df99ee64-6d2b-404f-bdee-b1eb0dbdb408 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-354/2011                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00576-2010-2                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5., 2.1.7.4., 2.4.

                                                                                                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2011 m. birželio 14 d.      Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Virginijos Žindulienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Renatai Lesanavičienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatui Sigitui Žostautui,nuteistajam D.

B.,nukentėjusiajai D. T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.IÅ¡ D. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios gydymÄ priteista 1970 Lt. Kolegijanustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val., apsvaigęs nuo alkoholio, RadviliÅ¡kio rajone (duomenys neskelbtini) kaime prie savo gyvenamojo namo laiptų dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į kairę akį D. T., kuri nuo smÅ«gio griuvo ant laiptų ant deÅ¡iniojo Å¡ono, taip padarydamas jai deÅ¡inio žastikaulio skeveldrinį lūžį, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, pereinančiÄ Ä¯ skruostÄ ir žandÄ , kraujosruvÄ kairės akies obuolio odenoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl žastikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus ir pažeidė in dubi o pro reo principÄ â€“ visas abejones vertinti kaltinamojo naudai.Apeliantas mano, kad pirminiai nukentėjusios parodymai buvo užraÅ¡yti pastarosios alkoholio poveikyje, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog D.

T. buvo leidžiami kokie vaistai, darantys poveikį jos atminčiai, tačiau pakanka įrodymų, kad ji įvykio metu buvo labai girta. Be to, apeliantas mano, kad D. T. parodymų keitimas protokole-pareiÅ¡kime (7-8 b. l.) ir liudytojos apklausos protokole (22-23 b. l.), kur pastaroji nurodė, kad jis jai sudavė į akį ant laiptų, buvo įtakotas tyrėjos, nes ir liudytoja L. Å . teismo posėdyje nurodė, kad tyrėja pradėjo rėkti ant jos, kai negavo reikiamo atsakymo (l49 b. l.). Todėl, apelianto teigimu, tyrėjÄ V.

P. reikia apklausti liudytoja apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas rėmėsi specialisto iÅ¡vada bei pastarojo apklausa teismo posėdyje, tačiau ignoravo specialisto pastabÄ , kad negalima 100 procentų atmesti tikimybės, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti ir griÅ«dama lygioje vietoje (123 b. l.). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje apklausiama nukentėjusioji nurodė, jog jis pastarajai sudavė kumščiu iÅ¡ priekio į akį (140 b. l.).

Apelianto nuomone, nuo tokio smÅ«gio nukentėjusioji turėjo nugriÅ«ti ne ant Å¡ono, o ant nugaros ar ant pakauÅ¡io, ir tada sužalojimai bÅ«tų kitokie.Be to, apeliantas akcentuoja, kad 200 Lt davė nukentėjusiajai tik todėl, kad pastaroji susižalojo jo namuose, dėl ko ir dabar jaučiasi ,,nesmagiai“.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji D. T. prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl D.

B. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios D. T. sveikatÄ , t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigia, kad pastarasis yra grįstas ne įrodymais, o prielaidomis. Apelianto kritika dėl skundžiamo nuosprendžio yra nepagrįsta. Kolegija pažymi, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pripažįstamos neatitinkančiomis bylos aplinkybių tik tada, kai Å¡ių iÅ¡vadų nepatvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės paveikti Å¡io teismo iÅ¡vadas, kai yra prieÅ¡taringų įrodymų, turinčių esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, kuomet teismas nenurodo nuosprendyje, dėl ko priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytose teismo iÅ¡vadose yra esminių prieÅ¡taravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo klausimo iÅ¡sprendimÄ , baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ ar bausmės paskyrimÄ .

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nei vienas iÅ¡ apelianto skunde nurodytų teiginių apie apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas nėra pagrindas pripažinti jų neatitinkančiomis bylos aplinkybėms.Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo sprendimÄ . Teismas teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kinosi nukentėjusiosios D. T. ir liudytojos L. Å . prieÅ¡taringų teiginių prigimtį skirtingose baudžiamojo proceso stadijose ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl minėtų asmenų parodymų, t. y. teismas nuosprendį grindė įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.), o ne abejonėmis ir prielaidomis, kaip skunde teigia apeliantas.

IÅ¡ tikrųjų, protokole-pareiÅ¡kime ir pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad apeliantas jai smÅ«gį kumščiu į veidÄ sudavė ne prie namo verandos, o sėdinčiai lauke ant suoliuko, po ko ji nugriuvo ant sutryptos žolės ir susilaužė rankÄ (7; 13 b. l.). Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į aptartus nukentėjusiosios D. T. parodymus ir pagrįstai nusprendė, kad Å¡ie neatitikimai nepaneigia apelianto kaltės tyčinio nusikaltimo padaryme.

Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad jÄ sumušė, suduodamas kumščiu smÅ«gį į kairiÄ jÄ akį, ne kas kitas, o bÅ«tent D. B.. Vien tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡kart po įvykio D. T. kai kurias faktines aplinkybes nurodė skirtingai, nėra pagrindas iÅ¡ esmės nesiremti jos parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, medicinos įstaigoje jai buvo diagnozuotas deÅ¡inio žastikaulio lūžis ir girtumas, ji ligoninėje buvo gydoma nuo 2010-08-30 iki 2010-09-03 (30 b. l.), todėl logiÅ¡ka, kad D.

T., apklausiama ligoninėje iÅ¡ kart po įvykio, kai kurias aplinkybes galėjo suvokti ir atpasakoti netiksliai. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina vienodi ir nuoseklÅ«s vėlesni nukentėjusiosios parodymai akistatos su D. B. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu (17-19; 24-27 b. l.), teismo posėdžiuose pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Be to, kolegija pažymi, kad apeliantas, kritikuodamas D. T. parodymus, pats teisiamajame posėdyje ir parodymų patikrinimo vietoje metu (73-80 b. l.) nukentėjusiosios griuvimo vietÄ nurodė ne lauke prie suoliuko, kaip nukentėjusioji iÅ¡ pradžių buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, o namo virtuvėje.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad apylinkės teismas ignoravo kai kuriuos specialisto H. D. parodymus. Tiek specialisto iÅ¡vada (30 b. l.), tiek specialisto H. D. parodymai teisiamajame posėdyje apie D. T. nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir padarymo mechanizmÄ (123-124 b. l.) patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia nuteistojo D. B. keliamas versijas. Specialistas H. D. kategoriÅ¡kai nurodė, kad nukentėjusiajai nustatyti kairės pusės veido sužalojimai griuviminei traumai tikrai nebÅ«dingi – ,,...turėjo bÅ«ti tiesioginis smÅ«gis.“, nes sužalojimai padaryti ne tik atsikiÅ¡usiose veido dalyse, bet ir kraujosruva akies obuolio srityje.

Tuo tarpu D. B. teisiamajame posėdyje ir akistatos metu kėlė versijÄ , kad D. T. pati pargriuvo užkliuvusi name už slenksčio ir trenkdamasi veidu į grindis susižalojo, o tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai ir jo parodymams. Tiesa, specialistas H. D. negalėjo kategoriÅ¡kai paneigti, kad žmogui griÅ«nant ant lygaus pagrindo, pasak apelianto – ant grindų, negali atsirasti skeveldrinis žasto lūžis, tačiau, visgi, specialistas nurodė, kad žastikaulio lūžiui turi bÅ«ti kažkoks aÅ¡trus kampas, konkretus pavirÅ¡ius, kas atitinka nukentėjusiosios atpasakotas įvykio aplinkybes, kad po suduoto smÅ«gio ji griuvo ant apatinio įėjimo į namÄ laiptelio ir susilaužė rankÄ .

Taigi D. T. parodymai kartu su kitais Å¡ioje nutartyje aptartais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais sudaro vieningÄ D. B. kaltę įrodančiÄ medžiagÄ , ir paneigia apelianto keliamas versijas. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais. Tai, kad po suduoto smÅ«gio į veidÄ nukentėjusioji nugriuvo ne ant nugaros, kaip skunde teigia apeliantas, nepaneigia nei D. B. kaltės sudavus smÅ«gį D. T., nei jo veikos pavojingumo. Faktas tas, kad dėl D. B. neteisėto veikimo (suduoto smÅ«gio į veidÄ ), griÅ«dama ant laipto nukentėjusioji susilaužė deÅ¡inįjį žastikaulį. Apylinkės teismas teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto veikos ir kilusių neigiamų padarinių, numatytų BK 138 str. 1 d.

Apelianto veikoje yra nustatyti visi būtini BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl naikinti nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.  Nuteistojo skunde išdėstyta nuomonė apie tyrėjos V. P., neva, kryptingai atliktus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kolegijos nuomone, yra tik niekuo nepagrįsti deklaratyvūs pareiškimai. Liudytojos L. Š. parodymai teisiamajame posėdyje, kad tyrėja ant jos šaukė (149 b. l.), negali būti pagrindas išvadai, kad V.

P. darė jai kažkokį poveikį, nes L. Å . viso baudžiamojo proceso metu tvirtino nemačiusi, kaip nukentėjusioji D. T. susižalojo ar buvo sužalota (149 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja tyrėja V. P. paneigė apelianto versijÄ , kad nukentėjusioji ir minėta liudytoja buvo įtakojamos duoti vienokius ar kitokius parodymus, o nukentėjusioji D. T. tvirtino parodymus davusi savanoriÅ¡kai, niekieno neįtakojama. Nuteistojo praÅ¡ymu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A.

K. nei patvirtino, nei paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis D. B. sužalojo nukentėjusiÄ jÄ D. T..       BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius) nepažeidė, aplinkybių į kurias bÅ«tų neatsižvelgta skiriant bausmę, nenurodė ir apeliantas.

D. B. paskirta Å¡velniausia BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.   Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos paminėtos aplinkybės Valstybinės ligonių kasos civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ kalto asmens – D. B., priteisė civiliniam ieÅ¡kovui jo patirtus nuostolius už nukentėjusiosios gydymÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ nėra teisinio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., nutaria: nuteistojo D.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                Nijolė Matuzevičienė             Teisėjai                                                                                              Virginija Žindulienė                                                                                                                                                                                                      Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                  Â