodė, kad UAB “A.“ dirbo vadybininko pareigose. Ä®monė tuo metu turėjo penkias degalines, jo pagrindinės funkcijos buvo aprÅ«pinti degalines kuru t.y. pinigų inkasavimas, kuro užsakymas, apmokėjimas už kurÄ , paskirstymas kuro tarp degalinių. Dėl 2004-04-30 avansinėje apyskaitoje nurodytų jo kaip atsiskaitytino asmens lėšų panaudojimo, gali paaiÅ¡kinti, kad įmonei trÅ«ko apyvartinių lėšų, o bÅ«davo taip, kad reikėdavo papildyti degalines kuro atsargomis (norint gauti geresnę kainÄ už kurÄ reikėdavo sumokėti iÅ¡ karto, t.y. be atidėjimo) ir įvairiomis pirmo bÅ«tinumo prekėmis t.y. vaisvandeniais, saldumynais, gėrimais ir t.t., tuomet panaudodavo ne tik įmonės lėšas, nes jų ne visuomet užtekdavo, bet ir savo asmenines, dėl to ir bendrovė buvo skolinga.Jis buvo atskaitingas R.

K. ir buhalterei L. M..Jis iÅ¡ kolonėlių surinkęs pinigus, parveždavo ir atiduodavo R. K., ar iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų/iÅ¡laidų orderį, neprisimena. Kai buvo dingę buhalteriniai dokumentai 2004m., nebuvo vedama buhalterinė apskaita kurį laikÄ , todėl vėliau, kai buvo įsigyti nauji blankai, už praeitÄ laikÄ buvo iÅ¡raÅ¡inėjami kasos pajamų orderiai bei kiti buhalteriniai dokumentai, jis ant jų pasiraÅ¡ydavo. Visi pinigai, kurie buvo surenkami, iÅ¡leisti perkant kurÄ ir bakalėjos prekes degalinėms.

Už perkamÄ kurÄ tiekėjams buvo atsiskaitoma tik per bankÄ pavedimais. Buhalterė iÅ¡raÅ¡ydavo tik dokumentus, jis juos pasiraÅ¡ydavo. Kasos pajamų orderius pasiraÅ¡yti už praėjusį laikÄ jam pateikė R. K. . Degalinėse darbuotojai atlyginimus iÅ¡simokėdavo iÅ¡ suprekiautų pinigų, R. K. leidus ir nurodžius kiek. Degalinėse operatoriai patys iÅ¡laiduodavo pinigus, o jis į bendrovės buhalterijÄ pristatydavo sÄ skaitas. Dėl piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pagal kasos iÅ¡laidų orderius 2004 metų gegužės mėn., paaiÅ¡kinti negali nieko, o didžioji dalis pavedimų tiekėjams vyko pavedimu per bankÄ , su nedaugeliu buvo galima atsiskaityti grynais pinigais iÅ¡ ko ir galima pamatyti, kur buvo panaudoti pinigai, kam buvo ir už kÄ sumokėta.

Jam ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose kasos išlaidų orderiuose: 2004-05-03 Nr.119, 2004-05-03 Nr. 120, 2004-05-03 Nr. 125, 2004-05-03 Nr. 127, 2004-05-03 Nr. 129, 2004-05-03 Nr. 130, 2004-05-03 Nr. 132, 2004-05-03 Nr. 134, 2004-05-03 Nr. 136, 2004-05-03 Nr. 116, 2004-05-03 Nr. 117, 2004-05-03 Nr. 118, 2004-05-03 Nr. 121, 2004-05-03 Nr. 123, 2004-05-03 Nr. 122, 2004-05-03 Nr. 124, 2004-05-03 Nr. 126, 2004-05-03 Nr. 128, 2004-05-03 Nr. 131, 2004-05-03 Nr. 133, 2004-05-03 Nr. 135, 2004-05-03 Nr. 137, 2004-05-03 Nr. 139, 2004-05-03 Nr. 138, 2004-05-03 Nr. 141, 2004-05-03 Nr. 140, 2004-05-03 Nr. 143, 2004-05-03 Nr. 142, 2004-05-03 Nr. 145, 2004-05-03 Nr. 144, 2004-05-03 Nr. 147, 2004-05-03 Nr. 146, 2004-05-03 Nr. 150, 2004-05-03 Nr. 148, 2004-05-03 Nr. 151, 2004-05-03 Nr. 152, 2004-05-03 Nr. 154, 2004-05-03 Nr. 153, 2004-05-03 Nr. 155, 2004-05-03 Nr. 156, 2004-05-03 Nr. 157, 2004-05-03 Nr. 158, 2004-05-03 Nr. 160, 2004-05-03 Nr. 159, 2004-05-03 Nr. 161, 2004-05-03 Nr. 162, 2004-05-03 Nr. 164, 2004-05-03 Nr. 168, 2004-05-04 Nr. 171, 2004-05-05 Nr. 174, 2004-05-05 Nr. 176, 2004-05-05 Nr. 179, 2004-05-06 Nr. 183, 2004-05-03 Nr. 163, 2004-05-03 Nr. 166, 2004-05-03 Nr. 165, 2004-05-03 Nr. 167, 2004-05-04 Nr. 169, 2004-05-04 Nr. 170, 2004-05-04 Nr. 172, 2004-05-03 Nr. 173, 2004-05-05 Nr. 175, 2004-04-05 Nr. 177, 2004-04-05 Nr. 178, 2004-05-06 Nr. 180, 2004-05-06 Nr. 181, 2004-05-06 Nr. 182, 2004-05-07 Nr. 184, 2004-05-07 Nr. 185, 2004-05-07 Nr. 186- eilutėje „išdavė kasininkas“ parašas yra jo.

Kas išvardintus kasos išlaidų orderius atspausdino nežino, juos padavė jam R. K. . Aplinkybių susijusių su pinigų išmokėjimu pagal nurodytus išlaidų orderius tiksliai nepamena. Būdavo, kad jis išmoka pinigus, dažniausia išmokėdavo pati R. K. . Kasos išlaidų orderiuose Nr. 162, Nr. 165, Nr. 171, Nr. 173, Nr. 179, Nr. 186, kuriuose jis nurodytas kaip gavėjas nurodytų pinigų sumų nėra gavęs. Dėl ko pasirašė ant nurodytų orderių, kaip gavęs pinigus asmuo, tiksliai pasakyti negali, mano, kad greičiausia toks buvo vadovės nurodymas.

Liudytoja L. M. parodė, kad UAB “A.“ dirbo nuo 2002-09-03 iki 2004-12-01. buhalterės, o vėliau vyr. buhalterės pareigose. Ä®monėje dirbo su buhalterine programa „Debetas“. Buhalterinė programa suformuodavo visas reikiamas ataskaitas. Jos pagrindinės funkcijos buvo: pirminių dokumentų suvedimas, ataskaitų ruoÅ¡imas (balansas, pelno nuostolio). PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo degalinių darbuotojai pareikalavus klientui, kurias vėliau pristatydavo į buhalterijÄ . Inkasuotus pinigus iÅ¡ degalinių surinkdavo kasininkas L.

M.. Pagal jo pateiktus inkasavimo kvitus ji išrašydavo kasos pajamų orderį. Buvo įtempta situacija nes dalį dokumentų buvo pasiėmęs V. B., dėl ko bendrovė neturėjo griežtos atskaitomybės blankų (kasos pajamų orderių), o veikla įmonėje vyko (buvo inkasuojami pinigai degalinėse, prekyba vyko, buvo patiriamos išlaidos). Tada visos patirtos išlaidos buvo apskaitomos per atskaitingus asmenis, o įsigijus kasos pajamų orderių su jais buvo atsiskaityta pagal pateiktus išlaidų dokumentus.

Didžioji dalis atsiskaitymų vyko per bankÄ . Ä®monėje buvo vedami visi apskaitos registrai, tame tarpe ir apyvartos žiniaraščiai. R. V. pirktos prekės negalėjo bÅ«ti neužpajamuotos, kadangi bÅ«tų neįmanoma įvesti pardavimo buhalterinėje programoje, ko pasakoje bÅ«tų neužbaigtas ataskaitinis mėnuo ir nebÅ«tų galima sutvarkyti kasos ir suformuoti reikiamų ataskaitų. Ä®monėje balansai buvo ruoÅ¡iami pareikalavus įmonės vadovui (turėjo pateikti akcininkui, bankui, lizingo kompanijoms) bei VMI. 2003-12-31, 2004-07-31, 2004-12-31 turto rodikliai balanse kito dėl turto nusidėvėjimo, pardavimo.

Dėl kokių priežasčių tyrimui nebuvo pateikti tiek ilgalaikio tiek trumpalaikio turto įsigijimo bei pardavimo dokumentai paaiškinti negali, nes ir vieni ir kiti dokumentai tikrai buvo, kitaip nebūtų suformuotos finansinės ataskaitos pateiktos tyrimui. Įmonėje pirkimo- pardavimo sutartis pasirašydavo įmonės vadovas, o pardavimo dokumentus išrašydavo ji. Tyrimo metu jai parodytuose kasos išlaidų orderiuose: 2004-05-03 Nr.119, 2004-05-03 Nr. 120, 2004-05-03 Nr. 125, 2004-05-03 Nr. 127, 2004-05-03 Nr. 129, 2004-05-03 Nr. 130, 2004-05-03 Nr. 132, 2004-05-03 Nr. 134, 2004-05-03 Nr. 136, 2004-05-03 Nr. 116, 2004-05-03 Nr. 117, 2004-05-03 Nr. 118, 2004-05-03 Nr. 121, 2004-05-03 Nr. 123, 2004-05-03 Nr. 122, 2004-05-03 Nr. 124, 2004-05-03 Nr. 126, 2004-05-03 Nr. 128, 2004-05-03 Nr. 131, 2004-05-03 Nr. 133, 2004-05-03 Nr. 135, 2004-05-03 Nr. 137, 2004-05-03 Nr. 139, 2004-05-03 Nr. 138, 2004-05-03 Nr. 141, 2004-05-03 Nr. 140, 2004-05-03 Nr. 143, 2004-05-03 Nr. 142, 2004-05-03 Nr. 145, 2004-05-03 Nr. 144, 2004-05-03 Nr. 147, 2004-05-03 Nr. 146, 2004-05-03 Nr. 150, 2004-05-03 Nr. 148, 2004-05-03 Nr. 151, 2004-05-03 Nr. 152, 2004-05-03 Nr. 154, 2004-05-03 Nr. 153, 2004-05-03 Nr. 155, 2004-05-03 Nr. 156, 2004-05-03 Nr. 157, 2004-05-03 Nr. 158, 2004-05-03 Nr. 160, 2004-05-03 Nr. 159, 2004-05-03 Nr. 161, 2004-05-03 Nr. 162, 2004-05-03 Nr. 164, 2004-05-03 Nr. 168, 2004-05-04 Nr. 171, 2004-05-05 Nr. 174, 2004-05-05 Nr. 176, 2004-05-05 Nr. 179, 2004-05-06 Nr. 183- pinigų sumos žodžiais yra įrašytos jos, direktorės R.

K. nurodymu, per 2 mėnesius, nes nebuvo kasos orderių bei anspaudo, operacijos įvykusios, todėl buvo atstatoma, viskas supajamuota ir iÅ¡laiduota, duomenys paimti iÅ¡ apskaitos programos. IÅ¡vardintus kasos iÅ¡laidų orderius programiÅ¡kai atspausdino ji. Kasos iÅ¡laidų orderiai buvo pildomi tiek įmonės buhalterijoje, tiek degalinėse. Kasos iÅ¡laidų orderiai buvo pildomi vadovaujantis iÅ¡laidų dokumentais. Pagal pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius pinigus iÅ¡mokėjo kasininkas. Pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami degalinėse. 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 158 nurodytÄ pinigų sumÄ 7 750,65 Lt gavo iÅ¡ kasininko L.

M.. Tiksliai aplinkybių susijusių su orderyje nurodyta pinigų gavimo suma nepamena. Liudytojas E. Ž. parodė, kad UAB “D.“ dirbo nuo 2003-10-28 iki 2004-07-30 direktoriaus pareigose. Ä®monės pagrindinė veikla buvo pervežimo paslaugų teikimas. Buvo daugiau formalus direktorius, nes visus sprendimus priimdavo R. K.. UAB „A.“ jis dirbo trumpai, gal 2004 -07, operatoriumi Panemunės aikÅ¡telėje. .Dėl sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2004-02-02 Serija TZD 017927 ir 2004-02-27 Serija TZD 017930, paaiÅ¡kinti negali nieko, nes jokių darbų neatliko.

Jo paraÅ¡o faksimilė buvo K. žinioje.Liudytoja S. K. parodė, kad UAB “D.“ pagrindinė veikla buvo krovinių pervežimas. UAB „D.“ pradėjo dirbti nuo 2004 m. balandžio mėn., atsakinga už krovinių pervežimus. Ar įmonė teikė kažkokias kitas paslaugas, susijusias ne su transportu jai nežinoma. Ä®monės administracijoje dirbo gal 5 darbuotojai. Dėl sÄ skaitų-faktÅ«rų Serija TZD Nr.017927 ir Serija TZD Nr.017930, pagal kurias UAB „D.“ įformino marketingo ir remonto paslaugų pardavimÄ UAB „A.“ji nežino, nes buvo atsakinga už tarptautinius pervežimus .

Liudytojas L. V. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2004-02-03 iki 2004-02-20 tolimųjų reisų vairuotojo pareigose, buvo iÅ¡vykęs vienÄ kartÄ Ä¯ užsienį, jokių prekių savo lėšomis įmonei nepirko. Ant pateikto 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio kvito Nr. 123 kopijos paraÅ¡as yra ne jo. 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio kvite Nr. 123 nurodytos pinigų sumos 357,09 litų negavo, nes tuo laikotarpiu įmonėje nebedirbo.Liudytojas L. V. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2003-08-25 iki 2004-07-30. transporto vadybininko pareigose.

Į jo pareigas įėjo krovinių užsakymų paieška, krovinių užsakymų vykdymas, atsiskaitymo už atliktas paslaugas kontroliavimas, tiesioginis kontaktavimas su krovininių automobilių vairuotojais darbiniais klausimais. Įmonė turėjo apie 7 krovininius automobilius. Jokių grynųjų pinigų operacijų įmonėje jis nevykdė, nes tai nebuvo susiję su jo pareigomis. Ant pateikto 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvito Nr. 160 kopijos parašo nėra, nes jis jokių piniginių operacijų neatlikinėjo nei asmeninėmis, nei įmonės lėšomis. 2004-05-03 kasos išlaidų orderio kvite Nr. 160 nurodytos pinigų sumos 780 litų negavo, orderis yra nepasirašytas.

Liudytoja E. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2004-02-02 iki 2004-03-22, vyr. buhalterės pareigose. Realiai dirbo apie mėnesį, o kitÄ laikotarpį turėjo nedarbingumo lapelį. Už naftos produktus įmonė su tiekėjais atsiskaitydavo pavedimais per bankÄ , o kaip atsiskaitydavo už prekes degalinėse jai nežinoma. 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 122 paraÅ¡as yra jos, tai buvo galutinis atsiskaitymas – 1 128,24 Lt-nedarbingumo paÅ¡alpa ir nepanaudotos atostogos, pinigus gavo vėliau.

Pripažįsta, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip:ant pateikto 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 122 kopijos paraÅ¡as yra ne jos. Atlyginimas buvo tikrai iÅ¡mokėtas (su ja atsiskaitė už dirbtÄ laikÄ pilnai), tačiau kada iÅ¡mokėjo, jokių dokumentų pasiraÅ¡yti nepateikė. Kas pasirašė ant parodyto kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 122 kopijos nežino. Vėliau liudytoja atsiminė faktines aplinkybes, bet savo parodymų tyrėjai nesureikÅ¡mino.Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „A.“ dirbo  nuo 2002 metų mechaniko pareigose, buvo atsakingas už degalinių techninę priežiÅ«rÄ .

Už naftos produktus jam niekada neteko atsiskaityti su tiekėjais. Kartais tekdavo pirkti prekes- gėrimus, saldumynus ir t.t. ir pristatyti į degalines. Už prekes atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos gaudavo iÅ¡ įmonės kasos. Kai nupirkdavo prekes, į įmonės buhalterijÄ pristatydavo sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ ir tuomet bÅ«davo galutinai sutvarkomi visi piniginiai klausimai susiję su prekių pirkimu ir atsiskaitymu už jas su pardavėjais. Dokumentus pristatydavo buhalterei vardu L.. Jam ikiteisminio tyrimo metu ant pateikto kasos iÅ¡laidų orderio 2004-05-03 Nr. 157 kopijos paraÅ¡o nėra, nes nurodytos pinigų sumos 19 177,44 litų negavo.

Ä®monėje jis dirbo iki 2004-03-01, kokiu pagrindu ir kam buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2004-05-03 orderis Nr. 157 nežino, iÅ¡ įmonės kasos nėra gavęs jokių pinigų, iÅ¡skyrus atlyginimÄ . Išėjęs iÅ¡ UAB „A.“ negavo jokio atsiskaitymo. Paskutiniu metu, dirbo samdomu direktoriumi.Liudytojas R. V. parodė, kad UAB “A.“ dirbo nuo 2004-02-10 iki 2005-01-17 degalinės operatoriaus pareigose, (duomenys neskelbtini) degalinėje, Panevėžio r. Degalinės darbo laikas buvo 24 val. per parÄ , dėl to dažniausia dirbdavo kas trečia para.

Degalinėje prekiaudavo ir alkoholiu, vaisvandeniais, saldumynais ir t.t. Ä® darbÄ priėmė R. K. . Tiek kurÄ , tiek visas prekes užsakydavo patys degalinės operatoriai. Už kurÄ buvo apmokama iÅ¡ anksto. Degalinėje buvo tokia sistema, kad kai gaudavo prekes iÅ¡ tiekėjų, jas visas pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras suvesdavo į programÄ buvusiÄ kompiuteryje, kitaip tariant užpajamuodavo ir atspausdindavo visÄ užpajamuotÄ sÄ raÅ¡Ä , kurį kartu su sÄ skaitomis-faktÅ«romis atiduodavo buhalterijai į KaunÄ . 2004-02-20, 2004-03-31, 2004-04-30 avansinėse apyskaitose nurodyti tiekėjų pavadinimai yra žinomi, UAB“A.“ pirkdavo iÅ¡ jų prekes, ir visos prekės, kurias atveždavo tiekėjai, jo buvo užpajamuotos.

Kai reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais, iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imdavo reikiamÄ sumÄ pinigų, įformindavo išėmimÄ ir atsiskaitydavo su tiekėjais. Ant dokumentų, kuriuose bÅ«davo įforminamas atsiskaitymas, pasiraÅ¡ydavo jis kaip operatorius. Dėl 2004-02-20, 2004-03-31, 2004-04-30 avansinėse apyskaitose nurodytų jo kaip atskaitingo asmens lėšų panaudojimo- niekada nėra apmokėjęs už prekes ir paslaugas asmeninėmis lėšomis. Kada jis dirbo, įmonė sunkiai finansiÅ¡kai laikėsi.

UAB „A.“ degalinėje dirbo kasininko- operatoriaus pareigose. Jam tekdavo atsiskaityti su tiekėjais, kurie atveždavo maisto prekes, automobilinius tepalus, automobiliams skirtas prekes bei kitas pramonines prekes, kuriomis buvo prekiaujama degalinėje. Tiekėjams pinigus iÅ¡mokėdavo už praeitÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pagal, kuriÄ buvo atvežti maisto produktai ar buitinės prekės. Atsiskaitant su tiekėjais daugiausia jis nuspręsdavo kam ir kiek mokėti, kadangi visiems tiekėjams buvo susikaupusios didelės skolos.

Žodiniu direktorės nurodymu buvo paskirtas degalinės vyresniuoju darbuotoju. Atsiskaitymas su tiekėjais vykdavo grynais pinigais, juos iÅ¡imdavo iÅ¡ kasos, parodydavo, kad inkasuoja, kadangi reikėdavo parodyti pinigų dienos apyvartÄ . BÅ«davo taip, kad iÅ¡laidų orderius atveždavo UAB „A.“ direktorė ant kurių jis pasiraÅ¡ydavo, kai kada iÅ¡laidų orderius pildydavo ir pats savo ranka. Kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 140, 127, 126, paraÅ¡ai jo, bet patys orderiai užpildyti kompiuteriu, todėl reiÅ¡kia jog orderiai buvo atvežti direktorės, tačiau pagal nurodytus orderius pinigų negavo, dėl ko jie buvo pasiraÅ¡yti nežino ir nesigilino.

Kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 163, 172, 177 yra užpildyti jo ir pasirašė jis ant jų, pinigai buvo iÅ¡imti iÅ¡ kasos ir jais buvo atsiskaityta tiekėjams už prekes ir kurÄ . Ant tiekėjų dokumentų pasiraÅ¡ydavo, paraÅ¡us dėdavo ant PVM sÄ skaitų faktÅ«rų su atvežtomis prekėmis, kurias sutikrindavo su atvežtu kiekiu. Tekdavo pasiraÅ¡yti ir ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kurių vienas egzempliorius likdavo, kadangi su tiekėjais atsiskaitydavo grynais pinigais.

Prekės ir kuras bÅ«davo pajamuojami į kasos aparatÄ , kuriame matėsi visos finansinės operacijos, prekių likučiai ir t.t. Baigiantis pamainai bÅ«davo užpildoma kasos knyga. Visus dokumentus susijusius su atsiskaitymais tiekėjams ir kitus, kurių praÅ¡ydavo direktorė, bÅ«davo pateikiami tik UAB „A.“ direktorei. Kasoje rodydavo išėmimÄ ir su tais pinigais buvo atsiskaitoma su tiekėjais. Kai kurie tiekėjai nesumokėjus pinigų iÅ¡ karto, netiekdavo prekių. Kelis kartus pats užsakinėjo kurÄ iÅ¡ bendrovės, kiek prisimena iÅ¡ UAB „N.“, su Å¡ia bendrove atsiskaitydavo iÅ¡ karto grynais pinigais (pasiraÅ¡ydavo ant PVM sÄ skaitų- faktÅ«rų ir jų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, prieÅ¡ tai bÅ«davo užpildomas kasos iÅ¡laidų orderis).

Degalinėje dažnai trūko pinigų, todėl neužsakinėdavo ir neturėdavo kuro. Buvo prekiaujama tik alkoholiu, maisto produktais t.y. prekyba vyko kaip paprastoje parduotuvėje. Būdavo, kad ne visus pinigus sumokėdavo tiekėjams už prekes, tačiau taip atsiskaitoma buvo tik su tais tiekėjais, kurie sutikdavo. Kokia suma būdavo degalinės kasoje, tokia būdavo ir išmokama, truputį paliekant pinigų kasoje. Savo asmeninėmis lėšomis su tiekėjais neatsiskaitinėjo. Direktorei leidus, algas operatoriai išsimokėdavo iš kasos pinigų, algalapius pasirašydavo R.

K.. Buhalteriniai dokumentai kiekvienÄ mėnesį buvo perduodami į buhalterijÄ Kaune, degalinėje patys apskaitos nevedė. Asmeninėmis lėšomis liudytojas neatliko jokių mokėjimų už kurÄ bei prekes.Liudytoja I. G. parodė, kad nuo 2002-04-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatore (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Prekes degalinėje priimdavo, sutikrindavo pagal pateiktas sÄ skaitas- faktÅ«ras ir pasiraÅ¡ydavo ant jų. Pasibaigus darbo laikui, išėmusi pinigus iÅ¡ kasos aparato, juos įdėdavo į seifÄ , kuris buvo degalinės patalpose, o pinigus ir buhalterinius dokumentus pasiimdavo atvykę įmonės administracijos darbuotojai, tai R.

K. , L. M. ir R. K. vyras. Pagal pateiktÄ kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 144 kopijÄ , tvirtina, kad paraÅ¡as ne jos ir šį dokumentÄ mato pirmÄ kartÄ . Liudytojas K. G. parodė, kad nuo 2002-04-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatoriumi (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti už prekes įmonės lėšomis. Priėmus prekes, praėjus savaitei, vėl atvykdavo teikiamos prekes įmonės atstovas ir atsiveždavo praėjusios savaitės pateiktų prekių sÄ skaitÄ kiek reikia sumokėti, tuomet operatoriai, kaip ir jis, iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos ir atsiskaitydavo su tiekėjais.

IÅ¡imdamas pinigus iÅ¡ kasos įvesdavo duomenis į kompiuterį, tai yra inkasuodavo pinigus. Pinigus iÅ¡ kasos laikydavo seife, degalinės patalpose. Pinigus iÅ¡ seifo pasiimdavo įmonės administracijos darbuotojai- R. K. , L. M. ir K.. Pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 170 ir 169, yra pildyti dokumentai ir paraÅ¡ai yra jo, o kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 146 yra pildytas ne jo ir paraÅ¡as ne jo, dokumentÄ mato pirmÄ kartÄ . GaunamÄ atlyginimÄ iÅ¡simokėdavo iÅ¡ degalinėje suprekiautų pinigų, pasiraÅ¡ydavo R.

K. į žiniaraÅ¡tį. Liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2002-07-22 dirbo UAB “A.” degalinės operatoriumi (duomenys neskelbtini) km. Raseinių r. Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti už į degalinę atvežtas prekes tik įmonės pinigais. Pildydavo kasos iÅ¡laidų orderius ir ant jų pasiraÅ¡ydavo. PasiraÅ¡ydavo ir ant sÄ skaitų- faktÅ«rų. PasiraÅ¡ydavo ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, paimdamas pinigus iÅ¡ kasos ar seifo degalinės patalpose. Vienas kvitas likdavo jam.

Gautas prekes suvesdavo į kompiuterį pagal programÄ , pasiraÅ¡ytus dokumentus susijusius su atsiskaitymais atiduodavo UAB “A.” darbuotojams. Kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 179 ir Nr. 145 yra pildyti ne jo ir pasiraÅ¡yti ne jo. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 178 yra pildytas jo ir pasiraÅ¡ytas jo. Orderyje Nr. 178 nurodytÄ sumÄ iÅ¡mokėjo tiekėjui už prekes iÅ¡ įmonės pinigų. Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2003-08-08 iki 2004-04-30. UAB „A.“ dirbo transporto vadybininko pareigose.

Į jo pareigas įėjo krovinių paieška, leidimų, draudimų dokumentų sutvarkymo klausimai, tiesioginis kontaktavimas su krovininių automobilių vairuotojais darbiniais klausimais (tai pagrindinė funkcija). Įmonė turėjo apie 6-7 krovininius automobilius. Įmonėje atsiskaitymus grynais pinigais vykdyti tekdavo kiek pamena už leidimus. Dabar nepamena ar atsiskaitymus vykdydavo įmonės ar savo asmeninėmis lėšomis. Atlyginimas įmonėje būdavo mokamas laiku, esminių vėlavimų nebūdavo.

Ant pateikto 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio kvito Nr. 161 kopijos paraÅ¡as yra tikrai ne jo. 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio kvite Nr. 116 nurodytos pinigų sumos 2541,84 litų negavo, nes paraÅ¡as yra ne jo ir tuo laikotarpiu įmonėje jis nedirbo. Kas pasirašė ant parodyto kasos iÅ¡laidų orderio kvito nežino. Liudytoja V. M. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 m. (duomenys neskelbtini) degalinės operatorės pareigose. Už naftos produktus su tiekėjais neteko atsiskaityti, nes atsiskaitymas buvo per bankÄ .

Degalinėje prekiavo alumi, tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais, saldumynais, auto prekėmis ir t.t. Už minėtas prekes tekdavo atsiskaityti su tiekėjais pinigais, kuriuos iÅ¡imdavo iÅ¡ degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedÅ«rÄ . Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sÄ skaitos faktÅ«ros ,gautos iÅ¡ tiekėjo. Ant sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ydavo, taip pat dar pasiraÅ¡ydavo ant tiekėjų pateikto pinigų priėmimo kvito, kuris buvo patvirtinantis dokumentas, kad tiekėjai gavo pinigus iÅ¡ jos.

Gautas prekes iÅ¡ tiekėjų užpajamuodavo suvedant į „UVS“ programÄ , o apie gautas prekes buhalterijos skyrių informuodavo, pateikiant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pinigų priėmimo kvitÄ bei pinigų išėmimo čekį. Visus dokumentus apie gautas prekes ir pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalterijÄ L. M., kuris užsukdavo į degalinę kiekvienÄ dienÄ , kartais atvažiuodavo ir pati savininkė R. K. . Ji, liudytoja, už jokias įmonės prekes niekada neteko ir niekada neatsiskaitė su tiekėjais asmeninėmis lėšomis.

Ant pateiktų 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderių Nr. 154, Nr. 174 kvitų kopijų paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jos, tačiau iÅ¡ įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, iÅ¡skyrus atlyginimÄ . AtlyginimÄ gaudavo grynais pinigais ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet dažniausia iÅ¡mokėdavo degalinėje L. M., reikėdavo pasiraÅ¡yti tik ant atlyginimo žiniaraščio. Pagal parodytas 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderių Nr. 154, Nr. 174 kvitų kopijas, nurodytų 14 174,71 Lt, 904,34 Lt pinigų sumų niekada nėra gavusi.

Ji nemokėjo savo lėšomis tiekėjams už prekes, dėl to nežino kokiu pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderių kvitai Nr. 154, Nr. 174.Liudytoja R. N. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 (duomenys neskelbtini) g. esančios degalinės operatorės pareigose. Su tiekėjais už naftos produktus neteko atsiskaityti. Degalinėje prekiavo alumi, tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais, saldumynais ir t.t. Už minėtas prekes tekdavo atsiskaityti su tiekėjais pinigais, kuriuos iÅ¡imdavo iÅ¡ degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedÅ«rÄ .

Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sÄ skaitos faktÅ«ros gautos iÅ¡ tiekėjo. PasiraÅ¡ydavo ant sÄ skaitos faktÅ«ros, ant tiekėjų pateikto pinigų priėmimo kvito, kuris buvo patvirtinantis dokumentas, kad tiekėjai gavo pinigus. Gautas prekes iÅ¡ tiekėjų suvesdavo į „UVS“ programÄ , o apie gautas prekes buhalterijos skyrių informuodavo, pateikiant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pinigų priėmimo kvitÄ bei pinigų išėmimo čekį. Visus dokumentus apie gautas prekes, pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalterijÄ L.

M., kuris užsukdavo į degalinę kasdien. Degalinėje dirbo trys operatoriai. Pabaigus pamainÄ , kasoje bÅ«davo likutis grynųjų pinigų iki 2 000 litų, kuriuos pagal dokumentus atiduodavo sekančiai pamainai, t.y. operatoriui. Už įmonės prekes niekada neatsiskaitė su tiekėjais asmeninėmis lėšomis. Ant pateikto 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 156 kvito kopijos paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jos, tačiau iÅ¡ įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, iÅ¡skyrus atlyginimÄ .

AtlyginimÄ iÅ¡mokėdavo grynais pinigais degalinėje L. M., pasiraÅ¡ydavo atlyginimo žiniaraÅ¡tyje, kad pinigus gavo. Pagal parodytÄ 2004-05-03 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 156 kvito kopijÄ , nurodytos 16 474,01 Lt pinigų sumos negavo, tiek pinigų niekada nelikdavo perduoti kitam operatoriui.Liudytoja D. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-08-01 iki 2005 m. (duomenys neskelbtini) degalinės operatorės pareigose. Už naftos produktus niekada neteko atsiskaityti su tiekėjais. Tekdavo atsiskaityti už prekes- gėrimus, saldumynus.

Su tiekėjais atsiskaitydavo pinigais, kuriuos iÅ¡imdavo iÅ¡ degalinės kasos aparato, atlikdama išėmimo procedÅ«rÄ . Kasos aparatu atspausdindavo pinigų išėmimo čekį, kurį prisegdavo prie sÄ skaitos faktÅ«ros gautos iÅ¡ tiekėjo. Ant sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ydavo . Bendros įmonės buhalterinės programos nebuvo, gautas prekes iÅ¡ tiekėjų suvesdavo į „UVS“ programÄ , iÅ¡ kurios visus duomenis apie parduotas prekes atspausdindavo ir pateikdavo ataskaitÄ Ä¯ buhalterijÄ , o apie gautas prekes informuodavo buhalterijos skyrių, pateikiant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir, jeigu buvo apmokėjimas, pinigų išėmimo čekį.

Už įmonės prekes niekada neatsiskaitė su tiekėjais savo lėšomis. Dokumentus apie gautas prekes, pinigus paimdavo ir nuveždavo į buhalterijÄ L. M., kuris atvažiuodavo į degalinę kiekvienÄ dienÄ . Ant pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185, kopijų paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jos, bet iÅ¡ įmonės kasos nėra gavusi jokių pinigų, iÅ¡skyrus atlyginimÄ . Pagal parodytas kasos iÅ¡laidų orderių Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 kopijas, mano, kad kasos iÅ¡laidų orderiais Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 buvo įformintos pinigų sumos, kurias ji sumokėdavo tiekėjams pinigais iÅ¡ degalinės kasos.

Realiai kasos išlaidų orderiuose Nr. 155, Nr. 167, Nr. 185 nurodytų pinigų sumų kaip asmuo sumokėjęs tiekėjams savo asmeninėmis lėšomis, negavo. Be kasos dokumentų –išlaidų orderio, ji niekada pinigų iš kasos neišėmė ir negavo(10 391,27Lt, 576,21Lt, 2 171,74Lt).Tokių sumų degalinės kasoje ir nebūdavo.Liudytoja G. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2002-12-16 iki 2004-05-03 Panemunėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje degalinėje ( konteinerinė degalinė) operatorės pareigose.

Už naftos produktus neteko atsiskaityti su tiekėjais. Be degalų dar buvo ir kitų prekių: kramtomos gumos, cigarečių, tepalų, ploviklių, telefoninių kortelių papildymų. Prekes atveždavo tiekėjai, jiems pasirašydavo ant važtaraščio, atsiskaitydavo už tas prekes grynais, iš kasos, inkasavo kasos knygoje. Ant pateiktų 2004-05-03 kasos išlaidų orderių Nr. 147, Nr. 121, Nr. 120, kopijų parašai yra tikrai ne jos ,nurodytų pinigų sumų- 2 335,57 Lt, 1 630,36 Lt, 887,79 Lt ji negavo.

Su ja bendrovė atsiskaitė, nebuvo nei jos, nei jai įsiskolinimų. 4500 Lt iÅ¡mokos jai neiÅ¡mokėjo, nes nebuvo tokios iÅ¡mokos. Pilnai gavo tik atlyginimÄ , už kurį pasiraÅ¡ydavo atvežtame žiniaraÅ¡tyje. Dienos apyvarta bÅ«davo apie 5 000 litų, perduodama suma kitam operatoriui apie 200-500 litų.Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „A.“ dirbo operatoriumi (duomenys neskelbtini) k.,Ukmergės r. degalinėje nuo veiklos pradžios iki pabaigos. Atsiskaitymui su tiekėjais pinigus imdavo iÅ¡ degalinės kasos, pasiraÅ¡ydavo ant sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias iÅ¡raÅ¡ydavo tiekėjai bei ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, vienÄ kvitÄ pasiimdavo tiekėjas, kitas likdavo pas jį, degalinėje.

Pagal sÄ skaitas- faktÅ«ras prekes suvesdavo į kasos aparato kompiuterinę programÄ . Visus dokumentus susijusius su atsiskaitymais ir pinigus pateikdavo direktorei R. K.. Pagal tyrimo metu pateiktÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 152, 2004-05-03 pinigų 15 424,02 Lt negavo, o paraÅ¡as panaÅ¡us į jo, bet ar pasirašė neprisimena, už kurÄ iÅ¡ kasos nemokėjo niekad. R. K. pasiraÅ¡ydavo ant žiniaraščių. Liudytojas L. B. parodė, kad UAB „A.“ degalinėje (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės r., dirbo nuo 2004m. iki 2005m. vasario mėn., kol degalinė priklausė UAB ‚A.“.

Su tiekėjais už atvežtas prekes atsiskaitydavo įmonės lėšomis, pinigus paimdavo iÅ¡ degalinės kasos. Tekdavo pasiraÅ¡yti ant prekių sÄ skaitų faktÅ«rų ir kai sumokėdavo pinigus ant kvitų. Vienas kvitas likdavo jam, o kitas pas tiekėjus. Gautas prekes suvesdavo į kasos kompiuterį. Visus dokumentus paimdavo direktorė K. , kuri atvykdavo kas 1-2 savaitės ir paimdavo dokumentus bei pinigus. Kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytų pinigų sumų jis negavo, pasiraÅ¡yti negalėjo, nebent buvo paduota su kitais dokumentais ir nepastebėjęs pasirašė, kadangi paraÅ¡as ant kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 176 labai panaÅ¡us į jo, o ant kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 156, tikrai ne jo, pinigų 16 474,01Lt tikrai negavo, iÅ¡ kasos neišėmė, per didelė suma apyvartai.

Buvo daromos mėnesio ataskaitos, prie jų pridedami visi dokumentai, o į kompiuterinę programÄ apyvarta buvo suvedama kiekvienÄ parÄ .Liudytojas L. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo (duomenys neskelbtini) k., degalinėje nuo veiklos pradžios iki pabaigos operatoriumi, dirbo 4 operatoriai, jis buvo vyr. operatorius. Su tiekėjais už prekes kartais atsiskaitydavo grynais pinigais, pasiimant iÅ¡ kasos. PasiraÅ¡ydavo už prekes ant sÄ skaitų-faktÅ«rų. Prekes suvesdavo į kasos kompiuterinę programÄ .Už degalus buvo atsiskaitoma tik pavedimais per bankÄ .Dokumentus – sÄ skaitas ir pinigus paimdavo R.

K. . Kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų 2004-05-05 1 121,40 Lt, 2004-05-03 8 004,67 Lt, 2004-05-03 29 664,33Lt nėra gavęs ir nematęs tokių sumų. Jam buvo mokamas nustatytas atlyginimas, už kurį pasirašydavo žiniaraštyje. Parašai ant orderių panašūs į jo, bet neprisimena, kad būtų rašęsis ant tokių orderių, nebent davė su kitais dokumentais pasirašyti ir nepaskaitęs pasirašė. Liudytojas R. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo operatoriumi (duomenys neskelbtini) k., degalinėje nuo 2002-09-10 iki 2005-01-17.

Su tiekėjais tekdavo atsiskaityti grynais pinigais, kuriuos paimdavo iÅ¡ degalinės kasos. Ant sÄ skaitų-faktÅ«rų bei ant tiekėjų pateiktų pinigų priėmimo kvitų tekdavo pasiraÅ¡yti, kvitų vienas likdavo jam, o kitas tiekėjams. Prekes suvesdavo į kasos kompiuterį. Visus pasiraÅ¡ytus dokumentus paimdavo, kai tik atvažiuodavo kas nors iÅ¡ vadovybės įmonės ar vairuotojai. Pagal pateiktas kasos iÅ¡laidų orderių kvitų kopijas tokių pinigų nėra gavęs. ParaÅ¡ai ant kvitų panaÅ¡Å«s, galėjo bÅ«ti pateikti kartu su kitais dokumentais ir taip pasirašė.

Kartais tekdavo paimti pinigus iÅ¡ deglinės kasos ir nuvažiuoti į SEB bankÄ Ukmergėje bei daryti pavedimus už degalus. Taip veždavo visi operatoriai, jis, B., D., B. Suprekiautus pinigus operatoriai laikydavo seife, jais mokėdavo banke pavedimais arba atiduodavo atvažiavusiai R. K., kuri jokio dokumento apie pinigų perdavimÄ nepasiraÅ¡ydavo.2004-05-03 nurodyta 29 310 litų suma nebuvo iÅ¡duota bÅ«tent tÄ dienÄ , buvo liepta pasiraÅ¡yti, kÄ atsiskaitę su tiekėjais per tam tikrÄ laikotarpį, nors tiekėjams jau buvo sumokėta. 2004-05-03 1 041,68 Lt taip pat negavo.

Didžiausia dienos apyvarta iki 4 000Lt vasarÄ , žiemÄ mažiau. Sau pinigų, be atlyginimo, pagal kasos iÅ¡laidų orderius jis niekada negavo.             Kaltinamosios R. K. kaltę sukčiaujant pasisavinus bendrovės lėšas, įrodo ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga.             2003-12-10 akcijų pardavimo sutartis , kurioje suraÅ¡yta, kad Å¡i sutartis sudaryta tarp A. K. ir R. K. dėl akcijų pardavimo už 500 litų (1t., b.l.72).2006-02-03 Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-00134-52/2006, kuriuo pripažinta, kad 2003-12-10 UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp A.

K. ir R. K. yra negaliojanti LR CK 1.80 str. pagrindu ir šis sprendimas patvirtintas 2006-04-19 Kauno apygardos teismo nutartimi.(11t., b.l. 169-175).2004-03-01 UAB „A.“ akcininkės R. K. sprendimas, kuriuo R.K. kaip vienintelė akcininkė paskyrė pati save direktore ir atleido iš pareigų A. L. ir prašymu registruoti juridinių asmenų registre tai formaliai įteisino. (3t., b.l.7, 12-17)2003-12-12 UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr.14, kuriuo vienintelis visų bendrovės akcijų savininkas A.

K. padidina papildomais 200 000 litų įnaÅ¡ais UAB „A.“ įstatinį kapitalÄ . (3t., b.l. 128)Specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/42 , kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A.“ kasos iÅ¡laidų orderius buvo įformintas iÅ¡mokėjimas grynais pinigais R. V. 53 379,42 litai, tačiau nėra pateikta sandėlio apyvartos žiniaraščių, todėl negalima nustatyti ar prekės buvo gautos iÅ¡ bendrovių. Be to tyrimui nepateiktos 2004 metų vasario, kovo mėnesių L. M. avansinės apyskaitos ir pirminiai dokumentai pateisinantys 79 087,33 Lt.

IÅ¡laidas, taipogi 2004-04-30 L. M. apyskaitoje nurodyta, kad balandžio mėn. jis apmokėjo tiekėjams iÅ¡ savų lėšų 126 679,08 litus, tačiau tyrimui nepateikti iÅ¡laidas pateisinantys dokumentai. Taipogi 2004-05-03 UAB „A.“ kasos iÅ¡laidų orderyje Nr.157, pagal kurį buvo įformintas 19 177,44 litų apmokėjimas A. L., tačiau jis apie pinigų gavimÄ nepasirašė, todėl be pagrindo nuo kasos buvo nuraÅ¡yta Å¡i suma ir padarytas bendrovei nuostolis. Be to nustatyta, kad 2003-12-31 UAB „A.“ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skola darbuotojams buvo 33 952 litai, nesumokėta mokesčių 39 478 litai.

Tačiau laikotarpyje nuo 2004-05-03 iki 2005-05-07 (po 2004-04-02 pritaikius Kauno m. apylinkės teismo laikinÄ sias apsaugos priemones R. K.) buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ bendrovės kasos 513 146,12 litų atskaitingiems asmenims nesilaikant 1999-12-02 LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr.VIII-1463 nustatytų reikalavimų, tuo nepaisant kitų kreditorių, pagal įstatymÄ turinčių pirmumo teisę, interesų. (12t., b.l.51-77). Apklausta specialistė Z. K. patvirtino, kad pagal tyrimui pateiktus UAB“A.“ dokumentus buvo atliktas dokumentinis tyrimas, kuris 2007 m. balandžio 18 d. buvo įformintas specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/42.

Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2004 m. bendrovė „A.“ į banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas buvo gavusi 306301,64 pajamų: MetaiBanko pavadinimasLikutis pradžioje LtPajamos LtIÅ¡laidos LtLikutis pabaigai Lt2004UAB “Medicinos bankas”02964,842964,8402004UAB “Vilniaus bankas”14137,597230,221365,542,252004AB Bankas NORD/LB0105564,7105564,702004AB bankas “Snoras”35,0349120,8849155,9102004UAB “Sampo” bankas0141421,02141413,028IÅ¡ viso 2004 metai14172,62306301,64320464,0110,25 Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti dokumentai apie L.

M. 237471,7 litų gautų 2004 metais gegužės 3-7 dienomis įneÅ¡imÄ Ä¯ bankines UAB „A.“ sÄ skaitas. Pagal UAB“A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 237471,7 Lt apmokėjimÄ L. M. įformino kaip skolos jam grÄ Å¾inimÄ . Tačiau dokumentiniam tyrimui UAB“A.“ nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įrodančių , kad L. M. apmokėjo savo asmeniniais pinigais įvairiems bendrovės “A.“ tiekėjams už bendrovės įsigytas prekes ar paslaugas.

Dokumentiniam tyrimui bendrovė “A.“ nepateikė bendrovės skolos 237471,70 susidarymo pagrįstumo L. M. įrodančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. (16 t., b.l. 25). Tvirtina specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodo, kad kasos iÅ¡laidų orderių nurodyti asmenys nepasirašė, pinigų negavo .             Nors kaltinamoji teigia, kad kaltinime pareikÅ¡ta pasisavinta suma tėra tik formali, įforminta atgaline data, parodytos faktiÅ¡kai įvykusios operacijos dėl to, kad dėl dokumentų pagrobimo nebuvo galima tų operacijų įforminti laiku, arba pinigai iÅ¡mokėti darbuotojams kaip įsiskolinimas ir panaÅ¡iai, tačiau liudytojai patvirtino, kad nurodytų pinigų pagal kasos iÅ¡laidų orderius jie negavo, kad jie savo lėšomis prekių niekada nepirko ir kad atlyginimas jiems buvo mokamas, pasiraÅ¡ant žiniaraščiuose.

TokiÄ kaltinamosios versijÄ teismas vertina gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Turto pasisavinimo objektas - visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Konkrečiai kaltinamosios R. K. nusikaltimo dalyku buvo turtas, kurį ji valdė, juo disponavo neva darbo santykių pagrindu: buvo UAB „A.“ direktorė ir akcininkė( žinomai suklastota 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), turėjo visus įgaliojimus, kaip vienvaldis valdymo organas, kÄ pripažino pati.

Jai turtas patikėtas dėl neva užimamų pareigų ir turto atžvilgiu ji turėjo teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, nes vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymu. Ji buvo iÅ¡skirtinis subjektas, kuris dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti privalomus nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo savo darbuotojams/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-47/2007/. Turto pasisavinimas konkrečiai pasireiÅ¡kė tuo, kad klastodama tikrus oficialius dokumentus, juos panaudodama, pateikdama suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodydama jas įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ .

Neteisėtai užvaldžiusi svetimÄ turtÄ , ji turėjo realiÄ galimybę jį valdyti, juo naudotis, disponuoti byloje nenustatytų poreikių tenkinimui. Dėl Å¡ios proceso stadijos pasisavinimas laikomas baigtu. Nors kaltinamoji teigė, kad dokumentai iÅ¡raÅ¡yti ir jos patvirtinti atbuline data, fiksuojant jau praėjusias pinigines operacijas, tačiau jokių dokumentų, liudytojų parodymais nepatvirtintos tokios faktinės aplinkybės, Turto pasisavinimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia: kaltinamoji R.

K. suvokė jog neteisėtai, neatlygintinai savinasi jai patikėtÄ bendrovės turtÄ - pinigines lėšas, tuo pažeidžia bendrovės interesus bei daro materialinę žalÄ ir to nori. Jos tiesioginę tyčiÄ patvirtina nusikaltimo darymo bÅ«das – sukčiavimas, tai yra ,klastojant tikrus dokumentus – sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų neįneÅ¡ant į bendrovės sÄ skaitÄ ar kasÄ . Turtas yra didelės vertės, kai virÅ¡ija 250 MGL sumÄ â€“ LR BK 190 str. UAB „A.“ pasisavinto turto vertė kelis kartus virÅ¡ija 250 MGL.Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamosios R.

K. nusikalstami veiksmai vieninga tyčia apgaule įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „A.“ priklausančius 473 002,78 litų atitinka LR BK 182str.2d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo kvalifikuoti teisingai.Kaltinamoji didelės vertės svetimÄ turtÄ Ä¯gijo pasinaudodama žinomai suklastota sutartimi, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“sprendimÄ , įrašė melagingus duomenis, kad ji yra vienintelė akcininkė, ir neteisėtai eidama direktorės pareigas, iÅ¡rašė fiktyvius kasos iÅ¡laidų orderius, juos patvirtino vadovės paraÅ¡u, suklastotus dokumentus panaudojo, įtraukė į buhalterinę apskaitÄ , todėl padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str.3d.             Reziumuojant, kaltinamoji R.

K. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 182str.2d. ir 300str.3d.Dėl nusikaltimo numatyto LR BK 300str.3d. baudžiamasis procesas nutrauktinas, nes suėjo baudžiamojon atsakomybėn patraukimo už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ senaties terminas (LR BK 95str.1d. c p., LR BPK 3str.1,2p.). Bausmė, jos skyrimo motyvai, kiti klausimai Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R.

K., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę aplinkybių teismas nenustato.R. K. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (16 t., b.l. 119,120 ), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta (16 t., b.l. 117,118), neteista ( 16 t., b.l.111 ), dirbanti, duomenų, kad ji padarė daugiau nusikaltimų(ikiteisminio tyrimo procesų) byloje nėra. Teismas įvertina tai, kad kaltinamoji R.

K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182str.2d. - LR BK 11 str.5d.Teismas įvertina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( sunkus nusikaltimas, ) kaltės formÄ (tyčinė veika), asmenybes charakterizuojančius duomenis( teisiama pirmÄ kartÄ ), sprendžia, kad kaltinamajai gali bÅ«ti taikomas LR BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas teisingumo principas ir Å¡iuo pagrindu paskirta Å¡velnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal LR KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra LR BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas).LR BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo mėn. 7 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78/2011).Skiriant kaltinamajai bausmę ir jÄ individualizuojant, atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad iki Å¡iol ji daugiau nusikaltimų nepadarė, praėjus virÅ¡ 9 metų nuo padarytų inkriminuotų veikų/2004-03 - 2004-07/, kas rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumÄ /Lietuvos Aukšč.

Teismo nutartis byloje Nr. 2K-160/2011/ į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgai , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso tinkama ir pakankama teisinės gynybos priemonė yra bausmės sumažinimas kaltinamajai ilgÄ baudžiamÄ jį procesÄ pripažinti iÅ¡imtine aplinkybe ir taikyti LR BK 54 str.3d. nuostatas./ Lietuvos Aukšč. teismo bylos Nr.2K-7-/2007;2K-7-48/2009; Lietuvos Apeliacinio teismo bylos Nr.1A-99/2010; 1A-5/2011, Europos žmogaus teisių teismo byla –Wejrup v.

Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002/./ Ä®vertinus ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamajai nėra teisinių pagrindų taikyti LR BK 62 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas bus įgyvendintas už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo už padarytÄ veikÄ sankcijoje – baudÄ .Atsižvelgus į tai, kad pasisavinto turto vertė yra pakankamai didelė, už padarytÄ veikÄ skirtina maksimali Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmių dydžiui, bausmė. (LR BK 47str.3d.4p., Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Dėl LR BK 72str. nuostatų taikymo Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinant idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ , paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio kaltininko žinioje, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis ar nusikalstamos veikos rezultatas.Kaltinamoji R.

K. pripažinta kalta, pasisavinusi UAB „A.“ bendrovės turtÄ Pagal LR BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktikÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo(LR AT kasacinė byla Nr. 2K-544/2012). Byloje yra duomenys, kad dėl bendrovės turto, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , yra patvirtinti kreditoriai -2007-06-05 teismo nutartis(18t. b.l.152-154), o 2011-11-02 sprendimu UAB „A.“ veikla pasibaigusi jÄ likvidavus dėl bankroto(18t. b.l.99).Dėl paminėtų aplinkybių, LR BK 72 str. nuostatos netaikytinos.

Dėl nukentėjusiojo V. B. civilinio ieškinio V. B. bylos nagrinėjimo procese pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 273 002,78 Lt atlyginimo iš kaltinamųjų, tame tarpe -800 000Lt iš kaltinamojo A. G., -473 002,78Lt iš kaltinamosios R. K. , taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (18t. b.l.38-40).Kadangi A. G. iš jam pareikšto kaltinimo išteisinamas, kaip nepadaręs nusikaltimo, toje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu – LR BPK 115str.3d.2p.Kitoje dalyje tenkinamas V.

B. praÅ¡ymas ir ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,301-305,307-308, 115 str.n u s p r e n d ž i a:A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str.2d., iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – LR BPK 303 str.5d.1p. KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ ( 16 t., b.l. 70 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2d. ir taikant LR BK 54 str.3d., nuteisti bauda 300MGL(trisdeÅ¡imt septyni tÅ«kstančiai penki Å¡imtai litų) dydžio.Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300str.3d., taikyti LR BK 95str.1d. c p., LR BPK 3str.1,2p. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ toje dalyje prieÅ¡ R.

K. nutraukti.KardomÄ jÄ priemonę -– raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ( 16 t., b.l. 95-100), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. B. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu – LR BPK 115str. 3d.2p.Å is nuosprendis per 20 dienų ( nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo)gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                              Regina Cemnolonskienė