df86ebf0-c708-49bb-98ad-2e455a925ddb · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1825-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00539-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 3.2.6.1.; 3.4.3.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ atstovei B. G., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinei bendrovės „Kortas“ atstovui advokatui R.

Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“, tretiesiems asmenims R. A., G. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė BUAB „Alkor“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei BUAB „Kortas“, praÅ¡ydama pripažinti ab initio negaliojančia UAB „Alkor“ ir UAB „Kortas“ 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti BUAB „Alkor“ 54 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į R.

A. ir G. A.; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bankroto administratorė, siekdama apginti visų BUAB „Alkor“ kreditorių, o tuo pačiu ir bankrutavusios įmonės teises bei interesus, nurodo, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.9301 straipsnis) bei BUAB „Alkor“ kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis), todėl reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl Å¡alių 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnyje ir CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais (1 t. b. l. 1-12).

Ieškinyje, pateiktame teismui dublike nurodoma, jog ieškovė 2016 m. birželio 20 d. taikos sutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 įgijo 168 558,84 Eur reikalavimo teisę į R. A. bei G. A.. UAB „Alkor“ ir UAB „Kortas“ 2017 m. gruodžio 15 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau šiame sprendime ir Susitarimas), kuria UAB „Alkor“ perleido UAB „Kortas“ dalį – 54 000 Eur reikalavimo teisę į R. A. ir G. A. Teigiama, jog reikalavimo teisės perleidimo metu ieškovės finansinė padėtis buvo bloga, kadangi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai žinomai pradelsti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 137 235,78 Eur, iš kurių pradelsti: nuo 1 iki 30 dienų – 32 792,70 Eur; nuo 31 iki 60 dienų – 41 474,50 Eur; nuo 61 iki 90 dienų – 6 541,60 Eur; virš 90 dienų – 51 393,23 Eur (ieškinio priedas Nr. 5).

Kreditorinių reikalavimų faktÄ ir jų dydį patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2052-896/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-830-896/2019, kuriomis buvo patvirtinti BUAB „Alkor“ kreditorių finansiniai reikalavimai iÅ¡keltoje bankroto byloje. (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6). IeÅ¡kovė teigia, kad bendrovė turėjo kreditÄ iÅ¡ AB Å iaulių bankas, kurio negrÄ Å¾intas likutis minėto Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienai yra 110 105,26 Eur.

IeÅ¡kovei tuo metu akivaizdžiai trÅ«ko apyvartinių lėšų, kadangi negalėjo iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimų ir atsiskaityti su kreditoriais pradelstÄ mokėti 137 235,78 Eur dydžio sumÄ , t. y. bendrovė faktiÅ¡kai buvo nemoki. Dublike nurodoma, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. gavo informacijÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), kuriame nurodyta, jog UAB „Alkor“ įsiskolinimas VMI 2017 m. gruodžio 15 dienai sudarė 5 908,29 Eur dydžio sumÄ (dubliko priedas Nr. 1).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau - VSDFV) 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė duomenis, kuriuose matyti, kad UAB „Alkor“ 2017 m. gruodžio 15 dienai įsiskolinimas VSDFV sudarė 10 045,83 Eur dydžio sumÄ (dubliko Priedas Nr. 2). Dublike ieÅ¡kovė nurodo, jog BUAB „Alkor“ pradelsti kreditoriniai reikalavimai 2017 m. rugsėjo 11 dienai sudarė 59 957,34 Eur dydžio sumÄ , o 2017 m. gruodžio 15 d. pradelsti reikalavimai sudarė 143 144,07 Eur dydžio sumÄ . Taigi akivaizdu, kad praėjus Å¡iek tiek daugiau nei dvejiems mėnesiams, pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma iÅ¡augo daugiau negu dvigubai.

BUAB „Alkor“ finansinė padėtis vėliau tik blogėjo, kadangi 2018 m. kovo 1 d. pradelsti kreditoriniai reikalavimai sudarė net 352 170,83 Eur dydžio sumÄ (dubliko priedas Nr. 3). IeÅ¡kovė teigia, jog reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi UAB „Alkor“, bÅ«dama žinomai sudėtingoje finansinėje padėtyje (negalėjo atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais, susikaupus 137 235,78 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų), 2017 m. gruodžio 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Kortas“, kuria perleido reikalavimo teisę į 54 000,00 Eur dydžio sumÄ , kuria įskaitymu visiÅ¡kai patenkino UAB „Kortas“ kreditorinį reikalavimÄ , taip pažeisdama imperatyvias CK 6.9301 straipsnio nuostatas, kurių pažeidimas, lemia sandorio negaliojimÄ CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teismui manant, jog ieÅ¡kovė neįrodė Reikalavimo teisės perleidimo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, t. y. jog Reikalavimo teisės perleidimo sandoris nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, ieÅ¡kovė mano, jog Reikalavimo teisės perleidimo sandoris naikintinas teisiniu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Nagrinėjant ieÅ¡kinį pagal CK 6.66 str., pareikÅ¡tÄ ginant kreditoriaus teises, byloje bÅ«tina aiÅ¡kintis ar yra visos Å¡ios aplinkybės:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

6) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nurodoma, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, Å¡i sutartis pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes ieÅ¡kovė, turėdama pradelstų skolų savo kreditoriams, perleido 54 000 Eur dydžio turimÄ reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, taip pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nurodytÄ kreditorių atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ bei sumažindama savo turto masę, iÅ¡ kurios bÅ«tų galimybė patenkinti dalies ieÅ¡kovės kreditorių finansinius reikalavimus.

Dėl to ieÅ¡kovė teigia, kad pirmoji ir antroji actio Pauliana sÄ lygos yra įrodytos. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 15 d., Kauno apygardos nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Alkor“ įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 12 d., o bankroto administratoriui BUAB „Alkor“ dokumentai bei turtas buvo perduoti 2018 m. spalio 24 d., taigi ieÅ¡kinys teikiamas nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10). IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alys, sudarydamos perleidimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningos.

Tai įrodo tos aplinkybės, jog UAB „Kortas“ buvo ir yra BUAB „Alkor“ kreditorius. UAB „Kortas“ yra ir buvo žinoma sunki UAB „Alkor“ finansinė padėtis Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu, dėl to atsakovė rinkosi dalies skolos padengimÄ perimdama reikalavimo teisę. Toks UAB „Kortas“ sprendimas buvo priimtas siekiant bet kokiais bÅ«dais atgauti bent dalį skolos, elgiantis nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai pažeidžiant aukÅ¡tesnės eilės kreditorių teises.

Kad ieÅ¡kovė ir jos vadovas veikė nesÄ Å¾iningai, įrodo, tos aplinkybės, kad UAB „Alkor“, pasirašęs taikos sutartį su trečiaisiais asmenimis A. ir A., per kelis mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dalimis perleido reikalavimo teisę į iÅ¡ viso net 155 252,55 Eur dydžio sumÄ : 2017 m. rugsėjo 11d. UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teisę UAB „Ulpas“ į 82.541,70 Eur dydžio sumÄ (pateiktas ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-1760-413/2019); 2017 m. gruodžio 15 d.

UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teisę UAB „Kortas“ į 54.000,00 Eur dydžio sumÄ ; 2017 m. gruodžio 15 d. UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teisę UAB „Metkonas“ 6.820,20 Eur dydžio sumÄ (pateiktas ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-4726-319/2019); 2018 m. kovo 1 d. UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teisę UAB „Alseka“ į 11.890,65 Eur dydžio sumÄ (pateiktas ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-5162-319/2019). Nurodoma, kad nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

UAB „Alkor“ atsakovu buvo netgi 18 bylų, iÅ¡ kurių 13 buvo pareikÅ¡tos dėl skolos, delspinigių priteisimo arba dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iÅ¡ sutarties. Ä®monės teisminiai procesai, kuriuose UAB „Alkor“ buvo atsakove, yra vieÅ¡a informacija, kuria galėjo ir turėjo pasidomėti UAB „Kortas“, bÅ«dama sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi. Be to, kad BUAB „Alkor“ ir UAB „Kortas“ yra susiję asmenys, kadangi abi įmonės faktiÅ¡kai veikė ir buvo registruotos tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), tai įrodo, jog UAB „Kortas“ neabejotinai žinojo apie itin sudėtingÄ BUAB „Alkor“ finansinę situacijÄ .

Atsakovė, kaip suinteresuota civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nepasidomėjo kitos sandorio Å¡alies patikimumu, neprašė informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., nesvarstė ar sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Tuometinis ieÅ¡kovės direktorius žinojo tiek apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, kad UAB „Alkor“ balanse dalies nurodyto turto apskritai nėra (jis neegzistavo), tiek apie realiÄ perleidžiamo reikalavimo vertę, tiek apie pradelstus įsipareigojimus.

Atsižvelgus į nurodomas aplinkybes, mano, kad penktoji actio Pauliana sÄ lyga yra įrodyta. Pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, turi bÅ«ti taikoma restitucija ir atsakovė privalo gražinti ieÅ¡kovei pagal ginčijamÄ Reikalavimo perleidimo sutarti neteisėtai įgytÄ 54 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į R. A. ir G. A. (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnis). Byloje gautas atsakovės BUAB „Kortas atsiliepimas į ieÅ¡kinį (2 t. b. l. 21-30), triplikas, kur nesutinkama su ieÅ¡kiniu, nurodoma, jog iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 11 d. balanso matyti, kad ieÅ¡kovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo materialaus turto už 136 401 Eur, atsargų už 609 825 Eur, per vienus metus gautinų sumų už 656 886 Eur, iÅ¡ viso turto už 1 422 118 Eur.

Tuo tarpu per vienerius metus mokėtini ieÅ¡kovės įsipareigojimai sudarė 571 152 Eur sumÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovė per 2017 metus gavo 1 076 681 Eur pajamų, t. y. akivaizdžiai vykdė įprastinę savo veiklÄ ir iÅ¡ jos uždirbo pajamas. IÅ¡ Å¡ios ataskaitos taip pat matyti, kad jau po ginčijamos Sutarties sudarymo (2017 m. gruodžio 15 d. ), ieÅ¡kovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. gavo 188 059 Eur pajamų, tačiau pajamų uždirbimo savikaina buvo kur kas didesnė už gautas pajamas - 460 947 Eur.

IeÅ¡kovė nurodomu laikotarpiu taip pat patyrė 151 570 Eur pardavimo sÄ naudų ir 56 662 Eur bendrųjų ir administracinių sÄ naudų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse turtas yra pateiktas netiksliai, į jį įtrauktas turtas, kuris negalėjo bÅ«ti įtrauktas, pvz., UAB „Druskininkai invest“ 154 458,85 Eur skola ir UAB „Druskininkų elfas“ 75 891,34 Eur skola ieÅ¡kovei, kadangi minėtos bendrovės ginčijamos Sutarties ir balanso sudarymo metu buvo bankrutavusios ir (ar) likviduotos, dėl ko skolos atgavimas tapo iÅ¡ esmės neįmanomu.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad į ieškovės per vienerius metus gautinas sumas 2017 metų balanse buvo įtrauktos ne tik pirkėjų skolos, bet ir už 2017 metus susidarę nuostoliai (pačiame balanse nurodyta, kad ieškovė 2017 metais patyrė 71 377 Eur nuostolį), taip pat sumos, skirtos jau atliktų darbų trūkumams ištaisyti ir t. t. Dėl to, ieškovės teigimu, balanse 2017 m. gruodžio 31 d. į per vienerius metus gautinas sumas turėjo būti įtraukta 295 742,88 Eur, iš jų 205 872,71 Eur pirkėjų skolos.

Atsakovė, įvertinusi pirmiau nurodomus duomenis, teigia, jog ieÅ¡kovė turėjo turto 8 kartus daugiau, nei įsipareigojimų, kurių sumokėjimo terminai jau suėję. Be to, ginčijamos Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės veikla nebuvo sustabdyta ar nutraukta, todėl be aukščiau nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovės turėjo visas galimybes tęsti savo veiklÄ , uždirbti pajamas ir atsiskaityti su esamais ir bÅ«simais kreditoriais. Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovė neįrodė kad ginčijama Sutartimi buvo pažeistas CK 9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nematyti, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi informacijÄ ir įrodinėjusi, kad nors vienas reikalavimas, kurio įvykdymas 2017 m. gruodžio 15 d. buvo pradelstas, bÅ«tų kilęs iÅ¡ vykdomojo dokumento, t. y., kad jis turėtų prioritetinę atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ lyginant su atsakove. IeÅ¡kovė įrodinėja, jog ieÅ¡kinyje nurodyti pradelsti ieÅ¡kovės įsipareigojimai kreditoriams 137 235,78 Eur sumai buvo lygiaverčiai, tačiau su atsakovu 2017 m. gruodžio 15 d.

įskaitymu buvo atsiskaityta anksčiau, nei su kitais kreditoriais, taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostatÄ (Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka). Vis dėlto, įrodinėdama Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikia jokios informacijos, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kada atsirado ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei, ar ginčijamos Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei buvo pradelstas ar ne, jei pradelstas, ar visa apimtimi, ar tik konkrečia jo dalimi, taip pat kiek laiko ir pan.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys CK 1.80 straipsnio pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas jau vien tik dėl to, kad ieÅ¡kovė net neįrodinėja aplinkybių, jog ieÅ¡kovė nebuvo pradelsus atsiskaityti su atsakove, o jei buvo, kad buvo pradelsus mažiau, nei kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams, kuriems įsiskolinimo padengimas 2017 m. gruodžio 15 d. taip pat buvo pradelstas. Su atsiliepimu atsakovė į bylÄ pateikė Exel formatu lentelę, iÅ¡ kurios matyti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sandoriai vyko nuo 2015 metų pradžios ir po ginčijamos Sutarties sudarymo, tokie sandoriai buvo nevienkartiniai.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės administratorius mano, kad sudarant ginčijamÄ Sutartį, ieÅ¡kovė, lygiai taip pat kaip ir kitiems ieÅ¡kinyje nurodytiems kreditoriams, turėjo pradelstų atsiskaitymų su atsakove, dėl ko ginčijama Sutartimi nebuvo pažeista ir CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostata. Dėl to reikalavimas pripažinti perleidimo sutartį CK 6.9301 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė neįrodinėja, jog dėl Sutarties sudarymo ieÅ¡kovė tapo nemoki, todėl akivaizdu, kad Å¡is pagrindas Sutarties sudarymo metu neegzistavo. IeÅ¡kovės nemokumas atsirado ne iki ginčijamos Sutarties ir (ar) jos sudarymo metu, bet vėliau. Šį faktÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 metais ieÅ¡kovės uždirbamos pajamos labai ženkliai krito, tuo tarpu sÄ naudos joms uždirbti ir bendrosios veiklos sÄ naudos, lyginant su uždirbamomis pajamomis, smarkiai iÅ¡augo.

Veiklos sÄ naudoms smarkiai virÅ¡ijant uždirbamas pajamas 2018 metais ieÅ¡kovė dėl Å¡ios aplinkybės tapo nemoki ir buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė, tvirtindama finansinės atskaitomybės dokumentus, nemokumo ir (ar) negalėjimo vykdyti savo įsipareigojimus 2017 m. gruodžio 31 d. nenustatė ir nekonstatavo, o aplinkybės, lėmusios nemokumÄ , atsirado tik 2018 metais, t. y. jau po ginčijamos Sutarties sudarymo. Atsakovė triplike atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ esmės visi ieÅ¡kovės vėlavimai mokėti darbo užmokestį prasidėjo jau po ginčijamos sutarties sudarymo, t. y. nuo 2018 m. sausio mėnesio.

Bendrovės vėlavimai iÅ¡mokėti darbo užmokestį 2017 metais buvo labiau epizodiniai ir vienkartiniai, be to, dažnu atveju sekę ne kas mėnesį, o jei ir buvo pavėluota, tai ne visas darbo užmokestis, o tik jo nedidelė dalis. Be to, didžiausia pavėluoto iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalis 2017 m. gruodžio 15 d. buvo ieÅ¡kovės buvusiam vadovui, t. y. tam asmeniui, kuris pats ir kontroliavo darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, tame tarpe ir pačiam. Todėl, jei ginčijama Sutartimi ir bÅ«tų suteikta pirmenybė kitam kreditoriui, ieÅ¡kovė jÄ sudarė dar bÅ«dama moki, dėl ko teisė ginčyti Sutartį actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kovei neatsirado.

Net jei ir bÅ«tų pripažinta, kad Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo jau nemoki, ji turėtų įrodyti, kaip ir kokiu bÅ«du jos sudarymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. IeÅ¡kovės pateikti argumentai, jog kreditorių teisės buvo pažeistos tarp UAB „Alkor“ ir UAB „Kortas “ pasiraÅ¡yta Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria UAB „Alkor“ esant sunkioje finansinėje padėtyje (negalėjo atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais, susikaupus 137 235,78 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų) perleido reikalavimÄ net į 54 000 Eur dydžio turtÄ , taip realiai sumažinant turto, kuriuo bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai pagal kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarkÄ , vertę, yra absoliučiai deklaratyvÅ«s. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog tretieji asmenys-A. ir A. pagal Taikos sutartį byloje prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovei nevykdė, vien tik Å¡i aplinkybė paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad jei ginčijama Sutartis nebÅ«tų buvusi sudaryta, ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjus atsiskaityti bent iÅ¡ dalies su kitais kreditoriais.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodo, tačiau ieÅ¡kovė reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis R. A. bei G. A. perleido ne tik atsakovei, bet ir kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams, pvz., UAB „Ulpas“ ir UAB „Metkonas“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1112-934/2019 atmetė trečiųjų asmenų Å¡ioje byloje R. A. ir G. A. skundÄ dėl antstolio veiksmų, ir iÅ¡ kurios matyti, kad antstolis vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 143 361,90 Eur skolos ir 0,02 procentų dydžio palÅ«kanų nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , kai palÅ«kanos dėl 30 820,20 Eur pradedamos skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 1 d., dėl 30 000 Eur - nuo 2017-01-30, dėl 82 541,70 Eur - nuo 2017 m. sausio 17 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ R.

A. ir G. A. išieškotojo UAB „Alkor“ naudai. Šios aplinkybės liudija, kad tretieji asmenys su Ieškovu pagal taikos sutartį neatsiskaitinėjo, pažeidė mokėjimo terminus, ir nepervedė Ieškovui iki 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigotų pervesti 30 820,20 Eur ir 30 000 Eur. Dar daugiau, iš minėtos nutarties matyti, kad 2018 m. kovo 7 d. antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Kortas“ dalyje dėl 54 000 Eur skolos išieškojimo, 2018 m. kovo 7 d. antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Metkonas“ dalyje dėl 6 820,20 Eur skolos išieškojimo, 2018 m. kovo 13 d. antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Ulpas“ dalyje dėl 82 541,70 Eur skolos išieškojimo.

Å ios Vilniaus apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad reikalavimus, kurių ieÅ¡kovei nevykdė tretieji asmenys R. A. bei G. A., ieÅ¡kovė reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ne tik atsakovei, bet ir kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams, o atsakovei perleistas reikalavimas nėra ir pats didžiausias. Taigi, ginčijama Sutartimis niekaip nepažeidė ieÅ¡kovės kreditorių interesų, nes perleisdamas atsakovei reikalavimo teisę į savo skolininkus, nevykdančius ieÅ¡kovei skolinių įsipareigojimų, tuo pačiu įskaitymu atsiskaitė su atsakove, turėjusiu realiÄ reikalavimo teisę.

Nesant įrodymų, kad ginčijama Sutartimi buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės, ieÅ¡kinio tenkinimas actio Pauliana pagrindu yra negalimas ir ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. Be to, ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, įrodinėja, kad atsakovė, sudarydama ginčijamÄ Sutartį buvo nesÄ Å¾ininga, nes sutiko sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį visam ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovei dydžiui, kas liudija, jog atsakovė nesitikėjo atgauti skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės, taip pat buvo nesÄ Å¾iningas, nes atsakovė sÄ moningai pažeidė aukÅ¡tesnės eilės kreditorių teises ir siekė atgauti skolas iÅ¡ ieÅ¡kovės anksčiau už kitus kreditorius, nepasidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi ir jo vedamomis teisminėmis bylomis.

Atsakovės administratorius ginčijamos Sutarties sudarymo metu nebuvo atsakovės valdymo organas, sudarinėjęs sandorius atsakovės vardu, todėl dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo/nesÄ Å¾iningumo teikia savo nuomonę pagal byloje pateiktus duomenis. Nurodoma, kad ieÅ¡kovė jokių įrodymų nurodytam žinojimui, ar bent jau turėjimui žinoti, patvirtinti į bylÄ nepateikė. ObjektyvÅ«s duomenys, kurie galėjo liudyti sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, to nepatvirtino, pvz., ieÅ¡kovės paskutiniai patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai, Turto areÅ¡to registro duomenys ir kt.

Atsakovė su ieÅ¡kove sandorius sudarinėjo ir atsiskaitymus vykdė ir po ginčijamos Sutarties sudarymo, todėl teigti, kad atsakovė turėjo žinoti apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir kad ginčijama Sutartimi bus pažeisti kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesai, nėra pagrindo. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) savo veiklÄ vykdė (vykdo) ir daugiau Å«kio subjektų nei ieÅ¡kovė ir atsakovė, todėl buveinių adresų sutapimas, savaime nerodo nesÄ Å¾iningumo.

Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o, pripažinus 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ , kas reikÅ¡tų, kad atsakovė ieÅ¡kovei grÄ Å¾intų 54 000 Eur reikalavimÄ Ä¯ trečiuosius asmenis, o pati Å¡iai sumai taptų ieÅ¡kovės kreditore jos bankroto byloje. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios sandorius, susijusius su atsiskaitymais, reglamentuoja Ä®BÄ® nuostatos, o tai reiÅ¡kia, kad nėra galimi jokie atsiskaitymai ar turto perleidimai (taip pat ir reikalavimo teisės) kitaip, nei tai numato Ä®BÄ® nuostatos, dėl ko atsakovės administratorius abejoja, ar ieÅ¡kovei ir atsakovei turint bankrutuojančių įmonių statusÄ , restitucijos taikymas apskritai galimas.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinus 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ , yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kinys atmestinas IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje yra nustatyta, jog ieÅ¡kovė UAB „Alkor“ 2016 m. birželio 20 d. taikos sutarties pagrindu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 įgijo 168 558,84 Eur reikalavimo teisę į R. A. bei G. A. (1 t. b. l. 499-501). UAB „Alkor“ ir UAB „Kortas“ 2017 m. gruodžio 15 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Alkor“ perleido UAB „Kortas“ dalį – 54 000 Eur sumai reikalavimo teisę į R.

A. ir G. A. (ieškinio 3 priedas). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-830-896/2019 UAB „Alkor“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d., įmonė Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1527-924/2019 UAB „Kortas“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d., įmonė Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

IeÅ¡kovė CK 66.6 straipsnio actio Pauliana, CK 6.9301 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindais praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytÄ UAB „Alkor“ ir UAB „Kortas“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Alkor“ perleido UAB „Kortas“ turimÄ 54 000 Eur reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, ieÅ¡kinį grindžia tomis aplinkybėmis, jog perleidimo sutarties sudarymo metru ieÅ¡kovė jau buvo nemoki, perleidimo sandoris pažeidė kitų kreditorių turtinius interesus, nes jis neatitiko CK 6.9301 straipsnyje nurodomos atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkos.

Teismas pažymi, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kitų kreditorių teisės. Pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka ieÅ¡kovui (CK 178 straipsnis).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog dėl 2017 m. gruodžio 15 d. perleidimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė tapo nemoki, todėl nurodomas teisinis pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistavo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad sudarant ginčijamÄ sandorį, UAB „Alkor“ buvo nemoki, nes buvo susikaupę 137 235,78 Eur dydžio pradelsti įsipareigojimai bendrovės kreditoriams. IeÅ¡kovės teiginys, jog įmonė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 15 dienÄ , nepasitvirtino.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės nemokumo ir jo atsiradimo laiko matyti, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2017 metų balansÄ , kuriuo buvo įrodinėjamas įmonės nemokumas. Teismas iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudaryto balanso nustatė (ieÅ¡kinio 7 priedas), kad ieÅ¡kovė už praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2017 m. gruodžio 31 d.) turėjo materialaus turto už 136 401 Eur, atsargų už 609 825 Eur, per vienus metus gautinų sumų už 656 886 Eur, iÅ¡ viso turto 1 422 118 Eur sumai.

Tuo tarpu per vienerius metus mokėtini ieÅ¡kovės įsipareigojimai sudarė 571 152 Eur sumÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovė per 2017 metus gavo 1 076 681 Eur pajamų, t. y. bendrovė 2017 metais vykdė įprastinę Å«kinę finansinę veiklÄ ir iÅ¡ jos uždirbo pajamas. Pirmiau nurodomos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad bendrovė 2017 metų gruodžio 15 dienÄ buvo nemoki, kadangi pradelsti mokėti įsipareigojimai (137 235,78 Eur) nevirÅ¡ijo pusės bendrovės turto dalies.

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, kad Å¡io balanso duomenys klaidingi – 2017 m. gruodžio 31 d. balanse turtas yra nurodomas netiksliai, į turto masę įtrauktas turtas, kuris negalėjo bÅ«ti įtrauktas, pvz., UAB „Druskininkai invest“ 154 458,85 Eur skola ir UAB „Druskininkų elfas“ 75 891,34 Eur skola ieÅ¡kovei, kadangi Å¡ios bendrovės ginčijamos Sutarties ir balanso sudarymo metu buvo bankrutavusios ir (ar) likviduotos, o per vienerius metus į gautinas sumas 2017 metų balanse buvo įtrauktos ne tik pirkėjų skolos, bet ir už 2017 metus susidarę nuostoliai, tačiau už pateiktÄ balansÄ ir jo duomenų teisingumÄ ` atsako ieÅ¡kovė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais bendrovės pateikto balanso duomenimis, o Å¡ių duomenų netikslumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir faktinis pagrindas.

Teismas nustatė, jog UAB „Alkor“ nemokumas konstatuotas tik Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, jog 2018 m. birželio 22 dienia pateikti teismui UAB „Alkor“ turtinės padėties įrodymai liudija, kad įmonės balanse apskaitomas turtas sudaro jau tik 951 200 Eur sumÄ , iÅ¡ kurio ilgalaikis materialus turtas sudaro 124 815 Eur ir nematerialus turtas sudaro 750 Eur, trumpalaikis turtas, iÅ¡ kurio atsargos sudaro 160 634 Eur sumas, per vienerius metus gautinos sumos 665 016 Eur.

Per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 612 143,00 Eur sumÄ . IÅ¡ pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o teismas nustatė, kad įmonė turi 497 801,12 Eur pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, kurie virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės 475 600 (951 200/2). Pirmiau nustatytų aplinkybių visuma ir jų vertinimas leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog aplinkybės, lėmusios UAB „Alkor“ nemokumÄ , atsirado 2018 metais, t. y. jau po ginčijamos perleidimo Sutarties sudarymo.

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar sudaryta 2017 m. gruodžio 15 d. sutartis pažeidė kitų bendrovės kreditorių turtinius interesus, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad bendrovė „Alkor“ ginčijamos sutarties sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pradelstiems bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti, Å¡ie pradelsti reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami įstatymo nustatyta eiliÅ¡kumo tvarka pirmiau nei atsakovės turimas reikalavimas (CK 9301 straipsnio 1 dalis), o sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove, ieÅ¡kovė pažeidė pateiktų mokėjimo dokumentų kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarkÄ (CK 9301 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kinyje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų pagrįsti ieÅ¡kovės teiginiams, kad nors vienas kreditoriaus reikalavimas, kurio įvykdymas 2017 m. gruodžio 15 d. buvo pradelstas, bÅ«tų kilęs iÅ¡ vykdomojo dokumento, t. y., kad jis turėtų įstatyminę prioritetinę atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ lyginant su atsakove (CK 9301 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė teigia, jog jos nurodyti pradelsti ieÅ¡kovės įsipareigojimai kreditoriams 137 235,78 Eur sumai buvo lygiaverčiai, tačiau su atsakove 2017 m. gruodžio 15 d.

įskaitymu buvo atsiskaityta anksčiau, nei su kitais kreditoriais, taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikia įrodymų, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kada atsirado ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei ir ar ginčijamos Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei buvo pradelstas ar ne, jei pradelstas, ar visa apimtimi, ar tik konkrečia jo dalimi. IÅ¡ prie ieÅ¡kovės dubliko pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nurodomi ieÅ¡kovės vėlavimai mokėti darbuotojams darbo užmokestį darbuotojams prasidėjo jau po ginčijamos sutarties sudarymo, t. y. nuo 2018 m. sausio mėnesio.

Bendrovės vėlavimai iÅ¡mokėti darbo užmokestį 2017 metais buvo tik epizodiniai, vienkartiniai, be to, vykę ne kas mėnesį. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad buvo vėluota mokėti ne visÄ darbo užmokestį, o tik jo nedidelę dalį. Be to, didžiausia pavėluoto iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalis 2017 m. gruodžio 15 d. buvo neiÅ¡mokėta ieÅ¡kovės buvusiam vadovui, t. y. tam asmeniui, kuris pats ir kontroliavo darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, tame tarpe ir pačiam.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi įrodymų, dėl ko, kokių konkrečiai kreditorių teisės bei dėl ko buvo pažeistos 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, o ieÅ¡kinyje pateikiami tik bendro pobÅ«džio teiginiai apie susikaupusius 137 235,78 Eur dydžio pradelstus įsipareigojimus neįvardintiems bendrovės kreditoriams, bei jų teisių pažeidimÄ . IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų padrikų raÅ¡ytinių įrodymų turinio (1 t. b. l. 18-488) nėra galimybės daryti pagrįstÄ raÅ¡ytinių įrodymų visuma iÅ¡vadÄ , jog sutarties Å¡alys, sudarę ginčijamÄ byloje 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl to reikalavimas pripažinti perleidimo sutartį CK 6.9301 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamÄ Sutartį buvo nesÄ Å¾iningos, šį teiginį grindė tomis aplinkybėmis, jog registruota sutarties Å¡alių buveinė buvo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė po ginčijamos Sutarties sudarymo perleido reikalavimo teisę į iÅ¡ viso net 155 252,55 Eur dydžio sumÄ , atsakovė nesidomėjo sunkia ieÅ¡kovės finansine bÅ«kle.

Teismas vertina, jog ieÅ¡kovė nepagrindė ir Å¡ios bÅ«tinos CK 6.66 straipsnio 2 dalyje numatytos bÅ«tinos sandorio negaliojimo sÄ lygos-atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Å iame teismo sprendime jau minėta, kad atsakovė su ieÅ¡kove sandorius sudarinėjo ir atsiskaitymus vykdė iki ir po ginčijamos Sutarties sudarymo, todėl daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo žinoti apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir kad siekė nesÄ Å¾iningai ginčijama Sutartimi bus pažeisti kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, nėra galimybės. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Registrų duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) savo veiklÄ vykdė (vykdo) ir daugiau Å«kio subjektų nei ieÅ¡kovė ir atsakovė, todėl buveinių adresų sutapimas, savaime nerodo atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta (CPK 178 straipsnis, CK 66.6 straipsnis, CK 6.9301 straipsnis, CK 1.80 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė byloje turėjo 2 420 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 115-119). IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje valstybė turėjo 15,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. b. l. 1). Kadangi byloje ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetÄ už ieÅ¡kinį, taikant įstatymo analogijÄ , valstybės turėtos iÅ¡laidos nepriteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ (į. k. 149660899) iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ (į. k. 300112835) 2 420 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ (į. k. 300112835) bankroto procedÅ«roms apmokėti skirtų lėšų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ pateikiant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas