2021-04-14 Nr. CB-3539-2-55-3-01635-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1645

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01635-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. kovo 22 d. gautu ieškovo A. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, A. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prievolės iš be teisinio pagrindo įgyto turto įvykdymo bei dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija visų pirma pažymi, kad kasacijos objektu negali būti pirmosios instancijos teismo sprendimas, neperžiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo – priimtą 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, tačiau jį peržiūrėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį) neskundžia. Remdamasi tuo, kasacinį skundą atsisakytina priimti dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo peržiūrėjimo (CPK 350 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taip pat atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 „Dėl gyvenamųjų namų, butų, kurių statybai buvo naudojamos gyventojų lėšos, pardavimo šiems gyventojams tvarkos“ 1–3 punktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (13 straipsnis) ir betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 ir 2 dalys) principus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, padarė tyčinį nusižengimą; 2) apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl tyčia ieškovui teismų padarytos žalos atlyginimo, neįvertinęs teisinių padarinių identifikacijos ir neištyręs pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimus (CPK 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, 17 straipsnis, 179 straipsnio 1 ir 2 dalys), peržengė apeliacinio skundo ribas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalis, CPK 3 straipsnio 1 ir 5 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, 109–111 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), šios konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (nuosavybės apsauga), neužtikrino ieškovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį (lygybė prieš įstatymą), padarė tyčinį nusižengimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl nacionalinės, Europos sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose įvirtintų materialinės bei proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 341 straipsnio, 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 2–4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 2–4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis