Legislator Case Law & Legislation
df8caaaf-b758-40a2-889c-3afcb096691a AI generated

df8caaaf-b758-40a2-889c-3afcb096691a · Panevėžio apygardos teismas

Case Number df8caaaf-b758-40a2-889c-3afcb096691a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas), Zinos MickevičiÅ«tės, Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-266/2012 pagal ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieÅ¡kių V. K. ir V.

Legislator headnote

AI generated

df8caaaf-b758-40a2-889c-3afcb096691a · Panevėžio apygardos teismas: O bÅ«tent: mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus, kurie yra veiksnÅ«s, jiems neapribota tėvų valdžia, tačiau jie nesikreipė į prokurorÄ su praÅ¡ymu apginti jų vaikų interesus, nors įstatymas jiems patiems suteikia visas teises, jei jie mano, jog jų vaikų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiųjų mažamečių vaikų tėvai į teismo posėdį neatvyko, teismui atsiuntė pareiÅ¡kimÄ , jog visiÅ¡kai nepalaiko prokuroro ieÅ¡kinio ir kategoriÅ¡kai atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja                       Civilinė byla Nr. 2A - 433 - 252 - 2012Zita Gavėnienė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00895-2011-6                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:                                               (S)                                                                     44.8; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas), Zinos MickevičiÅ«tės, Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-266/2012 pagal ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieÅ¡kių V. K. ir V.

K. ieÅ¡kinį atsakovams L. L., A. L., R. K. ir S. K., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti N. K. ir S. K. iÅ¡ atsakovų L. L., A. L., R. K. ir S. K. solidariai po 15 000 Lt (viso 30 000 Lt) V. K. ir J.

L. veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog 2011-07-12 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas bendraieÅ¡kės V. K. pareiÅ¡kimas apie tai, kad jos mažamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkino atsakovų R. K., S. K. sÅ«nus V. K. ir L. L. ir A. L. sÅ«nus J. L.. Surinkus medžiagÄ buvo konstatuota, jog V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 150/1 straipsnio 1 dalies, t. y. lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ , sudėtis. 2011-07-15 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes V.

K. ir J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie galėtų atsakyti baudžiamÄ ja tvarka. Prokuroras nurodė, jog dėl V. K. ir J. L. nusikalstamų veiksmų N. K. ir S. K. yra padaryta neturtinė žala, todėl prokuroras, konstatuodamas, jog mažamečių vaikų tėvai nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, ir taip liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas, vadovaudamasis CPK 49 str. nuostatomis, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ vieÅ¡ajam interesui apginti.

Nurodė, jog bendraieÅ¡kiai ir atsakovai yra giminės, todėl dėl interesų konflikto negali tinkamai apginti savo vaikų teisėtų interesų.Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad 2011-07-12 policijos komisariate buvo gautas bendraieÅ¡kės V. K. pareiÅ¡kimas, jog jos mažamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkino R. K. ir S. K. sÅ«nus V. K. ir L. L. ir A. L. sÅ«nus J. L.. Surinkus medžiagÄ dėl Å¡io pareiÅ¡kimo, 2011-07-15 policijos pareigÅ«nė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nutarime konstatavo, jog V. K. ir J. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 151/1 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai, tačiau Å¡ie vaikai V. K. ir J. L. neturėjo tokio amžiaus, kuriam esant gali atsakyti baudžiamÄ ja tvarka. Å ios medžiagos pagrindu Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis LR ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., CPK 49 str. 1 d., gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ .IÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , iÅ¡klausęs ieÅ¡kovÄ , atsakovus, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovÄ , teismas nenustatė vieÅ¡ojo intereso buvimÄ .

O bÅ«tent: mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus, kurie yra veiksnÅ«s, jiems neapribota tėvų valdžia, tačiau jie nesikreipė į prokurorÄ su praÅ¡ymu apginti jų vaikų interesus, nors įstatymas jiems patiems suteikia visas teises, jei jie mano, jog jų vaikų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiųjų mažamečių vaikų tėvai į teismo posėdį neatvyko, teismui atsiuntė pareiÅ¡kimÄ , jog visiÅ¡kai nepalaiko prokuroro ieÅ¡kinio ir kategoriÅ¡kai atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog prokurorui nebuvo jokio pagrindo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Teismas pažymėjo, jog 2011-07-11 įvykio metu visi vaikai buvo mažamečiai, todėl konstatuoti, jog V. K. ir J. L. veiksmai buvo jų lytinės aistros tenkinimas, nėra jokio pagrindo, t. y. negalima kategoriÅ¡kai teigti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 151/1 str. 1 d., padarymÄ . Be to, bendraieÅ¡kiai V. K. ir V. K. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų pasekmių.

Jie labiau iÅ¡gyveno dėl to, jog Å¡is faktas iÅ¡aiÅ¡kėjo. Liekamieji reiÅ¡kiniai iÅ¡nyko, kÄ konstatavo psichologė. Teismas taip pat nenustatė ir kitų sÄ lygų, bÅ«tinų neturtinei žalai priteisti. Tokiu bÅ«du, teismas prokuroro reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , padarytÄ nusikaltimu, laikė nepagrįstu.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, prokuroras galėjo savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ , net ir nesant bendraieÅ¡kių praÅ¡ymo. Sutikus su Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo argumentacija, kad vieÅ¡ojo intereso pažeidimo byloje nėra, reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, nepaisant faktinių aplinkybių. Byloje surinkti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad bendraatsakovių vaikų – V. K. ir J.

L. veiksmai mažamečių N. K. ir S. K. atžvilgiu juos sukrėtė, jiems buvo teikiama psichologo pagalba, t. y. jų atžvilgiu buvo taikoma prievarta ir padaryta žala. Nukentėjusiųjų mažamečių tėvams nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės ir negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas. Todėl tai, kad jų tėvai nesikreipė į prokurorÄ , praÅ¡ydami apginti vaikų interesus, nėra pagrindo laikyti, kad prokuroras be jokio pagrindo reiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nenustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str.Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno iÅ¡ pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į gynybÄ , teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2007).

VieÅ¡ojo intereso gynimÄ civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iÅ¡ jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės poÅ¡akių ir institutų, kurių visuomeninis reikÅ¡mingumas yra didesnis negu kitų. VieÅ¡asis ir privatus interesai koegzistuoja ir iÅ¡ dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas. Pažymėtina, kad ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas – negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos.

BÅ«tina užtikrinti teisingÄ jų pusiausvyrÄ . Å ių esminių nuostatų laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisės doktrinoje nėra suformuluotos vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pasisakė dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad prokurorui nebuvo jokio pagrindo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. O bÅ«tent – nukentėjusieji mažamečiai vaikai N. K. ir S. K. turi tėvus V. K. ir V. K., tėvai yra veiksnÅ«s, jiems neapribota tėvų valdžia. Taigi, Å¡iuo atveju mažamečių vaikų tėvai, manydami, jog jiems padaryta žala ( tiek turtinė tiek neturtinė ), turi teisę patys ginti jų interesus. Tačiau prieÅ¡ingai, jie nesikreipė į prokurorÄ su praÅ¡ymu apginti jų vaikų interesus, teismo prašė netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos pritesimo.

Teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tokia jo teisė nustatyta CPK 49 str. 1 d., ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d. 7 p. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ , ar ne.

Tačiau bÅ«tent galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog buvo pažeistos mažamečių vaikų N. K. ir S. K. teisės ir teisėti interesai dėl 2011-07-11 įvykio, savaime nereiÅ¡kia, kad egzistuoja vieÅ¡asis interesas, sudarantis pagrindÄ prokurorui reikalauti priteisti neturtinę žalÄ .             Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina skundo argumentus, jog liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui dėl mažametystės negalinčiam ginti savo teisėtų interesų, atlyginimas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Å iuo atveju byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad vaikai bÅ«tų patyrę baimę, fizinį skausmÄ , nepatogumus. Tiek iÅ¡ nukentėjusiųjų vaikų N. K. ir S. K., tiek iÅ¡ V. K. ir J. L. paaiÅ¡kinimų galima spręsti, jog viskas vyko žaidimo forma.

Kaip matyti, vaikai labiau išgyveno dėl to, jog šis faktas apskritai išaiškėjo. Byloje esanti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad psichologo konsultacijos N. K. ir S. K. buvo nutrauktos, kai psichologė konstatavo, kad išliekamieji reiškiniai išnyko. Konstatuotas tik tikėtinumo faktas, kad nepilnamečiai V. K. ir J. L. savo veiksmais padarė žalos nepilnamečių N. K. ir S. K. psichologinei sveikatai (b. l. 65-66).

BendraieÅ¡kiai V. K. ir V. K. taip pat nenurodė jokių dėl to įvykio vaikams likusių neigiamų pasekmių.             IÅ¡ to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados priimant skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus reikÅ¡mingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumÄ teisiÅ¡kai įvertino.

Todėl teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Zina MickevičiÅ«tė                                                                               Laimantas MisiÅ«nas                                                                                Nijolė Danguolė Smetonienė