df922bcd-46bf-4ac5-be36-131a66924d0f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-611-653/2018Proceso Nr. 2-68-3-24186-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Jelentos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pareiÅ¡kėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) D. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

Å . dėl skolos priteisimo, ir nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 354,69 Eur nesumokėtų mokėjimų, 1 239,04 EUR delspinigių ir 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovas nurodė, jog savo reikalavimus kildina iÅ¡ su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių Nr. LT039053 (2006-09-21), LT054550 (2007-06-14), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyse nurodytÄ turtÄ - 1 traktorių (duomenys neskelbtini)3; 1 diskinę sėjamÄ jÄ SPU-6DC; 1 automobilį SSANG YONG KYRON XDI 2.0 L, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sÄ lyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Kadangi atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, tai Lizingo sutartys ne vienÄ kartÄ buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos – ankstesni sutarčių nutraukimai buvo anuliuoti Å¡alių susitarimu, o 2011-09-21 įvykdęs sutarčių nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu teismo sprendimu, kuriuo Lizingo sutarčių galiojimas ir buvo atnaujintas. 2015-08-12 praneÅ¡imu dar kartÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartis ieÅ¡kovas įgijo teisę pasinaudoti viena iÅ¡ CK 6.574 straipsnyje nustatytų alternatyvų, t. y. arba reikalauti grÄ Å¾inti TurtÄ , arba sumokėti visas įmokas, kurios nebuvo sumokėtos pagal Lizingo sutartis.

IeÅ¡kovas pasirinko reikalauti sumokėti visas likusias, atsakovo nesumokėtas sutartines įmokas.Nei viena iÅ¡ Lizingo sutarčių nėra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Atsakovas yra sumokėjęs visas einamÄ sias įmokas pagal lizingo sutartį Nr. LT039053, tačiau nėra sumokėjęs 391,55 eurų dydžio delspinigių, priskaičiuotų pagal Å¡iÄ sutartį, kurių priteisimo ir yra reikalaujama.2011-04-15 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė priedÄ prie Lizingo sutarčių „SusitarimÄ dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo“, kuriuo Å¡alys susitarė, jog nuosavybės teisę į TurtÄ atsakovui bus perleidžiama tik tuo atveju, jei atsakovas tinkamai įvykdys visus įsipareigojimus pagal abi sutartis.

Be to, buvo susitarta, jog abi Lizingo sutartys bus laikomos tinkamai įvykdytomis tik tuomet, kai bus sumokėtos visos įmokos, mokėtinos pagal abi sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 spendimu civilinėje byloje 2-1583-728/2013 buvo atmestas atsakovo ieÅ¡kinys dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo po to kai Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-46-450/2014 buvo paliktas galioti nepakeistas.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėtas atsakovo ieÅ¡kinys, kuriuo pastarasis reikalavo įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti atsakovui pagal 2006-09-21 lizingo sutartį Nr. LT039053 visus reikalingus dokumentus tam, kad bÅ«tų galima įregistruoti (perregistruoti) atsakovo nuosavybės teisę į traktorių (duomenys neskelbtini)3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir diskinę sėjamÄ jÄ SPU - 6DC, serijos Nr. 7317.

Atsakovas teigė, jog yra visiÅ¡kai įvykdęs savo prievoles pagal aptariamÄ lizingo sutartį, todėl ieÅ¡kovas turėtų bÅ«ti įpareigotas perleisti atsakovui sutarties dalyku buvusio turto nuosavybės teisę. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-18 sprendimu buvo atsakovo ieÅ¡kinį patenkinęs, Å¡is pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1197-553/2015 ir priimtas naujas sprendimas – atsakovo ieÅ¡kinį atmesti.

Taigi, įsitiesėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs visų savo įsipareigojimų pagal abi Lizingo sutartis ir yra skolingas ieškovui.Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog po to kai įsitiesėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolių ieškovui, atsakovas sumokėjo kokias nors sumas ieškovui ir taip baigė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.Atsakovo pateikti duomenys iš Lietuvos Banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo prievolės yra visiškai įvykdytos.

Informacijos apie tam tikros paskolos grÄ Å¾inimÄ pateikimas į PRDB nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti skolininko atleidimo nuo pareigos grÄ Å¾inti atitinkamÄ skolÄ ir nereiÅ¡kia skolininko prievolės pabaigos. Kadangi visų atsakovui iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų mokėjimo terminai jau buvo suėję (nors pačios sÄ skaitos nebuvo apmokėtos) dėl techninės klaidos į PRDB buvo nusiųsti duomenys apie tai, kad sutartys buvo įvykdytos, nors faktiÅ¡kai tai nebuvo padaryta. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012 nusprendė ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo D. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, t y.: pripažinti, jog force majeure aplinkybių egzistavimo laikotarpiu (nuo 2010-07-28 iki sutarčių nutraukimo dienos) delspinigiai už netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2006-09-21 Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir 2007-06-14 Lizingo sutartį Nr. LT054550 atsakovui ieÅ¡kovo buvo skaičiuojami ir priskaičiuoti nepagrįstai bei neteisėtai; pripažinti atsakovo ir ieÅ¡kovo 2006-09-21 Lizingo sutarties Nr. LT039053 ir 2007-06-14 Lizingo sutarties Nr. LT054550 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ nuo 2011-09-21 nepagrįstu ir neteisėtu; pripažinti, kad ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡raÅ¡ytose 2010-11-05 sÄ skaitose Nr. 8589072629 ir Nr. 8589072658, 2012-01-05 sÄ skaitoje Nr. 8005713844 nurodytos iÅ¡laidos 4 500,00 Lt dydžio sumai yra nepagrįstos.

Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas nurodė, kad traktorių ketina atiduoti atsakovui nuosavybėn, tačiau nuosavybės teisė į minėtÄ turtÄ ieÅ¡kovui iki Å¡iol nėra perduota. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimÄ pakeitė tik dalyje dėl delspinigių force majeure laikotarpiu, t. y. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti, jog force majeure aplinkybių egzistavimo laikotarpiu (nuo 2010-07-28 iki sutarčių nutraukimo dienos) delspinigiai už netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2006-09-21 Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir 2007-06-14 Lizingo sutartį Nr. LT054550 atsakovui ieÅ¡kovo buvo skaičiuojami ir priskaičiuoti nepagrįstai bei neteisėtai.Paskutinė įmoka buvo 2011-05-30, o Lizingo sutarties Nr. LT054550 paskutinė įmoka pagal įmokų grafikÄ â€“ 2012-06-30.

Po 2012-08-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012, įsiteisėjimo (2013-06-04), Sutartis 1 ir/ar Sutartis 2 nebuvo atnaujintos, o suėjus įmokų mokėjimo grafikuose nurodytiems terminams, atitinkamai atsakovui dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo visiÅ¡kai įvykdžius įsipareigojimus pagal abi Lizingo sutartis, laikytina, kad abi Lizingo sutartys pasibaigė. Kadangi abi Lizingo sutartys yra pasibaigusios (tiek dėl įsipareigojimų įvykdymo, tiek dėl sutarčių terminų pabaigos, atitinkamai ir dėl jų „neatnaujinimo“), nėra suprantama, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu IeÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui pažymoje apie įsiskolinimÄ nurodytas Einamojo mokėjimo sÄ skaitas, kurių apmokėjimo terminas neva buvo 2013-08-30 ir priskaičiavo delspinigius už neva neapmokėtas Einamojo mokėjimo sÄ skaitas, kurių atsakovas nėra gavęs (atitinkamos sÄ skaitos, kaip tariamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindas, taip pat nėra pateiktos kartu su ieÅ¡kiniu į bylos medžiagÄ ), nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas 2015-08-12 praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2015-08-28 nutraukė Lizingo sutartį Nr. LT039053 (pats ieÅ¡kovas ankstesniuose teisminiuose procesuose yra pripažinęs, kad visi atsakovo įsipareigojimai pagal minėtÄ sutartį yra pilnai įvykdyti) ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 (bet kuriuo atveju, ji yra pasibaigusi, niekada nebuvo atnaujinta, todėl negalėjo bÅ«ti ir nutraukta).Po teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu pagal ieÅ¡kovÄ Lizingo sutartys dar nebuvo įvykdytos) tarp Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas dėl Lizingo sutarčių atnaujinimo, mokėjimo grafikų patvirtinimo (nes mokėjimo grafikų terminai baigėsi dar 2011-05-30 ir 2012-06-30).

Minėtu teismo sprendimu tik buvo pripažinta, kad vienaÅ¡alis Lizingo sutarčių nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau juo nebuvo atnaujintas Lizingo sutarčių galiojimo terminas, kuris teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo dienai jau buvo pasibaigęs, t. y. ieÅ¡kovas klaidingai supranta vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimÄ neteisėtu ir sutarties atnaujinimÄ . Esant pasibaigusioms Lizingo sutartims (tiek pagal terminÄ , tiek dėl to, kad jos buvo tinkamai įvykdytos) ir ieÅ¡kovui jų neatnaujinus, Lizingo sutartys negalėjo bÅ«ti vėl nutrauktos ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡ku 2015-08-12 praneÅ¡imu.PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui atitinkamo dydžio sumÄ arba kad nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų pagal abi Lizingo sutartis.

Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vieno iÅ¡ iÅ¡lizinguotų turto objektų grÄ Å¾inimo. Ir nors pastarojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovui neturi bÅ«ti perduoti dokumentai ir iÅ¡lizinguotas turtas dėl minėto 2011-04-15 Susitarimo egzistavimo, tačiau teismas sprendime taip ir nenurodė konkrečių faktų dėl atitinkamų įsipareigojimų neįvykdymo bei jų apimties, nes jų nenagrinėjo.IeÅ¡kovas detaliai nenurodo, už kokį konkrečiai laikotarpį atsirado skolos ir kiti praÅ¡omi priteisti mokėjimai.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo siųstos jo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos.

IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovui buvo žinomi Lizingo sutarčių mokėjimų grafikai ir jų turinys, todėl net ir sÄ skaitų negavimas, negali bÅ«ti pagrindas neatlikti mokėjimo prievolių, konkrečioje situacijoje, kai:

1) atsakovas laikosi pozicijos, kad jis yra tinkamai įvykdęs visas prievoles pagal abi Lizingo sutartis;

2) mokėjimų grafikų terminai suėjo dar 2011-05-30 ir 2012-06-30;

3) sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos 2013-08-09 ar 2013-09-13; yra nepagrįsti.Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos banko pateiktos PRDB informacijos, 2015-09-09 duomenimis atsakovo D. Å . įsipareigojimai ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“ pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 buvo priskirti prie buvusių įsipareigojimų, t. y. 2015-05-15 prie abiejų Lizingo sutarčių PRDB fiksuoti įraÅ¡ai pagal kredito įstaigos pateiktus duomenis - ..Paskolos bÅ«sena - Visa gražinta“. AnalogiÅ¡ka informacija apie įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir Lizingo sutartį Nr. LT054550 įvykdymÄ fiksuojama ir aktualiame 2016-07-14 PRDB iÅ¡raÅ¡e. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-24 sprendimu ieškinį tenkino: nusprendė priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo ūkininko D. Š. 2 354,69 EUR nesumokėtų mokėjimų, 1 239,04 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 593,73 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad šalys sudarė dvi Lizingo sutartis – Nr. LT039053 ir Nr. LT054550.

IeÅ¡kovas 2012-02-08 raÅ¡tu suinteresuotiems asmenims nurodė, jog pagal Lizingo Sutartį LT039053 per visÄ sutarties laikotarpį sumokėjo 116 850,48 LTL arba 33 842,24 EUR (iÅ¡ jų 27 948,36 EUR turto iÅ¡pirkimo; 167,69 EUR – sutarties mokesčio; 2 994,34 EUR palÅ«kanų; 972,25 EUR kitų mokėjimų ir 1759,60 EUR delspinigių). IeÅ¡kovo teigimu pagal 2012 m. vasario 08 d. duomenis neiÅ¡pirkto turto vertė buvo lygi 0,00 EUR. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 per visÄ sutarties laikotarpį buvo sumokėta 98 091,11 LTL arba 28 409,15 EUR (iÅ¡ jų 23 386,82 EUR – turto iÅ¡pirkimo; 115,85 EUR sutarties mokesčio; 3 292,30 EUR palÅ«kanų; 434,43 EUR kitų mokėjimų ir 1 179,76 EUR delspinigių). 2012-02-08 duomenimis neiÅ¡pirkto turto vertė buvo 4 127,12 EUR.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-08-31 sprendimu byloje Nr. 2-1133-592/2012 nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo buvo reikalauta įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti prievolę per 10 dienų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui daiktÄ gautÄ pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550, atmesti.

Reikalavimo dėl daikto iÅ¡reikalavimo pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ieÅ¡kovas atsisakė, nes atsakovas sumokėjo neiÅ¡pirktÄ vertę. Teismas patenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nusprendė pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki sutarčių nutraukimo dienos 2011-09-21 ieÅ¡kovas nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo atsakovui delspinigius. Teismas taip pat pripažino, jog ieÅ¡kovas 2011-09-21 nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė abi Lizingo sutartis.Vilniaus apygardos teismas 2013-06-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013, pakeitė minėtÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012.

Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria teismas buvo nusprendęs pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki sutarčių nutraukimo dienos 2011-09-21 ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo atsakovui delspinigius. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimui byloje Nr. 2-1133-592/2012, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2011-09-21 Lizingo sutarčių nutraukimas, šis nutraukimas neteko galios ir šalys atsidūrė situacijoje, buvusioje iki Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y.

Lizingo sutartys tapo galiojančiomis ir jokių papildomų veiksmų ar susitarimų, kuriais būtų pripažintas Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimas, šalims nebuvo reikalingas. Ta aplinkybė, jog anksčiau šalys, nutraukus sutartis pasirašydavo jų atnaujinimo dokumentus, neturi reikšmės šiai aplinkybei, nes, šiuo atveju, sutarčių atnaujinimas buvo atliktas teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai atsakovo teiginiai, jog Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimui buvo reikalinga pasirašyti jų atnaujinimo dokumentus, teismo atmesti, kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiais, kad Lizingo sutartys pasibaigė, nes baigėsi jų vykdymo terminai nurodyti grafike. Teismas nurodė, kad 2013-10-03 ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ atsakovui iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovo duomenimis atsakovo skola - 2 756,29 EUR. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1197-553/2015, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo ieÅ¡kinį, kuriuo atsakovas reikalavo įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti jam daiktÄ , gautÄ pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 ir visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisėms įregistruoti, atmesti. 2015-08-12 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl įsiskolinimo, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovo skola ieÅ¡kovo duomenimis 5 819,01 EUR.

Å iuo raÅ¡tu ieÅ¡kovas informavo, jog nuo 2015-08-28 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Lizingo sutartis. Taigi Lizingo sutartys nutrauktos nuo 2015-08-12.2016-01-15 ieÅ¡kovo Reikalavime atsakovui nurodyta, jog atsakovo pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 neiÅ¡pirkto turto vertė buvo 4 165,95 EUR, delspinigiai 1 261,71 EUR, pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 delspinigiai 391,35 EUR, iÅ¡ viso 5 819,01 EUR. 2016-05-09 ieÅ¡kovo Pažymoje apie įsiskolinimÄ nurodyta, jog atsakovas skolingas 2 354,69 EUR skolos pagal einamojo mokėjimo sÄ skaitas ir 391,35 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 2 746,04 EUR. 2016-05-09 Delspinigių paskaičiavimo detalizacijoje matyti, jog delspinigių suma pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 yra 847,69 EUR.

IÅ¡ Lietuvos banko 2016-07-14 PRDB duomenų matyti, jog pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 sutarties suma buvo 23 756,09 EUR ir paskola visa yra grÄ Å¾inta ir buvo vėlavimas vykdyti įsipareigojimus. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 paskolos suma 24 762,50 EUR yra visa grÄ Å¾inta, bet buvo vėlavimai vykdant atsakovui savo įsipareigojimus. Nors atsakovas atsikirtinėja, jog PRDB duomenų bazėje yra nurodyta, jog paskolos yra visos grÄ Å¾intos, todėl ieÅ¡kovas nebegali reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo, tačiau Å¡ie teiginiai teismo pripažinti nepagrįstais.

Pagal PRDB tvarkymo taisyklių 9 punktÄ , keliami duomenys apie suteiktas paskolas, tačiau nekeliami duomenys apie palÅ«kanas, delspinigius, netesybas, todėl pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 PRDB yra teisingai nurodyta, jog paskola yra grÄ Å¾inta, nes paskola yra grÄ Å¾inta, o delspinigiai nėra nurodomi. Pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 visa paskola nėra grÄ Å¾inta ir ieÅ¡kovo PRDB pateikti duomenys nėra teisingi, tačiau tai neįrodo paskolos grÄ Å¾inimo fakto. Duomenis PRBD teikia ieÅ¡kovas, kuris byloje nurodė, jog duomenys yra klaidingi, todėl negalima remtis PRBD duomenimis, siekiant pagrįsti prievolės įvykdymÄ .

Šioje byloje atsakovas turėjo prievolę sumokėti pinigus pagal Lizingo sutartis, todėl jis privalėjo įrodyti, jog pinigus sumokėjo laiku ir sumokėjo tiek, kiek privalėjo sumokėti pagal Lizingo sutartis. Taigi teiginiai, jog prievolė yra pasibaigusi, nes taip nurodyta PRBD bazėje, yra atmesti. Atmesti ir atsakovo teiginiai, jog po Vilniaus apygardos teismo 2013-06-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013, suėjus įmokų mokėjimo grafike nurodytiems terminams ir atsakovui sumokėjus visas įmokas, Lizingo sutartys buvo pasibaigusios, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti delspinigius.

Minėtame sprendime buvo nustatyta, kad po teismų sprendimų Lizingo sutarčių galiojimas buvo atnaujintas ir Lizingo sutartys tapo galiojančiomis. Pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 2.1. punktÄ Lizingo sutartys galiojo iki jose nustatytų sÄ lygų pilno įvykdymo arba nutraukimo Lizingo sutartyse nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nebuvo įvykdęs Lizingo sutarčių tinkamai, todėl jos nesibaigė tinkamu įvykdymu ir galiojo iki ieÅ¡kovo vienaÅ¡alio jų nutraukimo 2015-08-12 praneÅ¡imu Nr. 01-30-6907.

Taigi byloje nesant duomenų, jog atsakovas buvo tinkamai laiku vykdęs savo prievoles, todėl ir Lizingo sutartys nebuvo pasibaigę tinkamu įvykdymu, o pasibaigė ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus jas.Pagal Lizingo sutarčių bendrųjų dalių 2.9., 2.10., 2.14., 2.15. punktus ieÅ¡kovas turėjo teisę dengti atsakovo įsipareigojimus pagal bet kuriÄ iÅ¡ Lizingo sutarčių, nepriklausomai kÄ pavedime buvo nurodęs atsakovas, pirmiausia dengiant netesybas ir vėliau kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko įskaitymus iÅ¡ atsakovo sumokėtų sumų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kad, neva ieÅ¡kovas padengdavo skolas, kurių terminas dar nebÅ«davo pasibaigęs ir priskaičiuodavo delspinigius už skolas, kurių mokėjimo terminas jau bÅ«davo pasibaigęs, ir taip nepagrįstai buvo padidinta atsakovo skola ieÅ¡kovui. Teismas siÅ«lė atsakovui spręsti klausimÄ dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus (nurodytus neatitikimus), pateikimo (CPK 179 str. 1 d.), tačiau atsakovas jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius nepateikė.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas buvo aktyvus ir pateikė detalesnius savo ankstesnių pažymų duomenis ir paaiÅ¡kinimus, kurie yra nuoseklÅ«s ir atitinkantys ankstesnius ieÅ¡kovo teiginius.Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių konkrečių sÄ skaitų, kurios bÅ«tų paskaičiuotos neteisingai, nenurodė ir neįrodinėjo, jog delspinigiai paskaičiuoti neteisingai. Taigi, byloje esant ieÅ¡kovo įrodymams, patvirtinantiems delspinigių paskaičiavimÄ ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų, jog paskaičiavimai neteisingi, atsakovo abstraktÅ«s atsikirtimai, jog ieÅ¡kovas netinkamai paskaičiavo delspinigius atmesti, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese; neanaalizavo, nevertino (ignoravo) atsakovo tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir pateiktus paaiÅ¡kinimus, į juos neatsižvelgė priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip neabejotinais ir objektyviai teisingais, neatsižvelgdamas ne tik į atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, bet ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ .Teismas ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes, kad paskutinė įmoka pagal Lizingo sutarties Nr. LT039053 įmokų grafikÄ buvo 2011-05-30, o paskutinė įmoka pagal Lizingo sutarties Nr. LT054550 įmokų grafikÄ buvo 2012-06-30.Po 2012-08-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1133­592/2012 sprendimo įsiteisėjimo (2013-06-04), nei Sutartis 1, nei Sutartis 2 iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo atnaujintos, o suėjus įmokų mokėjimo grafikuose nurodytiems terminams (2011-05-30 ir 2012-06-30), atitinkamai atsakovui D.

Å . dar iki ieÅ¡kovo kreipimosi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo visiÅ¡kai įvykdžius įsipareigojimus pagal abi Lizingo sutartis, laikytina, kad abi Lizingo sutartys yra pasibaigusios. Nėra galima teismo iÅ¡vada, kad po 2013-06-04 Å¡alys atsidÅ«rė situacijoje, buvusioje iki Lizingo sutarčių nutraukimo, kadangi pagal įmokų mokėjimo grafikus ir terminus (jeigu atsakovas neva dar turėjo įsipareigojimų), pastariesiems seniai praėjus, Å¡alys situacijoje, buvusioje iki Lizingo sutarčių nutraukimo, objektyviai negalėjo atsidurti.Nors į PRDB ir nekeliami duomenys apie nesumokėtas palÅ«kanas ar netesybas, tačiau nepadengus Å¡ių įsipareigojimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo PRDB fiksuoti, kad įsipareigojimai pagal konkrečiÄ sutartį yra įvykdyti.Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nurodė teismui, jog duomenys PRDB yra klaidingi, todėl negalima remtis PRBD duomenimis, siekiant pagrįsti prievolės įvykdymÄ , nesudaro pagrindo tikėti tokiais ieÅ¡kovo, kaip subjektyviai suinteresuoto atitinkama turtine nauda asmens, kuris, be kita ko, yra finansinė įstaiga ir atsako už teisingų duomenų kontroliuojančiais institucijai pateikimÄ , teiginiais.Teismas ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 391,35 EUR delspinigius pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 yra nepagrįstas ir neteisėtas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia teisiÅ¡kai motyvuotų argumentų, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012 neturėtų bÅ«ti laikomas sprendimu dėl pripažinimo, t. y. savaime sukeliančiu teisinį efektÄ ir nereikalaujančiu priverstinio ar savanoriÅ¡ko vykdymo veiksmų, todėl prieÅ¡ingi apelianto teiginiai yra vertintini kaip nepagrįsti.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė savo reikalavimų pagrįstumÄ .

Byloje buvo patiekti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys kiek įmokų pagal Lizingo sutartis apeliantas privalėjo sumokėti, bei įrodymai kiek įmokų buvo faktiÅ¡kai sumokėta.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jis nėra tinkamai įvykdęs visų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Nr. LT039053 ir pagal Å¡iÄ sutartį apelianto valdyto ir naudoto turto nuosavybės teisė jam neturi bÅ«ti perleista. Å ios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Apeliantas niekuomet nereiÅ¡kė reikalavimo perskaičiuoti delspinigius ir neiÅ¡dėstė savo nuomonės kokiu bÅ«du delspinigiai turėtų bÅ«ti perskaičiuoti.

Ir apeliaciniame skunde yra dėstomi tik deklaratyvÅ«s teiginiai apie bÅ«tinybę delspinigius skaičiuoti kitokia tvarka, tačiau nėra pateikiami konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s skaičiavimai kaip delspinigių dydis turėtų bÅ«ti pakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto                    2 apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2011-09-21 Lizingo sutarčių nutraukimas, šis nutraukimas neteko galios ir šalys atsidūrė situacijoje, buvusioje iki Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y.

Lizingo sutartys tapo galiojančiomis ir jokių papildomų veiksmų ar susitarimų, kuriais bÅ«tų pripažintas Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimas, Å¡alims nebuvo reikalingas. Savo nesutikimÄ apeliantas iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kuriuos iÅ¡sakė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t.y. teigia, kad abi Lizingo sutartys buvo pasibaigusios dar iki ieÅ¡kovo kreipimosi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (tiek dėl įsipareigojimų įvykdymo, tiek dėl sutarčių terminų pabaigos, atitinkamai ir dėl jų „neatnaujinimo“).

Dėl to, apelianto nuomone, ieškovas neturėjo pagrindo:

1) iÅ¡raÅ¡yti atsakovui pažymoje apie įsiskolinimÄ nurodytas Einamojo mokėjimo sÄ skaitas, kurių apmokėjimo terminas neva buvo 2013-08-30;                               2) priskaičiuoti delspinigius už neva neapmokėtas Einamojo mokėjimo sÄ skaitas, kurių atsakovas nėra gavęs; 3) 2015-08-12 praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2015-08-28 nutraukti Lizingo sutartį             Nr. LT039053 ir Lizingo sutartį Nr. LT054550.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012, kuriuo 2011-09-21 įvykęs Lizingo sutarčių vienaÅ¡alis nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, buvo atkurti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę lizingo teisiniai santykiai ir sutartys vėl tapo galiojančiomis. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (ab initio) yra taikoma restitucija – sandorio Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo.

Tai, kad visų pagal Lizingo sutartis mokėtinų įmokų mokėjimo terminai suėjo iki minimo Vilniaus miesto apylinkės teismo                    2012-08-31 sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės už sutarties pažeidimÄ . Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012 buvo reikÅ¡tas (ir patenkintas) tik reikalavimas pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Lizingo sutarčių nutraukimÄ neteisėtu, o reikalavimas pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygų (taip pat ir dėl konkrečių įmokų mokėjimo terminų pakeitimo) nebuvo pareikÅ¡tas.

Atitinkamai visų mokėtinų įmokų mokėjimo terminai atnaujinus sutartis liko tie patys. Lizingo sutarčių sÄ lygose nebuvo nurodyta, jog lizingo sutartys pasibaigia suėjus mokėtinų sumų mokėjimo terminams.Teismo sprendimai sukelia teisines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliantas, teigdamas, kad teismo sprendimu, kuriuo atsakovo reikalavimu sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, sutartys nebuvo atnaujintos, nenurodė kokias kitas teisines pasekmes tokiu atveju sukėlė jam Å¡is teismo sprendimas.

Kita vertus, jei, kaip teigė apeliantas, Lizingo sutartys buvo pasibaigusios iki ieÅ¡kovo kreipimosi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, nėra aiÅ¡ku kokias savo teises atsakovas siekė apginti ginčydamas sutarties nutraukimo teisėtumÄ .   Be to, Å¡ioje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu buvo reikalaujama vykdyti prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, todėl sutarties atnaujinimo aplinkybė nėra esminė sprendžiant dėl atsakovo prievolės įvykdyti sutartinus įsipareigojimus, jei sutartys ir bÅ«tų pasibaigusios jų nutraukimu.

   Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės (toliau taip pat vadinama PRDB) duomenimis apie atsakovo grÄ Å¾intas skolas. Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertino raÅ¡ytinius įrodymus ir konstatavo, jog dėl techninės klaidos ieÅ¡kovas į PRDB pateikė neteisingÄ informacijÄ apie atsakovo skolas. Å ie duomenys vertinami kaip iÅ¡vestinė paties ieÅ¡kovo parengta informacija vadovaujantis pirminiais finansiniais dokumentais apie pagal sutartį įvykdytus atsiskaitymus.

Tai, kad PRDB buvo pateikta klaidinga informacija įrodo ir tai, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ketino savo klaidÄ iÅ¡taisyti (atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog tÄ ir padarė). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo pareiga, jog prievolė yra įvykdyta tinkamai, tenka atsakovui (CPK 178 str.), tuo tarpu atsakovas įrodymų apie tai, jog sumokėjo atsakovui jo nurodytÄ skolÄ , nepateikė. Tuo tarpu ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie atsakovui priskaičiuotas ir nesumokėtas sumas.

PRDB pateiktos informacijos neatitikimas faktinei situacijai gali reikÅ¡ti tik tai, kad turėtų bÅ«ti pataisomi PRDB pateikti duomenys, o ne tai, kad atsakovas dėl minėtos klaidos turi bÅ«ti atleistas nuo prievolės įvykdymo. Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo atliktu 4 500 Lt (1 303,29 Eur) iÅ¡laidų paskirstymu. Å iuo klausimu ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡samius motyvuotus paaiÅ¡kinimus ir duomenis apie įsiskonimo susidarymÄ per visÄ sutarčių galiojimo laikotarpį. Apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų dėl Å¡ių įrodymų vertinimo, vadovaujasi epizodiniais skolos fiksavimo duomenimis.

Apeliantas nepagrindė, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad apeliantas turėjo galimybę netrukdomai susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytomis delspinigių sÄ skaitomis bei kitais pirminiais finansiniais dokumentais, aiÅ¡kintis, kokiu pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytos naujos sÄ skaitos, kurių dengimui vėliau buvo perskirtos apelianto sumokėtos įmokos, bei, siekiant paneigti ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes bei jo pateiktų dokumentų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teikti lygiaverčius raÅ¡ytinius įrodymus, konkrečius paskaičiavimus, atsižvelgus į sutarčių vykdymÄ visu sutarčių galiojimo laikotarpiu.Nepagrįstu laikytini ir apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas neteisėtai priskaičiavo 391,35 Eur delspinigius pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053, bei pilnai nepadengdamas sÄ skaitų, kurių apmokėjimo terminas suėjęs, tačiau iÅ¡ dalies dengdamas sÄ skaitas, kurių apmokėjimo terminas dar nesuėjęs,per laikotarpį nuo 2010-02-­22 iki 2011-09-28 ieÅ¡kovas nepagrįstai priskaičiavo                 5 019,10 Lt dydžio delspinigių.

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes dėl susidariusių įsiskolinimų. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2013-09-13 delspinigių sÄ skaitos Nr. 8214246212 kopija. Å ioje sÄ skaitoje nurodyta, kad 391,35 EUR dydžio delspinigiai apeliantui buvo priskaičiuoti dėl to, kad sÄ skaitÄ , kurios suma buvo 6.894,17 LTL, apeliantas apmokėjo tik 2011-12-08, nors Å¡i sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta 2011-05-30. Dėl to, delspinigiai paskaičiuoti už 98 pradelstas dienas, taikant 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos. Apeliantas nepagrindė, kad aptariamos sÄ skaitos suma ar mokėjimo terminas nurodyti neteisingai, taip pat neginčijo fakto, kad Å¡i sÄ skaita buvo apmokėta pradelsus 98 dienas.Skundžiamame sprendime nurodoma, kad teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nurodė, jog byloje yra ieÅ¡kovo teiginius pagrindžiantys įrodymai ir nėra atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų bei pasiÅ«lė atsakovui spręsti klausimÄ dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus (nurodytus neatitikimus), pateikimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas taip pat turi pagrįsti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, tačiau teismo siÅ«lymu nepasinaudojo, papildomų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių įrodomosios vertės atsakovas nepaneigė. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe pažymas už Å¡alių atsiskaitymÄ per visÄ sutarčių galiojimo laikotarpį.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas taip pat iÅ¡samiai nurodė aplinkybes apie įsiskolinimo susidarymÄ , nurodė detalius skolos paskaičiavimus bei motyvuotus atsikirtimus į apelianto nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, įvertindama Å¡iuos įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nepateikė konkrečių paskaičiavimų, paneigiančių skolos ieÅ¡kovui buvimo fakto, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinant ieÅ¡kinį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas                                                                  Jelena Å iÅ¡kina RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė