2020-04-22 Nr. AB-8694-3-61-3-00548-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-410-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00548-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (7.2)3-125844 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (10.10)I-271 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5-27-3699; 4) panaikinti VSDFV 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.10)I-248; 5) panaikinti Skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 5-27-7197; 6) panaikinti VSDFV 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (10.10)I-422; 7) įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras); 8) įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas į Registrą pagal asociacijos „Europos regbio centras“ (toliau – ir Asociacija) 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą; 9) įpareigoti Skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077 (toliau – ir Pažyma); 10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti 1, 2, 9 ir 10 skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (7.2)3-125844 ir VSDFV 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (10.10)I-271, įpareigoti Skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis 2017 m. liepos 13 d. iš Audito, apskaitos, turto vertinimo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. (8.22) D2-1802, prie kurio buvo pridėta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4936-640/2014 dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai. Šioje nutartyje nustatyta, kad pagal Asociacijos kasos knygas, išmokėjimo žiniaraščius ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. dirbo vienas etatinis darbuotojas, kuriam buvo mokamas atlyginimas, t. y. pareiškėjas. 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 dėl bankrutavusios asociacijos „Europos regbio centras“ ataskaitos patvirtinimo, likvidavimo patvirtinimo ir veiklos pabaigos Skyriui skyrė 14 820,40 Eur.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog jis kreipėsi į VSDFV Vilniaus draudėjų ir apraustųjų skyriaus vyriausiąją specialistę I. K. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. sutikslinti ir įrašyti pareiškėją į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 14 d. Asociacijos įsiskolinimas VSDFV biudžetui padengtas iš Garantinio fondo Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016. Skyrius 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 5-27-7197 netenkino 2011 m. balandžio 13 d. prašymo dėl apdraustojo (pareiškėjo) duomenų tikslinimo iki įmokų ir delspinigių sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Šiuo sprendimu Skyrius taip pat nusprendė neįrašyti pareiškėjo į Registro duomenų bazę, t. y. jo 5 890,91 Lt pajamų ir 2 355,18 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už 2010 m. kovo mėn.; 7 000 Lt pajamų ir 2 798, 60 Lt VSD įmokų už 2010 m. spalio mėn.; 8 600 pajamų ir 3 438,28 Lt VSD įmokų už 2010 m. lapkričio mėn.; 7 317,04 Lt pajamų ir 2 923,75 Lt VSD įmokų už 2010 m. gruodžio mėn. Skyrius 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 5-27-5541 nurodė neįrašysiantis apdraustojo (pareiškėjo) 1 527,27 Lt pajamų ir 610,61 Lt VSD įmokų už 2010 m. kovo mėn.; 1 000 Lt pajamų ir 399,80 Lt VSD įmokų už 2010 m. balandžio mėn.; 1 000 Lt pajamų ir 399,80 Lt VSD įmokų už 2010 m. gegužės mėn.; 914,59 Lt pajamų ir 365,65 Lt VSD įmokų už 2010 m. birželio mėn.; 1 000 Lt pajamų ir 399,80 Lt VSD įmokų už 2010 m. liepos mėn.; 1 000 Lt pajamų ir 399,80 Lt VSD įmokų už 2010 m. rugpjūčio mėn.; 1 600 Lt pajamų ir 639,68 Lt VSD įmokų už 2010 m. lapkričio mėn.; 313,04 Lt pajamų ir 125,15 Lt VSD įmokų už 2010 m. gruodžio mėn. į Registro duomenų bazę iki trūkstamų įmokų ir delspinigių sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 5-27-3699 yra apie apdraustuosius už 2013 m. spalio, gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio, vasario mėn.

5. Pareiškėjas teigė, kad Skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. priimtu ginčijamu Sprendimu Nr. 1 atsisakė nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuris buvo skirtas VSDFV Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyriausiajai specialistei I. K. ir Skyriaus direktoriui. Pareiškėjas tvirtino, kad jis Asociacijos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 14 820,40 Eur padengė iš gauto fondo pagal Skyriaus prašymą civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016, taigi atsirado teisinis pagrindas apdraustojo (pareiškėjo) duomenis apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. patikslinti pagal 2012 m. vasario 13 d. Asociacijos pateiktą pareiškimą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, 2017 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į VSDFV direktorių, kuris 2018 m. sausio 15 d. priimtu ginčijamu Sprendimu Nr. 2 atsisakė nagrinėti jo skundą, grįsdamas tuo, kad skunde keliami tapatūs reikalavimai dėl duomenų tikslinimo Registre. Pareiškėjo įsitikinimu, VSDFV neatsižvelgė į naują aplinkybę – Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 konstatuotas Asociacijos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padengtas, tai patvirtina Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentai. Skyrius 2018 m. sausio 31 d. pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nenurodė jokių Asociacijos ar pareiškėjo draudžiamųjų pajamų.

7. Pareiškėjas tvirtino, jog VSDFV darbuotojai anksčiau nurodytais veiksmais pažemino jo garbę ir orumą. Pareiškėjas yra didelės rizikos ligonis, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, dėl psichologinių, moralinių ir dvasinių išgyvenimų jis susirgo vėžiu. Be to, pareiškėją kankina širdies ir kt. ligos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisti jam žalos atlyginimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, įrašius jį į Registro duomenų bazę, atsirastų teisinis pagrindas gauti ligos pašalpas už nedraudiminius laikotarpius, nurodytus Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077 apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.

8. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad asociacija „Europos regbio centras“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2007 m. sausio 29 d. Pareiškėjas valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiamas nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., vėliau jo valstybinis socialinis draudimas pradėtas nuo 2010 m. kovo 23 d., o pabaigtas 2014 m. spalio 15 d., kai Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Asociacijai iškelta bankroto byla. 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Asociacija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 3 d. sprendimu teismas Asociaciją pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nurodė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Bankroto byloje liko nepatenkintas Skyriaus 14 820,40 Eur kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjas buvo Asociacijos vadovas, kuris, teikdamas Skyriui socialinio draudimo pranešimus apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nesilaikė nustatytų terminų, pažeidinėjo socialinio draudimo pranešimų pateikimo tvarką, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, prašydamas ištirti tikėtiną dokumentų klastojimą, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam senaties terminui, tačiau jo metu nustatyta, kad pareiškėjas suklastojo Asociacijos vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos atsakovui. Atsakovas 2011 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. (8.30) 3-25367 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) dėl asociacijos veiklos tyrimo / patikrinimo atlikimo skubos tvarka.

VMI jį informavo apie 2012 m. sausio 17 d. atliktą Asociacijos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., tačiau nurodė neturinti galimybės nustatyti tikslaus tikrinamuoju laikotarpiu asociacijoje dirbusių fizinių asmenų skaičiaus bei jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio, nes VMI turima informacija apie tikrinamuoju laikotarpiu Asociacijoje dirbusių asmenų skaičių, jiems priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas skiriasi nuo informacijos, kurią operatyviam patikrinimui pateikė Asociacija bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

10. Atsakovo teigimu, Asociacija 2010–2011 metais jam pateikė daug prašymų, pareiškimų, skundų ir patikslintų socialinio draudimo pranešimų, prašydama tikslinti Registre pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, tačiau atsakovas neturėjo pagrindo tikslinti Registro duomenis, nes nebuvo galimybės nustatyti tikslaus Asociacijoje dirbusių asmenų skaičiaus ir jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio. Be to, draudėjas, teikdamas prašymus tikslinti pareiškėjo duomenis, nurodydavo pareiškėjui priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tačiau nesumokėdavo nuo šių pajamų apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl Asociacijos prašymai dėl pareiškėjo duomenų Registre tikslinimo nebuvo tenkinami. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kurio vienas iš reikalavimų – įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas į Registrą už 2007–2011 metus, 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1257-624/2013 atmetė šį skundą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas jam taip pat teikė daug pareiškimų, prašymų, skundų, kuriuose prašė tikslinti Asociacijos apdraustojo pareiškėjo duomenis Registre už 2007–2014 metus pagal paties pareiškėjo sudarytą 2017 m. sausio 5 d. pažymą „Apie V. K., gim. 1952-08-17, gautas pajamas dirbant asociacijoje prezidento pareigose per 2007 – 2014 metus“ (toliau – ir 2017 m. sausio 5 d. pažyma). Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą (toliau – Archyvas) dėl Asociacijos bankroto administratoriaus perduotų dokumentų kopijų pateikimo. Atsakovas, ištyręs iš Archyvo gautų dokumentų kopijas ir atlikęs patikrinimą, nustatė priskaičiuotų / išmokėtų / neišmokėtų pajamų sumų neatitikimus.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 pagrindu jis priėmė 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (7.1) 5-27-1732 ir įrašė Registre draudėjo Asociacijos apdraustojo pareiškėjo duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus veiksmais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėjo duomenis Registre už laikotarpius nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d., vadovaujantis paties pareiškėjo surašyta 2017 m. sausio 5 d. pažyma, tačiau teismas atmetė jo skundą.

13. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į jį, prašydamas perskaičiuoti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2014 m. balandžio 9 d., atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016. Atsakovas informavo pareiškėją, kad šios nutarties pagrindu jis įrašė į Registrą draudėjo Asociacijos apdraustojo pareiškėjo duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., tačiau šie įrašyti duomenys neturi įtakos Skyriaus priimtiems sprendimams dėl ligos pašalpos skyrimo. Pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. pareiškimu prašė atsakovo priimti sprendimą dėl teisės į ligos pašalpą, skaičiuojant nuo 2010 metų, tačiau pareiškime nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškimą. Pareiškėjas taip pat informuotas, jog Skyrius negali nustatyti, kokie duomenys apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas yra tikslūs, todėl neturi pagrindo tikslinti Registre pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010–2014 metų draudimo laikotarpius.

14. Atsakovas tvirtino, jog jis, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (4.40) 3-55025 informavo pareiškėją apie tai, kad jis kelia tapačius reikalavimus dėl duomenų tikslinimo Registre, kurie buvo reikšti ankstesniuose skunduose ir pareiškimuose, į kuriuos Skyrius yra atsakęs jau 2017 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (4.40) 3-43004, todėl pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimas nebuvo nagrinėjamas.

15. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas jam pateikė 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimą ir skundą, kuriuose nurodė tapačius reikalavimus, t. y. dėl duomenų Registre tikslinimo už 2007–2014 metų laikotarpį ir dėl ligos pašalpų išmokėjimo, kurie jau buvo reikšti ankstesniuose pareiškėjo pareiškimuose, prašymuose ir skunduose. Pareiškėjas nebuvo pateikęs naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, ginčijamame Sprendime Nr. 1 nurodė šių pareiškimo ir skundo nenagrinėsiantis. VSDFV ginčijamu Sprendimu Nr. 2 tokį Skyriaus sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

16. Atsakovas paaiškino, jog jis atsisakė skirti pareiškėjui ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį 2010 m. birželio 7–11 d., nes pareiškėjas praleido 6 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos kreipimosi terminą, o už nedarbingumo laikotarpius nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. sausio 12 d., nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2011 m. kovo 3 d., nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 21 d., nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. gegužės 13 d., – nes pareiškėjas neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymo skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį 2011 m. birželio 6–10 d. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1230/2013, skyrė pareiškėjui ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. vasario 27 d. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, skyrė pareiškėjui ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpius 2012 m. balandžio 20–25 d. ir nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. Atsakovas neskyrė pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. lapkričio 15–20 d., taip pat nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 9 d. ir 2013 m. spalio 10–17 d., nes pareiškėjas nebuvo draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, t. y. už jį nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir pareiškėjas neturėjo 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymo skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpius 2012 m. lapkričio 21 d., 2014 m. balandžio 1–3 d. ir 2014 m. balandžio 4–9 d.

17. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde išdėstė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl neturtinės žalos atsiradimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokius nors atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, lėmusius neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovas įsitikinęs, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimu ir skundu kreipėsi į Skyrių, prašydamas įrašyti jo duomenis Registre už laikotarpį nuo 2007 metų iki 2014 metų bei priimti sprendimą dėl teisės į ligos pašalpą, skaičiuojant nuo 2010 metų.

20. Skyrius ginčijamame 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. (7.2)3-125844 nurodė, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo reikšti jo 2017 m. vasario 13 d. skunde, 2017 m. vasario 17 d. skunde, 2017 m. vasario 27 d. pareiškime, 2017 m. kovo 20 d. skunde, 2017 m. kovo 25 d. pareiškime, 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime, 2017 m. vasario 24 d. prašyme ir 2017 m. kovo 1 d. prašyme. Atsakovas į šiuos prašymus, pareiškimus ir skundus atsakė 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (9.3) 3-26648, 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (9.3) 3-28829 ir 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (7.2) 3-43004. Kadangi pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškime ir skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, šių pareiškimo ir skundo nenagrinėjo.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, 2017 m. gruodžio 28 d. skundu kreipėsi į VSDFV. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. sausio 15 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (10.10)I-271, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. VSDFV nurodė, kad Sprendimas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 28 d. skunde keliami tapatūs reikalavimai dėl duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio išmokų gavėjų registre už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

22. Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077 nurodyta informacija apie pareiškėjui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.

23. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 (įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d.) bankrutavusią asociaciją „Europos regbio centras“ pripažino pasibaigusią likvidavimu dėl bankroto, o antros eilės kreditoriui Skyriui skyrė 14 820,40 Eur kreditorinio reikalavimo sumą.

24. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skundą, 2017 m. vasario 17 d. skundą, 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą, 2017 m. kovo 20 d. skundą, 2017 m. kovo 25 d. pareiškimą, 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, 2017 m. vasario 24 d. prašymą ir 2017 m. kovo 1 d. prašymą, taip pat atsakovo atsakymus, įformintus 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (9.3) 3-26648, 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (9.3) 3-28829 bei 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (7.2) 3-43004, padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su tapačiais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, ginčijami sprendimai, priimti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Pažymoje. Be to, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatytini jokie atsakovo neteisėti veiksmai ar neturtinė žala, kurią pareiškėjas esą patyrė dėl atsakovo veiksmų, todėl skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat buvo atmestas.

III. 25. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl akivaizdu, jog teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Teismas nepagrįstai nesvarstė atsakovo priimtų sprendimų ir teiginių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. nėjo asociacijos „Europos regbio centras“ prezidento pareigų ir jam už šį darbą nebuvo mokamas atlyginimas. Jei tokie atsakovo teiginiai būtų teisingi, bankroto administratorius G. M. nebūtų galėjęs atleisti pareiškėjo nuo 2014 m. spalio 15 d. Teismui pateikti dokumentai (darbo apskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir kt.) patvirtina, kad pareiškėjas minimu laikotarpiu tikrai ėjo Asociacijos prezidento pareigas ir gavo nustatyto dydžio atlyginimą. Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 nustatytas 14 820,40 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padengtas iš Garantinio fondo, todėl, užbaigus Asociacijos bankroto procesą, atsakovas privalėjo atlikti patikslinimą ir įrašyti apdraustąjį (pareiškėją) į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 2017 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų pažeidimas). Tapatų sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė ir administracinėje byloje Nr. A-2695-520/2015. Teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 pagrindu Skyrius įrašė pareiškėjo pajamas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. dirbo Asociacijoje, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2016 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. A101-9175/16(2.5.1.9-PD1). Pareiškėjas 2017 m. sausio 5 d. pažymoje aiškiai nurodė, kokiais dokumentais rėmėsi ją sudarydamas.

27. Pareiškėjas kelia abejones dėl nustatytos susidariusios skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui dydžio – 14 820,40 Eur, kadangi Asociacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.) dirbo tik vienas etatinis darbuotojas. Pažymi, kad, remiantis Asociacijos 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 8, Asociacijoje nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 17 d. dirbo trys darbuotojai. Skyrius 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 59-2341 mini priskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpos permoką T. G. – 59 157,25 Lt (17 133,12 Eur), tačiau šį klausimą artimiausiu metu svarstys Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI-3655-281/2018).

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-998/2014 akcentavo konstitucinį principą, jog valstybės įstaigų paskirtis yra tarnauti žmonėms. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje pateikti dokumentai patvirtina jo socialinio draudimo stažą, konkrečiau, kad pareiškėjo socialinio draudimo stažas yra ilgesnis nei nurodytasis Registre, todėl pareiškėjas aktyviai siekia pakeisti duomenis Registre. Atsakovas atsisakydavo priimti pareiškėjo teikiamus dokumentus ir įrašyti patikslintus duomenis į Registrą, tokį atsisakymą iš esmės grįsdamas aplinkybe, jog nesumokėtos atitinkamos socialinio draudimo įmokos. Asociacija nuolat pervesdavo VSD įmokas, tačiau atsakovas sąmoningai, siekdamas pasityčioti, rasdavo būdų kaip neužskaityti įmokų ir neįrašyti duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas į Registro duomenų bazę. Pareiškėjas mano, kad jo išdėstyti argumentai sudaro pagrindą tenkinti draudėjo Asociacijos 2012 m. vasario 13 d. prašymą patikslinti apdraustojo pareiškėjo duomenis Registre už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atsakovo aplaidumo. Atsakovas nuo 2009 metų nesilaiko efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų. Jei pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti, atsirastų pagrindas išmokėti jam ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Pažymoje. Pareiškėjas įsitikinimą savo teisumu grindžia, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. A502-998/2014, Nr. A502-1230/2013, Nr. A502-1240/2013 ir Nr. A602-901/2013.

29. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas pastebi, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, nesusijusiais su ginčo dalyku. Pareiškėjo teiginiai apie teismo šališkumą ir neobjektyvumą, atsakovo vertinimu, nepagrįsti, nes teismas pagrįstai nesprendė dėl pagrindo įpareigoti atsakovą įrašyti į Registrą pareiškėjo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d., – šis skundo reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes pagal ginčo dalyką šioje byloje bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimu ir skundu kreipėsi į atsakovą su tapačiais reikalavimais ir nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakovo atsakymų pagrįstumu, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti šiuos pareiškimą ir skundą Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Atitinkamai VSDFV pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą Nr. 1. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, o teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, savo išvadas pagrindė teisės aktais ir byloje surinktais duomenimis.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgė ginčo aplinkybes, anksčiau pareiškėjo teiktus prašymus (iš esmės – skundžiamo teismo sprendimo turinį). Mano, kad teismas, sistemiškai įvertinęs pareiškėjo skundus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovą su tapačiais reikalavimais, todėl jo skundas ir pareiškimas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, buvo nenagrinėtini. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, tvirtina, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išnagrinėjo bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus.

33. Pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. teisme gautame apeliacinio skundo papildyme papildomai prašo: 1) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui ligos pašalpas už laikotarpius nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 17 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, taikant maksimalią nustatytą normą, atsižvelgiant, kad pareiškėjo sveikatos būklė kritinė ir jis priskiriamas prie didelės rizikos ligonių; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui ligos pašalpą už laikotarpį 2014 m. balandžio 1–9 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, taikant maksimalią nustatytą normą; 3) įpareigoti atsakovą įrašyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

į Registrą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, priimdamas jam nepalankius sprendimus dėl ligos pašalpų skyrimo ir duomenų Registre patikslinimo, dažnai rėmėsi Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyr. prokurorės J. K. atliktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 10-1-00132-09, kuris nutrauktas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, suėjus senaties terminui, bei baudžiamąja byla Nr. 1A-27-166/2016. Tvirtina, kad jis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-166/2016 nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, kaip aplaidžiai vykdęs asociacijų „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ ir „Europos regbio centras“ buhalterinę apskaitą bei neišsaugojęs buhalterinių dokumentų.

Asociacijos „Europos regbio centras“ buhalterinius ir kitus dokumentus bankroto administratorius G. M. 2016 m. rugsėjo 22 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo vyr. archyvarui N. R. pagal likviduojamo juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti aktą Nr. A113-726/16(2.5.1.2-PD1). Civilinėje byloje Nr. B2-2109-852/2019 esantys dokumentai patvirtina, kad „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ buhalterinius dokumentus valdybos pirmininkas B. K. iš vyr. buhalterės S. M. perdavė bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo centras“.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkino UAB „Verslo valdymo centras“ prašymą kreditorių finansinius reikalavimus paskaičiuoti pagal „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu patvirtindamas, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00132-09 buvo atliktas šališkai, neobjektyviai ir atmestinai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2019 paliko galioti 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu yra pateiktas skundas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl proceso atnaujinimo ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00132-09 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-166/2016, analogišką prašymą pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos teismui.

Pareiškėjas taip pat pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad byloje esantys dokumentai įrodo, jog jis ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Asociacijoje ir jam buvo mokamas atlyginimas, o Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 2016 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtinus, kad užbaigtos asociacijos „Europos regbio centras“ susidariusiam 14 829,40 Eur įsiskolinimui padengti skiriamos lėšos iš Garantinio fondo, atsakovui atsirado pagrindas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sutikslinti Registro duomenis, įrašant pareiškėjo duomenis, šios aplinkybės konstatuotos ir ankstesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose (administracinėse bylose Nr. A502-1230/2013, Nr. A502-1240/2013, Nr. A756-997/2014, Nr. A-2695-520/2015, Nr. A-2184-146/2016 ir Nr. A-250-143/2016).

Pareiškėjas Skyriaus darbuotojų veiksmus jo atžvilgiu laiko sąmoningu pasityčiojimu ir vengimu priimti teisingus sprendimus. Be to, pareiškėjas pastebi, kad atsakovas tvirtina, jog Asociacija vėluodavo pateikti dokumentus, ataskaitas ir t. t., tačiau pareiškėjui, kaip Asociacijos vadovui, baudos už pažeidimus nebuvo skiriamos.

34. Pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. teismui pateiktame pareiškime nurodo papildomai pateikiantis su byla susijusius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo (Sprendimas Nr. 1) ir VSDFV 2018 m. sausio 15 d. sprendimo (Sprendimas Nr. 2) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36. 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo reikšti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skunde (II t. 128-130), 2017 m. vasario 17 d. skunde (II t. b. l. 134-139), 2017 m. vasario 27 d. pareiškime (II t. b. l. 144), 2017 m. kovo 20 d. skunde (II t. b. l. 152-154), 2017 m. kovo 25 d. pareiškime (II t., b. l. 161-164), 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime (II t. b. l. 173-180), 2017 m. vasario 24 d. prašyme (II t. b. l. 102-105) ir 2017 m. kovo 1 d. prašyme (II t., b. l. 116-117). Atsakovas į šiuos pareiškėjo prašymus, pareiškimus ir skundus atsakė 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (9.3) 3-26648 (II t. b. l. 114), 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (9.3) 3-28829 (II t., b. l. 127), 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (7.2) 3-43004 (II t., b. l. 171-172). Kadangi pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškime ir 2017 m. lapkričio 17 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, tai VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimo ir 2017 m. lapkričio 17 d. skundo nenagrinėjo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, atsakovo veiksmus 2017 m. gruodžio 28 d. skunde (I t., b. l. 31–42) apskundė VSDFV, kuri 2018 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2 ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 28 d. skundą. VSDFV Sprendime Nr. 2 nurodė, kad VDSFV Vilniaus skyriaus Sprendimas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 28 d. skunde yra keliami tapatūs reikalavimai dėl duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio išmokų gavėjų registre už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijami tik Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2. Skunde teismui pareiškėjas buvo skundęs daugiau atsakovo sprendimų, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti tik 1, 2, 9 ir 10 skundo reikalavimus ir darytina išvada, kad atsakovo neteisėtus veiksmus galėtų pagrįsti tik minėtų sprendimų pripažinimas neteisėtais. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimas ir 2017 m. lapkričio 17 d. skundas bei 2017 m. gruodžio 28 d. skundas nebuvo nagrinėti iš esmės, nes atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo juos laikė pakartotinais. Vadinasi, iš esmės Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra sietini su pakartotinių pareiškimų nenagrinėjimu remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Kalbant apie skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus Skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077, pažymėtina, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą imtis tam tikrų veiksmų taip pat turi būti siejamas su atsakovo veiksmų neteisėtumu ar neteisėtu neveikimu.

38. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kelia klausimą, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo teiginių, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. pareiškėjas nėjo asociacijos „Europos regbio centras“ prezidento pareigų ir jam už šį darbą nebuvo mokamas atlyginimas, taip pat pareiškėjas kelia abejones dėl nustatytos susidariusios skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui dydžio – 14 820,40 Eur, kadangi Asociacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.) dirbo tik vienas etatinis darbuotojas. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad dėstomų aplinkybių tyrimas peržengtų nagrinėjamos bylos tyrimo ribas.

39. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų bei aplinkybių (šios Nutarties 38 p. ir 25-28 p.) nenagrinėja. Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija neprijungia prie nagrinėjamos bylos ir nenagrinės 2020 m. vasario 28 d. apeliacinio skundo papildymo, kuris buvo gautas 2020 m. kovo 6 d., taip pat pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. teismui pateiktame pareiškime nurodytų papildomai pateiktų dokumentų, nes akivaizdu, kad pareiškėjas nėra patenkintas pirmosios instancijos teismo nustatytomis ginčo ribomis, kurias jis akivaizdžiai siekia išplėsti ir kurios negali būti pakeistos apeliacinės instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčo ribas nustatė tinkamai.

40. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimas ir 2017 m. lapkričio 17 d. skundas bei 2017 m. gruodžio 28 d. skundas nebuvo nagrinėti iš esmės, nes atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo juos laikė pakartotinais. Teismas, įvertinęs anksčiau pareiškėjo teiktus 2017 m. vasario 13 d. skundą (2 t. 128-130), 2017 m. vasario 17 d. skundą (2 t. b. l. 134-139), 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą (2 t. b. l. 144), 2017 m. kovo 20 d. skundą (2 t. b. l. 152-154), 2017 m. kovo 25 d. pareiškimą (2 t., b. l. 161-164), 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą (2 t. b. l. 173-180), 2017 m. vasario 24 d. prašymą (2 t. b. l. 102-105) ir 2017 m. kovo 1 d. prašymą (2 t., b. l. 116-117), taip pat atsakovo atsakymus, įformintus 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (9.3) 3-26648 (2 t. b. l. 114), 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (9.3) 3-28829 (2 t., b. l. 127), 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (7.2) 3-43004 (2 t., b. l. 171-172), padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su tapačiais reikalavimais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, galinčių įtikinti teisėjų kolegiją, kad pareiškėjas kreipėsi ne su tapačiais reikalavimais. Ginčijamai sprendimai pagrįsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nurodytus VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-3077. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nenustačius VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti taip pat negali būti tenkinamas.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė