df8b24fd-380b-4d82-9ec5-cb978e697c56 · Kauno apylinkės teismas

                                                      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7603– 888/2016                                                      Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06703-2016-7                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                          N U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 18 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Å eputienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M.

O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : 2016 m. rugsėjo 7 d., 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. O. vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę.

IÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. O. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iÅ¡ dalies – pripažino, jog apgadino kitÄ automobilį, nes nukentėjusysis turėjo jo automobilio detales, tačiau teigė nepastebėjęs, jog įvyko eismo įvykis.

Teismui paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ buvo su mergina, nuvažiavo iki brolio darbo, paskui parvežė merginÄ namo. Užsuko kartu su broliu į „Maxima“ nusipirkti baterijos. Ä®važiavo į aikÅ¡telę Å¡alia parduotuvės, užgesino variklį, tačiau pastebėjo, jog nei jam, nei broliui nėra vietos iÅ¡lipti. Tada nusprendė važiuoti į „Maxima“ aikÅ¡telę, iÅ¡sukinėjo, nuvažiavo į minėtÄ aikÅ¡telę ir apžiÅ«rėjo automobilį. Automobilį apžiÅ«ri visada, pasitikrina, ar gerai prisiparkavo.

Pastebėjo, jog bamperis atsikabinęs, jį prikabino, nežinojo, kaip taip galėjo atsitikti. Nuėjo į „Maxima“, nusipirko baterijÄ , sumokėjo draudimÄ . Grįžo namo, tėvas praeidamas pro automobilį pasakė, jog trÅ«ksta bamperio dalių, jis bandė tų dalių ieÅ¡koti, lankėsi visose vietose, kuriose buvo, tarp jų – ir „Maxima“ aikÅ¡telėje. KitÄ dienÄ tėtis jam pasakė, jog jo automobilį kažkas apžiÅ«rinėjo, nuėjo, paklausė, kas atsitiko, tie žmonės pasakė, jog vakar jis pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos, o už poros valandų paskambino darbdavys ir pranešė, jog jo ieÅ¡ko policija (b. l. 31-32, 43, 47).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D.

O., parodė, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis. Teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ buvo kartu su M. O., kuris atvažiavo jį pasiimti po darbo kartu su mergina, nuvežė merginÄ namo ir grįžtant namo užsuko apsipirkti į parduotuvę ,,Maxima“. Ä®suko į aikÅ¡telę Å¡alia parduotuvės, sustojo ir pastebėjo, kad nėra vietos atsidaryti duris ir nusprendė pavažiuoti į parduotuvės aikÅ¡telę. M. O. pasistatė ,,Maxima“ aikÅ¡telėje ir pasitikrino kaip maÅ¡ina stovi, pamatė, kad yra atÅ¡okęs bamperis vairuotojo pusėje, prisikabino jį ir nuėjo apsipirkti.

Apie įvykį M. O. sužinojo, kai praėjo žmonės, kurių automobilis buvo apgadintas ir pasakė. Jokio susidÅ«rimo nejautė (b. l. 32-33).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. D. parodė, kad įvykio dienÄ gavo iÅ¡kvietimÄ , jog įvyko eismo įvykis ir eismo įvykio kaltininkas pasiÅ¡alino, nuvykęs su kolega į įvykio vietÄ rado apgadintÄ automobilį, kolega R. G. nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ , o jis nufotografavo (b. l. 42).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M.

P. parodė, kad įvykio dienÄ matė eismo įvykį. Išėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir iÅ¡girdo, kaip suveikė jo maÅ¡inos signalizacija, ji specifinė ir jis jÄ atskiria. Persisvėrė per balkonÄ pažiÅ«rėti kas atsitiko, pamatė, kad stovi Å¡alia sidabrinės spalvos Citroen ir jo maÅ¡ina, Å¡alia maÅ¡inos gulėjo plastmasė – bamperio apdaila. Persisvėręs žiÅ«rėjo, o tuo metu Citroen pavažiavo, įsuko į ,,Maxima“ aikÅ¡telę, sustojo. Du vaikinukai iÅ¡lipo iÅ¡ Citron, vaikÅ¡to apie maÅ¡inÄ , apžiÅ«rinėjo.

Nusileido į apačiÄ , o vaikinai nuėjo į ,,MaximÄ â€œ. Nuėjo prie savo maÅ¡inos, pamatė, kad gan stiprokai nubraukta jo maÅ¡ina, apgadinimai aiÅ¡kiai matomi. IÅ¡ deÅ¡imto aukÅ¡to automobilio nematė valstybinių numerių, matė tik maÅ¡inÄ , ir kad joje buvo du vaikinukai. Tada susirinko trys kaimynai, pasakė valstybinius numerius (b. l. 42-43).             ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).             ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.             Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M.

O. savo kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė kliudęs stovėjusį automobilį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiÅ¡kai, kaip bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumÄ , kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvÅ«s duomenys. M. O. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklÅ«s liudytojo M. P. parodymai, kad įvykio dienÄ jis tiesiogiai matė M.

O. sukeltÄ eismo įvykį, bÅ«damas balkone iÅ¡girdo savo automobilio signalizacijÄ , pamatė, kad Å¡alia jo automobilio stovi sidabrinės spalvos Citroen. Paskui automobilis Citroen nuvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikÅ¡telę. Jis nuėjo apžiÅ«rėti savo automobilį, rado jį apgadinta, taip pat rado automobilio Citroen detalių. Kaimynai jam pasakė automobilio Citroen valstybinius numerius (b. l. 42-43).Liudytojo M. P. parodymuose iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigÅ«no E. D. teisme duoti paaiÅ¡kinimai, jog nuvyko į eismo įvykio vietÄ , kadangi buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad vairuotojas apgadino automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Eismo įvykio vietoje rado tik apgadintÄ automobilį, kitas automobilis buvo pasiÅ¡alinęs (b. l. 42). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį. Liudytojų teisme duotus paaiÅ¡kinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, visų pirma, fotonuotraukos (b. l. 13-14, 18), iÅ¡ kurių matyti, jog automobilis BMW apgadintas ženkliai, braukimo žymės aiÅ¡kiai matomos, likusios dažų žymės atitinka automobilio Citroen spalvÄ , padaryti apgadinimai atitinka Citroen apgadinimus ir kontakto vietas bei aukščius, taip pat pamesta detalė, kuri, kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jo vairuotam automobiliui Citroen (b. l.31).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), M. P. paaiškinimas (b. l. 6), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 19), CD su vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parduotuvės „Maxima“ aikštelėje išlipa iš automobilio Citroen, jį apžiūri (b. l. 37).Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo D.

O. parodymais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, įvykio metu jie buvo kartu, todėl Å¡is liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimų, dėl kurių padarymo yra kaltinamas M. O., įvykdymo aplinkybes, prieÅ¡ingai, situacijÄ vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti iÅ¡vengti M. O. administracinės atsakomybės.Teismas kaip gynybinę versijÄ vertina M. O. argumentus, jog jis nejautė, kad sukėlė eismo įvykį, kadangi nuėjo į parduotuvę ir joje apsipirko (b. l. 22).

Kaip parodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atvažiavęs į „Maxima“ aikÅ¡telę, jis pastebėjo, jog atsikabinęs jo automobilio bamperis, tačiau jį prikabino, tėčiui pasakius, jog trÅ«ksta bamperio dalių – važinėjo po visas vietas, kuriose buvo (b. l. 31-32), tačiau sÄ moningai ignoravo pareigÄ kreiptis į policijÄ , kai nukentėjusiojo nėra eismo įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 222 punktas, taip pat ignoravo faktÄ ir tai, kai apgadinto automobilio savininkas praėjo pro jo automobilį ir pranešė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį apgadino (b. l. 5, 32).Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).             Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumÄ bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, M.

O. elgesį po eismo įvykio (važiavo susirinkti pamestų detalių), darytina iÅ¡vada, kad M. O. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitÄ automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų prieÅ¡ingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, prieÅ¡ingai, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), M. O. vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę. IÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. M. O. kaltas dėl Å¡ių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis. Vertinant M. O. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡reikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ skiriant administracinę nuobaudÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti baudÄ (b. l. 24-29), teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad M. O. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje važiuojant automobiliu nedideliu greičiu, ir nesukėlė sunkių padarinių nukentėjusiajam (apgadinimai braukiamojo pobÅ«džio, žalÄ draudimas atlygino (b. l. 43)), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, M.

O. iÅ¡kviestas atvyko į policijos įstaigÄ ir davė paaiÅ¡kinimus (b. l. 5). M. O. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. O., turėdamas mažiau nei 1 metų vairavimo staÅ¾Ä , už administracinius teisės pažeidimus ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas nei karto. Teismo posėdžio metu teismui pateikė Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos Vytauto Didžiojo Å¡aulių 2-osios rinktinės vado charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba apsaugos Å¡auliu, studijuoja Vytauto Didžiojo universitete muzikos pedagogikÄ , yra pareigingas, atsakingas, komunikabilus, iniciatyvus bei sÄ Å¾iningas (b. l. 23).

Pažymėtina ir tai, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminÄ arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, M. O. asmenybę bei turimÄ vairavimo staÅ¾Ä , ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ M. O. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsniu, n u t a r i a : M. O. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų) baudÄ ;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį – 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudÄ paskirti 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo dienos.Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061353302.

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                            Laima Å eputienė