2023-03-15 Nr. AB-6012-3-63-3-02452-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-43-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02452-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovams akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir Bendrovė) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2020/S.01 „Dėl sklypo, (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų statybos projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas siekė atsivesti į Žemės sklypą vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pareiškėjo pavedimu, projektuotojas A. M. 2020 m. sausio 27 d. gavo iš Bendrovės prisijungimo sąlygas ir parengė „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) statybos projektą“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjui nebuvo išduotas statybos leidimas, nes Bendrovė atsisakė suderinti Projektą (dukart). Antrasis atsisakymas buvo išdėstytas ginčijamame Sprendime.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis jo nuosavybės teises, nes užkerta kelią gauti statybos leidimą ir aprūpinti Žemės sklypą geriamuoju vandeniu. Bendrovė, neturėdama jokių priekaištų Projektui, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jį suderinti vien dėl, kad prie Projekto nebuvo pridėta pasirašyta trišalė sutartis. Pareiškėjas teigė, kad, abu kartus paduodant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), šis prašymas buvo priimtas nepaisant to, kad prie jo nebuvo pridėta trišalė sutartis. Antrąjį kartą pareiškėjas pridėjo ir paaiškinimą, kodėl tokia sutartis nepridedama. Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pareigūnas, abu kartus priimdamas tokį prašymą, nustatė, kad prie jo pridėti visi reikiami dokumentai, o trišalė sutartis nereikalinga. Be to, Bendrovės išduotose prisijungimo sąlygose nenurodyta, jog trišalė sutartis turi būti sudaryta iki išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Toks reikalavimas net nelogiškas, nes pareiškėjas, neturėdamas teisės statyti, neturi ir faktinio bei teisinio pagrindų įsipareigoti pagal trišalę sutartį savo lėšomis pastatyti inžinerines komunikacijas ir neatlygintinai perduoti jas Bendrovei. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Sprendime nurodytos teisės normos ginčo atveju negalėjo būti taikomos, todėl Sprendimas yra be teisinio pagrindo, nemotyvuotas, todėl neatitinka reikalavimų, kylančių iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir to paties įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyto įstatymo viršenybės principo. Pareiškėjui iš Sprendimo turinio neaišku, kodėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, jis Sprendimą laiko netiksliu, nesuprantamu, dviprasmišku.

4. Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Bendrovė teigė, kad ji yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes, pirma, ne ji priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento; antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.05.01:2017) 19 punktu, Bendrovės sprendimas nederinti Projekto neužkerta kelio subjektui, kuris išduoda statybą leidžiantį dokumentą, išduoti tokį dokumentą; trečia, tokią poziciją patvirtina teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015).

6. Bendrovės vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kuo vadovaujantis nuspręsta nepritarti Projekto derinimui. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kas Sprendime jam nesuprantama, kokie motyvai yra dviprasmiški. Sprendimas buvo priimtas todėl, kad pareiškėjas neįvykdė vienos iš Bendrovės pateiktų prisijungimo sąlygų – sudaryti trišalę sutartį. Bendrovė pareiškėjo pareigą sudaryti trišalę sutartį iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo siejo su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir aplinkybe, kad, pagal Savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. Ts-74 patvirtintą Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialųjį planą (2009 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T2-221 redakcija; toliau – ir Specialusis planas), Žemės sklypo teritorijoje nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Aplinkybė, kad kitos institucijos neturėjo pastabų dėl Projekto, yra teisiškai nereikšminga, nes trišalė sutartis turėjo būti sudaryta tik tarp pareiškėjo, Bendrovės ir Savivaldybės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. G. skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Rengiant Projektą, Bendrovė 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 2020/S.6/3-148 išdavė pareiškėjui prisijungimo sąlygas (toliau – ir Prisijungimo sąlygos), kurių dalyje „Kiti reikalavimai“ nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo „Bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu“ sudaryti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui, tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo). Sutartyje bus numatyti tinklų statybos finansavimo šaltiniai, objekto naudojimo sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimas“.

8.2. Bendrovė ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo. Bendrovė, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 punktu ir Specialiuoju planu, pagal kurį Žemės sklypo teritorijoje inžinerinių tinklų plėtra numatyta, nurodė, kad Projektu suprojektuotų inžinerinių tinklų derinimui būtinas trišalės sutarties pasirašymas, kaip nurodyta Prisijungimo sąlygose. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija), trišalės sutarties forma patvirtinta Savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11. Bendrovė pažymėjo, kad ne tik nėra išpildytas projekto Prisijungimo sąlygų reikalavimas – pasirašyti trišalę sutartį, bet dėl šios priežasties trišalė sutartis negali būti sudaryta ir dėl projekto „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)“. Bendrovė nederina projekto „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)“, nes nėra įgyvendintas prisijungimo sąlygų Nr. 2020/S.6/3-148 reikalavimas sudaryti trišalę sutartį.

9. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog, pagal Specialųjį planą, projektuojamoje ginčo teritorijoje nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Bendrovės išduotose Prisijungimo sąlygose yra numatytas reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį. Pareiškėjas turi pareigą sudaryti trišalę sutartį dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Trišalės sutarties forma patvirtinta Savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11. Kadangi pareiškėjas atsisakė pasirašyti minėtą trišalę sutartį, Bendrovė Sprendimu pagrįstai nederino Projekto.

10. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, akcentavo, kad sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Iš IS „Infostatyba“ matyti, kad sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl Projekto 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė vyriausioji specialistė V. S. (Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė). Aplinkybė, kad Savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nesurašė atskiro sprendimo, nekeičia fakto, jog galutinį sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statybai pagal Projektą priėmė Administracija, o ne Bendrovė. Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. paklausimą dėl priimto sprendimo pagal jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodė, jog prašymui, 2020 m. lapkričio 8 d. registruotam IS „Infostatyba“ Nr. SRA-100-201108-36039, nepritarė Bendrovė, nurodydama nepritarimo motyvus Sprendime, o IS „Infostatyba“ nesuteikia galimybės Administracijai patenkinti prašymą ir formuoti išduodamą statybos leidimą, jeigu yra nors vienas statinio projektui nepritaręs subjektas, nes sistema automatiškai sugeneruoja tik veiksmą – prašymo „Nepatenkinti“, todėl Administracijos tarnautojas neturi diskrecijos šiuo atveju priimti sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

11. Teismas konstatavo, jog IS „Infostatyba“ 2020 m. lapkričio 26 d. Administracijos nurodyta pastaba „Nepatenkintas“ yra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu. Šiuo atveju Administracijos nepritarimas, nepaisant tokio nepritarimo formos (įrašo „Nepatenkintas“), yra šios institucijos sprendimas netenkinti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti statybos leidimą. Administracija netenkino pareiškėjo prašymo atsižvelgdama į tai, kad Bendrovė nederino Projekto, nes pareiškėjas atsisakė pasirašyti trišalę sutartį. Minėtas įrašas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes Administracija, paskelbdama įrašą „Netenkinti“, netenkino jo prašymo išduoti leidimą. Be to, teismas akcentavo, kad teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-129-415/2021) išaiškinta, kad statybą leidžiantį dokumentą išduodantis subjektas yra savivaldybės administracija, ji ir yra tinkamas atsakovas tokio pobūdžio bylose.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Bendrovė pagrįstai atsisakė suderinti Projektą. Sprendime yra išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atsisakyta derinti Projektą, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog ginčijamo administracinio sprendimo motyvai yra nesuprantami ar nepakankami. Be to, net ir panaikinus Sprendimą, Administracijos sprendimas IS „Infostatyba“ netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą liktų galioti. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.

III. 13. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai nustatė trišalės sutarties pasirašymo momentą ir netinkamai vertino Sprendimo pasekmes. Trišalės sutarties sudarymas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra dvi atskiros procedūros. Trišalė sutartis yra viešoji sutartis, kuri sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, ir kurioje, atsižvelgiant į nustatytus sutarčių laisvės principo ribojimus, dėl tam tikrų sąlygų galima susitarti šalių nuožiūra. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra administracinė procedūra, reglamentuojama Statybos įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, būtinų siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tarp jų nėra trišalio susitarimo. Toks susitarimas nėra privalomas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, o Bendrovė ir teismas nepagrįstai sutapatino trišalės sutarties sudarymo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras.

15. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovės išduotomis Prisijungimo sąlygomis jis yra įpareigotas sudaryti trišalę sutartį, tačiau, pareiškėjo vertinimu, tokia sutartis turėtų būti sudaryta jau patvirtintų sprendinių įgyvendinimui, po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 punkte kalbama apie statybos galimumą, o ne leistinumą, t. y. minėta įstatymo nuostata taikoma ne statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o pačių statybos darbų atlikimui, kai toks dokumentas jau yra išduotas. Be to, ir teismui pateiktame trišalės sutarties projekte nenurodyta tai, kad ši sutartis sudarytina iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Bendrovė, spręsdama dėl Projekto derinimo, taip pat prašė pateikti jai tik Projekto kopiją, neužsiminė apie būtinumą sudaryti trišalę sutartį.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad jis, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, neturi galimybės sudaryti objektyvų ir įgyvendintiną trišalį susitarimą. Pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, negali objektyviai įvertinti tikrųjų projekto įgyvendinimo kaštų, nes nėra aišku, kada galės būti pradėti darbai ir kaip per laikotarpį pakis planuojamos išlaidos. Pareiškėjas taip pat negali nurodyti planuojamų finansavimo šaltinių. Pateikto trišalės sutarties projekto 14 punkte numatyta pareiškėjo atsakomybė už prievolių neįvykdymą, įskaitant baudą už sutarties įvykdymo termino praleidimą. Rizika, kad dėl Bendrovės ar Savivaldybės (arba jų abiejų) kaltės statybos leidimo išdavimas užsitęs ir todėl pareiškėjui teks sumokėti didelę baudą, nesuderinama su sąžiningumo ir gero administravimo principais.

17. Pareiškėjas nepritaria teismo išvadai, kad Sprendimas nesukelia jam teisinių pasekmių. Sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines pasekmes, nes būtent dėl šio ginčijamo akto pareiškėjas neturi galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įgyvendinti savo teises į Žemės sklypą. Sprendimas yra savarankiškas administracinis sprendimas, o Savivaldybė neturi įgaliojimų jį panaikinti ar pakeisti, vertinti jo motyvaciją ir teisėtumą (Reglamento STR 1.05.01:2017 2, 7, 14 ir 19 p.).

18. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Administracija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas tinkamai įvertino tiek jos žodinius paaiškinimus, tiek Bendrovės paaiškinimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kuriais siekia užmaskuoti tikrąją miestui kilsiančią problemą bei norimą sau gauti finansinę naudą, jeigu skundas būtų patenkintas: planuojamos asfaltuoti gatvės lietaus nuotekų tinklo šuliniai / grotelės turės būti prijungti prie pareiškėjo planuojamų įrengti požeminių lietaus nuotekų tinklų, grotelės turės būti nupirktos ir įrengtos Savivaldybės lėšomis, tačiau jos kartu bus pareiškėjo siekiamų įrengti lietaus nuotekų tinklų sudėtine dalimi, o subėgantis gatvės vanduo į pareiškėjo požeminius lietaus nuotekų tinklus galės būti vertinamas kaip jo turto naudojimas. Pareiškėjas vengia sudaryti aptariamą infrastruktūros sutartį, nes, kol jos nėra, visi vėlesni statytojai gretimybėse turės gauti iš pareiškėjo leidimą prisijungti prie jo projektuojamų inžinerinių tinklų. Akivaizdu, jog pareiškėjas tokių sutikimų neduos nemokamai. Pareiškėjui pasiekus savo tikslus, ateityje kils daug teisminių ginčų.

20. Atsakovas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

21. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021; 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-129-415/2021), tvirtina, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą ginčo objektą ir netinkamą atsakovą, todėl jo skundas atmestinas. Teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas Projekto derinimo procese, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

22. Bendrovė sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir paaiškina, kad ji pritarė ankstesniajam pareiškėjo pateiktam vandentiekio ir nuotekų šalinimo statybos projektui, nors pareiškėjas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo nesudarė trišalės sutarties, nes pareiškėjas patikino, kad sudarys trišalę sutartį po tokio dokumento išdavimo. Pareiškėjui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis, nepaisydamas daugkartinių Bendrovės pasikreipimų, iki šiol atsisako sudaryti minėtą sutartį. Per tą laiką pareiškėjas pasistatė inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje ir įregistravo savo nuosavybės teisę į juos. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo jo nesąžiningumo ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės reikalavimas sudaryti trišalę sutartį iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra pagrįstas.

23. Bendrovė akcentuoja, kad, ankstesniuoju atveju pareiškėjui nesudarius trišalės sutarties, nėra teisinio pagrindo kitiems suinteresuotiems investuotojams prisijungti prie pareiškėjo pastatytų tinklų, tokiu būdu pareiškėjas jau dabar stabdo Klaipėdos miesto infrastruktūros plėtrą. Jeigu šioje byloje pareiškėjo reikalavimas būtų patenkintas, susiklostytų analogiška situacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Bylos dalykas – atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2020/S.01, kuriuo nederintas pareiškėjo E. G. pateiktas projektas „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad nesudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta trišalė sutartis tarp pareiškėjo, atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ ir Savivaldybės, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad IS „Infostatyba“ 2020 m. lapkričio 26 d. Administracija priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl to, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nederino pareiškėjo Projekto. Pareiškėjas skundo reikalavimą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimo panaikinimo yra pareiškęs ir atsakovui Administracijai, atskirai neginčydamas Administracijos sprendimo, kuriuo jam neišduotas statybos leidimas.

26. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas pasirašyti minėtą trišalę sutartį, kurios pasirašymas yra atskira civilinė procedūra, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, trišalė sutartis nedaro įtakos statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinėms procedūroms, trišalė sutartis sudaroma jau patvirtintiems sprendiniams įgyvendinti, pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, neturi galimybės sudaryti objektyvaus ir įgyvendintino trišalio susitarimo, nes jis negali objektyviai įvertinti tikrųjų Projekto įgyvendinimo kaštų. Pareiškėjas akcentavo, kad Projekto sprendiniai atitinka Reglamento STR 1.04.04:2017 reikalavimus, vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 ir 8 dalies nuostatomis, kuriose nėra nurodyta apie trišalės sutarties pateikimą tam, jog būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas.

27. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nustatęs, kad AB „Klaipėdos vanduo“ išduotose pareiškėjui Prisijungimo sąlygose yra numatytas reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjas turi pareigą sudaryti trišalę sutartį dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, trišalės sutarties forma yra patvirtinta Savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11, o pareiškėjas atsisakė pasirašyti minėtą trišalę sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Administracijos sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, o pareiškėjas šio sprendimo neginčija.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikydamasis pozicijos, jog jo skundas turėjo būti patenkintas.

29. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus (papildomus įrodymus). Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, susijusias su ginčo tinklų neatskiriamumu nuo Klaipėdos miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrasktruktūros plėtros plano, su tinklų diametru ir aptarnavimo teritorija.

30. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

31. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui, teikdamas papildomus įrodymus (rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus) nenurodo, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos skunde bei apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai atsisakytina priimti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Statybos įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 13 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 str. 15 d.). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 str. 17 d.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotose Prisijungimo sąlygose buvo nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo „Bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu“ sudaryti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui, tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo). Sutartyje bus numatyti tinklų statybos finansavimo šaltiniai, objekto naudojimo sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimas“. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė projektuojamoje teritorijoje, apimančioje pareiškėjo Žemės sklypo teritoriją, nėra numačiusi inžinerinių tinklų plėtros. Pareiškėjas, pateikęs AB „Klaipėdos vanduo“ derinti Projektą, atsisakė pasirašyti trišalę sutartį, laikydamasis pozicijos, kad tokią sutartį jis turi pasirašyti tik po to, kai bus išduotas statybos leidimas (žr. pareiškėjo 2020 m. lapkričio 6 d. raštą).

35. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 1 d.).

36. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.). Naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atveju su objekto statytoju turi būti sudaroma sutartis, kurioje aptariamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo ir nuosavybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019; kt.).

38. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-616/2020; kt.). Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021; kt.).

39. Atsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjui išduotas Prisijungimo sąlygas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimas nederinti Projekto, atsisakius pareiškėjui pasirašyti trišalę sutartį, yra pagrįstas ir teisėtas.

40. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo, Reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Administracijos sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, o ne AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-129-415/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021).

41. Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjo inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įvertino įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai netenkintini. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. G. 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus papildomus įrodymus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė