2013-05-15 Nr. AB-1833-3-61-3-00990-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-471/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00990-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai UAB „Bioinvest“, UAB „Tvari energija“, UAB „Erengie Group“, UAB „Stova“, L. S. agroserviso įmonė, A. K. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. vasario 28 d. išduotų leidimų gaminti elektros energiją Nr. LG-0780, Nr. LG-0781, Nr. LG-0782, Nr. LG-0783, Nr. LG-0795, Nr. LG-0798 (toliau – ir Leidimai) dalis, kuriomis nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją 2013 m. vasario 28 d. išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją Nr. LG-0780, Nr. LG-0781, Nr. LG-0782, Nr. LG-0783, Nr. LG-0795, Nr. LG-0798 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 ct/kWh už kiekvieną pareiškėjams priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 84–95) pareiškėjų skundą atsisakė priimti, grąžino sumokėtą žyminį mokestį ir išaiškino, kad pareiškėjai su skundu turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 78 straipsnio 4 dalimi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK, Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl <...> kainų ir tarifų taikymo, <...>. Pabrėžė, kad iš skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ginčas kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomo tarifo. Akcentavo, jog pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jie laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Remdamasis šiais motyvais atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 93–95), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą.

Pabrėžė, kad skundas yra reiškiamas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo. Remdamiesi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu mano, kad skundo turinys ir reikalavimai yra Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija.

Pabrėžia, kad pareiškėjai kreipėsi į VKEKK, prašydama išaiškinti jos kompetenciją, VKEKK pateikė atsakymą (b. l. 101–102), kuriame nurodė, jog Komisijos nuomone, įstatymų leidėjas nustato VKEKK ikiteismine privaloma ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėjamų skundų ir ginčų požymius: teisės aktuose yra išskiriami vartotojai ir energetikos įmonės, kaip subjektai, kuriems yra taikoma išankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat įtvirtina ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skundų ir ginčų objektą – t. y. energetikos įmonių veikimas ar neveikimas, kuris ikiteisminio skundo ar ginčo nagrinėjimo metu yra vertinamas pagal Elektros energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytą VKEKK kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Komisija nagrinėja ginčus, kilusius vartojimo ir komerciniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veikų. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl išduotų leidimų gaminti elektros energiją t. y. dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto. Remdamiesi VKEKK atsakymu, teigia, kad į VKEKK nevykdo kitų administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo kontrolės, todėl tokie ginčai nepatenka į VKEKK nagrinėjamų skundų ir ginčų dalyką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pateikė skundą pirmosios instancijos teismui keldami tris reikalavimus: panaikinti Leidimų dalis, kuriomis nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją Leidimuose nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis ir priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 ct/kWh už kiekvieną pareiškėjams priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi priėjo prie išvados, kad ginčo atveju taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, apie pasinaudojimą kuria pareiškėjai duomenų nepateikė, todėl atsisakė pareiškėjų skundą priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir (ar) elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl kainų ir tarifų taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų teikiamų reikalavimų priėmimo klausimą, išsamiai įvertino jų turinį, atsižvelgė į tai, ko konkrečiai siekiama reikalavimais ir kokios pasekmės atsirastų tuo atveju, jeigu teismas patenkintų tokius pareiškėjų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjai ginčija leidimo dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iš pareiškėjų skundo turinio akivaizdu, jog jie minėtą leidimo dalį iš esmės laiko neteisėta tiek, kiek tai susiję su tarifų taikymu. Pareiškėjai taip pat kėlė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris taip pat yra siejamas su tarifų taikymu, pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra susiję ir reikalavimas dėl žalos negalėtų būti išspręstas neišsprendus kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis bylos nagrinėjimo, teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų reikalavimų esmę ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad šiuo atveju, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjų skundų argumentai, jog Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalis aiškintina tokiu būdu, jog ši įstatymo nuostata suteikia Komisijai kompetenciją nagrinėti tik ginčus kilusius vartojimo ir komerciniuose teisiniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veikų, o šiuo atveju ginčas yra kitokio pobūdžio, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje expressis verbis nurodyta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus ir ginčus dėl kainų ir tarifų taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė