2022-09-08 Nr. BB-5336-1-01-1-48202-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4268/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48202-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo I. G. (I. G.) gynėjo advokato Ramūno Vanago prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 28 d. nutarties priėmimo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo I. G. gynėjas advokatas R. Vanagas kartu su kasaciniu skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nurodoma, kad kasacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, Nuteistasis, gavęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2022 m. kovo 29 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą surašant ir pateikiant kasacinį skundą. VGTPT parinko nuteistajam gynėją advokatą R. Vanagą tik 2022 m. gegužės 6 d., t. y. jau suėjus apskundimo terminui. Dėl šios priežasties, taip pat dėl didelio užimtumo kitose jau turimose baudžiamosiose bylose gynėjas advokatas neturėjo galimybės laiku parengti kasacinį skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes ir prie prašymo pateiktus duomenis, daro išvadą, kad terminą kasaciniam skundui paduoti nuteistojo gynėjas advokatas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas.

Kasaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas R. Vanagas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai nustatė J. S. (J. S.) mirties priežastį. Neištyrus, kokius konkrečiai nukentėjusiojo organus pažeidė jo turėtas Covid-19 virusas, negalima tiksliai nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir J. S. mirties. Specialisto išvadoje užfiksuota tik tai, kad nukentėjusysis, būdamas ligoninėje dėl sumušimo, sirgo ir Covid-19 liga, tačiau nebuvo vertinami šios ligos galimai sukelti liekamieji reiškiniai. Dėl šios priežasties specialisto išvada yra abejotina, todėl tikslinga atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Covid-19 liga nebuvo J. S. mirties priežastis. Be to, nebuvo tirta, ar nukentėjusiojo mirties priežastimi nebuvo ir medicinos darbuotojų padarytos klaidos, kai sunkios būklės nukentėjusysis buvo perkeltas iš Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus į paprastą ilgalaikio gydymo ir slaugos ligoninę, kurioje medicinos darbuotojai negalėjo suteikti tokios profesionalios ir operatyvios pagalbos. Dėl to buvo prašoma paskirti papildomą ekspertizę, tačiau teismai to nepadarė, priimdami sprendimus rėmėsi prielaidomis.

Teismai netinkamai vertino bylos įrodymus (telefono pokalbių išklotines, nuteistojo, liudytojų parodymus), rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo abejotini, proceso metu nuolatos keitėsi, ir dalies jų iki galo nepatikrino, palikdami abejones, kurias vertino ne nuteistojo naudai. Nuteistojo gynybinė versija dėl nusikaltimo padarymo laiko, kitų svarbių faktinių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas po susitikimo su nuteistuoju. liko nepatikrinta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo I. G. gynėjas advokatas R. Vanagas nesutikdamas su I. G. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimu ir nustatytas bylos aplinkybes. Tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra pakartoti iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakė, pateikdamas išsamius argumentus. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas ir kodėl šio teismo išvados yra nepagrįstos.

Pasisakant dėl būtinumo skirti papildomą ekspertizę, pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Kasaciniame skunde iš esmės prašoma dar kartą tirti, ar mirtį lėmė nuteistojo suduoti smūgiai, nenurodant jokių atlikto tyrimo trūkumų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo I. G. gynėjo advokato Ramūno Vanago prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.

Atsisakyti priimti nuteistojo I. G. gynėjo advokato Ramūno Vanago kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas