2025-06-04 Nr. AB-9831-3-61-3-04365-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-318-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04365-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 3R-168 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas), priteisti iš VDAI 1 984 Eur neturtinės žalos atlyginimą, skirti 600 Eur VDAI atstovei D. M. baudą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) yra susitaręs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) ir neteisėtai siunčia URM nustatyto turinio pranešimus. Pareiškėjo teigimu, URM yra asmens duomenų valdytoja, tačiau ji veikia ne pagal teisės aktus ir piktnaudžiauja valdžia. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmenys, kurie pageidauja gauti pranešimais siunčiamą informaciją, gali ją patys susirasti internete.

3. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau ir – VAĮ) nustatyto išsamumo principo, todėl Inspekcijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Inspekcija teismui persiuntė atsiliepimą, skirtą ne šioje administracinėje byloje, kuriame pateikti jo asmens duomenys, šis dokumentas negalėjo būti pateiktas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas jaučiasi pažemintas, tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, todėl jis prašo priteisti iš Inspekcijos neturtinę žalą.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Bendrovės 2020 m. birželio 13 d. veiksmai, pareiškėjui siunčiant informaciją apie mobiliojo ryšio paslaugų kainos dydžių tarifus prisijungus prie Baltarusijos operatoriaus tinklo ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis, nebuvo pripažinti kaip tiesioginė rinkodara. Inspekcija sprendė, kad toks Bendrovės veiksmas atitiko teisinę prievolę pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies c punktą bei 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (toliau – ir Reglamentas) 14 straipsnį. Bendrovė 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui siuntė analogišką informaciją tik esant Latvijos pasienyje, abiem atvejais Bendrovė pareiškėjui siuntė tą pačią informaciją. Pareiškėjo nurodyti skirtumai nekeičia jo skundais Inspekcijai skundžiamų veiksmų esmės, t. y. abu skundai pateikti tuo pačiu klausimu. Todėl Inspekcija pagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą, pripažinus, kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Inspekcija išnagrinėjusi jo skundą rėmėsi tik skundžiamų asmenų pateiktais paaiškinimais yra nepagrįsti. Inspekcijos konsultacija su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) įrodo, kad pareiškėjo skundas iki jo nutraukimo buvo nagrinėjamas labai išsamiai. VDAI tinkamai ištyrė ir įvertino surinktą informaciją, vadovaudamasi BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

8. Atsakovo vertinimu, Inspekcijos ir jos atstovų veiksmai neturėtų būti pripažinti kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ir (ar) nesąžiningas elgesys, kadangi klaidingas rašto įkėlimas nesukėlė padarinių, kurie galėtų būti laikomi kaip siekis pakenkti ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ar išsprendimui bei nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

10. URM nurodė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas subjektyviais asmeniniais samprotavimais ir nuomone. Konsulinių krizių (stichinių nelaimių, karinių konfliktų, teroro aktų, perversmų, pandemijų ir pan.) daugėja ir į užsienio valstybes keliaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius nuolat auga. Kartu vis daugiau Lietuvos Respublikos piliečių atsiduria krizių ištiktuose regionuose. Todėl esant tokiomis aplinkybėmis asmenys ne visada gali naudotis internetu ir greitai susirasti jiems tuo metu gyvybiškai svarbią informaciją apie konsulinę pagalbą. URM, vykdydama jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir užtikrindama Lietuvos Respublikos piliečių, esančių užsienio valstybėse, teises ir teisėtus interesus, pasitelkia visas galimas teisės aktų nustatytas priemones, kurios padeda sėkmingai valdyti konsulines krizes ir skleisti itin svarbią informaciją apie konsulinę pagalbą. URM pažymėjo, kad ji nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja. Nustatyto turinio pranešimų užsienio valstybėje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams siutimas yra viena iš priemonių, numatyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalyje.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

12.1. 2022 m. rugsėjo 15 d. T. L. pateikė Inspekcijai skundą, kurį patikslino 2022 m. rugsėjo 21 d. el. pranešimu. Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžia UAB „Bitė Lietuva“ ir URM veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė neteisėtai tvarkė jo telefono ryšio numerį ir buvimo vietos duomenis, kai, nepaisant pareiškėjo išreikšto aiškaus pageidavimo negauti URM pranešimų su paslaugų siūlymais ir tuo tikslu tvarkyti jo asmens duomenis, 2020 m. rugsėjo 16 d. 14:53 pareiškėjui priklausančiu tel. numeriu (duomenys neskelbtini) Bendrovė pakartotinai atsiuntė URM paslaugų siūlymą (toliau – ir Pranešimas).

12.2. Inspekcija įpareigojo Bendrovę ir URM pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Bendrovė 2022 m. spalio 17 d. Nr. 1R-6162 (2.13.Mr)) raštu nurodė, kad SMS pranešimai pareiškėjo tel. numeriu (duomenys neskelbtini) buvo automatiškai išsiųsti, kai pareiškėjas prisijungė prie Latvijos operatoriaus tinklo. Bendrovė nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos, tačiau tokie atvejai, kai neišvykus iš Lietuvos teritorijos yra automatiškai išsiunčiamas informacinis pranešimas, pasitaiko, jei abonentas yra pasienio zonoje, kurioje užsienio valstybės operatoriaus tinklo signalas yra stipresnis, nei Lietuvos operatoriaus, pareiškėjo telefono numeriui prisijungus prie užsienio operatoriaus tinklo. Bendrovė pareiškėjui SMS pranešimais išsiuntė informacijos paketą keliaujantiems, kurį privalo siųsti, siekdama įgyvendinti Reglamento Nr. 531/2012 14 straipsnyje nurodytus privalomus reikalavimus. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas iki 2020 m. rugsėjo 16 d. tokių pranešimų nebuvo atsisakęs, todėl 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimas buvo siunčiamas pagal Reglamento Nr. 531/2012 14 straipsnio nuostatas.

12.3. URM 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. (25.2.1E)3-6470 nurodė, kad pareiškėjui, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo išsiųstas SMS pranešimas siekiant jam, kaip ir kitiems iš Lietuvos Respublikos išvykusiems piliečiams, patekusiems į sudėtingą situaciją, užtikrinti galimybę operatyviai susisiekti su atsakingomis Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (toliau – konsulinės įstaigos) ar URM ir gauti reikalingą konsulinę pagalbą.

12.4. URM nurodė, kad jos ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų bendradarbiavimas yra itin veiksmingas ir pasiteisinęs veiksmingo konsulinės pagalbos teikimo užtikrinimo įrankis. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų SMS pranešimas, siunčiamas į užsienio valstybes išvykusiems piliečiams, nėra tiesioginės rinkodaros priemonė, jis yra išimtinai informacinio pobūdžio, jo tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys užsienyje, žinotų apie galimybę gauti konsulines paslaugas bei jiems reikalingą konsulinę pagalbą, t. y. valstybės garantuojamą pagalbą kiekvienam užsienyje į nelaimę patekusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje, ir neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui. Šiuos informacinius SMS pranešimus siunčia mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai, URM netvarko jokių asmens duomenų, taigi nėra pareiškėjo asmens duomenų valdytoja ar tvarkytoja ir nepavedė tvarkyti jo asmens duomenų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams.

12.5. Inspekcija 2022 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2R-6427(2.13.Mr) dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Tarnybą, kuri 2022 m. gruodžio 23 d. atsakyme nurodė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012, kurį nuo 2022 m. liepos 1 d. pakeitė Reglamentas (ES) 2022/612 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, vartotojui esant savo šalies teritorijoje, informacinio pobūdžio SMS pranešimų apie jam suteikiamą Tarptinklinio ryšio kainodarą bei pagalbos tarnybų ryšio numerių (toliau – SMS pranešimas), mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siųsti neprivalo. Tokia prievolė Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje įgyvendinama, kai vartotojas atvyksta į kitą valstybę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas. Tarnybos vertinimu, SMS pranešimo išsiuntimas vartotojui esant savo šalies teritorijoje tiesiogiai Reglamento 14 straipsnio nuostatų nepažeidžia. Tarnyba nurodė, kad vadovaujantis Reglamento nuostatomis dėl pagalbos tarnybų ryšio numerių, mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas privalo SMS pranešime nurodyti tokio pobūdžio informaciją, kokia yra nurodyta Reglamento 14 straipsnyje. Tačiau Reglamento nuostatos nedraudžia SMS pranešime pateikti kitą papildomą informaciją, kuri gali būti naudinga vartotojams ar privaloma pagal kitus teisės aktus ar kompetentingų institucijų nurodymus.

