2025-05-21 Nr. AB-8983-3-63-3-00276-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-565-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00276-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūros kranto rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūros kranto rezidencija“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo –uždaroji akcinė bendrovė „City Service Engineering“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jūros kranto rezidencija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2025 m. vasario 19 d. sprendimą (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T-463 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo dalį – 5 eilutę, į kurią įrašytas UAB „Jūros kranto rezidencija“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. balandžio 4 d. pašalinti skundo trūkumus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad LAGK sprendimas teismui galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo.

Teismas, nustatęs, kad LAGK sprendimas buvo priimtas 2025 m. vasario 19 d., sprendė, kad paskutinė diena LAGK sprendimui apskųsti teisme buvo 2025 m. kovo 19 d. Liteko sistemos duomenimis pareiškėjas skundą į VEP posistemį įkėlė 2025 m. kovo 21 d. 12:06:48 val., t. y. pasibaigus sprendimo apskundimo terminui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, siekdamas neužkirsti pareiškėjui kelio įgyvendinti savo galimai pažeistas teises, pasiūlė pareiškėjui pateikti motyvuotą prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, jame nurodant priežastis, nulėmusias termino paduoti skundą teismui praleidimą bei pateikiant šias svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, ir nustatė terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimą terminą, nurodydamas, kad skaičiuojant terminą buvo padaryta žmogiškoji klaida, neteisingai įvertinant vasario mėnesio dienų skaičių, todėl skundą pavėluota pateikti dvi dienas. Pareiškėjas akcentavo, kad buvo sąžiningas, todėl formalus įstatymo taikymas šiuo atveju nebūtų pateisinamas. Pareiškėjo teigimu, terminas praleistas nežymiai, o jo atnaujinimas neprieštarautų teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pareiškėjo veiksmai rodo nuoseklų jo siekį konstruktyviai spręsti ginčą ir išnaudoti visas įstatymu paties atsakovo teisės aktais nustatytas ikiteismines ginčų sprendimo tvarkas. Pareiškėjas nurodė kitas aplinkybes, susijusias su papildomomis laiko sąnaudomis, rengiant skundą teismui.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepertraukiamai nuo 2019 m. naudojasi kvalifikuoto teisės specialisto (advokato) pagalba, atsižvelgdamas į advokato profesionaliai veiklai nustatytus apdairumo ir rūpestingumo kriterijus, kuriais advokatams keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-133-415/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020), konstatavo, jog advokatui turi būti žinoma viešai prieinamais teisės aktais sureguliuota tvarka, kuria pasinaudojus asmenys gali ginti savo teises ar interesus, o atstovaujant tokius asmenis advokatui tenka pareiga parinkti (pasiūlyti) tokios gynybos būdą, atitinkantį teisės reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis laikyti objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Teismas vertino, kad pareiškėjo galimai vykdytų ikiteisminių derybų su atsakovu dėl taikaus ginčo išsprendimo bei pozicijos dėl ginčo derinimo su pareiškėjo vadovu veiksmai (taip pat ir galimai laiko sąnaudų pareikalavęs šios informacijos pateikimas anglų kalba) nėra ekstraordinarios (netikėtai ir pareiškėjui negalint jų įtakoti atsiradusios) aplinkybės. Priešingai, paties pareiškėjo argumentuose dėstoma pozicija rodo, kad tai buvo subjektyvaus pareiškėjo ginčo situacijos vertinimo nulemtas, valinis apsisprendimas veikti tam tikru būdu. Todėl teismas nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti pripažįstamos svarbiomis, objektyviai lėmusiomis termino skundui paduoti praleidimą.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, terminą skundui paduoti pareiškėjas, nors ne žymiai (2 dienas), tačiau praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis. Teismo vertinimu, pareiškėjas priešingai nei teigia, nesielgė tinkamai, operatyviai ir apdairiai, siekdamas apginti savo pažeistas teises, nepateisinamai, nesant jokių svarbių (objektyvių) priežasčių, delsė įgyvendinti savo procesinę ginčo sprendimų apskundimo teisę, todėl turi prisiimti ir iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes. Remdamasis nurodytais argumentais teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo vertinimu, ginčijama teismo nutartis neatitinka proporcingumo principo. Pareiškėjas akcentuoja, kad terminas praleistas dėl objektyvios žmogiškosios klaidos, nežymus termino praleidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių kitoms šalims, jo atnaujinimas neprieštarauja teisinio saugumo principui, pareiškėjo elgesys viso proceso metu buvo aktyvus ir rūpestingas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią sąžiningai veikęs asmuo neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-968/2022 ir kt.).

Teismo argumentą, kad pareiškėjas daug metų naudojasi advokato pagalba pareiškėjas laiko abstrakčiu ir formaliu. Pareiškėjo teigimu, vien ta aplinkybė, kad tarp asmens ir advokato egzistuoja ilgalaikiai teisiniai santykiai, savaime nesuponuoja, kad procese negali įvykti techninių ar žmogiškųjų klaidų. Pareiškėjas ypač akcentuoja savo sąžiningą elgesį, nuoseklius veiksmus, siekiant išspręsti ginčą, mano, kad termino atnaujinimas šiuo atveju neprieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą konstatavus, kad jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas neatnaujino skundo padavimo teismui termino, konstatavęs, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, ir atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad žmogiškoji klaida, kuri lėmė nežymų termino praleidimą, neturėtų sutrukdyti pareiškėjui, kuris sąžiningai naudojasi savo teisėmis, pasinaudoti teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti Administracinių ginčų komisijos sprendimą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismų praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas skundo padavimo teismui termino praleidimą iš esmės grindė padaryta žmogiška klaida skaičiuojant skundo padavimo terminą. Papildomai pažymėjo, kad siekė išspręsti ginčą derybų būdu, derino poziciją su klientu, kas pareikalavo daugiau laiko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis vertino kaip neobjektyvias ir priklausančias nuo paties pareiškėjo valios. Teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuriam keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, pats pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taip pat keliami aukštesni standartai, todėl siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).

Nedidelė termino praleidimo trukmė teismų praktikoje taip pat savaime nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Vasario mėnesio trukmė savaime taip pat nelaikoma aplinkybe, kuri sudarė (galėjo sudaryti) pareiškėjui kliūtis savalaikiai paduoti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-822/2017).

Nors pareiškėjas ypatingai akcentuoja, kad buvo sąžiningas, nesiekė piktnaudžiauti savo teisėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningumas yra tik vienas iš kriterijų, kurie yra vertinami sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Be sąžiningumo, taip pat yra svarbūs rūpestingumo ir atidumo imperatyvai, kurie siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesielgė tinkamai, operatyviai ir apdairiai, siekdamas apginti savo pažeistas teises, skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjas turi prisiimti iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos nutartys, kuriomis jis remiasi kaip precedentais, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y. administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021 buvo susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog teisminės gynybos kreipėsi ne į tą teismą, t. y. pasirinko galbūt netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, o administracinėje byloje Nr. AS-529-968/2022 pareiškėjas buvo nepilnametis, o pareiškėjo atstovai pagal įstatymą – užsienio piliečiai, kuriems apribotas judėjimas Lietuvos Respublikoje. Taigi, minėtose administracinėse bylose priimtos nutartys neturi precedento galios nagrinėjamai bylai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūros kranto rezidencija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė