df9dfa1c-9cf3-41a2-a36f-63e17461ece9 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-280-514/2022 Teisminio proceso Nr.2-33-3-01273-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 6 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant ieškovui S. J. (S. J.), atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotam asmeniui I. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam asmeniui S. S., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam asmeniui D.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 300 000,00 Eur neturtinę žalÄ ; nustatyti, kad sprendimas bÅ«tų vykdomas skubiai. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl ieÅ¡kovo teiktų skundų dėl jo teisių pažeidimo, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Klaipėdos AVPK) kartu su Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , falsifikuodami įrodymus.

Po neteisėtai atliktos kratos ieÅ¡kovo namuose Klaipėdos AVPK tyrėjai E. V. (buvusiai L.) buvo nurodyta suraÅ¡yti tikrovės neatitinkančio turinio tarnybinį praneÅ¡imÄ ir Å¡io praneÅ¡imo pagrindu po gautų papildomų ieÅ¡kovo skundų 2018 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrėja E. V. surinko tikrovės neatitinkančius ir tyrimo naudai bÅ«tinus dokumentus, kad ieÅ¡kovas padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235, 236 straipsniuose, ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ (Nr. 1-11-729/2021).

Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atimta teisė duoti parodymus, nurodant, kad byla perduodama teismui. Po ieÅ¡kovo skundo dėl Å¡io procesinio pažeidimo Klaipėdos prokuratÅ«ra nutarė uždaryti ieÅ¡kovÄ Ä¯ psichiatrinę ligoninę. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, veikdama su apylinkės prokuratÅ«ra, įtikino teisėjÄ priverstinai nukreipti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Utenos o psichiatrijos ligoninę ekspertizės atlikimui dviem mėnesiams ir gavo jiems palankų procesinį sprendimÄ . IeÅ¡kovas buvo nuvežtas priverstinai, jam atimta teisė pasimatyti su į pasimatymÄ iÅ¡ užsienio atvykusia seserimi, nuo kurios jis kelias dienas buvo slepiamas priverstinai uždarius LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime.

Ä® Utenos psichiatrinę ligoninę ieÅ¡kovas pristatytas tik po beveik savaitės po teismo sprendimo priėmimo. Be to, Utenos psichiatrinėje ligoninėje ieÅ¡kovas buvo patalpintas į vienÄ palatÄ kartu su nuteistuoju, Klaipėdos AVPK tyrėjos M. P. giminaičiu A., rinkusiu operatyvinę informacijÄ iÅ¡ nuteistųjų kamerose Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, bandant iÅ¡gauti informacijÄ ir daryti jam psichologinį poveikį. BaudžiamÄ jÄ bylÄ pradėjus nagrinėti teisme dėl bÅ«tinybės bÅ«ti ligoninėje ne kartÄ buvo atidėti ir perkelti teismo posėdžiai.

Dėl atlikto tyrimo ir jo vilkinimo, neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, patyčių bei pažeminimų ieÅ¡kovui padaryta didelė neturtinė žala, nes dėl pažeistų teisių ieÅ¡kovas labai iÅ¡gyveno, patyrė emocinį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo sveikata, paÅ«mėjo hipertenzijos liga, atsirado mažakraujystė, sutriko inkstų veikla, buvo prie mirties, galiausiai tapo dializuojamu pacientu, pirmos grupės invalidu, jam atimta teisė į pilnavertį žmogaus gyvenimÄ .

Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai liko neiÅ¡tirti, nuslėpus visus įrodymus. PareigÅ«nai, pažeisdami Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus pagrindus, persekiojo ieÅ¡kovÄ , sukėlė nepatogumus jo Å¡eimai, ieÅ¡kovas prarado savo nepilnamečio vaiko pasitikėjimÄ , kuris iki Å¡iol dėl to su juo nebendrauja, darė poveikį buvusiai sutuoktinei, versdami duoti parodymus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , grasino neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, ir tai patvirtino Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisindamas, nustatęs, kad nepadarytos veikos, turinčios inkriminuotų nusikaltimų požymius (baudžiamoji byla Nr. 1-11-729/2021).

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas papildė aplinkybes dėl ieÅ¡kovo priverstinio patalpinimo į Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertizės skyrių, nurodydamas, jog ekspertizės skyrimo klausimÄ sprendusi teisėja nenorėjo iÅ¡klausyti ieÅ¡kovo pozicijos, nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovo gynėjos iÅ¡sakytas aplinkybes. IeÅ¡kovo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties neteisėtumÄ dėl ieÅ¡kovo izoliavimo dviem mėnesiams patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-742-906/2018 esanti eksperto iÅ¡vada, pagal kuriÄ ekspertizės skirti ieÅ¡kovui nebuvo bÅ«tina.

Be to, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymÄ , ieÅ¡kovas, kaip buvęs pareigÅ«nas, negalėjo bÅ«ti laikomas kartu su kitais suimtaisiais. Utenos psichiatrijos skyriuje praleido du mėnesius, niekas su juo nebendravo, jis buvo uždarytas palatoje, neleista naudotis asmeniniais daiktais. Tik praėjus pareigÅ«nų veiksmų apskundimo terminui, ieÅ¡kovui buvo leista naudotis popieriumi ir tuÅ¡inuku. PrieÅ¡ tai, ieÅ¡kovÄ konvojavus į Klaipėdos areÅ¡tinę, atliekant ambulatorinę ekspertizę, apklausos kambaryje buvusios moterys ieÅ¡kovui neprisistatė, jokio nutarimo skirti ekspertizę jam nepateikė, nuo ieÅ¡kovo gynėjos informacija buvo nuslėpta.

Dėl bÅ«tinybės dalyvauti teismo posėdžiuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729/2021 ieÅ¡kovas nuolat buvo etapuojamas iÅ¡ vieno izoliatoriaus į kitÄ , taip neužtikrinant laikymo sÄ lygų, tinkamos medikų pagalbos, dėl ko teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas negalėjo dalyvauti dėl atliekamų hemodializių. Vieno iÅ¡ konvojavimų metu byloje atsakovai sÄ moningai paslėpė ieÅ¡kovÄ nuo teismo, tyčia etapavę į Kauno tardymo izoliatorių, kur susitarę laikė keletÄ dienų, kol ieÅ¡kovo pradėjo ieÅ¡koti bylÄ nagrinėjusi teisėja.

Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra kėlė bylas, jas sujungdami į vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , kurį atlikinėjo ta pati tyrėja E. L., raÅ¡iusi ieÅ¡kovo atžvilgiu tarnybinius praneÅ¡imus. Tokie veiksmai traktuotini kaip žmogaus teisių pažeidimas, kadangi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pradėtas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, jam atimtos teisės skųsti pareigÅ«nų veiksmus ir teisė į tinkamÄ gydymÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiškino, jog skundus dėl pareigūnų veiksmų atitinkamoms įstaigoms rašė, būdamas įsitikinęs, jog pareigūnai atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus kitose bylose pažeidžia jo teises. Rašydamas skundus dėl pareigūnų veiksmų, siekė atkreipti dėmesį į daromus šiurkščius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pažeidimus. Ieškovo nuomone, jo skunduose nurodomi faktai dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų turėjo būti turėjo tiriami, o ne priimamai formalūs procesiniai sprendimai dėl atsisakymo juos tenkinti.

Ieškovo vertinimu neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos sveikatai, kuri labai pablogėjo. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimais į ieškinį su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl ieškovo veiksmų įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui nurodė, jog visi ieškovo surašyti skundai ir pareiškimai dėl prokurorės D. M., tyrėjos M. P., NNTV viršininko Z.

T. ir kitų rečiau minimų policijos pareigūnų buvo susiję su baudžiamosiomis bylomis, kuriose ieškovas buvo kaltinamas didelės apimties sukčiavimu. Vienoje iš bylų 2017 m. gruodžio 15 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas ir kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. buvo laikomas suimtas. Šioje byloje 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu ieškovas taip pat nuteistas (6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme).

VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ (nuo 2016 m. gruodžio 5 d.) ieÅ¡kovas buvo laikomas suimtas. Abiejų ikiteisminių tyrimų metu ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau nė vienas jo skundas nebuvo tenkintas. Ikiteisminių tyrimų metu nebuvo nustatyta nei prokurorės, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinių ar kitų pažeidimų. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie visų jam taikytų procesinių prievartos ir kardomųjų priemonių teisinius bei faktinius pagrindus, žinojo, jog jos jo atžvilgiu taikytos teisėtai ir neturėjo jokio pagrindo teigti, kad buvo klastojami ikiteisminio tyrimo dokumentai.

RaÅ¡ydamas nepagrįstus ir melagingus skundus ir pareiÅ¡kimus, ieÅ¡kovas ieÅ¡kojo naujų ir nepagrįstų bÅ«dų klaidinti ikiteisminį tyrimÄ bei jam trukdyti. IeÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. daug kartų buvo kviesta greitoji medicininė pagalba, atlikti 27 įraÅ¡ai, susiję su jo sveikatos bÅ«klės patikrinimu ir gydymo skyrimu. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729/2021 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovui net 70 kartų suteikta medicininė pagalba, jį apžiÅ«rint ir iÅ¡duodant vaistus.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00048-17 metu ieÅ¡kovas prisipažino teikęs visus skundus ir pareiÅ¡kimus, tačiau teigė negalvojęs, kad tokiu bÅ«du melagingai kaltina juose nurodytus valstybės pareigÅ«nus nusikalstamų veikų padarymu. Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, jog ieÅ¡kovo veiksmai, jam laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 11 d. įvairioms institucijoms pateikus apie 11 pareiÅ¡kimų ir praÅ¡ymų, juose nurodant aplinkybes apie nebÅ«tus nusikaltimus, praÅ¡ant pradėti ikiteisminius tyrimus žinomai nekaltų asmenų atžvilgiu, buvo priežastis, lėmusi baudžiamojo persekiojimo pradėjimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. 2017 m. vasario 13 d. prokuroro L.

K. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 4-T-91 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00048-17 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Pagal faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad S. J. padarė nusikalstamas veikas (BPK 168 straipsnio 1 dalis), todėl ikiteisminį tyrimÄ pradėjo pagrįstai, t. y. turėdami teisinį ir faktinį pagrindÄ , o tai, kad dėl ieÅ¡kovo buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00048-17 metu ieÅ¡kovas praÅ¡ymų dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nereiÅ¡kė. 2019 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovui kaip įtariamajam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, reiÅ¡kęs nuÅ¡alinimus ir kt. Taigi, ieÅ¡kovas nemanė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu atliekamas ar atliktas neiÅ¡samiai, todėl suteiktomis teisėmis nesinaudojo.

Dėl pareikÅ¡to įtarimo pažymėjo, jog ieÅ¡kovas buvo įtariamas tuo, kad pateikė melagingus skundus apie nusikalstamas veikas, kuriais melagingai įskundė įstaigai ir pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltus asmenis, kaip padariusius nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti prokurorė D. M., advokatas V. A. Nors tyrėja M. P. buvo priversta eiti į Imuniteto valdybÄ , duoti parodymus dėl pinigų ir poveikio ieÅ¡kovo sveikatai, ji nepageidavo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja.

Tokios pat pozicijos laikėsi Klaipėdos AVPK NNTV virÅ¡ininkas Z. T.. Pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nėra ir objektyviai negali bÅ«ti žinomas bylos galutinis rezultatas, o įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti, tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015;

EŽTT didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieÅ¡ GruzijÄ , par. 184; 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28796/04, par. 95). Be to, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 kardomoji priemonė – suėmimas - ieÅ¡kovui nebuvo taikoma.

Kardomoji priemonė - suėmimas - buvo taikoma vykdant ikiteisminį (-ius) tyrimÄ (-us) byloje(-ose) dėl ieÅ¡kovo sukčiavimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 ieÅ¡kovui paskirta ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė. Kadangi dėl ieÅ¡kovo prieÅ¡iÅ¡kų veiksmų planuotos ambulatorinės psichiatrijos ekspertizės metu nebuvo atsakyta į tyrimo metu iÅ¡keltus klausimus, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 ieÅ¡kovui paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarta ieÅ¡kovÄ atiduoti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 2019 m. sausio 23 d. nutarimu ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo jis įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, ir kuris skirtas siekiant užtikrinti, jog įtariamasis nevengtų procesinių veiksmų atlikimo. Šios kardomosios priemonės ieškovas neskundė. Ieškovui taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - yra viena švelniausių kardomųjų priemonių, todėl toks baudžiamojo proceso įstatymo apribojimas, reikalingas numatytam tikslui pasiekti, nelaikomas neproporcingu.

Pasisakydamas dėl žalos ieÅ¡kovui, nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00048-17 metu patirtus didžiulius pergyvenimus, emocinį stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjusiÄ sveikatÄ , yra nepagrįsti. Å ie teiginiai yra atmesti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729/2021, kuriame Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo „<…> gyvenime tuo metu buvo įvykę milžiniÅ¡ki neigiami pasikeitimai, esminiai jo teisių ir laisvių suvaržymai, stipriai paveikę jo ir taip tam tikrų sutrikimų turinčiÄ psichikÄ <…>.

S. J. neabejotinai buvo psichologiškai traumuotas šių įvykių <…>“. Taigi, teisme nustatyta, jog ieškovo išgyvenimai ir sveikatos būklės pokyčiai, susiję ieškovo gyvenime tuo metu vykusiais neigiamais pasikeitimais, esminiais jo teisių ir laisvių suvaržymais, vykusiais dėl jo atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų sukčiavimų bylose. Ieškovo nurodoma patirta 300 000 Eur dydžio neturtinė žala nepagrįsta įrodymais. Ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, aiškiai neprotingas ir neadekvatus galimiems pažeidimams, net jei jie būtų nustatyti.

Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas, net pažeidus fundamentalias ir vertingiausias asmenines neturtines vertybes (pavyzdžiui, atėmus gyvybę), todėl ieÅ¡kovo nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus bei į bylÄ (ne)pateiktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo vykdomi neteisėti veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu. Klaipėdos AVPK policijos pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 (baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729/2021) atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžia pareigÅ«nų atliktų veiksmų neteisėtumo, ir nurodytų, bÅ«tinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti aplinkybių buvimo neįrodo.

O nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ar priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) valstybei pagal CK 6.272 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, nurodytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė laikyti atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, jog patikslintu ieÅ¡kiniu (kaip ir ieÅ¡kiniu) ieÅ¡kovas neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, vertintinų CK 6.272 straipsnio kontekste, nenurodė ir faktinių duomenų nepateikė.

Be to, ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomus neteisėtus veiksmus, kuriuos apskųsti jam buvo atimta galimybė, t. y. prieÅ¡ jį taikytas „represinės“ priemones, draudimÄ pasimatyti, panaudotas specialiÄ sias priemones, nesuteiktÄ dietinį maitinimÄ ir vaistus, pareigÅ«nų nuožiÅ«ra vežiojimÄ po tardymo izoliatorius ir panaÅ¡iai, galėjo apskųsti trejų metų laikotarpyje, jeigu jam buvo atimta apskundimo galimybė neteisėtų veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų atlikimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas asmuo S. S. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros įgaliota atstovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimais į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo ir teisėtumo pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro L.

K. 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00048-17 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir pagal faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminį tyrimÄ pradėjo pagrįstai (turėdami teisinį ir faktinį pagrindÄ ), o tai, kad dėl ieÅ¡kovo buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių BPK bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigÅ«nų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. IeÅ¡kovas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas, jiems pradėjus ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00048-17 metu ieÅ¡kovas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo praÅ¡ymų nereiÅ¡kė ir patvirtinančių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nėra.

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo nustatyta neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų. O nepradėjus ikiteisminio tyrimo, bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Pasisakydama dėl iÅ¡teisinimo, pabrėžė, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. kovo 12 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu, kitaip, nei prokuroras, įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi tik teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos privalo vertinti laisvai bendrame bylos kontekste.

Teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieÅ¡kovo kaltė, buvo gauti, pažeidžiant procesines normas. Atlikdamas Å¡ių įrodymų tyrimÄ teismas tik paneigė Å¡ių duomenų įrodomÄ jÄ vertę ir priėmė ieÅ¡kovÄ reabilituojantį sprendimÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog prokuroro veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo neteisėti. Teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas tėra tik teismo kompetencija.

Be to, įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – teisėjo vidiniu įsitikinimu. Atsižvelgdama į Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai ir sveikatos bÅ«klės pokyčiai susiję su tuo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu atliekamais ikiteisminiais tyrimais. IeÅ¡kovas sÄ moningai ar nesÄ moningai pats sukėlė sau neigiamus iÅ¡gyvenimus, darydamas nusikalstamas veikas, raÅ¡ydamas melagingus praneÅ¡imus, ir neįvertino galimų neigiamų pasekmių savo paties fizinei ir psichinei sveikatai, todėl ieÅ¡kinyje pateiktos ieÅ¡kovo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neįrodančios ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti, vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, teisėtai. Žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų ar teismo veiksmais, o teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams, o taip pat priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų veiksmų ir kilusios žalos. Civilinė atsakomybė pagal teisės normas atsiranda esant neteisėtiems veiksmams (procesiniams teisinimas aktams), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui. Nesant bÅ«tinos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėtų veiksmų - Å¡i atsakomybė negalima. IeÅ¡kovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus.

IeÅ¡kinyje pateiktos ieÅ¡kovo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros įgaliota atstovė I. K. palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentais, jog Klaipėdos apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729/2021 dėl ieÅ¡kovo priverstinio patalpinimo į Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertizės skyrių ir nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00048-17 paskirdamas ieÅ¡kovui ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, įvertino ikiteisminio tyrimo byloje gautÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 95TPK-59, kurioje nurodyta, kad „<...>S. J. dėl jam diagnozuoto miÅ¡raus tipo asmenybės sutrikimo teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nebÅ«tina, tačiau jeigu bendraujant su asmeniu kyla įtarimų, kad jo iÅ¡sisakymai, skundai, veikla gali bÅ«ti sÄ lygoti liguistų iÅ¡gyvenimų tai yra pagrindas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.“ Kadangi ieÅ¡kovas teikė daugkartinius skundus dėl įvairių pareigÅ«nų, asmenų tariamai (galimai) padarytų nusikaltimų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tačiau nei vienu atveju skunduose nurodyti duomenys nepasitvirtino, skundai buvo pasikartojantys ir nepagrįsti jokiais konkrečiais bei objektyviais duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas manė, kad reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant įvertinti ieÅ¡kovo psichinę sveikatÄ , kilus pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusikalstamos veikos, kurios padarymu ieÅ¡kovas buvo įtariamas, metu.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė ieÅ¡kovui paskirta, nes ikiteisminio tyrimo byloje 2018 m. rugpjūčio 3 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini)2018, kad ambulatorinėmis sÄ lygomis dėl tiriamojo prieÅ¡iÅ¡kumo, nebendradarbiavimo, nėra galimybės įvertinti ieÅ¡kovo psichikos bÅ«senos, atlikti iÅ¡samų psichologinį tyrimÄ bei atsakyti į ekspertams pateiktus klausimus, todėl diagnozės patikslinimui reikalingas iÅ¡samesnis psichologinis iÅ¡tyrimas ir tiriamojo elgesio stebėjimas stacionaro sÄ lygomis, ir ieÅ¡kovui tikslinga buvo skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę.

Psichologinis tyrimas neatliktas dėl ieÅ¡kovo kategoriÅ¡ko atsisakymo bendradarbiauti. Todėl Klaipėdos apylinkės teismas nutarė ieÅ¡kovÄ atiduoti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesių laikotarpiui nuo jo atvykimo į minėtÄ ekspertizės įstaigÄ dienos. IeÅ¡kovas Å¡iame skyriuje buvo tiriamas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas nustačius, jog ieÅ¡kovas nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Klaipėdos apylinkės teismas vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir nustatė, kad ieškovas dėl jo asmeninių savybių darė kategoriškas ir bekompromisines išvadas dėl su juo atliekamų veiksmų neteisėtumo. Išteisinamajame nuosprendyje nustatyta, kad ieškovo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Todėl ieÅ¡kinio argumentus, kad ieÅ¡kovas buvo neteisėtai patalpintas į psichiatrinės ligoninės ekspertizės skyrių, laikė nepagrįstais, faktas, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui buvo neteisėtai paskirta psichiatrinė ekspertizė. Pažymėjo, kad iÅ¡teisinamajame nuosprendyje ar kituose įsiteisėjusiuose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimuose, gautuose su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, nebuvo nustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ar teismo pažeidimų, sÄ lygojusiųjų neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Su ieÅ¡kiniu nepateikti dokumentai, pagrindžiantys galimai teismo padarytus neteisėtus veiksmus, nepateikti įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti apie vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimÄ , todėl ieÅ¡kovui neįrodžius teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo valstybės atsakomybei. Pasisakydama dėl patirtos žalos įrodinėjimo, nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog teisėjai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių galimam pažeidimui baudžiamajame procese.

Ieškovo nurodomas sveikatos pablogėjimas ir dvasiniai išgyvenimai nesusiję su teismo (teisėjo) veiksmais, skiriant ieškovui psichiatrijos ekspertizę. Pats ieškovas savo veiksmais dėl kategoriško atsisakymo bendradarbiauti atliekant ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę prisidėjo prie stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės jam paskyrimo. Dėl priežastinio ryšio įrodinėjimo nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp teismo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.

CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Teisingumo ministerijos įgaliotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys atmetamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pavedimu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00048-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje (b. b. t. 1, l. 29-30). 2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pavedimu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00161-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje (b. b. t. 1, l. 37, 38). 2017 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 04-2-00048-17 ir Nr. 04-2-00161-17 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 04-2-00048-17 (b. b. t. 1, l. 59-61). 2018 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, pavedant naujai paaiškėjusias veikas tirti pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00048-17 (b. b. t. 1, l. 62-65). 2018 m. kovo 8 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimÄ pavesta atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (b. b. t. 1, l. 84-89). 2018 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieÅ¡kovui kaip įtariamajam paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (b. b., t. 3, l. 111-113). 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieÅ¡kovas paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui atiduotas į ekspertinę įstaigÄ - Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės atlikimo, bet ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui nuo jo atvykimo į ekspertizės įstaigÄ dienos (b. b. t. 3, l. 130-132). 2019 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovui praneÅ¡ta apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje (b. b. t. 6, 70-75). 2019 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. b. t. 6, 94-101). 2019 m. kovo 20 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apylinkės teismui. 2021 m. kovo 12 d.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti visus šių nusikaltimų požymius, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta (b. b. t. 10, l. 160-192). Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pasireiškusio neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimu.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ir teismo kaltės. Remiantis minėtu straipsniu, civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. IeÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė kiekvienos institucijos ir (ar) pareigÅ«no, galimai pažeidusio ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, veiksmai, kuriais jam padaryta žala, nors teismas tokiÄ galimybę ieÅ¡kovui sudarė, pasiÅ«lydamas patikslinti reikalavimus 2022 m. vasario 1 d. parengiamajame teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio, teismas neturi galimybės atskirti kiekvienos institucijos bei pareigÅ«no padarytų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu ir juos vertinti teisėtumo požiÅ«riu, kadangi pats ieÅ¡kovas reiÅ¡kiamo reikalavimo bei ieÅ¡kinio aplinkybių nepatikslino. Todėl teismas, įvertina atsakovės atstovų veiksmų teisėtumÄ , iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir atsižvelgdamas į surinktÄ medžiagÄ . IeÅ¡kovas pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, kad jo atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teisme buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Tačiau teismų praktikoje nustatyta, jog iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytu aplinkybių ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu seka, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, pradedant ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ ( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai gautų duomenų nepakanka spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių bei patikrinti įtarimo pagrįstumÄ .

Pradėjus ikiteisminius tyrimo veiksmus prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali apklausti įtariamÄ jį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus (BPK 178 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad 2017 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00048-17 buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka, vienu iÅ¡ BPK 166 straipsnyje numatytų pagrindų, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorams L.

K., D. M., Klaipėdos apskrities VPK tyrėjai M. P. kreipusis su tarnybiniais praneÅ¡imais dėl to, kad S. J., melagingai įskųsdamas pareigÅ«nus kaip nusikalstamas veikas padariusius asmenis galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje. (b. b. t. 1, l. 1-2, 15-16, 17-18, t. 2, l. 177-178). Baudžiamojoje byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. skundus dėl prokurorės D.

M., tyrėjos M. P. veiksmų (b. b. t. 1, l. 20-21). Nepasitvirtinus ieÅ¡kovo 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. sausio 27 d. (datos nurodytos pagal registracijÄ ) skunduose nurodytiems faktams apie pareigÅ«nų padarytus nusikaltimus, skunduose nurodyti pareigÅ«nai (prokurorė D. M., M. P.) turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimo. Galima sutikti su ieÅ¡kovu, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai nebuvo pasibaigęs prokuroro 2017 m. vasario 7 d. priimto nutarimo apskundimo terminas, tačiau prokurorai L.

K., D. M. bei tyrėja M. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl galimai neteisėtos S. J. veikos (melagingo įskundimo) jų atžvilgiu akivaizdžiai neteisingų faktų nenurodė. Esant priimtam procesiniam sprendimui dėl ieÅ¡kovo skundų nepagrįstumo, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pavedimu ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, pradėtas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai gavę informacijÄ (tarnybinius praneÅ¡imus) privalėjo imtis procesinių veiksmų tam, kad bÅ«tų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių 2018 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, (b. b. t. 1, l. 62-65). IÅ¡ 2018 m. sausio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, nustačius, jog nepasitvirtino ieÅ¡kovo 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pareiÅ¡kime nurodyti faktai dėl kyÅ¡io perdavimo pareigÅ«nams, 2017 m. gruodžio 21 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai nurodomi faktai dėl neteisėto poveikio teisėjui (2017 m. spalio 9 d. ir 2018 m. sausio 2 d. nutarimais dėl abiejų pareiÅ¡kimų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ), todėl prokuroras, manydamas, kad ieÅ¡kovas, praneÅ¡damas apie nusikalstamas veikas, kurias padarė advokatas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorė, ir kurios procesiniais sprendimais pripažintos nepadarytomis, sprendė, jog ieÅ¡kovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 ir 236 straipsniuose.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , praneÅ¡ama apie neva padarytÄ , rengiamÄ nusikaltimÄ arba pasikėsinimÄ jį padaryti.

Melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ sudėtis yra formalioji, todėl Å¡is nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . BK 236 straipsnio dispozicija nuo BK 235 straipsnio dispozicijos iÅ¡ esmės skiriasi tuo, jog melagingas praneÅ¡imas, pareiÅ¡kimas ar kitoks neteisingos informacijos apie asmenį arba nebÅ«tus asmens veiksmus pateikimas ar liudijimas apklausų metu kvalifikuojamas pagal BK 236 straipsnį tada, kai tokia informacija pateikiama turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-458/2011).

Nagrinėjamuoju atveju tiek generalinis prokuroras, tiek ir prokuroras, į kurį buvo kreiptasi, tiek specialiųjų tyrimų tarnyba turi procesinius įgalinimus pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Ginčo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir vėliau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, papildytas ir tyrimu dėl BK 235 straipsnio 1 dalies bei 235 straipsnio 3 dalies, nustačius, kad įskųstų pareigÅ«nų nusikalstamos veikos padarymo faktas BPK nustatytomis priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ar neįrodytas, todėl ieÅ¡kovo skunduose Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai nurodytų faktų pobÅ«dis buvo pakankamas pagrindas pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamÄ ja tvarka.

IeÅ¡kovo nurodyti argumentai ir baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju buvo aiÅ¡kus pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įtarimo pareiÅ¡kimu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai nekeliami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindÄ Ä¯tarimams pareikÅ¡ti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Remiantis paminėta teismų praktika, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog faktas, kad ieÅ¡kovas nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, neįrodo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo 2019 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kiant įtarimus ieÅ¡kovui dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ Ä¯tariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimÄ dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismÄ . Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad teismas kitaip nei prokuroras vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis neleidžia daryti iÅ¡vados, jog prokuroro veiksmai perduodant bylÄ su kaltinamuoju aktu į teismÄ buvo neteisėti.

Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kuriais teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atimta jo teisė duoti parodymus ir taip buvo pažeistos jo kaip įtariamojo BPK numatytos teisės. Baudžiamojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartÄ . Kaip įtariamasis ieÅ¡kovas buvo apklaustas 2017 m. lapkričio 17 d. (b. b. t. 6, l. 38-43), tÄ pačiÄ dienÄ praneÅ¡ta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ (b. b. t. 6, l. 46). Nors praneÅ¡ime apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ Ä¯teiktas net nedavus pilnai parodymų, iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ (2017 m. lapkričio 17 d.) ieÅ¡kovas kaip įtariamasis buvo apklaustas.

Be to, 2017 m. lapkričio 29 d. tenkinant ieÅ¡kovo ir jo gynėjos praÅ¡ymÄ apklausti papildomai, prokurorės nutarimu nutartÄ ikiteisminį tyrimÄ papildyti, apklausiant ieÅ¡kovÄ papildomai, dalyvaujant gynėjai (b. b. t. 6, l. 130). Po 2017 m. lapkričio 17 d. ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas ir ieÅ¡kovui pareikÅ¡tas papildomas įtarimas (b. b. t. 6, l. 70-76), dėl kurio ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti apklausiamas, tačiau papildomai 2019 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovas apklaustas nebuvo, ieÅ¡kovui atsisakius duoti parodymus dėl pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimų prokurorui (b. b. t. 6, l.84), dar kartÄ kaip įtariamasis ieÅ¡kovas apklaustas 2019 m. vasario 6 d.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus teiginius dėl jo teisių suvaržymo, ribojant teisę duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. IeÅ¡kovas kėlė klausimÄ dėl ikiteisminis tyrimo atlikimo teisėtumo, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas toje pačioje institucijoje (Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje, Klaipėdos AVPK), kurios pareigÅ«nai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo nusiÅ¡alinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Tokiais pat pagrindais jo nuÅ¡alinimÄ gali pareikÅ¡ti ir Å¡io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti asmenys, tame tarpe įtariamasis. Bendri visiems proceso subjektams, taigi ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punktÄ leidžiama grįsti nuÅ¡alinimÄ ne tik BPK konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių proceso subjekto, kuriam gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas, neÅ¡aliÅ¡kumu.

BPK nėra nuostatų, draudžiančių atlikti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯staigai dėl asmenų darbiniais santykiais susijusiais su ikiteisminį tyrimÄ atliekančia institucija. Nesant kitų pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo požymių, pagrindo kvestionuoti jų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės savaime nesuteikia. Juolab, kad tyrimÄ kuravęs prokuroras L. K. ir prokurorė D. M. ikiteisminio tyrimo metu dirbo skirtinguose Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriuose. Skirtinguose padaliniuose dirbo Klaipėdos AVPK ir tyrėja M.

P. bei ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi tyrėja E. L. Faktas, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje, kurioje dirba prokurorė D. M., ar Klaipėdos AVPK, kurioje dirba tyrėja M. P., nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas neteisėtai ar kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai ir jų rezultatai yra niekiniai. IeÅ¡kovas, manydamas, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas Å¡aliÅ¡kai, pasinaudodamas BPK 57 straipsnyje numatyta teise, reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ tyrėjai ir prokurorui.

Jo pareiÅ¡kimai dėl prokuroro ir tyrėjos nuÅ¡alinimo nebuvo tenkinami (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis, 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimas, b. b. t. 7, l. 167-170, l. 180-182). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės buvo žinomos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau jis nuÅ¡alinimo teise, numatyta BPK 57 straipsnyje, pasinaudojo tik baigiant ikiteisminį tyrimÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iki tol ieÅ¡kovui pareigÅ«nų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumo abejonių nekėlė.

Be to, ieÅ¡kovas galėjo apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (tyrėjos) proceso veiksmus ikiteisminį tyrimÄ organizuojančiam ar jam vadovaujančiam prokurorui (BPK 62 straipsnis). Teismas atmeta kaip nepasitvirtinusius ieÅ¡kovo teiginius dėl pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tyrimÄ neÅ¡aliÅ¡kumo, kadangi realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl proceso subjektų, o Å¡iuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumo, ieÅ¡kovas nenurodė (iÅ¡skyrus aplinkybę dėl darbinių santykių).

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra asmens iÅ¡teisinimo pagrindas, reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu ne dėl to, kad ieÅ¡kovas neatliko kaltinime numatytos veikos, bet nesant ieÅ¡kovo tiesioginės tyčios melagingai pareigÅ«nus įskųsti, t. y. nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų.

Nors nuosprendyje teismas ir pažymėjo, jog ieÅ¡kovui visuose kaltinimuose buvo be pagrindo inkriminuota tai, kad jis melagingai įskundė įstaigoms ir pareigÅ«nams, turintiems teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamas veikas, nes dėl ieÅ¡kovų nei vienas asmuo nebuvo pradėtas persekioti, t. y. nesant privalomosios melagingo įskundimo sudėties dalies, tačiau teismas nuosprendžiu ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų esminių pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimÄ nenustatė.

Pažymėtina, kad BK 236 straipsnio 1 dalyke numatyta ne tik atsakomybė už melagingÄ Ä¯skundimÄ Ä¯staigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, bet ir atsakomybė už praneÅ¡imÄ apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylÄ nagrinėjantis teismas.

Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu priimant procesinius sprendimu nebuvo taikomi tokie aukÅ¡ti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant nuosprendį, dėl ko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ieÅ¡kovo veikÄ kvalifikavo kitaip nei teismas, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, kadangi BPK tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui nenumato. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu iÅ¡ nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nebuvimo iÅ¡ ketvirto, penkto ir Å¡eÅ¡to kaltinimų paÅ¡alino dalis dėl melagingų skundų pateikimo, kaltinant asmenį neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , nes kaltinimuose nurodyti nusikaltimai nepriskiriami sunkiems ir labai sunkiems.

Tačiau susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiu kaltinamuoju aktu (b. b. t. 7, l. 66-92) matyti, kad teismo nurodomuose kaltinimuose ieÅ¡kovui buvo pateiktas kaltinimas dėl veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl veikos, numatančios atsakomybę už melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Teismo nuosprendžiu aptarti objektyviosios veikos požymiai bÅ«tų aktualÅ«s, jeigu ieÅ¡kovui ketvirtuoju, penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju kaltinimų bÅ«tų pateikti kaltinimai pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

IeÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagrindai nepaneigė faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tai, kad iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieÅ¡kovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtais. Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

Nustačius, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, pradedant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tęsiant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nebuvo neteisėti, ieÅ¡kovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti.

Nors baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai yra suvaržomojo pobūdžio, sukelia nepatogumus įtariamam (kaltinamam) asmeniui, tačiau paties proceso vykdymas nedaro ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtais savaime. Ieškovas ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nenurodo aplinkybių, susijusių su kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskyrimu. Kardomoji priemonė yra procesinė prievartos priemonė, todėl vertintina, ar teisėtai taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2019 m. sausio 23 d.

Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos nutarimu (b. b. t. 6, l. 94-100) ir panaikinta 2021 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu. Kardomųjų priemonių paskyrimo faktas savaime nesukelia tokių nepatogumų, kurie besÄ lygiÅ¡kai gali bÅ«ti pripažįstami neturtine žala, todėl pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieÅ¡kovui. Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomÄ sias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

Teismo vertinimu skiriant kardomÄ jÄ priemonę ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių pareikÅ¡tas įtarimas, kardomoji priemonė buvo paskirta, nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į pateiktų įtarimų sunkumÄ ir bÅ«tinybę užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, todėl kardomosios priemonės paskyrimas buvo teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovui buvo skirta Å¡velniausia BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė iÅ¡ galimų, ieÅ¡kovas nuo 2016 m. gruodžio 5 d. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl paskirtoji kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - realiai ieÅ¡kovo laisvių nesuvaržė.

Ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, tyrimui vadovavusio prokuroro neteisėti veiksmai nėra nustatyti, nenurodo jų ir ieÅ¡kovas, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad paskirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpiu ieÅ¡kovo bÅ«tų apskųsta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovui į bylÄ nepateikus jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių minėtos kardomosios priemonės jo atžvilgiu neteisėtumÄ , nėra pagrindo spręsti, kad ji buvo taikyta nesant tam teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovų (valstybės institucijų, pareigÅ«nų ir kitų asmenų) neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė. Anot ieÅ¡kovo, iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje jau buvo atlikta ekspertizė, todėl pakartotinė ekspertizė atliekamame ikiteisminiame tyrime nebuvo bÅ«tina. IÅ¡ prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-729-2021 esančio 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio (baudžiamosios bylos Nr. 1-94-906/2018, buvęs Nr. 1-742-906/2017) matyti, kad nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrių dėl tikslingumo skirti jam psichiatrijos ekspertizę pakaltinamumui įvertinti, 2017 m. lapkričio 28 d. gauta specialisto iÅ¡vada, jog netikslinga S. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. b. t. 5, l. 83).

Tokie bylos duomenis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovas, psichiatrijos ekspertizė jo nurodomoje byloje nebuvo atlikta. Kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nagrinėtoje byloje ekspertizės nebuvo atlikta, patvirtino ir pats ieÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu sprendžiant prokuroro praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo kaip įtariamojo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui atidavimo į ekspertinę įstaigÄ (b. b. t. 3, l. 133-135). Baudžiamosios bylos duomenimis 2018 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieÅ¡kovui kaip įtariamajam paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos ekspertiniam skyriui (b. b. t. 3, l. 76-77). Pagrindas Å¡ios ekspertizės atlikimui buvo prokurorės pareiÅ¡kimas dėl ambulatorinės ekspertizės skyrimo, gavus 2018 m. vasario 7 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 95TPK-59 (b. b. t. 3, l. 60), kurioje nurodyta, kad S. J. dėl jam diagnozuoto miÅ¡raus tipo asmenybės sutrikimo teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nebÅ«tina, tačiau jeigu bendraujant su asmeniu kyla įtarimų, kad jo iÅ¡sisakymai, skundai, veikla gali bÅ«ti sÄ lygoti liguistų iÅ¡gyvenimų tai yra pagrindas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismas, įvertinęs Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ , bei atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareiÅ¡kime dėl ekspertizės skyrimo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovo teiktuose bei teikiamuose daugkartiniuose skunduose dėl įvairių pareigÅ«nų, asmenų tariamai (galimai) padarytų nusikaltimų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nurodyti duomenys nepasitvirtino, skundai buvo pasikartojantys ir nepagrįsti jokiais konkrečiais bei objektyviais duomenimis, todėl kyla abejonių dėl S. J. sveikatos bÅ«klės, taip pat duomenis apie psichinę sveikatÄ , sprendė, kad reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismo nutartimi paskirtos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės paskirtis buvo įvertinti ieÅ¡kovo psichikos bÅ«klę ir nustatyti, ar jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ar ekspertizės atlikimo metu sirgo psichine liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2018 m. liepos 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 3, l. 102) matyti, kad ekspertams ambulatorinėmis sÄ lygomis nebuvo galimybės įvertinti tiriamojo psichikos bÅ«senos, atlikti iÅ¡samų psichologinį tyrimÄ bei atsakyti į ekspertams pateiktus klausimus dėl tiriamojo prieÅ¡iÅ¡kumo, nebendradarbiavimo.

Ekspertės pateikė iÅ¡vadÄ , jog diagnozės patikslinimui bei siekiant atsakyti į ekspertams pateiktus klausimus, reikalingas tiriamojo elgesio stebėjimas stacionaro sÄ lygomis. Remiantis Å¡ia ekspertų iÅ¡vada, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (b. b., t. 3, l. 111-113). 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieÅ¡kovas paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui atiduotas į ekspertinę įstaigÄ - Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės atlikimo, bet ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui nuo jo atvykimo į ekspertizės įstaigÄ dienos (b. b. t. 3, l. 129-132). Å iuo atveju prokuroras turėjo teisėtÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo dėl ieÅ¡kovo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ikiteisminio tyrimo metu nustačius aplinkybę, jog ieÅ¡kovas gydėsi psichikos sveikatos centre (2017 m. liepos 24 d.

VÅ¡Ä® „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ praneÅ¡imas Nr. RS-115, b. b. t. 3, l. 52), o ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizės metu nebuvo galima įvertinti tiriamojo psichikos bÅ«senos. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad stacionarinės ekspertizės paskyrimÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo elgesys. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo iÅ¡sakytais teiginiais, kad ambulatorinės ekspertizės metu jis neatsakinėjo į ekspertų klausimus, nesuprasdamas, jog yra atliekama ekspertizė, ekspertams neprisistačius ir pan.

Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomosios dalies matyti, kad teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atliekama Klaipėdos AVPK areštinėje, tiriamasis priešiškai sutiko ekspertus, duomenų apie save nesuteikė, motyvuodamas tuo, jog nebuvo tinkamai supažindintas su teismo nutartimi dėl ekspertizės skyrimo, be to, nurodė nesutinkantis, kad ekspertizė būtų atlikta Klaipėdos teismo psichiatrijos ekspertų, bendrauti nesutiko. Tokia ekspertizės akte užfiksuota ekspertizės atlikimo eiga paneigia ieškovo teiginius apie tai, kad jis nesuprato, jog atliekama ambulatorinė ekspertizė jo psichikos būklei įvertinti.

Be to, pažymėtina ir tai, kad vykdant BPK 209 straipsnio nuostatas, įpareigojančias prokurorÄ praneÅ¡ti apie bÅ«tinumÄ skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, apie bÅ«tinumÄ skirti ambulatorinę ekspertizę, apie tokios ekspertizės bÅ«tinumÄ buvo praneÅ¡ta teik pačiam ieÅ¡kovui kaip įtariamajam, tiek jo gynėjui, iÅ¡siunčiant praneÅ¡imus su pasiÅ«lymu pateikti klausimus ekspertui (b. b. t. 3, l. 64-65). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad teisėjui, sprendusiam prokuratÅ«ros praÅ¡ymus dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, galėjo bÅ«ti daromas poveikis, tačiau tokie jo samprotavimai niekuo nepagrįsti, iÅ¡skyrus jo paties nuomonę, dėl ko spręstina, kad ieÅ¡kovas Å¡ių argumentų nepagrindė ir tokie ieÅ¡kovo teiginiai neįrodyti. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis dėl ieÅ¡kovo atidavimo į ekspertinę įstaigÄ ekspertizės atlikimui priimta, remiantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali bÅ«ti atiduotas į ekspertizės įstaigÄ ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui ar teismui.

Nesutikdamas su 2018 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi dėl ieÅ¡kovo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui atidavimo į ekspertinę įstaigÄ , ieÅ¡kovas buvo pateikęs skundÄ dėl Å¡ios nutarties. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundÄ , 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatavo, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis dėl ieÅ¡kovo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui atidavimo į ekspertinę įstaigÄ yra teisėta ir pagrįsta, kadangi S. J. ikiteisminiame tyrime suimtas nebuvo, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys sudarė pagrindÄ , vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi atiduoti S. J.

į ekspertizės įstaigÄ (b. b. t. 6, l. 149-151). Taigi, teismo neteisėti veiksmai skiriant stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir atiduodant ieÅ¡kovÄ Ä¯ ekspertinę įstaigÄ , nebuvo nustatyti. Teismas sprendžia, kad psichiatrijos ekspertizės buvo inicijuotos ir atliktos pagrįstai. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad atliktos psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadomis vadovavosi ir Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Utenos psichiatrinėje ligoninėje ieÅ¡kovas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, tačiau Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos kaip atsakovę atstovaujančios institucijos neidentifikavo, į bylÄ neįtraukė, dėl ko teismas sprendžia, kad Å¡ios įstaigos darbuotojų atliktų veiksmų nelaikė kaip darančių neturtinę žalÄ , todėl teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų nepasisako.

Argumentai, susiję su netinkamomis sÄ lygomis atliekant ekspertizę, vertintini kaip papildomi, pagrindžiantys padarytos neturtinės žalos dydį. Kartu pažymėtina, kad BPK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius Å¡iÄ nutartį dėl stacionarinės ekspertizės atlikimo besÄ lygiÅ¡kai privalėjo vykdyti.

Taip pat pastebėtina, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atliekamos vadovaujantis Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, kuris nustato teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkÄ , teismo psichiatrų ekspertų teises ir pareigas, pagal kurį vienas svarbiausių ekspertizės uždavinių – įvertinti įtariamųjų, kaltinamųjų, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų psichikos bÅ«klę ir nustatyti jų sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti taip pat Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. V-499. Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant minėtų teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovas tokių pažeidimų nenurodė, o teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados buvo atitinkamai teismo įvertintos, teismo ekspertizės iÅ¡vada nebuvo paneigta, nebuvo tikslinta. Kaip minėta iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas ir visi kiti su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

IÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad ieÅ¡kovas nebuvo neteisėtai suimtas, neteisėtai sulaikytas ar pritaikytos neteisėtos procesinės prievartos priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis). Å iuo atveju teismas, susipažinęs tiek su Å¡alių ir jų atstovų pateiktais argumentais teismo posėdžio metu, tiek su prijungtos baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jokių bendrosios rÅ«pestingumo pareigos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai (tyrėjai, prokurorai) ar teisėjai nepažeidė.

Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas padarė veiksmus, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Ieškovas ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu medicininės pagalbos teikimu ieškovui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje ar Klaipėdos AVPK areštinėje buvo nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo dalykas (civilinė byla Nr. e2-4190-600/2021), todėl pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas dėl šių ieškovo argumentų nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Kiti ieÅ¡kovo argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės ginčui neturi, todėl teismas atskirai dėl jų taip pat nepasisako. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013) IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai nenurodo kuo pasireiÅ¡kė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, iÅ¡skyrus jau anksčiau aptartÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ bei ekspertizės skyrimÄ . Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, ieÅ¡kinys grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais apie ieÅ¡kovo manymu pareigÅ«nų ir teismo neteisėtÄ veikimÄ jo atžvilgiu,, nenurodant konkrečių motyvų, neindividualizuojant įstaigos (pareigÅ«nų) veiksmų ir padarytos žalos priežastinio ryÅ¡io.

Dėl nurodytos priežasties, nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo spręsti dėl žalos ieÅ¡kovui atlyginimo principų bei dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, dėl ko žalos atlyginimas negalimas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėja Aušra Volskytė