2019-03-13 Nr. AB-6427-3-61-3-01477-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-547-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01477-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Tiklis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Juridinių asmenų registro duomenis, kad pareiškėjas L. Š. yra viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Tiklis“ (toliau – ir Įstaiga) direktorius. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis darbo sutarties pagrindu nuo 2007 m. birželio 27 d. pradėjo eiti VŠĮ „Tiklis“ direktoriaus pareigas, įregistruojant Juridinių asmenų registre jį kaip vienasmenį šios Įstaigos valdymo organą – vadovą. 2007 m. pabaigoje pareiškėjas išreiškė valią nutraukti darbo santykius, tačiau dėl dalininkų vengimo bendrauti dalininkų sprendimas atšaukti pareiškėją iš jo užimamų pareigų nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas su Įstaiga darbo sutartį nutraukė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėjo teigimu, jo darbo santykiai bei vadovavimas Įstaigai pasibaigė 2008 m. sausio 1 d., tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė išregistruoti pareiškėją kaip įstaigos vadovą iš Juridinių asmenų registro.

3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, nes pareiškėjas negali įpareigoti Įstaigos dalininkus priimti sprendimą dėl jo atšaukimo iš direktoriaus, todėl objektyviai negali pateikti atsakovui visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo, nes toks dokumentas faktiškai neegzistuoja. Pareiškėjo nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) pažyma yra pagrindžiantis dokumentas, kad pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 1 d. faktiškai nevykdo Įstaigos vadovo pareigų ir pakankamas duomenų išregistravimui iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės.

4. Be to, pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostata, viešosios įstaigos vadovas pareigas gali eiti tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis. Kadangi tarp pareiškėjo ir Įstaigos darbo sutartis nutrūkusi, todėl pareiškėjas negali eiti Įstaigos vadovo pareigų ir tai patvirtina būtinybę išregistruoti jo, kaip buvusios Įstaigos vadovo, duomenis iš Juridinių asmenų registro bazės. Neišregistravus pareiškėjo duomenų, visiems tretiesiems asmenims ir toliau būtų teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad pareiškėjas yra Įstaigos vadovas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio raštai, iš kurių matyti, kad antstolis pareiškėjui, kaip Juridinių asmenų registre Įstaigos vadovu įregistruotam asmeniui, įteikė reikalavimą dėl kreditoriui iš Įstaigos priteistos skolos sumokėjimo ir įpareigojo pateikti kitą apie Įstaigą informaciją. Atsakovui išregistravus pareiškėjo duomenis iš Juridinių asmenų registro, analogiškų situacijų ateityje būtų išvengta.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjo atstovo prašymą išregistruoti pareiškėjo kaip Įstaigos vadovo duomenis iš Juridinių asmenų registro, buvo priimtas Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, atsisakyti keisti Juridinių asmenų registro duomenis, nes nepateikti teisės aktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo, kaip Įstaigos vadovo, įgaliojimų pabaigą, kurių pagrindu atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl duomenų keitimo.

7. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktuose griežtai nustatyti atsakovui teiktini dokumentai, jų forma bei pateikimo terminai ir tvarka. Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, esant kitoms aplinkybėms bei pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, o ne pagal aplinkybių visumą daryti tam tikras išvadas bei pačiam nustatinėti vertinamuosius faktus dėl konkretaus juridinio asmens ar jo organų veiklos.

8. Atsakovo teigimu, VĮĮ ir Įstaigos įstatuose įtvirtinta teisė tik visuotiniam dalininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi pats pasirūpinti ir yra atsakingas, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruoti teisingi Įstaigos duomenys.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2017 m. kovo 29 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išregistruoti pareiškėjo, kaip Įstaigos direktoriaus, duomenis iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre.

12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai), 139 punktu, 139.1, 139.2 papunkčiais ir iš teisinio reglamentavimo priėjo išvadą, kad Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Teismas taip pat vadovavosi Nuostatų 58 punktu ir nurodė, kad Registro tvarkytojas neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą ir jų vertinimą, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio pareiškėjo, kaip Įstaigos vadovo, įgaliojimų pabaigą. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma nelaikytinas tinkamu dokumentu pagal Nuostatų 139.2 papunkčio nuostatas, todėl Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, nes jam nepateikti tiesiogiai teisės aktuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys įmonės vadovo įgaliojimų pasibaigimą, t. y. Įstaigos dalininkų priimtas sprendimas dėl jo atšaukimo iš direktoriaus. Teismas pažymėjo, kad VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Pagal VĮĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku, todėl VĮĮ nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Pagal VĮĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatų 6.1.3 papunktyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria bei atleidžia iš pareigų direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Minėtų įstatų 7.3 punkte nustatyta, kad direktorių skiria ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas, visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su direktoriumi ir ją nutraukia. VĮĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Vadinasi, tiek VĮĮ, tiek viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatuose įtvirtinta teisė priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo tik visuotiniame dalininkų susirinkime. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog tarp pareiškėjo ir įmonės sudaryta darbo sutartis yra nutrūkusi ir pareiškėjas negali eiti Įstaigos vadovo pareigų, nepagrįsti.

14. Kiti pareiškėjo argumentai, kad Įstaigos dalininkai vengia bendrauti, kad dėl neteisingų faktinių duomenų teikiama klaidinga informacija kitiems tretiesiems asmenims, šiuo atveju, teismo vertinimu, nelaikyti reikšmingais, nes ginčo atveju analizuojama, ar atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo prašomus duomenis, ar ne. Be to, informacijos suteikimas tretiesiems asmenims nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad VĮĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatų 7.3 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikšti reikalavimus viešajai įstaigai „Tiklis“ bei dalininkams (savininkui) dėl teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimo ir jo teisių pažeidimo.

15. Teismas nurodė, kad CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, jog Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose, bei dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui Įstaigos dalininkų priimto sprendimo dėl jo atšaukimo iš direktoriaus, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas netenkino ir prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti pareiškėjo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas remdamasis vien formaliais argumentais pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės atsisakydamas pagal turinį ir teisingumo principus išspręsti situaciją, į kurią yra papuolęs asmuo (pareiškėjas). Tokiu būdu nukrypta nuo pagrindinio teisminės valdžios tikslo – vykdyti teisingumą.

18.2. Tiek nutraukiant darbo santykius su VšĮ „Tiklis“, tiek ir vėliau (nuo 2007 m. gruodžio) pareiškėjui nepavyko surasti juridinio asmens dalininkų, kurie galėtų priimti sprendimą atšaukti pareiškėją iš direktoriaus pareigų. Toks pareiškėjo argumentas byloje nebuvo paneigtas jokiais įrodymais. Atvirkščiai, procesiniai teismo dokumentai VšĮ „Tiklis“ nebuvo įteikti ne tik registruotu buveinės adresu, tačiau net ir skelbiant informaciją viešai. Pareiškėjas objektyviai negali Juridinių asmenų registrui pateikti VšĮ „Tiklis“ dalininkų sprendimo, kuris būtų pagrindas atsakovui išregistruoti pareiškėją, kaip įstaigos vadovą.

18.3. Pareiškėjas neturi su VšĮ „Tiklis“ darbo santykių nuo 2008 metų ir faktiškai nevykdo juridinio asmens atstovo pareigų. Teismas nesiėmė situacijos spręsti pagal turinį, o ne pagal formą (nurodant, kad išregistravimas iš Juridinių asmenų registro galimas tik pateikus vienos formos dokumentą – dalininkų sprendimą). Teismas iš esmės toleravo situaciją ir teisinį neapibrėžtumą, kuomet Juridinių asmenų registre lieka išviešintas asmuo, kuris pagal teisės akto reikalavimus (nesudaręs darbo sutarties pagal VĮĮ 9 str. 5 d.) negali būti išviešintas kaip vadovas.

18.4. Teismas neatsižvelgė ir į viešosios įstaigos, kaip specialios formos juridinio asmens, ypatumus: VĮĮ (skirtingai nei Akcinių bendrovių įstatymas) nesuteikia įstaigos vadovui teisės atsistatydinti ir išsiregistruoti iš viešo registro tuo atveju, jeigu juridinio asmens dalyviai vengia jį atšaukti. Šiuo atveju atitinkamo sprendimo dėl vadovo atšaukimo nebuvimas nekeičia faktinės situacijos, kad tarp buvusio vadovo ir jo vadovauto juridinio asmens darbo santykiai yra nutrūkę.

19. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., 2015 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-135-143/2015), kai nagrinėjant analogiškas bylas ne kartą yra pabrėžta, jog Registro tvarkytojas privalo vadovautis viešojo administravimo subjektams taikytinu įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.), todėl Registro tvarkytojas pagrįstai atsisako registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, jeigu jam nepateikiami tiesiogiai teisės aktuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys įmonės direktoriaus įgaliojimų pasibaigimą, ir negali remtis pateiktais darbo santykių nutraukimą patvirtinančiais kitais dokumentais. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai sprendė, kad Registro tvarkytojas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišėjo už jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų, todėl negalėjo pažeisti ir nepažeidė pareiškėjo teisių ir, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nesukūrė ir negalėjo sukurti protingumo bei teisėtumo kriterijų neatitinkančios situacijos.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas akivaizdžiai painioja kompetenciją administracinių teismų, kuriuose sprendžiami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, su bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose nagrinėjami civiliniai teisiniai ginčai, kompetencija. Apeliaciniame skunde kaip formuojamos praktikos pavyzdžiai nurodomi Kauno ir Klaipėdos apygardų administracinių teismų sprendimai, tačiau vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir Registro tvarkytojas) išregistruoti iš Juridinių asmenų registro duomenis, kad pareiškėjas L. Š. yra viešosios įstaigos „Tiklis“ (toliau – ir Įstaiga) direktorius.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo skundą, nes pareiškėjas neturi su VšĮ „Tiklis“ darbo santykių nuo 2008 metų ir faktiškai nevykdo juridinio asmens atstovo pareigų, pažymėdamas, kad pareiškėjas objektyviai negali Juridinių asmenų registrui pateikti Įstaigos dalininkų sprendimo, kuris būtų pagrindas atsakovui išregistruoti pareiškėją, kaip Įstaigos vadovą.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išregistruoti pareiškėjo, kaip viešosios įstaigos „Tiklis“ direktoriaus, duomenis iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės.

26. Atsakovas Sprendimą atsisakyti registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre priėmė motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateiktas atsakovui Įstaigos dalininkų priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atšaukimo iš direktoriaus pareigų.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose (1 p.); dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (4 p.).

28. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Analogiška nuostata išdėstyta ir viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatų 6.1.3 punkte – visuotinis dalininkų susirinkimas skiria bei atleidžia iš pareigų direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Taigi, tiek Viešųjų įstaigų įstatyme, tiek viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatuose įtvirtinta teisė priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo tik visuotiniame dalininkų susirinkime.

29. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 139 punktą, pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, Nuostatuose nurodytiems Registro duomenims, dokumentų ir duomenų teikėjas be kitų dokumentų Registro tvarkytojui turi pateikti juridinio asmens organo arba juridinio asmens dalyvių, jeigu juridinio asmens organai nesudaromi, arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis (139.2 papunktis).

30. Nuostatų 58 punktas nustato Registro tvarkytojui pareigą pagal pateiktus dokumentus patikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojo, veikla registruojant registro objektus yra viešasis administravimas. Todėl sprendžiant šį ginčą pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti tik tai, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

32. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Viešojo administravimo subjektas (Registro tvarkytojas) neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus.

33. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio pareiškėjo, kaip Įstaigos vadovo, įgaliojimų pabaigą, o kartu su prašymu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nėra tinkamas dokumentas duomenų keitimui Juridinių asmenų registre.

34. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, kadangi jam nepateikti teisės aktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys Įstaigos vadovo įgaliojimų pasibaigimą, t. y. Įstaigos dalininkų priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atšaukimo iš direktoriaus pareigų.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjui nepavyko surasti juridinio asmens dalininkų, kurie galėtų priimti sprendimą atšaukti pareiškėją iš direktoriaus pareigų, pritartina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikšti reikalavimus viešajai įstaigai „Tiklis“ bei dalininkams (savininkui) dėl teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimo ir jo teisių pažeidimo.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20.)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ teisės normų taikymo požiūriu yra pagrįstas ir teisėtas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė