df952806-b6a2-4b2f-bf4c-b94821379fbd · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eA2-919-601/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07969-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.6. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J.

K., J. E. K., G. F. K. ir R. V. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016 iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kaip atsakovės, ieÅ¡kovams priteisė po 3 620,25 Eur (iÅ¡ viso 14 481 Eur) skolÄ , 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

2. PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.

3. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad gavo antstolės 2016 m. lapkričio 17 d. Turto areÅ¡to aktÄ Nr. e2-12418-748, kuriuo buvo areÅ¡tuotas laikinasis paviljonas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), bei atliktas paviljono įvertinimas 1 000 Eur sumai, sužinojo, kad paviljonas vertas 1 000 Eur, o ne 14 481 Eur. Teismas nevertino, ar 2012 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto paviljono kaina atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga dėl parduodamo paviljono kainos neatitiko tokio turto rinkos kainos.

Pardavėjas pareiÅ¡kėjos sÄ skaita įgijo neproporcingai didelę naudÄ , o pareiÅ¡kėja, negalėdama naudotis įsigytu turtu, negavo nieko. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 50 000 Lt skolÄ už įsigytÄ laikinÄ prekybos paviljonÄ pagal 3 vekselius, iÅ¡ kurių vienas, t. y. 2014 m. sausio 4 d. iÅ¡raÅ¡ytas vekselis, yra niekinis sandoris, nes pareiÅ¡kėja įsipareigojo šį vekselį apmokėti mirusiam asmeniui. PareiÅ¡kėja apie įsiteisėjusį preliminarų sprendimÄ bei apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , sužinojo tik 2016 m. spalio 10 d., todėl nėra praleidusi termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi: - PareiÅ¡kėjos V. P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016 atmetė. - IeÅ¡kovų J. K., J. E. K., G. F. K. ir R. V. K. (F. K. teisių perėmėjų) praÅ¡ymÄ skirti pareiÅ¡kėjai V. P. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu atmetė. - Priteisė iÅ¡ V. P. ieÅ¡kovui G. F. K. 970 iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. - Priteisė iÅ¡ V. P. 5,80 Eur iÅ¡laidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto teismas nurodė, jog tai, kad paviljonas 2016 m. lapkričio 17 d. buvo įvertintas 1 000 Eur, neturi įtakos preliminariam teismo sprendimui, tai nėra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, dėl ko bÅ«tų pagrindas atnaujinti bylos procesÄ . Antstolio areÅ¡to akte nustatyta kaina negali bÅ«ti laikoma turto vertės nustatymo įrodymu ir siejama su ta kaina, už kuriÄ pareiÅ¡kėja įsigijo laisva valia sudarydama sandorį. Ginčo turtas buvo prižiÅ«rimas pačios pareiÅ¡kėjos, todėl jos pačios elgesys sÄ lygojo turto vertę ir realaus realizavimo vykdymo procese kainÄ .

Kita vertus, pareiÅ¡kėja civilinėje byloje Nr. 2-247-214/2015, įrodinėdama savo esminį suklydimÄ , jį grindė įsigyto daikto tam tikru bevertiÅ¡kumu, todėl jos motyvas apie ženkliai mažesnės daikto kainos sužinojimÄ tik iÅ¡ antstolės areÅ¡to akto yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėja, restitucijos pagrindu praÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti 50 000 Lt, pati rėmėsi bÅ«tent tokia sandorio kaina. Tuo labiau, kad skolininkas turi teisę ginčyti antstolės pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto. PareiÅ¡kėja niekada neginčijo paviljono pirkimo kainos. Tai, kad paviljono įsigijimas Å¡iuo metu sukelia pareiÅ¡kėjai nepalankius rezultatus, teismo nuomone, nėra pagrindas konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. preliminariame sprendime padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ . PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, siekiant iÅ¡vengti kreditorinio įsipareigojimo.

Sandorio kaina buvo nustatyta Å¡alių susitarimu, o ne vienos iÅ¡ jų, todėl jokie protingumo kriterijai negali įtakoti Å¡alių motyvų, nulėmusių sandorio sudarymÄ , ir jų pačių prisiimtos rizikos, jeigu nėra kitų bÅ«tinų sandorio nuginčijimo (ar sÄ lygų pakeitimo) pagrindų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad teismas sprendimÄ grindė niekiniu 2014 m. sausio 4 d. vekseliu, tačiau Å¡iuo atveju nėra nuginčytas nei sandorio galiojimas, nei sandorio kaina. Vekselis buvo iÅ¡duotas ne kaip skolos dokumentas, o kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė ir negali tiesiogiai įtakoti turto kainos.

Faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, susijęs su vekseliu, nesudaro pagrindo įžvelgti aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo. Teismas ne tik nepadarė teisės taikymo klaidos, bet ir praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodyti argumentai dėl vieno iÅ¡ vekselių duomenų netikslumo nesÄ lygoja preliminaraus teismo sprendimo neteisėtumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. P., atstovaujama advokato G. Č., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4353-1041/2017 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos V.

P. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016 tenkinti. GrÄ Å¾inti už atskirÄ jį skundÄ sumokėtÄ 20 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. pareiÅ¡kėja tiek sudarydama sutartį, tiek ir pareikÅ¡dama teisme reikalavimÄ dėl 50 000 Lt priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovų net nemanė, jog paviljono tikra kaina galėtų bÅ«tų ženkliai mažesnė. Å i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡ antstolės 2016-11-17 Turto areÅ¡to akto, kuriame paviljonas įvertintas 1 000 Eur.

Jei teismui bÅ«tų buvusi žinoma tikra paviljono kaina, jis, spręsdamas skolos už paviljonÄ priteisimo klausimÄ , bÅ«tų tinkamai taikęs teisės normas; 1.2. teismas, priteisdamas 50 000 Lt už paviljonÄ , nevertino, ar nustatyta paviljono kaina atitiko protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus; ar tokia kaina nebuvo per didelė ir buvo adekvati paviljono vertingumui; ar ji atitiko tikrÄ jÄ parduoto turto vertę bei rinkos kainÄ už analogiÅ¡kÄ daiktÄ sutarties sudarymo metu; ar atitiko abiejų sutarties Å¡alių (tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo) interesus, o pardavėjo interesų patenkinimas nepaneigė pareiÅ¡kėjos interesų; 1.3. nesuprantama, kodėl teismas remiasi Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 2A-1662-773/2015, kurioje buvo sprendžiamas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės klausimas ir iÅ¡ tokio sandorio kilusias pasekmes sieja su visiÅ¡kai kitu dalyku – paviljono kaina.

Turėjo bÅ«ti vertinama, ar teismas 2016 m. gegužės 24 d. priimdamas preliminarų sprendimÄ , pagrįstai nesprendė dėl paviljono kainos dydžio. Jeigu Å¡alių nustatyta kaina pirkimo–pardavimo sutartyje neatitinka protingumo kriterijų, tai, nepaisant Å¡alių susitarimo, sutarties kaina turi bÅ«ti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina; 1.4. teismas, priimdamas preliminarų teismo sprendimÄ ir neatlikęs teisingos bei protingos paviljono kainos nustatymo, pažeidė CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl esminės Å¡alių nelygybės, nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai (pardavėjui) perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , nes pardavėjas pareiÅ¡kėjos sÄ skaita įgijo neproporcingai didelę naudÄ , o pareiÅ¡kėja negavo nieko.

Savo iÅ¡vadÄ nepagrįstai grindė civiline byla Nr. 2A-1662-773/2015; 1.5. teismas nepagrįstai nurodė, kad 2014-01-01 iÅ¡raÅ¡ytas vekselis nėra nuginčytas. Mirus pardavėjui iÅ¡nyko jo civilinis teisnumas ir veiksnumas. 2014-01-01 sudarant sandorį nebuvo vienos iÅ¡ Å¡alių, kas reiÅ¡kia, kad nebuvo Å¡alių susitarimo, o tuo pačiu ir sandorio sudarymo (dalyvavo tik viena Å¡alis ir nebuvo abiejų Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tos valios). Toks sandoris yra niekinis, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms, todėl sutinkamai su CK 1.78 str. 5 d., tokio sandorio faktÄ ex officio turėjo konstatuoti teismas, spręsdamas skolos priteisimo pagal šį sandorį.

PareiÅ¡kėjos prievolė sumokėti vekselyje nurodytam asmeniui 23 000 Lt neįvykdytina, nes nebėra vekselio turėtojo; 1.6. pareiÅ¡kėja gavusi preliminarų sprendimÄ tikėjosi Å¡aukimo į teismo posėdį (nes ankstesniuose teisiniuose procesuose gaudavo teismo Å¡aukimus), nesinaudojo advokato pagalba ir savo teises ketino ginti pati. Neturėdama specialių teisės žinių, neturėjo jokio supratimo apie dokumentinį bylos nagrinėjimÄ . Tik 2016 m. spalio 10 d. gavusi antstolės raginimus suprato, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ne tik priteista skola, bet ir sprendimas įsiteisėjęs.

7. Suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato S. D., atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pripažinti pareiÅ¡kėjos veiksmus formuojant melagingus įrodymus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytÄ sankcijÄ â€“ baudÄ . Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. antstolio areÅ¡to akte nustatyta kaina negali bÅ«ti laikoma nei turto vertės nustatymo įrodymu, nei tikrÄ ja kaina.

Antstolio nurodyta kaina nelemia tikrosios daikto kainos ir yra sÄ lygojama antstolio pareigos įvykdyti sprendimÄ . Byloje svarbios iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 2-247-214/2015 aplinkybės. Å ioje byloje negalėjo bÅ«ti vertinama sandorio kaina, kadangi nei viso, nei dalies sandorio galiojimas/negaliojimas, nei jo sÄ lygų pakeitimas nebuvo Å¡ios bylos ginčo dalyku; 2.2. skola priteista jÄ pagrindžiant pirkėjos iÅ¡duotais vekseliais. Vekselio davėjas, reikÅ¡damas prieÅ¡taravimus, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Nei sandorio galiojimas, nei Å¡alių nustatyta sandorio kaina nėra nuginčyta; 2.3. pareiÅ¡kėja, jau įrodinėdama savo esminį suklydimÄ byloje Nr. 2-247-214/2015, jį grindė įsigyto daikto tam tikru bevertiÅ¡kumu, todėl jos motyvas apie ženkliai mažesnės daikto kainos sužinojimÄ tik iÅ¡ antstolės areÅ¡to akto yra spekuliatyvus. PraÅ¡ydama restitucijos taikymo pagrindu priteisti 50 000 Lt sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų pareiÅ¡kėja pati rėmėsi bÅ«tent tokia sandorio kaina. PareiÅ¡kėjos advokato raÅ¡te nurodyta, kad paviljono kaina yra ne didesnė nei 1 000 Eur, kas reiÅ¡kia, kad paviljonÄ Ä¯kainoti 1 000 Eur verte nurodyta iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pusės; 2.4. sandorio sudarymÄ iniciavimo pati pareiÅ¡kėja.

Atmestinas motyvas dėl CK 6.198 straipsnio 2 dalies bei 6.313 straipsnio 4 dalies nustatytų teisės normų pažeidimų. Kaina buvo nustatyta ne vienos Å¡alies, o abiejų Å¡alių susitarimu. Atskirajame skunde bandoma netinkamai kvalifikuoti teisinį santykį. Atsakovės skola atsirado dviÅ¡alio sandorio pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o vekseliai tik papildomai patvirtino skolos dydį ir faktÄ , kad skola nebuvo apmokėta. Ginčas, kad Å¡ių vekselių iÅ¡raÅ¡ymo pagrindas pirkimo–pardavimo sutartis, nekilo.

Tai, kad vekseliuose nurodytos skirtingos jų iÅ¡davimo datos, neturi teisinės reikÅ¡mės. Vekseliai reikÅ¡mingu įrodymu buvo civilinėje byloje pagal atsakovės ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kėja remiasi EŽTT praktika, kuri Å¡iai dienai nebeaktuali. Atnaujinus procesÄ negalėtų bÅ«ti revizuota ginčo sandorio kaina, kadangi tai ne Å¡ios bylos ginčo dalykas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų peržengtos ribos, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. P. ir F. K. 2012-06-29 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu F. K. pardavė, o V. P. nusipirko nuosavybėn laikinÄ prekybos paviljonÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pagal sutarties 2 punktÄ â€“ turto kaina yra 50 000 Lt (įskaitant PVM). F. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo teisių perėmėjai yra J. K., J. E. K., G. F. K. ir R. V. K.. Už įsigytÄ laikinÄ prekybos paviljonÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡rašė 3 vekselius (2012-07-29 – 29 400 Lt sumai, 2013-01-04 – 23 000 Lt sumai bei 2014-01-04 – 23 000 Lt sumai).

PareiÅ¡kėja Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė ieÅ¡kinį (civilinė byla Nr. 2-247-214/2015), kuriuo prašė sandorį dėl paviljono pirkimo–pardavimo pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ 50 000 Lt sumai (Å¡io reikalavimo bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė atsisakė). Teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1662-773/2015 pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmetė ir sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto 10. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nurodo, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra paviljono vertės kaina, t. y. antstolės 2016 m. lapkričio 17 d. Turto areÅ¡to aktu Nr. e2-12418-748 buvo areÅ¡tuotas laikinasis paviljonas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), bei atliktas paviljono įvertinimas 1 000 Eur sumai. Paviljono vertė teismui priimant preliminarų sprendimÄ nebuvo žinoma.

11. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Å iuo atveju tokių juridinių faktų, kurie egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, nenustatyta. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolės 2016 m. lapkričio 17 d.

Turto arešto aktas Nr. e2-12418-748, kuriuo buvo areštuotas laikinasis paviljonas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame nurodyta arešto objekto vertė 1 000 Eur sumai, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos faktine aplinkybe, kadangi ji iš esmės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji neturi jokios esminės reikšmės bylai, kadangi bylos nagrinėjimo objektas buvo skolos priteisimas pagal pateiktus duomenis, t. y. 2012 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto 12. CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

13. Proceso atnaujinimÄ nurodytu pagrindu grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ nevertino, ar 2012 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto paviljono kaina atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir ar nėra per didelė, dėl to priteisė aiÅ¡kiai protingumo neatitinkančiÄ kainÄ ; teismas pažeidė CK 6.228 straipsnio nuostatas dėl esminės Å¡alių nelygybės, nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , tokiu bÅ«du pardavėjas (Å¡iuo metu jo teisių perėmėjai), įgijo neproporcingai didelę naudÄ ; priteisdamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 50 000 Lt skolÄ už įsigytÄ laikinÄ paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal 3 vekselius, iÅ¡ kurių vienas , t. y. 2014-01-04 iÅ¡raÅ¡ytas vekselis yra niekinis sandoris, netinkamai taikė Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų 2 straipsnio 1 dalies, CK 1.105 straipsnio 1 dalies, CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 6.1 straipsnio ir 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti proceso atnaujinimo motyvai neleidžia daryti iÅ¡vados dėl teismo padarytos aiÅ¡kios ir esminės klaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, gavęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ dokumentinio proceso tvarka, įvertinęs, kad reikalavimams patenkinti pateikta pakankamai leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, priėmė preliminarų sprendimÄ . Preliminarų sprendimÄ teismas priėmė remdamasis 2012 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, 2013 m. sausio 4 d., 2014 m. sausio 4 d. ir 2012 m. liepos 29 d. vekseliais, 2016 m. kovo 3 d. reikalavimo dėl skolos grÄ Å¾inimu, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto 10-ojo notarų biuro raÅ¡tu. Å ie duomenys buvo pakankami preliminariam sprendimui priimti.

15. Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo argumentų dėl CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo matyti, kad ieškovė iš esmės neneigia, kad su ieškovais nėra atsiskaičiusi. Tai, kad atsakovė skolos nėra sumokėjusi ir skolinga 14 481 Eur konstatavo Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2A-1662-773/2015).

16. IÅ¡ V. P. nurodytų aplinkybių visumos suprastina, kad ji iÅ¡ esmės ginčija 2012 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygÄ dėl kainos nustatymo (50 000 Lt) (teismas nevertino, kad sutartyje nustatyta neprotingo dydžio kaina), taip pat ginčija 2014 m. sausio 4 d. vekselio, iÅ¡duoto 23 000 Lt sumai F. K., teisėtumÄ (vekselis iÅ¡duotas mirusio asmens vardu, todėl niekinis).

17. Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 29 d. paviljono sandoris bÅ«tent 50 000 Lt sumai buvo sudarytas laisva Å¡alių valia ir, kaip nustatė Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1662-773/2015, Å¡io sandorio sudarymÄ iniciavo pati V. P., nuvežė F. K. pas Žaliakalnio seniÅ«nÄ sandorio patvirtinimui, savo ranka sudarė piniginį įsiskolinimÄ patvirtinančius dokumentus – vekselius. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alys sutarties sudarymo momentu susitarė dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų (sutarties dalyko, kainos ir kt.) ir pasiraÅ¡ydamos sutartį aiÅ¡kiai dėl to iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tiek šiai dienai, tiek antstolės arešto akto 2016-11-27 momentu nuo paviljono pirkimo–pardavimo momento (2012-06-29) yra praėję pakankamai laiko, kas reiškia, kad paviljono (pirkimo objekto) vertė galėjo pakisti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiko trukmės aspektas, t. y. tai, kad pareiškėja savalaikiai nevykdė sutarties ir neatsiskaitė su pardavėju, delsė vykdyti sutartį ir galimai tam tikra dalimi paviljono vertė sumažėjo, – negali turėti įtakos šalių sudaryto sandorio vykdymui.

19. Kaip minėta, teikdama praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėja nurodė argumentus dėl 2014 m. sausio 4 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, Å¡iuo atveju, Å¡alims teisines pasekmes sukeliantis dokumentas yra 2012 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp F. K. ir V. P., kurios 2 punktu Å¡alys laisva valia susitarė dėl sutarties objekto kainos, t. y. 50 000 Lt. Å i sutartis galiojanti pilna apimtimi (sÄ lyga dėl kainos nėra nuginčyta). IeÅ¡kovai (tretieji asmenys Å¡ioje byloje) nurodė, kad sudarius sutartį ir perdavus paviljonÄ V. P. savo skolÄ pagal sutartį papildomai įformino trimis vekseliais. Taigi, Å¡iuo atveju, nurodyti vekseliai yra tik papildomi dokumentai, kurie savo esme reiÅ¡kia sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , o ne skolÄ (pirkimo–pardavimo sutartis ir nurodyti vekseliai nesukuria skirtingų teisinių santykių).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodomos aplinkybės yra savarankiškas teisės normų interpretavimas, tačiau jos nepatvirtina ir neįrodo, jog buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Nesant argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išsamiu pirmosios instancijos teisės normų aiškinimu šioje byloje ir papildomai jų nekartoja.

21. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi reikšmės teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti V. P. atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl piktnaudžiavimo teise 23. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡oma pareiÅ¡kėjos veiksmus, formuojant melagingus įrodymus, pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnio nustatytÄ baudÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pateiktas atskirasis skundas, jame nurodytais argumentais, pats savaime negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi pareiÅ¡kėja, naudodamasi bylos nagrinėjimo procese jai suteikta teise į apeliacijÄ , kreipėsi į teismÄ siekdama apginti savo interesus.

Tokio kreipimosi į teismÄ negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. PareiÅ¡kėja už atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį. CKP 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, iÅ¡skyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių <...>.

Kadangi pareiÅ¡kėja sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, kurio mokėti iÅ¡ esmės nereikėjo, jis jai grÄ Å¾intinas.

26. IeÅ¡kovai už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12418-748/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos 400 Eur dydžio iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, virÅ¡ijančios Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų dydžius, bylos sudėtingumÄ (nesudėtinga), laiko sÄ naudas, į suinteresuotų asmenų teisę (ne pareigÄ ) teikti atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir kt. mažintinos iki 200 Eur, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V.

P. tretiesiems asmenims priteisiant po 50 Eur jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos V. P., atstovaujamos advokato G. Č., atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai V.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio, 2011-01-25 (14:11:39) sumokėto VMI prie FM per PERLO terminalÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti trečiajam asmeniui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui J. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. F. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui R. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas