df93f261-4f95-4d0e-9bf1-aec63f35fb88 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-507-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00714-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3., 1.1.6.6., 1.1.9.2., 1.1.9.5., 2.1.14., 2.1.15.1.1., 2.1.15.1.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamojo gynėjui Domantui Skebui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

K.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei, Jolantai Å eÅ¡kieneicivilinio atsakovo UAB „Grinda“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. V. 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot Partner, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiavo A. Mickevičiaus g. link Å¡viesoforais reguliuojamos sankryžos su Gedimino pr. ir A. GoÅ¡tauto g. Degant žaliam Å¡viesoforo signalui įvažiavo į minėtÄ sankryÅ¾Ä , kur suko į kairę, į A. GoÅ¡tauto g., ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį kirto, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ , kur partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, per A.

GoÅ¡tauto g. ėjusį pėsčiÄ jį V. V., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Å iais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu R. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, jog dėl jos padarymo labai gailisi. R. V. paaiÅ¡kino, jog 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., važiavo A. Mickevičiaus g., įvažiavo į sankryÅ¾Ä , nepastebėjo pėsčiojo ir jį partrenkė.

Jis važiavo iÅ¡ A. Mickevičiaus g. į A. GoÅ¡tauto g., važiavo per tiltÄ link Gedimino pr., sankryžoje suko į GoÅ¡tauto g. Sukant į A. GoÅ¡tauto g. jam degė žalias Å¡viesoforo signalas. PrieÅ¡ sukdamas, praleido prieÅ¡ais važiuojančius automobilius. Pėsčiajam taip pat degė žalias Å¡viesoforo signalas. Pėsčiasis ėjo nuo Žvėryno pusės link Seimo. PėsčiÄ jį partrenkė juostoje, kuri buvo arčiau pėsčiųjų salelės, pėsčiasis tuo metu buvo minėtos juostos viduryje.

Pėsčiasis ėjo per perėjÄ , jis buvo perėjos ribose. Pėsčiasis buvo kliudytas automobilio priekiu, beveik per vidurį, gal kiek deÅ¡iniau. R. V. teigė, jog bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau atstumas buvo nedidelis, todėl iÅ¡vengti susidÅ«rimo nepavyko. Ä®vykis įvyko tuo metu, kai jis atliko darbines funkcijas. PėsčiÄ jį pamatė tuo metu, kai iki jo buvo likę apie metrÄ . Pėsčiasis visų pirma užvirto ant automobilio, o vėliau nuslydo. Nuo tos vietos, nuo kurios pajudėjo, iki tos vietos, kurioje buvo kliudytas pėsčiasis, buvo keli metrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.30 val., A. Mickevičiaus g. šaligatviu nuo Žvėryno pusės priėjo prie Gedimino pr., A. Goštauto ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos. Sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Minėta sankryža jam buvo dešinėje pusėje.

Ketino pereiti per A. GoÅ¡tauto g. ir eiti link Lietuvos Respublikos Seimo. Sulaukęs žalio Å¡viesoforo signalo, įžengė į pėsčiųjų perėjÄ ir ramiu tempu ėjo į kitÄ gatvės pusę. Jam iÅ¡ kairės pusės A.GoÅ¡tauto g. buvo sustoję automobiliai. Nuėjęs iki važiuojamosios dalies vidurio sustojęs nebuvo, o tik apsidairė. Važiuojančių automobiliu nebuvo, todėl ėjo link kito gatvės kraÅ¡to. Kai įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį už saugumo salelės, priekyje pastebėjo nuo Å¡aligatvio žengiančius žmones, iÅ¡ kurių reakcijos suprato, kad kažkas už jo vyksta.

Pasisukęs pamatė, kad link jo važiavo oranžinės spalvos automobilis, kuris jį partrenkė. Nuo smÅ«gio jis nukrito. Jam pasirodė, kad prie automobilio vairo sėdėjo moteris, už kurios ar Å¡alia kurios buvo kitas žmogus, kuris bandė pasukti vairÄ . Girdėjo, kad ant Å¡aligatvio kažkokia moteris Å¡aukė, jog prie vairo buvo moteris. Po to jis prarado sÄ monę ir atsigavo tik ligoninėje. (b. l. 73-74)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.30 val., Å¡aligatviu priėjo prie Gedimino pr., A.GoÅ¡tauto ir A.Mickevičiaus gatvių sankryžos, esančios prieÅ¡ais SeimÄ .

Tiltas per Neries upę jai buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Ji matė, kad kitoje A. GoÅ¡tauto g. pusėje, t. y. nuo Seimo pusės prie perėjos stovėjo vyras. Pėsčiųjų perėjoje tuo metu degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Priėjęs prie perėjos vyras apsidairė ir po to įžengė į pėsčiųjų perėjÄ ir ėjo link jos. Po to ji matė nuo tilto pusės važiuojantį lengvÄ jį automobilį, kuris sankryžoje pasuko į kairę ir važiavo link pėsčiųjų perėjos, kur partrenkė perėja ėjusį vyrÄ .

Po partrenkimo vyras nukrito į priekį už perėjos, o automobilis liko stovėti perėjoje. Jai pasirodė, kad automobilis iki partrenkimo važiavo normaliai, negreitai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji nuėjo iki A. Goštauto g. vidurio. Liudytojai atrodė, kad vyras per gatvę ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojas nekaltas, nes važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. (b. l. 114-115)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 10.20 val., buvo mieste, jai paskambino vyras V.

V. ir pasakė, kad iÅ¡ namų, esančių A. Mickevičiaus g. 12, Vilniuje, eina pasivaikščioti ir užsuks į Gedimino pr. esantį DNB bankÄ . Apie 14.00 val., kai ji sugrįžo į namus ir vyro nerado, pradėjo skambinti vyrui į mobilų telefonÄ , bet vyras neatsiliepė. Apie 15.00 val. jai paskambino iÅ¡ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir pasakė, kad jos vyras V. V. po eismo įvykio yra ligoninės reanimacinėje. Tada ji taksi nuvažiavo į ligoninę. Vyras gulėjo reanimacinėje palatoje.

Vyras papasakojo, jog ėjo iÅ¡ Žvėryno per tiltÄ kairiÄ ja puse link Gedimino pr. Priėjęs prie sankryžos laukė, kol jam užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, ir tuo metu įžengė į Å¡viesoforais reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , praėjo saugumo salelę ir toliau ėjo link Å¡aligatvio. Einant pėsčiųjų perėja jam degė žalias Å¡viesoforo signalas. Nespėjus prieiti iki Å¡aligatvio, V. V. partrenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo tilto atvažiavęs automobilis.

Koks tiksliai automobilis partrenkė, vyro neklausė. Po partrenkimo V. V. padėjo tamsiu kostiumu vilkėjęs vyras, kuris V. V. prašė nesikelti. Vyras gulėjo važiuojamoje dalyje, kol atvyko greitoji pagalba. Paskui V. V. buvo nuvežtas į ligoninę. Kitos eismo įvykio aplinkybės R. K. yra nežinomos. Vėliau internete matė minėto eismo įvykio nuotraukas. (b. l. 99-100)Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 9 d. 10.38 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilis Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) partrenkė apie 60 metų vyriškį.

Partrenktas vyriÅ¡kis patyrė galvos traumÄ , iÅ¡vežtas į ligoninę. (b. l. 9)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. liepos 9 d., apie 10.40 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog Gedimino pr. – A. GoÅ¡tauto g. sankryžoje yra partrenktas žmogus. Atvykus į įvykio vietÄ buvo rastas automobilis Peugeot Partner, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V.. R. V. paaiÅ¡kino, jog vairavo automobilį nuo Žvėryno tilto, suko į A.

GoÅ¡tauto g. mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui. Tuo metu į akis spigino saulė, todėl jis nepastebėjo, kaip į važiuojamÄ jÄ dalį įėjo pėsčiasis V. V., kurį partrenkė. Ä®vykio vietoje buvo liudytoja G. S., kuri paaiÅ¡kino, kad į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė V. V., kuris ėjo nuo Žvėryno tilto link Gedimino pr. V. V. į perėjÄ Ä¯Å¾engė degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Automobilis Peugeot sukdamas nuo Žvėryno tilto link A. GoÅ¡tauto g. partrenkė pėsčiÄ jį.

Pėsčiasis V. V. buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę. (b. l. 8)Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės. (b. l. 10)IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta. Nustatyta, kad automobilis Peugeot Partner, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi A. Mickevičiaus – Gedimino pr. – A. GoÅ¡tauto g. sankryžoje, konkrečiau stovi priekiu A. GoÅ¡tauto g. link J. Tumo-Vaižganto g. Automobilis yra įvažiavęs į perėjÄ .

Kelio važiuojamojoje dalyje nuo automobilio priekinio kairio kampo 1,90 m atstumu ir 2 atstumu nuo dešinio kelio krašto yra sudužę akiniai, 2 m atstumu nuo automobilio kampo ir 2,20 m. atstumu nuo dešinio krašto matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes. (b. l. 11-15)Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini)matyti, kad R. V. šlapime, paimtame 2014 m. liepos 9 d. 11.50 val., etilo alkoholio nerasta. Analogiška išvada pateikta Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 66, 67)Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.

V. Å¡lapime, paimtame 2014 m. liepos 9 d. 11.10 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 76)IÅ¡ specialisto E. S., dirbančio SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ EVC operatoriumi, paaiÅ¡kinimo matyti, kad nagrinėjant Å¡viesoforų Gedimino pr., A. GoÅ¡tauto ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, darbo ciklų eismo įvykio dienÄ , t. y. 2014 m. liepos 9 d., apie 10.38 val., grafikus, Å¡viesoforų gedimų nenustatyta. Minėtos sankryžos deÅ¡inėje pusėje A. GoÅ¡tauto g. esantys pėsčiųjų perėjos Å¡viesoforai Nr. 21/22 iki saugumo salelės ir nuo saugumo salelės Nr. 23/24 veikė vienodai abiem A.

GoÅ¡tauto g. važiavimo kryptimis. Pėsčiųjų Å¡viesoforų darbo ciklas sutapo su automobilių eismÄ (nuo Gedimino pr. pusės link A. Mickevičiaus g. pusės ir atvirkščiai) reguliuojančių Å¡viesoforų darbo ciklu. Pėsčiųjų eismÄ reguliuojančių Å¡viesoforų Nr. 21/22 ir Nr. 23/24 darbo laikas priklauso nuo detektoriais užfiksuotų automobilių skaičiaus. Nuo A. Mickevičiaus g. pusės esantys detektoriai Nr. VD 41 ir nuo Gedimino pr. pusės Nr. VD 21 fiksuoja važiuojančių automobilių skaičių.

Įvykio laiku, t. y. 10.38 val., važiuojančių automobilių nuo A. Mickevičiaus g. pusės į Gedimino pr. pusę ir atvirkščiai šviesoforų darbo ciklas sutapo su pėsčiųjų perėjoje per A. Goštauto g. esančiais šviesoforais, t. y. tuo metu žalio signalo pradžia ir degimo trukmė buvo vienoda. Žalio šviesoforo signalo darbo trukmė buvo 19 sekundžių. Pėsčiųjų šviesoforo Nr. 23/24 A. Goštauto g. nuo saugumo salelės link Gedimino pr. pusės šviesoforo signalas sutapo su automobilių eismo šviesoforo signalu, t. y. jei automobiliui sankryžos viduryje degė geltonas šviesoforo signalas, tai ir pėsčiųjų perėjoje pėstiesiems degė geltonas šviesoforo signalas.

Pagal praneÅ¡imo apie įvykį laikÄ , t. y. 10.38 val., per A.GoÅ¡tauto g. pėsčiųjų perėja ėjusiam nuo A. Mickevičiaus g. pusės į Gedimino pr. pusę pėsčiajam degė žalias Å¡viesoforo signalas. (b. l. 52-55)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. nustatyti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio momens srityje, deÅ¡inės pusės iÅ¡ilginis klubakaulio sparno, gūžduobės skeveldrinis lūžis, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžis.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, automobiliui partrenkiant nukentėjusįjį. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sprendžiant iÅ¡ sužalojimų pobÅ«džio ir lokalizacijos pirminis smÅ«gis autotransporto priemone turėjo bÅ«ti suduotas nukentėjusiajam į dubens deÅ¡inę pusę. BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ kontaktÄ su autotransporto priemone nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje, pasisukęs deÅ¡iniuoju Å¡onu į autotransporto priemonę.

V. V. mirtis įvyko (duomenys neskelbtini) Tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. V. V. mirties priežastis – lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto). (b. l. 85-87)Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti, kad V.

V. mirties priežastimi buvo ne sužalojimai, patirti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, o vėžinė intoksikacija, iÅ¡sivysčiusi dėl kraujo vėžio – lėtinės limfoleukozės. V. V. sirgo sunkia nepagydoma liga – lėtine limfoleukoze. Mirtis, sergant vėžinėmis ligomis, įvyksta nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, patirtų traumų. Laikotarpyje nuo eismo įvykio (2014 m. liepos 9 d.) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) V. V. bÅ«klės blogėjimÄ lėmė besivystanti vėžinė intoksikacija Lėtinių ligų, kuriomis sirgo V.

V. (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija. Padariniai po išeminio insulto) pablogėjimo, kuris galėtų turėti įtakos mirčiai nebuvo. (b. l. 89-90)Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinio momens srityje, dešinės pusės išilginis klubakaulio sparno, gūžduobės skeveldrinis lūžis, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis.

Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, automobiliui partrenkiant nukentėjusįjį. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. V. mirties priežastis – lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone (Koronarinė širdies liga. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė išemija.

Padariniai po išeminio insulto). Tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. V. V. mirties priežastimi buvo ne sužalojimai, patirti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, o vėžinė intoksikacija, išsivysčiusi dėl kraujo vėžio – lėtinės limfoleukozės. V. V. sirgo sunkia nepagydoma liga – lėtine limfoleukoze. Mirtis, sergant vėžinėmis ligomis, įvyksta nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, patirtų traumų. Laikotarpyje nuo eismo įvykio (2014 m. liepos 9 d.) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) V.

V. bÅ«klės blogėjimÄ lėmė besivystanti vėžinė intoksikacija. Lėtinių ligų, kuriomis sirgo V. V. (Koronarinė Å¡irdies liga. Permanentinis prieÅ¡irdžių virpėjimas. Å irdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė iÅ¡emija. Padariniai po iÅ¡eminio insulto) pablogėjimo, kuris galėtų turėti įtakos mirčiai nebuvo. Taip pat eismo įvykio metu patirta trauma V.

V. susirgimo, lėmusio mirtį, progresavimui įtakos neturėjo. (b. l. 108-109)Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo bei nukentėjusiojo judėjimo kryptys jokių abejonių nekelia ir dėl Å¡ių aplinkybių jokio ginčo nekilo ir nekyla. FaktÄ , jog eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo V.

V., liudytojos G. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Kaltinamasis R. V. nurodė, jog jis nepastebėjo per pėsčiųjų perėję, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, einančio pėsčiojo, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėję, kad praleistų per jÄ Ä—jusį V. V. ir įvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ Å¡Ä¯ pėsčiÄ jį partrenkė. Tokius kaltinamojo teiginius iÅ¡ esmės patvirtina ir nukentėjusiojo V.

V. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jis ėjo pėsčiųjų perėja, jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, jis buvo partrenktas automobilio. Liudytojos G. S. parodymai taip pat patvirtina, kad pėsčiasis buvo partrenktas tuo metu, kai jis ėjo per pėsčiųjų perėję, pėsčiÄ jį partrenkęs automobilis važiavo nuo upės pusės link Seimo ir sankryžoje suko į kairę. FaktÄ , jog V. V. per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, iÅ¡ dalies patvirtina ir specialisto E. S. parodymai.

R. V. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir kelių eismo įvykio protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad jo vairuotas automobilis po įvykio stovėjo įvažiavęs į perėjÄ . Taigi aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma patvirtina, jog R. V., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį kirto, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ , kurioje partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ėjusį pėsčiÄ jį V.

V..Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. buvo nustatyti sužalojimai, kurie vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi atsižvelgus į šį faktÄ , R. V. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį. Teisiamojo posėdžio metu buvo keliama versija, jog R. V. nusikalstami veiksmai nulėmė ne sunkų V.

V. sveikatos sutrikdymÄ , o jo mirtį. Vis tik su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti bei jai pritarti.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog atsakydami į klausimÄ , kokia buvo V. V. mirties priežastis, specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad minėto asmens mirties priežastis yra lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone (Koronarinė Å¡irdies liga. Permanentinis prieÅ¡irdžių virpėjimas. Å irdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė III. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Galvos smegenų arterijų aterosklerozė. Galvos smegenų lėtinė iÅ¡emija. Padariniai po iÅ¡eminio insulto.). Atsakydami į klausimÄ , dėl kokių bÅ«tent kÅ«no sužalojimų (arba visumos) įvyko mirtis, specialistai nurodė, jog tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir mirties priežasties ryÅ¡io nėra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus specialistÄ J. R., jis nurodė, kad V. V. mirties priežastimi buvo ne sužalojimai, patirti 2014 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu, o vėžinė intoksikacija.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)turinio matyti, jog joje buvo padaryta iÅ¡vada, kad tarp eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir V. V. mirties priežastinio ryÅ¡io nėra. Jo mirties priežastimi buvo vėžinė intoksikacija, iÅ¡sivysčiusi dėl kraujo vėžio – lėtinės limfoleukozės. Mirtis sergant vėžinėmis ligomis įvyksta nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, patirtų traumų. Specialistai taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog nuo 2014 m. liepos 9 d. (eismo įvykio) iki (duomenys neskelbtini) (mirties) V.

V. bÅ«klės pablogėjimÄ lėmė besivystanti vėžinė intoksikacija, eismo įvykio metu patirta trauma V. V. susirgimo, lėmusio mirtį, progresavimui įtakos neturėjo. Pažymėtina tai, jog tiek specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)buvo suraÅ¡ytos remiantis medicininiais dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie V. V. sveikatos bÅ«klę nuo 1984 metų iki pat jo mirties. Teisme ekspertas J. R. patvirtino anksčiau padarytas iÅ¡vadas.

Jis nurodė, jog V. V. patirta trauma susirgimo, lėmusio mirtį, progresavimui įtakos neturėjo. V. V. patirti sužalojimai nėra besÄ lygiÅ¡kai mirtini, Å¡iuo atveju ne jie nulėmė mirtį, o lėtiniai susirgimai, vėžinis susirgimas. IÅ¡vados buvo pateiktos pagal medžiagoje, kuri buvo pateikta tyrimui, užfiksuotus duomenis. V. V. mirtį nulėmė lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone, jei nebÅ«tų visumos sveikatos problemų – koronarinės Å¡irdies ligos ir kitų ligų, žmogus galėtų gyventi ir dvideÅ¡imt metų.

Tikslesnės mirties priežasties, t. y. konkrečios ligos ar ligų ekspertas negalėjo nurodyti, kadangi tam reikalingas papildomas tyrimas, šiuo atveju buvo nurodyta ligų visuma. V. V., sirgo keliomis lėtinėmis ligomis, patyrė sužalojimus eismo įvykio metu ir buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Žmogus, patyręs tokius sužalojimus, paprastai nemiršta. Duomenų, kurių leistų manyti, kad dubens kaulo lūžis galėjo nulemti mirtį, nėra. Komplikacijų, kurios būtų specifiškos dubens kaulo lūžiams, išskirti negalima.

Ekspertas teigė, jog negali atsakyti, kada V. V. bÅ«tų miręs, jeigu jis nebÅ«tų pakliuvęs į eismo įvykį. Nėra mokslinių metodų, kurie leistų nustatyti, kiek žmogus gyvens sirgdamas konkrečiomis ligomis. Teisme ekspertė R. S. nurodė, jog ji tvirtina anksčiau pateiktas iÅ¡vadas. Ji paaiÅ¡kino, kad V. V. patyrė traumÄ jau bÅ«damas gana sunkios, progresuojančios vėžinės ligos bÅ«klės. Medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad eismo įvykyje patirti sužalojimai lėmė nukentėjusiojo mirtį.

Eksopertė tvirtino, jog V. V. sirgo lėtine limfoleukoze, nustatyti tos ligos progresavimo požymiai, kaip pažengusios ligos. Nustatyti sužalojimai negalėjo nulemti medicininiuose dokumentuose užfiksuotų pokyčių, tai konkrečios vėžinės ligos pokyčiai. Limfoleukozė lėmė mirtį, ne patirta trauma, tokia išvada padaryta remiantis objektyviais duomenimis, kas parašyta apie ligonio būklę. Teismas konstatuoja, jog aptartomis specialistų išvadomis bei pačių ekspertų paaiškinimais nėra jokio pagrindo abejoti.

Teismo įsitikinimu, vien tai, kad nukentėjusiosios ir jos atstovo netenkina specialistų padarytos išvados, jų paaiškinimai, nėra pagrindas abejoti šių išvadų bei paaiškinimų patikimumu bei teisingumu. Taigi anksčiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog eismo įvykio metu V. V. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šie sužalojimai nenulėmė V. V. mirties. Šioje baudžiamojoje byloje R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų priteisti 1212,23 Eur turtinei žalai atlyginti, 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodyta, jog turinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos susijusios su vaistų, kitų medikamentų bei medicininių priemonių įsigijimu, V. V. Å¡arvojimo – laidojimo iÅ¡laidos, iÅ¡laidos laidotuvių vainikams ir gėlėms, iÅ¡laidos gedulingiems pietums. Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnyje yra nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismas konstatuoja, jog nustačius, kad dėl R. V. nusikalstamų veiksmų V. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o jo mirties priežastis buvo lėtinė limfoleukozė sunkių lėtinių ligų fone, t. y. jo mirtis nėra susijusi su R. V. nusikalstamais veiksmais, nėra jokio pagrindo iš kaltinamojo ar civilinių atsakovų R. K. priteisti išlaidas, susijusias su V. V. šarvojimu – laidojimu, išlaidas laidotuvių vainikams ir gėlėms, išlaidas gedulingiems pietums (paminėtos išlaidos nėra susijusios su R.

V. veiksmais priežastiniu ryšiu). Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog civilinis ieškinys dalyje dėl 125,87 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog vaistams, medikamentams bei medicininėms priemonėms R. K. išleido 125,87 Eur. Draudimo bendrovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis priemonių neturėtų būti kompensuojama, kadangi jos buvo pirktos gydymo stacionare metu. Vis tik R. K. teisme nurodė, jog ji visas mokėjimo kvituose nurodytas priemones pirko V.

V., pirko tas priemones, kurias buvo nurodyta įsigyti, kadangi ligoninė tuo metu jų neturėjo. Tokiais R. K. teiginiais nėra pagrindo netikėti. Taigi R. K. priteistini 125,87 Eur turtinei žalai atlyginti, Å¡i pinigų suma priteistina iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

R. K. civiliniame ieÅ¡kinyje buvo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo ir civilinių atsakovų nukentėjusiajai priteisti iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Civiliniame ieÅ¡kinyje buvo nurodoma, kad proceso iÅ¡laidas pagrindžiantys duomenys bus pateikti teismo posėdžio metu. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiÄ jÄ baudžiamojo proceso metu atstovavo advokatas, vis tik teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, ar nukentėjusioji apskritai turėjo, iÅ¡laidų susijusių su jos interesų atstovavimu baudžiamajame procese, o jei turėjo, tai kokio dydžio jos buvo, todėl praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas.BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teigtina, jog Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra nustatyti neturtinės žalos pasireiškimo būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai.

Minėtame straipsnyje nėra nustatytas baigtinis neturtinės žalos atlyginimo atvejų sÄ raÅ¡as, taip pat jame nėra nustatytas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sÄ raÅ¡as. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatÄ , taisykles.

Neturtinė žala tretiesiems asmenims gali bÅ«ti priteista tik iÅ¡imtiniais atvejais (pavyzdžiui, artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais). Kaip jau minėta, teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ribojama įstatymo, tačiau teismų praktikoje Å¡ie ribojimai nėra vertinami kaip absoliutÅ«s (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.).

Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kai kuriose iÅ¡imtinėse situacijose toks ribojimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip prieÅ¡taraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Nukentėjusioji R. K. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog dėl R. V. nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių ji patyrė didelių emocinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų bei sukrėtimų.

Sužinojusi, kad V. V. pakliuvo į eismo įvykį ir yra gydomas reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje, ji patyrė emocinį Å¡okÄ , stresÄ ir baimę dėl pavojaus sutuoktinio gyvybei. Lankydama sutuoktinį gydymo įstaigoje nukentėjusioji patyrė įtampÄ , nerimÄ ir jautė bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , kadangi matė, kaip jos sutuoktinis kenčia fizinius bei dvasinius skausmus. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė stresÄ , susijusį su tuo, kad V. V. buvo sužalotas eismo įvykio metu, nekyla abejonių, jog ji pergyveno dėl V.

V. sveikatos bÅ«klės. Vis tik teismas čia atkreipia dėmesį į tai, jog neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). R. K. baudžiamojo proceso metu buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove, tačiau teismas konstatuoja, kad jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nėra tiesiogiai susiję su R. V. padaryta nusikalstama veika (tiesiogiai nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo V. V.), todėl neturtinė žala jai nepriteistina.

Teigtina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad R. K. patyrė tokius iÅ¡gyvenimus, kurie susidariusiÄ situacijÄ leistų vertinti kaip iÅ¡skirtinę ir nulemtų bÅ«tinybę nukrypti nuo bendros taisyklės, kad neturtinė žala priteisiama tik asmeniui, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Čia pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. V. savo iniciatyva R. K. persiuntė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi teigtina, jog R. V. yra atlyginęs nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ .

Jau anksčiau buvo konstatuota, jog V. V. mirtis priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijusi su R. V. nusikalstamais veiksmais, todėl teismas nevertina R. K. argumentų dėl patirtos žalos, kuriÄ ji sieja su V. V. mirties faktu. Taigi R. K. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestinas.Byloje buvo gautas D. V. praÅ¡ymas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ atleidžiant kaltinamÄ jį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant kaltinamÄ jį jos atsakomybei.

PraÅ¡yme nurodoma, jog D. V. ir jos sutuoktinio santykiai yra labai geri, jie nuolat bendrauja, D. V. sutuoktinis jÄ gerbia, klauso jos nuomonės, todėl ji galėtų daryti jam teigimÄ Ä¯takÄ . PraÅ¡yme paaiÅ¡kinama, jog po to, kai R. V. padarė eismo įvykį, D. V. griežčiau kontroliuoja jo vairavimÄ , įsigilina į sutuoktinio problemas, poreikius. Teisiamojo posėdžio metu D. V. paaiÅ¡kino, jog jos sutuoktinis yra puikus tėtis, geras ir atsakingas žmogus. Po eismo įvykio ji R. V. duoda pastabų dėl vairavimo, tačiau tai pasitaiko nedažnai, jis vairuoja labai atsargiai, po įvykio tapo dar atsargesnis.

R. V. į jos pastabas reaguoja, daro iÅ¡vadas. Po įvykio ji bendravo su savo vyru apie įvykį, jis labai gailėjosi dėl to, kas atsitiko. Po įvykio vyras bendravo su nukentėjusiaisiais, tačiau bendravimas nebuvo rezultatyvus, t. y. nukentėjusieji pageidavo, jog jiems nebÅ«tų trukdoma, todėl jiems neįkyrėjo, jis domėjosi V. V. sveikata. Å eimoje jie yra pasiskirstę funkcijomis, t. y. R. V. dirba, o ji prižiÅ«ri namų Å«kį, tvarko Å¡eimos reikalus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis teisme teigė, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti R. V. išsakytos pozicijos nuoširdumu. Aplinkybė, kad R. V. nuolatos nesidomėjo tiesiogiai nuo jo neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens būkle, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis buvo abejingas sukeltoms pasekmėms, nekritiškai vertina savo elgesį. Čia būtina pabrėžti, kad tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo praėjus vienam mėnesiui nuo įvykio mirė.

Taigi R. V. domėjimasis nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle ir negalėjo bÅ«ti intensyvus, bereikalingai drumsčiantis sunkius sužalojimus besigydančio asmens ramybę. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Teismas įvertina tai, kad R. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, Å¡i veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, R. V. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas (jis buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau Å¡ie pažeidimai nelaikytini Å¡iukščiais, jis po nusikalstamos veikos padarymo nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), R.

V. Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitÄ neįraÅ¡ytas, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų galėjosi. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ konstatuotina, jog R. V. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje galiojančių bendro elgesio taisyklių, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog R.

V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese R. V. padarė pakankamÄ poveikį, kuris sustiprins Å¡io asmens pasiryžimÄ laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.Kaip jau buvo minėta, R. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs Å¡iÄ veikÄ ir dėl jos padarymo gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo kaltinamojo nusikalstamos veikos, civilinio ieÅ¡kinio nebuvo pareiÅ¡kęs. Civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareiÅ¡kė minėto asmens sutuoktinė R.

K.. IÅ¡ pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. V. savo iniciatyva R. K. yra persiuntęs 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi konstatuotina, jog dalis žalos, kuriÄ kaltinamasis manė padaręs nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais, yra atlyginta. Teismas pastebi, kad 500 Eur buvo pervesta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuo civilinio ieÅ¡kinio pateikimo baudžiamojoje byloje, tačiau pinigų persiuntimo faktas nukentėjusiajai teigiamai charakterizuoja R.

V., rodo, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų ir savo iniciatyva siekė kompensuoti nukentėjusiajai už jos patirtus nepatogumus. Pažymėtina, jog civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės. Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui (Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.264 straipsnis).

Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, Å¡ioje byloje už R. V. didesnio pavojaus Å¡altiniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytÄ Å¾alÄ atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę – AB „Lietuvos draudimas“. Å iuo metu nukentėjusiosios patirta turtinė žala nėra atlyginta, tačiau nekyla abejonių, jog ji bus atlyginta draudimo bendrovės.Ä®vertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Kaip jau minėta, D. V. yra pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti R. V. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. nėra teista ar bausta administracine tvarka. D. V. yra R. V. sutuoktinė (susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų). IÅ¡ praÅ¡ymo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ atleidžiant kaltinamÄ jį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turinio, taip pat pačios D. V. paaiÅ¡kinimų matyti, jog jos ir R. V. santykiai yra geri, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, bendradarbiavimu bei pagarba, R.

V. įsiklauso į savo žmonos nuomonę. Teismo įsitikinimu, D. V. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir R. V. santykių pobÅ«dis, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, gali daryti teigiamÄ poveikį R. V.. Teismui nekyla abejonių, kad D. V. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Ä®vertinus R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis (byloje nėra duomenų, kurie leistų kaltinamÄ jį apibÅ«dinti, kaip asmenį, piktybiÅ¡kai ignoruojantį visuomenėje nustatytas taisykles), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigtina, jog Å¡iuo metu egzistuojančių Å¡eiminių santykių tolimesnis palaikymas, D.

V. papildoma kontrolė, siekis įsigilinti į jos vyrui kylančias problemas darys teigiamÄ poveikį kaltinamajam. Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, teismas konstatuoja, kad R. V. yra tikslinga atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad R. V. visiÅ¡kai iÅ¡vengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamas veikas ir atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje, t. y.

įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai. Nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydį, teismas įvertina tai, kad R. V. po nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaltinamasis yra persiuntęs nukentėjusiajai 500 Eur neturinei žalai atlyginti, jis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , jo pajamos yra vidutinės, dukra studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje, taip pat atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, jos padarymo aplinkybes, anksčiau aptartus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis.

Taigi teismas nustato minimalų baudžiamajame įstatyme numatytÄ minėtos įmokos dydį.Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, administracine tvarka jis anksčiau buvo baustas tik už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nuobaudos negalioja), yra vedęs, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl teismas mano, jog R. V. nėra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 71 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį D. V. atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per tris mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiosios R.

K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ R. K. priteisti 125,87 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. V., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti D.

V., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Ugnius Trumpulis