df8b4b61-5e73-4290-8d3a-a8b302c8aae2 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. e2S-1525-345/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44615-2017-9                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        3.1.18.1; 3.3.2.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2427-391/2018 pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos byloje pagrįstumas.2018 m. vasario 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovo R. M. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto ir turtinių prievolių tarp sutuoktinių padalijimo; valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

IeÅ¡kovo teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl nesutaikomų tarpsuavio prieÅ¡taravimų Å¡eimyniniame gyvenime, atsakovės Å¡meižto, kaltinimų bei tarpusavio konfliktų. Kartu su atsakove gyveno iki 2017 m. spalio mėnesio pabaigos. IeÅ¡kovo manymu, abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas, dėl to bendras gyvenimas nebegalimas. Kadangi atsakovė savo veiksmais ieÅ¡kovui nepagrįstai sudaro kliÅ«tis bendrauti su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi N. M., jį lankyti ir su juo bendrauti, prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.   Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo R.

M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi laikinÄ bendravimo tvarkÄ iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nutartį nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus Å¡iuo metu gyvena su atsakove. IeÅ¡kovo praÅ¡yme nurodyti argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp Å¡alių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikia pagrindÄ laikyti pagrįstu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikyti jo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nes vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , savo iniciatyva jÄ koreguodamas, kad nebÅ«tų pažeisti nepilnamečio vaiko bei jo tėvų teisėti interesai, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiÅ¡kus vaiko ir abiejų tėvų tarpusavio ryÅ¡ys ir tikrosios priežastys, lėmusios Å¡alių geranoriÅ¡ko bendravimo su vaiku pažeidimus. Nustatydamas laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku, gyvenančiu su motina, tvarkÄ , teismas įvertino aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo žalingÄ ar kitokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė J. M. (apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡alims nepavyksta susitarti dėl ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi, kad dėl bendravimo yra kilęs ginčas, kyla grėsmė vaiko interesams, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad realiai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali nukentėti vaiko teisės, kad atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , nes atsakovė jų bendravimui niekada neprieÅ¡taravo, atsakovė ir vaikas nereikÅ¡davo ieÅ¡kovui jokių pretenzijų, nes manė, kad bendravimas turi bÅ«ti ne priverstinis. Pats ieÅ¡kovas nustojo rÅ«pintis vaiku, teikti iÅ¡laikymÄ , sveikinti su Å¡ventėmis, domėtis jo sveikata bei mokslais, savo ruožtu atsakovė pati organizuodavo vaiko ir ieÅ¡kovo susitikimus, tarp jų nėra emocinio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovas bet kada susitaręs gali atvykti ir bendrauti su sÅ«numi – durų spyna nepakeista. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai, pateiktas ieÅ¡kovui siekiant iÅ¡reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ dėl atsakovės atsisakymo sumažinti teiktino iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo žalingÄ ar kitokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui: ieÅ¡kovas vaikui neteikia iÅ¡laikymo, vietoj laiko, kurį galėtų skirti darbo paieÅ¡koms, važiuoja į jo mokyklÄ .

Negana to, vaiko mokyklos draugai dėl to iÅ¡ jo juokiasi ir jam tai sukelia emocinę įtampÄ . Å iuo metu taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo smurto atsakovės atžvilgiu; be to ieÅ¡kovas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sÅ«naus akivaizdoje, nederamai elgėsi jo vyriausio brolio merginos atžvilgiu, tai nėra laikoma tinkamu pavyzdžiu nepilnamečiui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tik nuo 2018 m. sausio mėnesio pradėjo intensyviai domėtis vaiko mokslais (2017 metais tėvų susirinkimuose jis nedalyvavo), tai nepilnametį gÄ sdina.

Kiti mokiniai klausinėja Å¡alių sÅ«naus apie kasdienius ieÅ¡kovo vizitus mokykloje, vaikas dėl to labai iÅ¡gyvena. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas vaiko laikinosios gyvenamosios vietos adresas, ieÅ¡kovas nenurodė, kokiu pagrindu jis dabar gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kokių lėšų apmoka pragyvenimÄ , kokios sÄ lygos minėtame bute gyventi Å¡alių sÅ«nui. Teismas priėmė nutartį be iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus akto apie apsilankymÄ minėtame bute.

Nurodė, kad griežtai be pagrindo reglamentuoti pasimatymai su ieÅ¡kovu, vaikui pradėjo kelti jo pyktį ir nepasitenkinimÄ , teismo nustatyta bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja vaiko norui. Prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas vaiko psichologinei bÅ«senai, o ne ieÅ¡kovo besÄ lyginiam norui bendrauti su sÅ«numi priverstine tvarka. Vaiko sprendimui dėl minimalaus jo bendravimo su ieÅ¡kovu įtakÄ daro tėvo menkos pastangos siekiant bendrauti su sÅ«numi, vengimas jį iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovas R. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas pažymėjo, kad jis niekada nenutraukė bendravimo su vaiku, prieÅ¡ingai, jo visada siekė. Atsakovė Å¡alių nepilnametį vaikÄ nuteikinėja prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir sudaro kliÅ«tis jiems matytis, dėl to ieÅ¡kovas priverstas vaikÄ lankyti mokykloje. Atsakovė į vaiko buvimo vietÄ ieÅ¡kovo taip pat neįleidžia, motyvuodama dažnu Å¡alių vaiko sirgimu. IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nei psichologinė, nei fizinė prievarta vaiko atžvilgiu naudojama niekada nebuvo, byloje duomenų apie tokį poveikį Å¡alių sÅ«nui nėra.

IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikė laikinai, nuo išėjimo iÅ¡ Å¡eimos namų (2017 m. lapkričio 21 d.) iki 2018 m. vasario mėnesio, vaiko iÅ¡laikymui teismo nustatytÄ laikinÄ iÅ¡laikymo sumÄ - 150 Eur/ mėn. jis pervedė. Iki 2017 m. lapkričio 21 d. Å¡alys abi kartu iÅ¡laikė sÅ«nų. IeÅ¡kovas lankosi Å¡alių sÅ«naus mokykloje, kadangi tai jam yra vienintelė galimybė pamatyti vaikÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ji pati niekada nelanko tėvų susirinkimų ir nesidomi vaiko mokymosi rezultatais.

IeÅ¡kovui jokie įtarimai dėl jo netinkamo elgesio prieÅ¡ atsakovės nurodytus trečiuosius asmenis nėra pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas gyvena nuomojame bute, kuriame yra visos sÄ lygos sÅ«naus buvimui. Teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta laikinoji jo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, jos apimtis bei sÄ lygos, atitinka nepilnamečio vaiko, ieÅ¡kovo ir atsakovės interesus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo (ieÅ¡kovo) bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi tvarka.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡eimos bylose, yra vertinamas ne tik ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galimai palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo iÅ¡laikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės, pirmiausia, vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų, interesai ar iÅ¡kils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais.

Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimÄ su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo argumentus dėl kylančių nesutarimų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dalyvaujant vaiko auklėjime, tai, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiÅ¡kus vaiko ir Å¡alių tarpusavio ryÅ¡ys bei priežastys, lėmusios geranoriÅ¡ko bendravimo su vaiku pažeidimus, taip pat aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo žalingÄ ar kitokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, nustatė ieÅ¡kovo laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ . Apeliantė su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka ir nurodo, kad ji ieÅ¡kovo ir jų nepilnamečio sÅ«naus bendravimui niekada neprieÅ¡taravo, pats ieÅ¡kovas liovėsi rÅ«pintis vaiku, tarp jų nėra tarpusavio emocinio ryÅ¡io, o vaiko sprendimui dėl minimalaus jo bendravimo su ieÅ¡kovu įtakÄ daro menkos tėvo pastangos siekiant su juo bendrauti ir vengimas jį iÅ¡laikyti.

Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡iuo atveju, tarp tėvo ir sÅ«naus nesant artimų santykių, yra bÅ«tina užtikrinti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , kad jų emocinis ryÅ¡ys taptų glaudesnis, kad tarp jų atsirastų stipresni bendravimo įgÅ«džiai. Atsakovės teiginys, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas jam siekiant iÅ¡reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ dėl atsakovės atsisakymo sumažinti iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydį, yra nepagrįstas.

Be to, Å¡is atsakovės argumentas, net jei ir bÅ«tų teisingas, nesudarytų pagrindo riboti ieÅ¡kovo siekį palaikyti ryšį su sÅ«numi. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, kÄ akcentuoja ir apeliacinės instancijos teismas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su juo ir dalyvauti jo auklėjime, t. y. jų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra vienodos, o laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas, atsižvelgiant į Å¡alių vaiko interesus, - yra užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku iki bus priimtas sprendimas byloje.

Atėmus ieÅ¡kovui galimybę bendrauti su vaiku ir jį auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaiko interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ . Apeliantė atskirÄ jį skundÄ grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo žalingÄ ar kitokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, kadangi ieÅ¡kovas vaikui neteikia iÅ¡laikymo, vietoj darbo paieÅ¡kos važiuoja į jo mokyklÄ , dėl ko vaiko mokyklos draugai iÅ¡ jo juokiasi.

Be to, Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ atsakovę ir ieÅ¡kovo nederamo elgesio trečiųjų asmenų atžvilgiu. Teismas sutinka su atsakove, kad iÅ¡laikymo vaikui neteikimas nėra pateisinamas, tačiau Å¡iuo atveju, nagrinėjant ieÅ¡kovo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkos klausimÄ , teisė ieÅ¡kovui matytis su vaiku negali bÅ«ti nuneigta, siekiant aukščiau įvardytų tikslų tvirtinti jų tarpusavio ryšį. Be to, laikino iÅ¡laikymo vaikui teikimo klausimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje yra iÅ¡spręstas 2018 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Dėl atsakovės teiginių apie ieÅ¡kovo elgesį jos ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, jie nėra pagrįsti bylos duomenimis (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina apeliantės argumentus, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytas vaiko laikino buvimo pas ieÅ¡kovÄ gyvenamosios vietos adresas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareigos nutartyje nurodyti tikslų ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresÄ neturi. Teismas, prieÅ¡ingai atsakovės teiginiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo specifikos (trumpi klausimų sprendimo terminai, nepilnamečio interesai ir t. t.), turi teisę priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos byloje be iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos akto apie apsilankymÄ Å¡alies, kurioje laikinai bus vaikas, bute.

Be to, nesutiktina su atsakovės argumentais dėl Å¡alių vaiko patiriamų neigiamų emocijų dėl ieÅ¡kovo dažno lankymosi jo ugdymo įstaigoje. Viena vertus, Å¡is atsakovės teiginys nėra pagrįstas bylos medžiaga. Kita vertus, tarp Å¡alių kylančių nesutarimų dėl jų bendravimo su vaiku faktÄ patvirtina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kad viena iÅ¡ proceso Å¡alių apskritai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai savo ruožtu neiÅ¡vengiamai sÄ lygoja ir Å¡alių nepilnamečio vaiko bÅ«senÄ .

Akivaizdu, kad bet kurio klausimo sprendimas teismine tvarka Å¡alims kelia nepatogumų, suvaržymų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau atsižvelgdamos į tai ir siekdamos visapusiÅ¡ko savo nepilnamečio sÅ«naus interesų įgyvendinimo Å¡alys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriÅ¡kai, tinkamai įgyvendinti savo iÅ¡ tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas.     Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ atskirojo skundo medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo neleisti ieÅ¡kovui bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi ar labiau suvaržyti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ jų bendravimo laikÄ .

Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo ribojimas bÅ«tų galimas tik esant neabejotinai nustatytam faktui, kad bet koks kontaktas su skyrium gyvenančiu tėvu kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iÅ¡ esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti jÄ nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėjas                                                                                                                           Henrichas Jaglinskis