df8ad703-e2f3-4efd-8398-9e2b7ff7d66b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1182-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01085-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.35. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AKORDAS 1“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-4937-590/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AKORDAS 1“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „AKORDAS 1“ (toliau – ieÅ¡kovė arba UAB „AKORDAS 1“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė arba Lietuvos automobilių kelių direkcija arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:pripažinti neteisėtomis ir panaikinti (pakeisti) perkančiosios organizacijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Å alčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas“, pirkimo Nr. 172177 (toliau – vieÅ¡asis pirkimas) pirkimo sÄ lygų 14.13 ir 14.14. punktuose numatytus reikalavimus;pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. (11.7)-2-3155 dėl atsisakymo patikslinti ginčijamas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas;nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Å alčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas“ procedÅ«ras.IeÅ¡kovė nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygų 14.13. punkte nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimÄ per paskutinius 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiems vienÄ arba dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui bÅ«tų 3 558 000 Eur be PVM, kiekvienam partneriui – vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma apimtų ne mažesnę kaip pasiÅ«lyme nurodytos partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.

Pirkimo sÄ lygų 14.14. punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimÄ per paskutinius 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiems vienÄ arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui bÅ«tų 86 000 Eur be PVM, kiekvienam partneriui – vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma apimtų ne mažesnę kaip pasiÅ«lyme nurodytos partnerio paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.Ginčijamose pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, pagal kuriuos reikalaujama, kad tiek tiekėjas, tiek kiekvienas partneris atskirai įrodytų tam tikrÄ Ä¯vykdytų sutarčių sumÄ , yra pertekliniai, pažeidžia sÄ Å¾iningos konkurencijos bei nediskriminavimo principus.

Perkančiosios organizacijos siekis, kad darbų neatliktų Å¡ioje srityje neturintis patirties partneris, pažeidžia jungtinės veiklos principus, taip pat pačios jungtinės veiklos esmę bei prasmę. IeÅ¡kovės teigimu, realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nurodytas sÄ lygas vertinamas vėlesniame procedÅ«ros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne iÅ¡ankstiniu draudimu mažesnį atskirÄ pajėgumÄ turintiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose.

Pirkimo sÄ lyga, kuria reikalaujama iÅ¡ kiekvieno dalyvio atskiro pajėgumo, negalima pasiekti kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik Å«kio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedÅ«rų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje C-94/12).Ginčijamos pirkimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintoms Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėms rekomendacijoms (toliau – Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos).

Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.

Rekomendacijų 19.2, 19.3, 20, 25, 26 ir 27.3 punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu. Analogiškų nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-397/2009, 2016 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016, 2016 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-541-381/2016).Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius techninio ir profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai (VPÄ® 36 straipsnis).Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sÄ lygų 14.13.2 ir 14.14.2 punktuose reikalavimus, kad kiekvienas vieÅ¡ajame pirkime dalyvaujančios Å«kio subjektų grupės narys bÅ«tų įvykdęs sutartį priklausomai nuo pasiÅ«lyme nurodytos jam priskirtų darbų dalies, siekia apsidrausti, kad darbų neatliktų visiÅ¡kai patirties Å¡ioje srityje neturintis partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebÅ«tų remiamasi partnerio, kuris neatliks Å¡ių darbų arba atliks tik nedidelę jų dalį, patirtimi.Ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pagrindiniais perkamais darbais.

Pirkimo objektas yra net 12 – os rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimas ir pagal Å¡iuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimas, kuriems atlikti bÅ«tina rangovų patirtis. Vertinant Å¡io pirkimo objekto specifikÄ ir svarbÄ , yra bÅ«tina, kad darbus atliktų ir jiems vadovautų aukÅ¡tos kvalifikacijos rangovai turintys panaÅ¡ių darbų patirtį. Ginčijami pirkimo sÄ lygų reikalavimai yra proporcingi partnerio atliekamų darbų ir paslaugų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiÅ«lymus sujungus savo resursus ir dirbtinai neriboja Å«kio subjektų grupei dalyvauti vieÅ¡ame pirkime.

Ūkio subjektų grupės narys, dalyvaujantis projekte, kurio vertė yra pvz. 1 mln. eurų ir atliksiantis tik nedidelę dalį darbų, pvz. už 100 000 eurų, turi turėti įvykdytÄ sutartį, lygiÄ 0,7 atliekamų darbų ir paslaugų daliai, tokiu atveju - 70 000 eurų sumai. Tai yra minimalus kiekvienam Å«kio subjektų grupės nariui keliamas reikalavimas, kadangi iÅ¡ Å«kio subjektų grupės nario yra reikalaujama bent vienos įvykdytos sutarties, kuri yra susijusi su darbais ir projektavimu, kuriuos jis atliks projekte bei atitinka atliekamų darbų apimtį.

Pirkime, kuris apima tiek projektavimo paslaugas, tiek keliolikos valstybinės reikÅ¡mės kelių rekonstravimo darbus, neturėtų dalyvauti rangovas, įskaitant kiekvienÄ Å«kio subjektų grupės narį, neturintis net minimalios patirties vykdant darbus savo srityje.Bent viena tinkamai įvykdyta sutartis - standartinis minimalus kvalifikacinis reikalavimas, kuris yra nurodytas ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose (20.1 punktas). Visuose paskutiniais metais vykdytuose pirkimuose buvo keliami Å¡ie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie kiekvienu atveju buvo proporcingi pirkimo objektui bei Å«kio subjektų grupės nario atliekamų darbų daliai.

Kiekviename vieÅ¡ajame pirkime dalyvaudavo ir dalyvauja pakankamas skaičius kvalifikuotų rangovų, įskaitant ir Å«kio subjektų grupes. Tai, kad ieÅ¡kovė neturi atitinkamos patirties, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad vieÅ¡ajame pirkime keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai bei riboja konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.Teismas pažymėjo, kad VPÄ® 32 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės versti atitinkama veikla, finansinio pajėgumo, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus.

Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ . Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Teismas nurodė, kad visiÅ¡ko lygiateisiÅ¡kumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima iÅ¡vengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurencijÄ ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas, arba kvalifikacinį reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Teismas taip pat nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 21 punktas įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ užtikrinti, kad nebÅ«tų dirbtinai ribojama galimybė Å«kio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad Å«kio subjektų grupės narių pajėgumai bÅ«tų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus Å«kio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.Teismas, vadovaudamasis nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad pirkimo sÄ lygų 14.13. ir 14.4. punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl atliktų darbų ir paslaugų vertės vykdant panaÅ¡ias sutartis, negali bÅ«ti keliami kiekvienam Å«kio subjektų grupės nariui atskirai, bet turi bÅ«ti sumuojami.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkami darbai apima 12 rajoninių kelių kelio ruožų, kurių bendras ilgis 25 km., projektavimo paslaugas, projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ir kelių remonto darbus. Pagal Kelių techninį reglamentÄ KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės keliams. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriumi valstybinės reikÅ¡mės keliai, priskiriami ypatingų statinių kategorijai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ , įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiÅ«rint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.

Taigi, pagal teisinį reguliavimÄ kelių projektavimo ir remonto darbai yra viena iÅ¡ eismo saugumo užtikrinimo priemonių, už kurios įgyvendinimÄ yra tiesiogiai atsakinga atsakovė.Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal vieÅ¡ai skelbiamus 2015 metų duomenis, Lietuva yra viena iÅ¡ pirmaujančių tarp Europos SÄ jungos valstybių pagal žuvusiųjų skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojui ir pagal šį rodiklį gerokai virÅ¡ija ES vidurkį (Lietuva – 82; ES - 51,5 http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-863_en.htm).

Teismas konstatavo, kad kelių bÅ«klė yra vienas iÅ¡ kriterijų, tiesiogiai lemiančių eismo saugumÄ keliuose. Eismo saugumas yra vieÅ¡as interesas, todėl už kelių bÅ«klę, remontÄ ir priežiÅ«rÄ atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, įsigydama kelių remonto darbus, privalo tiekėjams nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie padėtų užtikrinti ne tik tiekėjų konkurencijÄ pirkime, bet ir paminėto vieÅ¡o intereso apsaugÄ .Teismas sprendė, kad atsakovė, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti, jog pirkimo sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, darbai bÅ«tų atlikti laiku ir kokybiÅ¡kai, galiausiai pagerėtų remontuojamų kelių bÅ«klė ir jų saugumas.Teismas pritarė perkančiosios organizacijos nuomonei, kad tiekėjo gebėjimÄ sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį ir minėtų tikslų įgyvendinimÄ gali nulemti tiekėjų patirtis arba jos neturėjimas atliekant kelių projektavimo ir remonto darbus, todėl kvalifikaciniai reikalavimai kiekvienam tiekėjui, jo partneriui ir subtiekėjui turėti bent minimalios patirties atliekant perkamus darbus yra bÅ«tini ir objektyviai pateisinami.

PrieÅ¡ingu atveju, perkančioji organizacija, leisdama pirkime dalyvauti tiekėjui, neturinčiam net minimalios patirties, nepagrįstai rizikuotų, kad bus nesėkmingai įvykdytas pirkimas, keliai bus nesuremontuoti ir nesaugÅ«s.Teismas konstatavo, kad ginčijamų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų reikalavimas subjektų grupės nariui turėti įvykdytÄ sutartį, lygiÄ 0,7 atliekamų darbų ir paslaugų daliai, yra minimalus kvalifikacinis reikalavimas, bent iÅ¡ dalies užtikrinantis, kad pirkimo sutartis bus sėkmingai įvykdyta, darbai bus atlikti laiku ir kokybiÅ¡kai, o Å¡iems darbams skiriamos lėšos bus panaudotos racionaliai.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įvertinus pirkimo objekto svarbÄ , nustatytų reikalavimų tikslÄ , ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi ir teisėti, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „AKORDAS 1“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamose vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl atliktų darbų ir paslaugų vertės vykdant panaÅ¡ias sutartis gali bÅ«ti taikomi tiek tiekėjui, tiek kiekvienam jo partneriui.

Remiantis VPÄ® 32 straipsnio 3 dalimi konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobÅ«džio bÅ«tų jo ryÅ¡iai su jais. Nurodyta VPÄ® nuostata įtvirtina galimybę vieÅ¡ojo pirkimo dalyviui remtis kitos Å¡alies pajėgumais, t. y. tuos pajėgumus sumuoti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė VPÄ® nuostatas, nesivadovavo aukÅ¡tesnių teismų ir Europos sÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nurodytas sÄ lygas turi bÅ«ti vertinamas vėlesniame procedÅ«ros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne iÅ¡ankstiniu draudimu mažesnį atskirÄ pajėgumÄ turintiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose.

Reikalavimas, kad kiekvienas partneris atskirai įrodytų tam tikrÄ Ä¯vykdytų sutarčių sumÄ pažeidžia tiek Europos sÄ jungos Teisingumo teismo, tiek Lietuvos teismų formuojamÄ praktikÄ (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje C-94/12). Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbiausias vieÅ¡asis interesas – saugaus eismo užtikrinimas. PrieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbiausias vieÅ¡asis interesas yra vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų teisėtumas, racionalus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimas.

Viešojo intereso – eismo saugumo užtikrinimas – yra įgyvendinamas tikrinant atliktų darbų kokybę bei pripažįstant statinius tinkamais naudoti, taip kaip numatyta Statybos įstatyme.Pirkimo objektas gali būti suskaidytas į 12 mažesnių pirkimo objektų, todėl šiuos objektus gali atlikti tiekėjas, apjungdamas jungtinėje veikloje dalyvaujančių asmenų patirtį. Kiekvieno atskiro kelio ruožo ilgis yra vidutiniškai apie 2 km. Todėl tokių kelių statybos darbai nėra ypatingai sudėtingi technologiniu aspektu.

Todėl Å¡iuo atveju perkančioji organizacija, apjungdama 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimÄ ir pagal Å¡iuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimÄ Ä¯ vienÄ pirkimÄ , nustatydama kiekvienam tiekėjui 0,7 koeficientÄ nuo partnerio darbų dalies vertės atitinkamos kategorijos keliuose, dirbtinai riboja konkurencijÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja jungtinę veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams. Jungtinės veiklos sutartyje nurodomų įsipareigojimų dydžiai pirkimo sutarčiai vykdyti yra siejami su partnerio įnaÅ¡u į jungtinę veiklÄ , t. y. partnerio įnaÅ¡u pinigais, turtu, patirtimi, dalykine reputacija ir dalykiniais ryÅ¡iais.

Todėl jungtinės veiklos sutartyje nurodomų įsipareigojimų dydžiai pirkimo sutarčiai vykdyti nėra ir negali bÅ«ti siejami su faktiÅ¡kai atliekamais pirkimo objekto darbais. Perkančioji organizacija, nustatydama tokį reikalavimÄ pirkimo sÄ lygų 14.13. punkte, iÅ¡ esmės susiaurino VPÄ® įtvirtintÄ galimybę bet kokiems Å«kio subjektams jungtis ir teikti bendrÄ pasiÅ«lymÄ . Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi ir teisėti, pateisinami, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija. Å ie reikalavimai nėra diskriminaciniai ir yra minimalÅ«s, kadangi vieÅ¡ajame pirkime, atsižvelgiant į jo objektÄ , turi dalyvauti atitinkamÄ patirtį turintys tiekėjai, įskaitant ir Å«kio subjektų grupės narius. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi partnerio atliekamų darbų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiÅ«lymus sujungus savo resursus ir dirbtinai neriboja Å«kio subjektų grupei dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime.Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino formuojamÄ teismų praktikÄ ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju specifiniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, nes perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).Apeliacinio skundo argumentai, kad visi pasiÅ«lymÄ teikiančio Å«kio subjekto grupės nariai yra laikomi vienu ekonominiu vienetu, nepaneigia iÅ¡vados, kad visi Å«kio subjektų grupės nariai turi bÅ«ti kvalifikuoti bei turėti bent minimaliÄ patirtį atliekant perkamus darbus.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė klaidingai aiÅ¡kina rėmimosi kitų Å«kio subjektų pajėgumais sÄ vokÄ bei neteisingai interpretuoja, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus kvalifikacinius reikalavimus, apribojo tiekėjų galimybes remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „AKORDAS 1“, susipažinusi su perkančiosios organizacijos paskelbtomis vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygomis, 2016 m. gegužės 17 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 14.13. punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo kiekvienam Å«kio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiam vienÄ ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio Å¡alyse – lygiaverčiuose statiniuose) apimtų ne mažesnę kaip (pasiÅ«lyme nurodytų partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM, taip pat dėl vieÅ¡ojo pirkimo 14.14. punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo kiekvienam partneriui (subtiekėjui), teiksiančiam projektavimo paslaugas, per paskutinius 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiems vienÄ arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio Å¡alyse - lygiaverčiuose statiniuose) bÅ«tų pasiÅ«lyme nurodytos partnerio (subtiekėjo) paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur be PVM.

Perkančioji organizacija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės pretenzijÄ , 2016 gegužės 18 d. sprendimu jÄ atmetė, nustačiusi, jog ginčijamos pirkimo sÄ lygos yra proporcingos Å«kio subjektų grupės partnerio atliekamų darbų apimčiai, neriboja tiekėjo galimybės teikti pasiÅ«lymus sujungus savo resursus, taip pat dirbtinai neriboja Å«kio subjektų grupės dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime. IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimÄ atmesti jos pretenzijÄ , panaikinti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 14.13. ir 14.14. punktuose nustatytus reikalavimus, nutraukti ginčo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar perkančiosios organizacijos perkamų darbų specifiÅ¡kumas sudarė pakankamÄ pagrindÄ nustatyti ginčijamus pirkimo sÄ lygų 14.13. ir 14.14. punktuose numatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam vieÅ¡ajame pirkime dalyvaujančios Å«kio subjektų grupės nariui (partneriui), ar ginčijamos pirkimo sÄ lygos riboja tiekėjų konkurencijÄ bei jų galimybes dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus Vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis).

Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sÄ lygas, be kitų principų bei VPÄ® nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiÅ¡kiančio jų (pirkimo sÄ lygų) aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ . Be to, kaip pažymėjo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sÄ lygų pobÅ«dis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieÅ¡ CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

Å iame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiÅ«rio principas, reiÅ¡kiantis skaidrumo pareigÄ , kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, perkančiÄ jÄ organizacijÄ Ä¯pareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sÄ lygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rÅ«pestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiÅ¡kinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiÅ«lymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sÄ lygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPÄ® įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sÄ lygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurencijÄ , sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Dėl Å«kio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sÄ lygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams Perkančiosios organizacijos turi pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis). Å iÄ pareigÄ perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sÄ lygas, kurios įtvirtintos VPÄ® 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.).

Tai objektyviais, aiÅ¡kiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sÄ lygas konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgÅ«s įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikacijÄ iÅ¡plaukia ir iÅ¡ racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPÄ® 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalÅ«s tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi bÅ«ti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų bÅ«ti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobÅ«dį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sÄ lygas, VPÄ® nuostatas ir kitus pirkimui reikÅ¡mingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Pažymėtina, kad Å¡iai pozicijai neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iÅ¡keltiems reikalavimams liudijančių dokumentų vertinimu, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ jų valiÄ , poreikius, susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sÄ lygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sÄ lygų, kurios laikytinos pagrindiniu iÅ¡keltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ), nes Å¡ioje praktikoje pirmiausia akcentuojamas pirkimo sÄ lygų laikymasis ir jų pirmenybė prieÅ¡ kitus reikalavimų atitikties vertinimo pagrindus, kurie nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti iÅ¡ anksto (pvz., tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, pasikeitusi tiekėjo padėtis ir pan.), pripažįstant, kad vieno tiekėjo panaÅ¡iuose pirkimuose pajėgumas dėl to gali bÅ«ti įvertintas skirtingai.Tiekėjai vieÅ¡ojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrines įmones) arba trečiuosius asmenis.

VPÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė paraiÅ¡kÄ ar pasiÅ«lymÄ pateikti ir grupei Å«kio subjektų. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobÅ«džio bÅ«tų jo ryÅ¡iai su jais. Å iuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie iÅ¡tekliai jam bus prieinami (VPÄ® 32 straipsnio 3 dalis).Dėl bendro Å«kio subjektų dalyvavimo pirkimo procedÅ«rose pabrėžtina, kad perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ .

Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklÄ , tiek subrangÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali bÅ«ti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiÅ«lymÄ ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sÄ lygų, ribojančių subrangÄ , o gali tik iÅ¡ tiekėjų reikalauti iÅ¡vieÅ¡inti subrangovus (VPÄ® 24 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalis). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimÄ nurodytas sÄ lygas vertinamas vėlesniame procedÅ«ros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne iÅ¡ankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedÅ«rose.

Aptariamo ribojimo draudimu siekiama kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12).Dėl neteisėto bendro ūkio subjektų dalyvavimo ribojimo viešojo pirkimo procedūrose Teisingumo Teismo pažymėta, kad aptariamas ribojimas nepateisinamas ir subjektų teisinės formos ar veiklos rūšies pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, tokio ribojimo taikymo vieÅ¡osios teisės reguliuojamiems subjektams negalima grįsti 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva Nr. 2004/18/EB) įtvirtinta sÄ voka „ūkio subjektas“, kurios aiÅ¡kios apibrėžties joje nėra pateikta. Be to, pagal Direktyvos 2004/18 nuostatas dalyviai neskirstomi pagal tai, ar pagrindinis jų tikslas yra pelno siekimas.

Europos SÄ jungos teisės aktų leidėjas neketino į sÄ vokÄ â€žÅ«kio subjektas, kuris siÅ«lo paslaugas rinkoje“ įtraukti tik tuos subjektus, kurie turi įmonės organizacinę struktÅ«rÄ , nei numatyti atskiras sÄ lygas, galinčias nustatyti papildomus dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo konkurse apribojimus, pagrįstus Å«kio subjektų teisiniu statusu ir vidaus organizacine struktÅ«ra. Leidžiama dalyvauti ar pateikti savo kandidatÅ«rÄ visiems asmenims ar subjektams, kurie, iÅ¡nagrinėję skelbime apie pirkimÄ nurodytas sÄ lygas, mano galintys įvykdyti Å¡iÄ sutartį – tiesiogiai ar pasitelkdami subrangovus, nepaisant to, ar jie reglamentuojami pagal vieÅ¡Ä jÄ ar privatinę teisę, ir to, ar rinkoje jie veikia sistemingai ar tik retkarčiais ir ar jiems skiriamos subsidijos iÅ¡ viešųjų lėšų (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas CoNISMa, C-305/08).Teisingumo Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iÅ¡ tiesų gali naudotis kitų įmonių iÅ¡tekliais, bÅ«tinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti.

Pareiga tai įrodyti tenka vieÅ¡ojo konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių iÅ¡tekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad bÅ«tent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiÅ«lymus ir atrinkdama mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti.

Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų Å¡alių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo bÅ«tų sudaryta sutartis, gali bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ konkurso tik jeigu neįrodo, kad iÅ¡ tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01). Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vienÄ ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.Remiantis nurodyta Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priešingai, nei nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pirkimo dokumentuose nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys kartu ir kokius - kiekviena šalis atskirai.

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, rekomenduotina, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai priklausytų nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį. Nurodytos rekomendacijos atitinka Teisingumo Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos remiantis Direktyva Nr. 2004/18/EB leidžiama sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jei jais įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti.

Taigi, tam tikrų darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus, perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai nustatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam yra proporcingas.

Ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 14.13. punkte perkančioji organizacija nustatė minimalų kvalifikacijos reikalavimÄ kiekvienam Å«kio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiam vienÄ ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio Å¡alyse – lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui bÅ«tų 3 558 000 Eur be PVM; kiekvienam partneriui – ne mažesnę kaip pasiÅ«lyme nurodytos partnerio darbų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.

Pirkimo sÄ lygų 14.14. punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacinį reikalavimÄ per paskutinius 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos) bÅ«ti tinkamai įvykdžiusiems vienÄ arba dvi techninio ir (arba) techninio darbo projekto sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio Å¡alyse - lygiaverčiuose statiniuose) tiekėjui bÅ«tų 86 000 Eur be PVM; kiekvienam partneriui (subtiekėjui) teiksiančiam projektavimo paslaugas – pasiÅ«lyme nurodytos partnerio (subtiekėjo) paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ bei perkamų darbų mastÄ ir svarbÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lygų 14.13. ir 14.14. punktuose nustatyti minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai yra pateisinami ir nėra diskriminaciniai, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija bei galimybe tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Apeliantė savo nesutikimÄ su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad ginčijami minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai, nustatyti kiekvienam Å«kio subjektų grupės dalyviui (partneriui), dirbtinai riboja konkurencijÄ , užkerta keliÄ verslo subjektams apjungti savo pajėgumus, patirtį ir iÅ¡teklius, konkurencingai dalyvauti ginčo vieÅ¡ajame pirkime.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nei jÄ padarė pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, pirmiausia pažymi, kad visiÅ¡ko konkurencijos ribojimo objektyviai negalima iÅ¡vengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurencijÄ ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo.

Konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagrindžiant aukÅ¡tų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumÄ , ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikrinti ir pagrįsti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.

Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto reikÅ¡mė ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis arba tai, kad aukÅ¡tÄ kvalifikacinį reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad Å¡ie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar konkrečiu atveju nustatyti ginčo minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai nepažeidžia draudimo riboti konkurencijÄ , o taip pat ar neprieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų principams (VPÄ® 3 straipsnis), pagrįstai aiÅ¡kinosi ginčijamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo tikslingumÄ ir pagrįstumÄ .

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju perkami darbai apima 12 rajoninių kelių kelio ruožų, kurių bendras ilgis 25 km., kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo paslaugas, projektų vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo paslaugas. Pagal Kelių techninį reglamentÄ KTR 1.01:2008 rajoniniai keliai, jungiantys stambesnes kaimo gyvenamÄ sias vietoves ir magistralinius bei kraÅ¡to kelius ir leidžiantys privažiuoti prie Å«kinių ar kitos paskirties objektų, priskiriami prie valstybinės reikÅ¡mės kelių (9.1.3. punktas).

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ valstybinės reikÅ¡mės keliai priskiriami ypatingų statinių kategorijai („III. Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 2 lentelės 10 punktas). Ä®vertinus vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ bei jo mastÄ , nekyla abejonių, kad perkami darbai yra reikÅ¡mingi ne tik perkančiajai organizacijai, kuri nustatydama ginčijamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus siekė pirkimo sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais gauti tinkamos kokybės paslaugas iÅ¡ turinčių patirties ypatingų statinių grupei priskiriamų statinių statybų srityje subjektų, tam, kad bÅ«tų sėkmingai įgyvendinti Å alčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėms svarbÅ«s ir brangiai kainuojantys projektai, bet ir visuomenei, kuri suinteresuota, jog vieÅ¡ajam pirkimui skirtos lėšos bÅ«tų racionaliai panaudotos.

Taigi, įvertinant objekto svarbÄ ir specifikÄ , bÅ«tina, kad perkančiosios organizacijos perkamus darbus atliktų ir jiems vadovautų aukÅ¡tos kvalifikacijos rangovai, turintys panaÅ¡ių darbų patirties. Perkančioji organizacija, nustatydama minimalius kvalifikacijos reikalavimus kiekvienam vieÅ¡ajame pirkime dalyvaujančios Å«kio subjektų grupės nariui (partneriui) bÅ«ti įvykdžiusiam sutartį priklausomai nuo pasiÅ«lyme nurodytos jam priskirtų darbų ir paslaugų dalies, pagrįstai siekė, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo metu atitinkamų darbų ir paslaugų neatliktų patirties Å¡ioje srityje neturintis Å«kio subjektų grupės partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebÅ«tų remiamasi Å«kio subjektų grupės partnerio, kuris neatliks Å¡ių darbų ir nesuteiks Å¡ių paslaugų arba atliks tik nedidelę jų dalį, patirtimi.PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, perkančiosios organizacijos nustatyti ginčijami minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatytus kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ apibÅ«dinančius kriterijus, numatytus 20.1. punkte.

Pirkimo sÄ lygų 14.13. punkte nustatytas 5 metų terminas vienos ar dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių sumai apskaičiuoti yra net ilgesnis, nei numatytas Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 20.1. punkte (3 metai), kas patvirtina, jog perkančiosios organizacijos nustatyti ginčo minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai nėra ribojantys tiekėjų konkurencijÄ , o skatinantis dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime tiekėjus, įvykdžiusius per nurodytus laikotarpius bent vienÄ sutartį ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose.Be to, įvykdytų sutarčių (dalies) sumai ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose nustatyta ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo pasiÅ«lyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė, kas taip pat atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatytus tiekėjų patirtį apibÅ«dinančius kriterijus bei negali bÅ«ti vertinama kaip perteklinis reikalavimas.

Taigi, perkančiosios organizacijos nustatyti ginčo minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai tiesiogiai susiję su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties dalyku, proporcingi Å«kio subjektų grupės nario atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų apimčiai, todėl teigti, kad tokie reikalavimai riboja tiekėjų konkurencijÄ bei jų galimybes dalyvauti ginčo vieÅ¡ajame pirkime nėra jokio teisinio pagrindo (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-541-381/2016; 2016 m. liepos 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-889-381/2016; kt.).Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija, apjungdama 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimÄ ir pagal Å¡iuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimÄ Ä¯ vienÄ pirkimÄ , nustatydama kiekvienam tiekėjui 0,7 koeficientÄ nuo partnerio darbų dalies vertės atitinkamos kategorijos keliuose, dirbtinai riboja konkurencijÄ .

Ginčo vieÅ¡ojo pirkimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nekėlė klausimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo apjungti 12 rajoninių kelių techninių darbo projektų parengimÄ ir pagal Å¡iuos techninius darbo projektus statybos darbų atlikimÄ Ä¯ vienÄ pirkimÄ teisėtumo, todėl nurodyti argumentai negali bÅ«ti apeliacijos objektas.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir akcentuodama vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintÄ perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų dokumentuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus minimalius Å«kio subjektų grupės dalyvio (partnerio) kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ draudimÄ dirbtinai riboti konkurencijÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė nepateikė praÅ¡ymo dėl jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                       Goda Ambrasaitė – Balynienė ArtÅ«ras Driukas Vigintas ViÅ¡inskis