12.6. Inspekcija pakartotinai kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti papildomą informaciją. Bendrovė 2023 m. vasario 3 d. rašte pakartotinai pažymėjo, kad informacija apie paslaugų tarifus ir pagalbos telefonų numerius sudaro vieną informacijos paketą keliaujantiems, nes ši informacija yra siunčiama automatiškai, vadovaujantis prisijungimo prie užsienio operatoriaus tinklo faktu. Pareiškėjo telefono numeriui prisijungus prie užsienio operatoriaus tinklo, Bendrovė pareiškėjui SMS pranešimais išsiuntė informacijos paketą keliaujantiems, kurį privalo siųsti, siekiant įgyvendinti Reglamento 14 straipsnyje nurodytus privalomus reikalavimus Bendrovei, kaip ryšio operatoriui.

12.7. Inspekcija skundžiamu Sprendimu nusprendė 2022 m. rugsėjo 15 d. skundo Nr. 1R 5373(2.13.Mr) dalies nagrinėjimą dėl UAB „Bitė Lietuva“ nutraukti bei skundo dalį dėl URM atmesti.

13. Vertindamas Sprendimo dalį, kuria nutrauktas Bendrovės veiksmų vertinimas, teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui skundė Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), kuris buvo priimtas išnagrinėjus analogišką situaciją, kai pareiškėjui patekus į Lietuvos Respublikos pasienio zoną, Bendrovė pareiškėjui siuntė analogiško turinio pranešimus apie kainodarą bei konsulines paslaugas, o pareiškėjas Inspekcijai skundė šiuos Bendrovės veiksmus. Priimant Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), Bendrovė taip pat vadovavosi Reglamento 14 straipsniu bei BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole. Pareiškėjas minėtą Inspekcijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3781-816/2022 pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo dalį (dėl pirmojo SMS) sutiko su VDAI sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė, neturėdama pareiškėjo atsisakymo gauti pranešimus po pirmojo pranešimo gavimo, 2020 m. birželio 13 d. išsiųsdama SMS pranešimą apie tarptinklinio ryšio paslaugos įsijungimą ir taikomus padidinto tarifo paslaugų įkainius, nepažeidė asmens duomenų tvarkymo principų, veikė pagrįstai ir teisėtai tvarkydama asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, vykdydama teisinę prievolę, įtvirtintą tiesiogiai taikomo Reglamento 14 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, išsiųsdama SMS pranešimus, atliko asmens duomenų tvarkymo veiksmus.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. Bendrovė pareiškėjui siuntė tokią pat informaciją tik jam esant Latvijos pasienyje, SMS žinučių turinys yra identiškas. Pareiškėjo nurodyti 2020 m. birželio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykių skirtumai (laiko (trys mėnesiai), telefono numerio (pareiškėjas naudojasi keliais telefono numeriais), buvimo vietos (abiem atvejais pareiškėjui esant pasienyje), skundžiamų SMS kiekio (abiem atvejais siųstą po vieną SMS žinutę), nesudaro pagrindo pripažinti, kad abu skundai pateikti dėl skirtingų skundo dalykų. Pareiškėjas VDAI skundė to paties duomenų valdytojo (Bendrovės) veiksmus (SMS pranešimų siuntimą) esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui esant pasienio zonoje. Bendrovės veiksmų teisėtumas siunčiant pareiškėjui SMS pranešimus yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad būtent Inspekcijai suteikta diskrecijos teisė spręsti ar yra pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcija pagrįstai nutraukė skundo dalies dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą.

15. Nagrinėdamas Sprendimo dalį dėl URM veiksmų teismas, vadovaudamasis Reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, BDAR 4 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų URM nuostatų (toliau – ir URM nuostatai) 8.2.1 punktu, Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalimi, nurodė, kad URM nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja. Nustatyto turinio pranešimų užsienio valstybėje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams siutimas yra viena iš priemonių, numatyta Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjo asmens duomenis tvarkė Bendrovė. Pareiškėjui siųstą SMS Bendrovė pasirašė savo vardu, pareiškėjo, kuris yra Bendrovės klientas (mobilaus ryšio abonentas), asmens duomenis tvarkė, kaip savarankiška duomenų valdytoja. Byloje nėra pateiktų jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė veikė URM ar kitų duomenų valdytojų vardu ar vykdė kitų asmenų nurodymus ar įgaliojimus. Be to, Reglamentas taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, t. y. Bendrovei, o ne URM. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjo su Ministerija suderinto turinio pranešimų siuntimas Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėse, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad URM yra pareiškėjo duomenų valdytoja.

16. Teismas konstatavo, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir pagrįstai skundo dalį dėl Bendrovės veiksmų nutraukė, o skundo dalį dėl URM veiksmų atmetė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Inspekcija, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją.

17. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad Inspekcija per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko LVAT teikdama 2023 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 2R-3114 (2.7.E) (administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023), per klaidą jį įkėlė į Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI2-7731-566/2023. Administracinės bylos Nr. eA-872-821/2023 ir Nr. eI2-7731-566/2023 yra tarp tų pačių šalių, t. y. Inspekcijos ir pareiškėjo, o trečiuoju asmeniu abiejose bylose yra UAB „Bitė Lietuva“. Tiek LVAT, tiek ir VAAT yra nagrinėjama ne viena su pareiškėju susijusi byla, kurioje nurodyti duomenys (pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas, el. pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas bei tel. ryšio numeris) yra žinomi abiem teismams. Teismo vertinimu, įvykęs asmens duomenų saugumo pažeidimas nebuvo pakankamai intensyvus, kad pareiškėjas, kaip nukentėjęs asmuo, patirtų reikšmingas neigiamas pasekmes ir (ar) kiltų didelis pavojus jo teisėms ir laisvėms. Be to, pareiškėjas savo prašyme priteisti neturtinę žalą, deklaratyviai nurodė, kad patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rašto pateikimas šioje administracinėje byloje jam sukėlė neturtinę žalą. Teismo vertinimu, vien BDAR nuostatų pažeidimas nėra savaime suprantamas kaip teisė gauti kompensaciją už galimą neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įvykęs asmens duomenų saugumo pažeidimas sukėlė pareiškėjui žalą. Byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio (1 984 Eur) neturtinę žalą. Nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio), teismas nurodė, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nurodė, kad Inspekcijos ir jos atstovų veiksmai (pateiktas Raštas ne toje administracinėje byloje) negali būti pripažinti kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ar nesąžiningas elgesys. Rašto įkėlimas nesukėlė padarinių, kurie galėtų būti laikomi kaip siekis pakenkti ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ar išsprendimui. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė pareiškėjo prašymą skirti VDAI atstovei D. M. baudą.

III. 19. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog VDAI 2022 m. vasario 18 d. sprendimu nesprendė nei dėl 112, nei dėl URM paslaugų siūlymo, o tik dėl SMS, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie paslaugų kainas Baltarusijoje ir Bendrovės informacijos telefoną, nors pareiškėjas nebuvo išvykęs iš Lietuvos ir tokia pareiga Bendrovei nekilo. Abiem atvejais siunčiama informacija buvo skirtinga. Pirmuoju atveju Bendrovė teikė pasveikinimą ir kainas Baltarusijoje, o kita skirta Latvijai, pasiūlant 112 paslaugą. LVAT nenagrinėjo URM užsakymu Bendrovės 2020 m. birželio 13 d. siųsto SMS teisėtumo.

21. Pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodė teismas, Reglamentas neįpareigoja Bendrovės, bet URM siųsti SMS su informacija (siūlymu) dėl 112 ar / ir URM paslaugų nei esant Lietuvoje, nei išvykus ar prisijungus prie Latvijos ar kitos šalies ryšio tinklo. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos. Reglamentas neįpareigoja Bendrovės SMS pranešime nurodyti konkrečių pagalbos numerių (kaip 112 ar URM), o tik suteikti informaciją apie pagalbos tarnybas. Reglamente nustatyta, kada turi būti siunčiamas informacinis SMS dėl kainų ir informacinio telefono pasiteiravimui, bet nepalieka Bendrovei diskrecijos keisti SMS siuntimo priežasties. Taip pat Reglamentas nustato aiškų SMS turinį.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas nepasisakė dėl kelių pareiškėjo argumentų, t. y. kad VDAI Sprendimas buvo priimtas 2023 m. vasario 22 d., tačiau pareiškėjui apie jį buvo praneštas 2023 m. vasario 28 d., taip pat atsakovas, priimdamas skundą, žinojo apie vykstantį teismo procesą, todėl turėjo per 5 d. d. atsisakyti nagrinėti skundo dalį.

23. URM informacija apie konsulines paslaugas platina viešai, tad tokia informacija pareiškėjui žinoma, todėl nebuvo pagrindo jam siųsti SMS. Taigi nebuvo pagrindo tvarkyti asmens duomenis, jog informacija pareiškėjui būtų teikiama. Tai, kad teisinis reglamentavimas neįvardina URM, kaip asmens duomenų valdytojo, savaime nereiškia, kad jis toks nėra. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad URM SMS siuntimo paslaugą užsakė, SMS pranešimo tekstus teikia ir juos atnaujina. Taigi asmens duomenų tvarkymo tikslus Bendrovei nustato būtent URM, veikdama kaip duomenų valdytoja, nors ir neturi tiesioginio priėjimo prie asmens duomenų ir tiesiogiai jų netvarko. Be to, atsakovas Sprendime citavo URM, kuris pripažino, kad SMS žinute perduodamas URM pranešimas dėl jos paslaugų.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalis negalėjo būti taikoma 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimui, nes tuo metu tokios nuostatos Elektroninių ryšių įstatyme nebuvo. Ji galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.

25. Pareiškėjo teigimu, VDAI neteisėti veiksmai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, žemina jo orumą, sukelia nepasitikėjimą valstybe ir neteismine sistema, taip sukeliant neturtinę žalą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. URM nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vertinamojo pobūdžio, visiškai nepagrįstais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais.

28. Lietuvos Respublikos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje URM yra pavesta bendradarbiaujant su kitais subjektais platinti konsulinę informaciją ir koordinuoti konsulinių krizių valdymą. Konsulinių krizių (stichinių nelaimių, karinių konfliktų, teroro aktų, perversmų, pandemijų ir pan.) daugėja, į užsienio valstybes keliaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius taip pat nuolat auga. Kartu vis daugiau Lietuvos Respublikos piliečių atsiduria krizių ištiktuose regionuose. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, tokiomis aplinkybėmis asmenys ne visada gali naudotis internetu ir greitai susirasti jiems tuo metu gyvybiškai svarbią informaciją apie galimą konsulinę pagalbą. URM, vykdydama jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir užtikrindama Lietuvos Respublikos piliečių, esančių užsienio valstybėse, teises ir teisėtus interesus, ne „siūlo ministerijos paslaugas“, kaip teigia pareiškėjas, bet pasitelkia visas galimas teisės aktų nustatytas priemones, kurios padeda sėkmingai valdyti konsulines krizes ir skleisti piliečiams, esantiems užsienyje, ypač svarbią ir naudingą informaciją apie konsulinę pagalbą.

29. URM nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja. Nustatyto turinio pranešimų užsienio valstybėje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams siutimas yra viena iš priemonių, nustatyta Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalyje. Todėl, URM nuomone, pareiškėjo samprotavimai, esą viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų su ministerija suderinto turinio pranešimų siuntimas Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėse, yra neteisėti veiksmai ir kad Ministerija veikia ne pagal teisės aktus bei piktnaudžiauja valdžia, yra visiškai nepagrįsti.

30. Siunčiama informacija apie konsulinę pagalbą užsienyje yra skirta tik užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet Ministerija neturi nei teisinių, nei techninių galimybių ir priemonių užtikrinti, kad siunčiamus pranešimus gautų tik užsienio valstybėje esantys mobiliojo ryšio paslaugų naudotojai. Kita vertus, Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad kiekvieną kartą gavęs tokį pranešimą vartotojas turi galimybę nemokamai ir nesudėtingai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui pranešti, kad nenori gauti automatiškai siunčiamų trumpųjų pranešimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 3R-168 (2.13-1.E), kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. skundo Nr. 1R 5373(2.13.Mr) dalies nagrinėjimą dėl UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų bei skundo dalį dėl URM veiksmų atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas VDAI skundė to paties duomenų valdytojo (Bendrovės) veiksmus (SMS pranešimų siuntimą) esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui esant pasienio zonoje, bet Bendrovės veiksmų teisėtumas siunčiant pareiškėjui SMS pranešimus yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl Inspekcija pagrįstai nutraukė skundo dalies dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą. Taip pat teismas sprendė, kad URM nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė Bendrovė. Teismo vertinimu, įvykęs asmens duomenų saugumo pažeidimas (Inspekcijos 2023 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 2R-3114 (2.7.E) įkėlimas ne į tą administracinę bylą) nebuvo pakankamai intensyvus, kad pareiškėjas, kaip nukentėjęs asmuo, patirtų reikšmingas neigiamas pasekmes ir (ar) kiltų didelis pavojus jo teisėms ir laisvėms, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėto rašto pateikimas administracinėje byloje jam sukėlė neturtinę žalą

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog abiem atvejais, dėl kurių jis kreipėsi į Inspekciją, siunčiama informacija buvo skirtinga, be to, Reglamentas neįpareigoja Bendrovės SMS pranešime nurodyti konkrečių pagalbos numerių (kaip 112 ar URM), o tik suteikti informaciją apie pagalbos tarnybas, Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsnio 8 dalis galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., todėl jo atvejui netaikoma. Taip pat, pareiškėjo teigimu, VDAI neteisėti veiksmai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, žemina jo orumą, sukelia nepasitikėjimą valstybe ir neteismine sistema, tokiu būdu sukelia neturtinę žalą.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai, kurį patikslino 2022 m. rugsėjo 21 d. el. pranešimu. Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžia UAB „Bitė Lietuva“ ir URM veiksmus – Bendrovė neteisėtai tvarkė jo telefono ryšio numerį ir buvimo vietos duomenis, kai, nepaisant pareiškėjo išreikšto aiškaus pageidavimo negauti URM pranešimų su paslaugų siūlymais ir tuo tikslu tvarkyti jo asmens duomenis, 2020 m. rugsėjo 16 d. 14:53 pareiškėjui priklausančiu tel. numeriu (duomenys neskelbtini) Bendrovė pakartotinai atsiuntė URM paslaugų siūlymą. Inspekcija skundžiamu 2023 m. vasario 22 d. Sprendimu nusprendė:

1) pareiškėjo skundo dalį dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą nutraukti;

2) pareiškėjo skundo dalį dėl UR veiksmų atmesti. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pareiškėjas teismui yra apskundęs Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), kuris buvo priimtas išnagrinėjus analogišką situaciją, kai pareiškėjui patekus į Lietuvos Respublikos pasienio zoną, Bendrovė pareiškėjui siuntė analogiško turinio pranešimus apie kainodarą bei konsulines paslaugas, o pareiškėjas Inspekcijai skunde šiuos Bendrovės veiksmus. Priimant Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), Bendrovė taip pat vadovavosi Reglamento 14 straipsniu bei BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole.

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad: (1) šiame sprendime nagrinėjamu skundu pareiškėjas Inspekcijai skundžia to paties duomenų valdytojo (Bendrovės) veiksmus (SMS pranešimų siuntimą) esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui esant pasienio zonoje; (2) pareiškėjas, pateikdamas prašymą LVAT dėl Ryšių reguliavimo tarnybos rašto pateikimo Inspekcijai, pats pripažino, kad nagrinėjamame skunde ir skunde, dėl kurio priimtas Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 3R-115(2.13-1.E), sprendžiamas klausimas yra tas pats; (3) nei BDAR, nei ADTAĮ nenumato skundo nagrinėjimo proceso stabdymo dėl tam tikrų aplinkybių, nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti skundo dalies dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą.

Taip pat Inspekcija, atsižvelgusi į tai, jog Bendrovė pripažino, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarkė kaip savarankiška duomenų valdytoja, neveikė URM ar kitų duomenų valdytojų vardu ir nevykdė kitų asmenų nurodymų ar įgaliojimų, taip pat į tai, kad tokį Bendrovės statusą patvirtino ir URM, teikdama, jog pareiškėjo asmens duomenų netvarko, o svarbiausia į tai, kad Reglamentas, kurio nuostatomis savo veiksmus grindė Bendrovė, taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, t. y. Bendrovei, sprendė, jog Inspekcija neturėjo pagrindo vertinti URM statuso ar veiksmų, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl URM veiksmų atmetė.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtą Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3781-816/2022 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino minėto sprendimo dalį, kuria buvo išnagrinėta pareiškėjo 2022 m. sausio 13 d. skundo dalis dėl 2020 m. birželio 13 d. SMS pranešimo apie konsulinę pagalbą užsienyje, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Inspekcija 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 3R-115(2.13-1.E) atmetė pareiškėjo skundą dėl Bendrovės veiksmų 2020 m. birželio 13 d. siunčiant pareiškėjui į mobilųjį telefoną SMS pranešimus, kuriais jis buvo informuotas apie mobiliojo ryšio paslaugų kainos dydžių tarifus prisijungus prie Baltarusijos operatoriaus tinklo ir apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis.

37. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodyta pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas VDAI skundė to paties duomenų valdytojo (Bendrovės) veiksmus (SMS pranešimų siuntimą) esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui esant pasienio zonoje. Tą yra pripažinęs ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad nagrinėjamame skunde ir skunde, dėl kurio priimtas Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 3R-115(2.13-1.E), sprendžiamas klausimas yra tas pats. Bendrovės veiksmų teisėtumas siunčiant pareiškėjui SMS pranešimus yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023. Pareiškėjo nurodyti 2020 m. birželio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykių skirtumai (laiko, telefono numerio, buvimo vietos, skundžiamų SMS kiekio) esant analogiško pobūdžio SMS pranešimams nesudaro pagrindo pripažinti, kad abu skundai buvo pateikti dėl skirtingų skundo dalykų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai nutraukė skundo dalies dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą.

39. Pareiškėjo teigimu, URM yra jos asmens duomenų valdytoja, kuri veikia ne pagal teisės aktus.

40. Pagal BDAR 4 straipsnio 7 dalį duomenų valdytojas yra fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise. Duomenų tvarkytojas– fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis (BDAR 4 str. 8 d.).

41. Vadovaujantis Reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, siekiant įspėti tarptinklinio ryšio vartotojus apie tai, jog skambinant ar priimant skambutį arba siunčiant SMS žinutę jiems bus taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, iš karto po vartotojo atvykimo į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kiekvienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiškai, nedelsdamas ir nemokamai trumpuoju pranešimu pateikia pagrindinę būtent jam skirtą kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas (su PVM), kurios taikomos tam vartotojui skambinant bei priimant skambučius ir siunčiant SMS žinutes lankomoje valstybėje narėje, nebent vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būtų pranešęs, kad tokios paslaugos nepageidauja. Taip pat Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog taip pat nurodomas ir nemokamas 2 dalyje nurodytas telefono numeris, kuriuo galima gauti išsamesnę informaciją ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112. Be 1 dalyje nurodytų paslaugų, vartotojai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos Sąjungoje, turi teisę nemokamai judriojo ryšio skambučiu arba SMS žinute prašyti ir gauti išsamesnę būtent jiems skirtą kainodaros informaciją apie skambučiams ir SMS žinutėms lankomos šalies tinkle taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius ir informaciją apie skaidrumo užtikrinimo priemones, taikomas pagal šį reglamentą. Tokie prašymai pateikiami nemokamu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šiam tikslui skirtu telefono numeriu. 1 dalyje nustatyti įpareigojimai netaikomi prietaisams, kurie neturi SMS žinučių funkcijos (Reglamento 14 str. 2 d.).

42. Taigi URM nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja. Būtent Bendrovė siuntė SMS pranešimą pareiškėjui, t. y. tvarkė pareiškėjo asmens duomenis. Nėra duomenų, kad Bendrovė veikė URM ar kitų duomenų valdytojų vardu ar vykdė kitų asmenų nurodymus ar įgaliojimus. Todėl Inspekcija pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl URM veiksmų.

43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

44. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Inspekcija, teikdama 2023 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 2R-3114 (2.7.E) (administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023), per klaidą jį įkėlė į VAAT nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI2-7731-566/2023. Atsižvelgus į tai, kad administracinės bylos Nr. eA-872-821/2023 ir Nr. eI2-7731-566/2023 yra tarp tų pačių šalių, t. y. Inspekcijos ir pareiškėjo, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu abiejose bylose yra UAB „Bitė Lietuva“, ir Inspekcijos 2023 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 2R-3114 (2.7.E) turinys netapo žinomas tretiesiems asmenims, darytina išvada, kad įvykęs asmens duomenų pažeidimas nebuvo tokio masto ir pobūdžio, dėl kurio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Be kita ko, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rašto pateikimas šioje administracinėje byloje jam sukėlė kokią nors neturtinę žalą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir pagrįstai skundo dalį dėl Bendrovės veiksmų nutraukė, o skundo dalį dėl URM veiksmų atmetė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

46. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė