Legislator Case Law & Legislation
df9d2f21-b7bd-4c00-bce7-be89a25b0076 AI generated

df9d2f21-b7bd-4c00-bce7-be89a25b0076 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number df9d2f21-b7bd-4c00-bce7-be89a25b0076
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrÄ darbo rezultatÄ (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

Legislator headnote

AI generated

df9d2f21-b7bd-4c00-bce7-be89a25b0076 · Klaipėdos apylinkės teismas: Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrÄ rezultatÄ , tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-4204-998/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04742-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 3 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei ieÅ¡kovės atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, atsakovės atstovei advokatei Alisai Kostiuk, trečiajam asmeniui S. D. (S. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos servisas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro Industrija“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo S. D..

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 587,89 Eur skolÄ , 146,34 Eur palÅ«kanas, 8 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad užsiima Å¡aldymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų projektavimu, montavimu, atlieka Å¡ių sistemų garantinį, pogarantinį, planinį bei skubų remontÄ . Atsakovė kreipėsi su žodiniu praÅ¡ymu (užsakymu) atlikti Å¡aldymo įrangos (ledo generatoriaus) nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , aptarnavimÄ ir remontÄ .

Å alys susitarė, jog minėtos paslaugos kaina – 15,00 Eur už 1 darbo valandÄ . Ä® Å¡iÄ kainÄ nėra įskaičiuota paslaugų metu sunaudotų medžiagų kaina ir transporto iÅ¡laidos (8,70 Eur už atvykimÄ ), kurios atsakovės apmokamos atskirai. Kiekvienu paslaugos teikimo atveju paslaugų sutarties sudarymas ir jos įvykdymas buvo patvirtinamas darbų pridavimo–priėmimo aktais, pasiraÅ¡ytais Å¡alių įgaliotų asmenų. Atsakovė suteiktas paslaugas priėmė, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitų sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

Taip pat nurodė, kad už suteiktas paslaugas atsakovei pateikė apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2015 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija (duomenys neskelbtini), 1 206,37 Eur sumai pagal 2015-10-01 atliktų darbų aktÄ ; 2017 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija (duomenys neskelbtini), 1 381,52 Eur sumai pagal nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. kovo 10 d. pasiraÅ¡ytus darbų pridavimo–priėmimo aktus ir pagal 2017 m. vasario 27 d. atliktų darbų aktÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi už minėtas paslaugas, skolos dydis sudaro 2 587,89 Eur.

Atsakovė pateikė patikslintÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieÅ¡kove niekada nebuvo sutarę dėl Å¡aldymo įrangos (ledo generatoriaus) nuolatinės techninės priežiÅ«ros, aptarnavimo ir remonto, neprisiėmė įsipareigojimo ieÅ¡kovei mokėti 15,00 Eur už darbo valandÄ ir atskirai už atvykimÄ ir už sunaudotas medžiagas. Teigė, kad ieÅ¡kovė ledo generatoriaus remonto darbus atliko 2015 m. balandžio ir birželio mėn., už Å¡iuos darbus ieÅ¡kovei buvo sumokėta pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pažymėjo, kad buvo nepatenkinta šių remonto darbų rezultatu, nes ledo generatorius ir toliau neveikė, įkainiai nebuvo iš anksto suderinti, atlikti darbai įvertinti ieškovės nuožiūra, todėl dėl tolesnio ledo generatoriaus remonto su ieškove nesitarė, atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su ieškove, nes nebepasitikėjo jos kompetencija. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti atliktų darbų aktai neatspindi realiai atliktų remonto darbų, neatspindi, kad darbai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir buvo sukurtas atsakovei reikalingas rezultatas, nes ledo generatorius taip ir nebuvo sutvarkytas (suremontuotas), aktai nepasirašyti atsakovės įgalioto asmens – ant jų pasirašęs S. D. yra visai kitos įmonės darbuotojas ir atsakovės sutartiniuose santykiuose niekada neatstovavo.

Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, paslaugų kaina buvo nustatyta pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ verslo praktikÄ , t. y. pagal anksčiau teiktų paslaugų, už kurias atsiskaityta, kainÄ . Pažymėjo, jog ledo generatorius buvo senas, jis nuolat gedo ir negalima iÅ¡ seno daikto tikėtis, kad jis bÅ«tų kaip naujas, todėl jokios garantijos negalėjo duoti.

Jie nuolat važiavo pagal iÅ¡kvietimÄ taisyti generatoriaus, darbai visÄ laikÄ buvo atliekami, o juos priimdavo ir atliktų darbų aktus pasiraÅ¡ydavo S. D.. Pastarasis jiems skambindavo dėl gedimų, įleisdavo į teritorijÄ , todėl nebuvo jokių abejonių, kad S. D. yra atsakovės darbuotojas. Be to, S. D. dirbo UAB „Provit Industrija“, kurios vadovas yra ir UAB „Pro Industrija“ vadovas, Å¡ios įmonės, ieÅ¡kovės manymu, susijusios. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teigė, kad ieÅ¡kovė ledo generatoriaus remonto darbus atliko 2015 metų balandžio ir birželio mėnesiais, už Å¡iuos darbus buvo sumokėta, tačiau remontas buvo atliktas nekokybiÅ¡kai ir ledo generatorius toliau neveikė. Apie tai buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovei, papraÅ¡yta įvertinti gedimo priežastį ir galimo remonto iÅ¡laidas, pateikiant lokalinę sÄ matÄ . Atsakovės teigimu, joks susitarimas dėl tolesnių remonto darbų pasiektas nebuvo, po 2015 metų birželio mėnesio jokie sutartiniai santykiai su ieÅ¡kove nesiejo.

Ieškovė, vykdama prie ledo generatoriaus ir atlikdama kažkokius darbus, juos atlikti nusprendė savo iniciatyva, nesusitarus nei dėl darbų apimties, nei dėl įkainių. Taip pat, atsakovės manymu, dėl ledo generatoriaus remonto darbų, šalis siejo rangos teisiniai santykiai, o ne atlygintinių paslaugų teikimo santykiai. Trečiasis asmuo S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirbo UAB „Provit Industrija“ technologu. Ledo generatorius, kuris buvo remontuojamas, priklausė UAB „Pro Industrija“.

UAB „Provit Industrija“ ir UAB „Pro industrija“ direktorius buvo tas pats asmuo ir jis vykdė visus direktoriaus nurodymus. Ledo generatoriui sugedus, direktoriaus nurodymu jis paskambino UAB „Šalnos servisas“, nes žinojo, kad Å¡i įmonė užsiima tokių įrenginių remontu, be to, ten dirbo pažystamas Tadas, kuris anksčiau yra tvarkęs įrangÄ . UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai atvažiuodavo prie ledo generatoriaus, kažkÄ darydavo, kÄ darydavo nežino, bet, jo žiniomis, ledo generatorius iki Å¡iol neveikia ir greitu laiku jis įmonei iÅ¡ viso nebus reikalingas.

Trečiasis asmuo taip pat paaiÅ¡kino, jog jis UAB „Šalnos servisas“ skambino pavasarį, o rudenį UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai atvyko patys. Jam su direktoriumi aiÅ¡kinantis dėl darbuotojų atvykimo, direktorius nurodė įleisti darbuotojus, kad jie dirbtų, kad reikia, jog jie sutvarkytų generatorių iki galo. Trečiojo asmens teigimu, visi nurodymai jam bÅ«davo duodami žodžiu, taip buvo dirbama visÄ laikÄ , nes direktorius buvo Vokietijoje ir viskas buvo derinama telefonu. Jis visus dokumentus visur pasiraÅ¡ydavo ir veiksmus atlikdavo žodiniu direktoriaus pavedimu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat paaiÅ¡kino, jog jis pasirašė ant UAB „Šalnos servisas“ pateiktų aktų, jam buvo paaiÅ¡kinta, jog aktus reikia pasiraÅ¡yti, kad UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai tikrai buvo atvažiavę dirbti, t. y. kad tie dokumentai yra kaip patvirtinimas, jog darbuotojai tikrai buvo atvykę į objektÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2015 m. spalio 2 d. iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini), 1 206,37 Eur sumai. 2015 m. spalio 1 d. suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas 1 206,37 Eur sumai, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro 635,25 Eur už remonto darbus ((35 val. x 15 Eur) + PVM), 52,64 Eur transporto iÅ¡laidos už atvykimÄ ((5 x 8,70 Eur) + PVM) bei 518,48 Eur (su PVM) už sunaudotas medžiagas.

Prie atliktų darbų akto pridėti 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 24 d. bei 2015 m. spalio 1 d. darbų pridavimo–priėmimo aktai. 2017 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini), 1 381,52 Eur sumai. 2017 m. vasario 27 d. suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas 1 381,52 Eur sumai, kuriame nurodoma, jog aktas suraÅ¡ytas už atliktus 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. kovo 10 d. remonto darbus.

Prie atliktų darbų akto pridėti atitinkamų datų darbų pridavimo–priėmimo aktai. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovei atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pagrindu buvo atlikti ledo generatoriaus remonto darbai ir pagal pateiktas 2015 m. spalio 2 d. bei 2017 m. vasario 27 d. sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovė liko skolinga 2 587,89 Eur. Tuo tarpu, atsakovės teigimu, Å¡alims taikytini rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrÄ rezultatÄ , tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sÄ lyga. Tam, kad Å¡alių santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip rangos, bÅ«tina nustatyti Å¡iuos požymius:

1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrÄ darbo rezultatÄ (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis);

2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) rangovas atlieka darbÄ , siekdamas tam tikro rezultato, savarankiÅ¡kai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrÄ darbo rezultatÄ , tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas Å¡alims (CK 6.649 straipsnis), Å¡alių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis Å¡ių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rÅ«pestingai (atidžiai) tam tikrÄ veiklÄ (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukÅ«rimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai Å¡aliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rÅ«pestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ .

Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo bÅ«das: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrÄ veiklÄ , tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerÅ«pestingÄ veiklÄ ), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma bÅ«tent už rezultato nebuvimÄ . Toks rangos ir paslaugų teikimo sutarčių atribojimo aiÅ¡kinimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar Å¡alys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡alis siejo atlygintinų paslaugų santykiai, atsakovė – rangos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė, savo teiginiams pagrįsti į bylÄ pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, atliktų darbų aktus bei darbų pridavimo–priėmimo aktus. Remiantis byloje pateiktais atliktų darbų aktais bei darbų pridavimo–priėmimo aktais nustatyta, jog aktuose fiksuoti tokie darbai: apžiÅ«ra – defektacija, freono nuotekų Å¡alinimas, TRV ir TRV įdėklo pakeitimas presavimo azotu, freono užpildymas, presavimas azotu, varinių vamzdelių keitimas ir kt.

IÅ¡ pateiktų aktų pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo atliekami tam tikri aptarnavimo bei remonto darbai, o ne darbai, kuriais bÅ«tų sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų galima perduoti atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡alių santykiai kvalifikuotini, kaip atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog atsakovė į bylÄ nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taigi, paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia, jog paslaugas atliko ir jas atliko tinkamai, o atsakovė teigia, kad paslauga nebuvo suteikta, darbai buvo atliekami pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, be to, ieÅ¡kovė turėjo paÅ¡alinti anksčiau atliktų darbų trÅ«kumus, todėl, atsakovės teigimu, ji neprivalo apmokėti ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų.

Pastebėtina, jog Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). IÅ¡ trečiojo asmens S. D. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis dirbo UAB „Provit Industrija“ technologu, o ledo generatorius stovėjo toje teritorijoje, kur jis dirbo.

Trečiasis asmuo nors ir dirbo UAB „Provit Industrija“, tačiau tiek Å¡ios įmonės, tiek UAB „Pro Industrija“, kuriai priklausė ledo generatorius, vadovavo tas pats asmuo, t. y. V. I.. S. D. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ledo generatorius nuolat gesdavo ir jis skambino UAB „Šalnos servisas“, tai jis darė direktoriaus V. I. pavedimu. Trečiasis asmuo patvirtino, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai buvo ne sykį atvažiavę tvarkyti ledo generatoriaus. Taip pat patvirtino, jog jis supranta lietuvių kalbÄ , moka skaityti ir kad jis pasirašė ant darbų pridavimo–priėmimo aktų, kai bÅ«davo atvažiavę UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai.

Kad ledo generatorių reikėjo taisyti teismo posėdyje nurodė ir įmonės vadovas V. I.. Pastarasis taip pat paaiÅ¡kino, jog skambino S. D. ir domėjosi, ar UAB „Šalnos servisas“ buvo atvykę apžiÅ«rėti ledo generatoriaus. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai prie ledo generatoriaus atvažiuoja nuolat, nors nėra nustatę gedimo priežasties. Vertinant trečiojo asmens bei atsakovės vadovo paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad S. D. atsakovės vadovo pavedimu skambino UAB „Šalnos servisas“ dėl remonto darbų, atsakovės vadovas žinojo, jog UAB „Šalnos servisas“ atvyksta dirbti prie ledo generatoriaus, todėl atmestini atsakovės teiginiai, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai vykdavo į objektÄ ir darbus atlikdavo savo iniciatyva.

Be to, pastebėtina ir tai, kad pati atsakovė, žinodama, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai nuolat atvyksta prie ledo generatoriaus, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti tam kelio, t. y. atsakovė nesidomėjo, kodėl UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai taip dažnai atvyksta prie ledo generatoriaus, nesiėmė priemonių, kad darbuotojai nebÅ«tų įleidžiami į teritorijÄ . IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės darbuotojai nuolat atlikdavo tam tikro pobÅ«džio paslaugas, susijusias su ledo generatoriaus remontu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tai, kad darbai buvo atliekami patvirtino ir byloje liudytojais apklausti G. L., J. K. (J. K.), T. D.. Pastarasis parodė, jog dirbo UAB „Šalnos servisas“ projektų vadovu. Jam paskambindavo S., kurį pažinojo iÅ¡ anksčiau, pasakydavo, kad yra ledo generatoriaus avarija ir jie važiuodavo pas atsakovę. Savo iniciatyva nevažiuodavo, nebent iÅ¡ anksto įspėdavo, kad atvažiuos dar kartÄ patikrinti padaryto darbo. Taip pat paaiÅ¡kino, jog norint pravažiuoti į teritorijÄ pro vartus ir budėtojÄ , atsakovė turėjo užsakyti leidimÄ , kÄ kiekvienÄ kartÄ ir padarydavo.

Liudytojai G. L. ir J. K. parodė, kad jie daug kartų važiavo tvarkyti atsakovės ledo generatorių, kuris buvo labai senas ir nuolat gesdavo. Juos pasitikdavo S., parodydavo, kur yra gedimai, pratekėjimai, o vėliau S. pasiraÅ¡ydavo ir ant atliktų darbų aktų. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė atliko paslaugÄ , darbai kiekvienÄ kartÄ buvo priimami (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų parodymais ar jų suinteresuotumu bylos baigtimi.

Teismas, įvertinęs trečiojo asmens, atsakovės vadovo bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, taip pat raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ (darbų pridavimo–priėmimo aktus), daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad darbai yra atliekami atsakovės praÅ¡ymu ir kad trečiasis asmuo S. D. yra įgaliotas veikti ieÅ¡kovės vardu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės vadovas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo veikė prieÅ¡ atsakovės valiÄ , byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų tai patvirtinančių duomenų.

PrieÅ¡ingai, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės vadovas nurodė, kad žodiniu pavedimu trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę dėl remonto darbų, atsakovės vadovas domėjosi darbų eiga. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad tiksliai nepamena ant kurių aktų pasirašė, tačiau iÅ¡ esmės neneigė, kad juos pasirašė, kad jie buvo pasiraÅ¡omi atvykus ieÅ¡kovės darbuotojams į objektÄ . Byloje duomenų, kad aktai pasiraÅ¡yti ne trečiojo asmens, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taigi, konstatuotina, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė pagal atsakovės užsakymÄ atliko remonto darbus, todėl atsakovei kyla pareiga už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu, ieÅ¡kovės manymu, trečiasis asmuo virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus ar nepagrįstai pasirašė darbų pridavimo–priėmimo aktus, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Bylos duomenis, ieÅ¡kovė atsakovei 2015 m. spalio 2 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini), 1 206,37 Eur sumai bei 2017 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini), 1 381,52 Eur sumai. Atsakovės teigimu, neaiÅ¡ku, kokie darbai atlikti ir kokiais įkainiais remiantis sudaryti atliktų darbų aktai. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma Å¡alių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bÅ«ti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.

CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omenyje kainÄ , kuriÄ sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymÄ atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, – atitinkančiÄ protingumo kriterijus kainÄ . Byloje konstatuota, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, todėl Å¡iuo atveju nustatant paslaugų kainÄ remiamasi sutarties metu galiojusia toje verslo srityje įprasta kaina bei tarp pačių Å¡alių egzistavusiais susitarimais dėl ankstesnių analogiÅ¡kų darbų įkainių (CK 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

IeÅ¡kovė pateikė duomenis, jog analogiÅ¡ki įkainiai už ankstesnius jos atliktus to paties ledo generatoriaus remonto darbus įkainoti: 15,00 Eur už darbo valandÄ , 8,70 Eur už atvykimÄ bei papildomai už sunaudotas eksploatacines medžiagas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, kad nurodyti įkainiai bÅ«tų verslo rinkoje neįprasti ar neprotingi. Pati atsakovė savo paskaičiavimų už tokių darbų atlikimÄ taip pat nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovė byloje pateiktais duomenimis pagrindė darbų atlikimo kainÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė taip pat kelia abejones dėl pačių darbų atlikimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateikti išsamūs darbų pridavimo–priėmimo aktai, patvirtinti nenuginčytais trečiojo asmens parašais, kuriuose nurodyti, kokie darbai ir kiek laiko buvo atliekami, atliktų darbų aktai, kuriuose be atliktų darbų nurodyti ir panaudotų medžiagų kiekiai bei kainos. Taigi ieškovė iš esmės pagrindė atliktų darbų pobūdį bei jų apimtį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Tuo tarpu atsakovė duomenų, kurie paneigtų pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus, nepateikė, t. y. atsakovė į bylÄ nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad aktuose nurodyti darbai buvo neatlikti ar atlikti nekokybiÅ¡kai, nepaneigė, kad aktuose nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovės darbuotojai nebuvo atvykę į objektÄ , taip pat nepateikė jokių duomenų, kad darbai buvo priimti su iÅ¡lygomis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas pastebi, jog teisinis reglamentavimas bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai, racionaliai.

Å iuo atveju pati atsakovė įleisdavo ieÅ¡kovės darbuotojus į teritorijÄ , žinojo apie ieÅ¡kovės darbuotojų atvykimÄ prie objekto, tačiau nebuvo iki galo rÅ«pestinga pasidomėti apie atliktus darbus bei jų apimtį. Atsakovės vadovas taip pat žinojo apie esamÄ situacijÄ iÅ¡ trečiojo asmens, tačiau nesidomėjo, kokie dokumentai buvo pasiraÅ¡yti. Taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovė prisiėmė rizikÄ dėl tokio savo elgesio pasekmių. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė nenuginčijo gautų paslaugų fakto, darbus priėmė be iÅ¡lygų ir pastabų, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl 2 587,89 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo tenkinti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalyje, 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad nors ant 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. kovo 10 d. aktų kaip klientas nurodyta UAB „Provit Industrija“, tačiau darbai vykdyti dėl to paties įrenginio – ledo generatoriaus, byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Provit Industrija“ prieplaukoje, kurioje dirbo S. D., turėtų ledo generatorių, todėl dalies įmonės pavadinimo neteisingas nurodymas laikytinas technine klaida, raÅ¡ymo apsirikimu. IeÅ¡kovė taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės palÅ«kanas už praleistÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 straipsnis).

IeÅ¡kovė 2017 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovei iÅ¡siųsta 2017 m. vasario 28 d. el. paÅ¡tu vi@industrija.lt ir kurios gavimo atsakovė neginčija, apmokėti pareikalavo iki 2017 m. kovo 9 d. Nustatytas apmokėjimo terminas neprieÅ¡tarauja CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo bÅ«ti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 5,15 Eur kompensacinių palÅ«kanų (1 381,52 Eur x 8 proc./365 d. x 17 pradelstos dienos) (CK 6.261 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal 2015 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 141,19 Eur kompensacinių palÅ«kanų. Bylos duomenimis, 2015 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas nurodytas iki 2015 m. spalio 9 d., buvo iÅ¡siųsta el. paÅ¡tu info@industrija.lt. Kaip minėta, 2017 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo iÅ¡siųsta el. paÅ¡tu vi@industrija.lt. Duomenų, kokiu pagrindu 2015 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) siųsta el. paÅ¡tu info@industrija.lt, nėra.

Taip pat nėra duomenų, jog Å¡is el. paÅ¡tas buvo naudojamas atsakovės. Taigi iÅ¡ esmės nėra aiÅ¡ku, kad minima PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo įteiktÄ atsakovei. Be to, kelia pagrįstų abejonių ir pačios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymas, kadangi sÄ skaita pasiraÅ¡yta direktoriaus pavaduotojo K. K. vardu, kai tuo tarpu paraÅ¡as yra S. D.. Tokiems duomenimis neprieÅ¡tarauja ir ieÅ¡kovė. Atsižvelgiant į tai, jog nėra objektyvių duomenų, kada atsakovei buvo pateikta 2015 m. spalio 2 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 141,19 Eur kompensacinių palÅ«kanų atmestinas (CK 6.261 straipsnis CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 2 262,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 62,00 Eur žyminis mokestis bei 2 200,71 Eur advokato atstovavimo išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrė 1 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.

Iš dalies (94,84 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 145,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 77,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei ir atsakovės priteistina 2 068,55 Eur (2 145,95 Eur – 77,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos servisas“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalnos servisas“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro industrija“ 2 587,89 Eur skolÄ , 5,15 Eur palÅ«kanas, 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 2 593,04 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. kovo 29 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 2 068,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Diana Bučienė