df884e2b-a29f-49ba-936b-6a698fb2b795 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1942-260/2019 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00359-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.4.5.15.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. L. ir O. G. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3608-547/2019 pagal pareiÅ¡kėjų D.

L. ir O. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – įgyjamosios senaties teise valdomo pastato, nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos D. L. ir O. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos įgyjamosios senaties teise valdo pastatus - 544,85 m2 ploto grÅ«dų sandėlį su 91,3 m2 ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m2 ploto džiovyklÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, pardavė jų mamai V. M. iÅ¡ viso tris nekilnojamojo turto objektus – pastatus, t.y. grÅ«dų sandėlį, džiovyklÄ ir tualetÄ . V. M. parengė nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylÄ ir 2009 metais kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrÄ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisės į grÅ«dų sandėlį ir džiovyklÄ Ä¯registravimo, buvo nuspręsta jų motinos V.

M. praÅ¡ymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - grÅ«dų sandėlį ir džiovyklÄ , esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti, nes nebuvo pateikti tam reikalingi ir tinkami dokumentai – (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sÄ lygos; perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, bÅ«tinų nekilnojamajam daiktui (grÅ«dų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas); perdavimo - priėmimo aktai suraÅ¡yti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų suraÅ¡ymo data).

PareiÅ¡kėjų nuomone, jų mama nežinojo, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure. Å iuo metu jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota, bei iÅ¡ Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo jos gavo pažymÄ , kad jokių dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei priklausiusių pastatų (grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos) pardavimo bei perdavimo V.

M. faktÄ , nėra. nuo pat grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymÄ perėmė jos, pareiÅ¡kėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimÄ po savo motinos mirties.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. Teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, pripažino nustatytu, kad pareiÅ¡kėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, kuriÄ sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K. ir Č. G., pardavė tris nekilnojamojo turto objektus: vienu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) buvo parduotas pastatas džiovyklai, kurio kaina 44,64 Lt ir tualetas, kurio kaina 36,19 Lt, kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už Å¡iuos pastatus V.

M. sumokėjo 80,83 Lt; kitu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) pareiÅ¡kėjų motinai buvo parduotas grÅ«dų sandėlis, kurio kaina 1700 Lt, apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas nepateiktas. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad Å¡io dokumento jos nerado. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjų motina V. M. kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrÄ bei sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo bei po to kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialÄ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisės į grÅ«dų sandėlį ir džiovyklÄ Ä¯registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta V.

M. praÅ¡ymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – grÅ«dų sandėlį ir džiovyklÄ , esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti (pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 7 punktas), nes:

1) Sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi turi bÅ«ti pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sÄ lygos;

2) Perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (grūdų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas);

3) Perdavimo - priėmimo aktai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų surašymo data), taip pat vienas aktas nepasirašytas V. M..

6. Teismas taip pat sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos patvirtino, jog nuo pat grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymÄ perėmė jos, pareiÅ¡kėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimÄ po savo motinos mirties. Kadangi pareiÅ¡kėjos D. L. ir O. G. savo pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo, patvirtino, kad nuo pat grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne jos, o jų motina V.

M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė Å¡iuos pastatus, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl įgyjamosios senaties fakto į pastatus nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas, todėl atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjos D. L. ir O. G. praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-3608-547/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti juridinį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos D.

L. ir O. G. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus- 544,85 m2 ploto grÅ«dų sandėlį su 91,3 m2 ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m2 ploto džiovyklÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ , nesislapstydamas;

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iai galimybei susigrÄ Å¾inti arba kai valdytojo bandymai susigrÄ Å¾inti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra bÅ«tina nepertraukiamo valdymo sÄ lyga. Svarbu daiktÄ valdyti taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų; kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). 8.2. Teismas neteisingai traktavo, kad nuo pat grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne pareiÅ¡kėjos, o jų motina V.

M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė Å¡iuos pastatus ir tik po jos – motinos V. M. – mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos perėmė valdymÄ , priėmusios palikimÄ po savo motinos mirties, todėl pareiÅ¡kimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas. Toks traktavimas yra ydingas. CK 4.71 straipsnis nustato, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiÅ¡kia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį gali bÅ«ti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018; kt.) 8.3.

Å iuo atveju neturėjo bÅ«ti reikalaujama, kad vien pareiÅ¡kėjų nepertraukiamas valdymas bÅ«tų trukęs ne mažiau deÅ¡imties metų. Pakanka teismo nustatyto fakto, jog bendras pareiÅ¡kėjų motinos V. M. ir pačių pareiÅ¡kėjų – įpėdinių, priėmusių palikimÄ po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip deÅ¡imt metų, Å¡iuo atveju – nuo (duomenys neskelbtini), ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, bei nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str. 5 p. nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Neįvertindamas CK 4.71 str. nuostatų ir tuo nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . 8.4. Kadangi yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu mums turi bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į mÅ«sų iÅ¡vardytus nekilnojamuosius daiktus. Kadangi yra įvykdytos visos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu apeliantui turi bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į jo iÅ¡vardytus nekilnojamuosius daiktus.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

12. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ . Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kuriuos iÅ¡samiai nurodė apeliantės (žr. Å¡ios nutarties 8.1 p.), cituodamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/201.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo, kad nuo pat grÅ«dų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne pareiÅ¡kėjos, o jų motina V. M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė Å¡iuos pastatus ir tik po jos – motinos V. M. – mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos perėmė valdymÄ , priėmusios palikimÄ po savo motinos mirties, todėl pareiÅ¡kimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas.

14. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiÅ¡kia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį gali bÅ«ti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendras pareiÅ¡kėjų motinos V. M. ir pačių pareiÅ¡kėjų – įpėdinių, priėmusių palikimÄ po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip deÅ¡imt metų, Å¡iuo atveju – nuo (duomenys neskelbtini) metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sÄ lygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjų D. L. ir O. G. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos D. L. ir O. G. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus- 544,85 m2 ploto grÅ«dų sandėlį su 91,3 m2 ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m2 ploto džiovyklÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas Raimondas Buzelis