df85b347-d732-4efe-84ba-e42f79c9b393 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29505-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jolitai RaudeliÅ«nienei, nuteistajam A. F. ir jo gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

F. ir jo gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinių ieÅ¡kovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. F. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 5 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) konflikto su nukentėjusiuoju M. L. metu, tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė M. L. į veidÄ , dėl ko jam lūžo deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinė sienelė, dėl ko M. L. nugriuvo ant grindinio ir pakauÅ¡iu trenkėsi į kelio bortelį, po ko M. L. nustatytas deÅ¡inio momenkaukio ir kaukolės pamato kaulų linijiniai lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo ties deÅ¡iniu smegenų pusrutuliu, galvos smegenų sumuÅ¡imas, taip dėl suduoto smÅ«gio sunkiai sutrikdė M. L. sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. F. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. F. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. F. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, jog A.

F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 136 straipsnyje, arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. F. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 28 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsnio 1 dalimi, paskirti kitÄ bausmę, nesusijusiÄ su realia laisvės atėmimo bausme. 2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nes ji yra aiÅ¡kiai per griežta. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nes nustatė tris lengvinančias aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nes nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kibo prie nuteistojo kompanijos, lindo į taksį automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, kad būtent ankstesni nuteistojo teistumai eliminuoja galimybę, nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija. 2.2.

Skunde teigiama, kad bÅ«tina atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo spontaniÅ¡ka, jo panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smÅ«gis. Nuteistasis turi Å¡eimÄ , augina mažametę dukrÄ , yra dirbantis, užsiima savanoriÅ¡ka veikla, mokosi ir tai rodo, jog nuteistojo integravimosi į visuomenę procesas vyksta sėkmingai. Skunde nurodoma, kad apie nuteistojo neigiamÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , liudija jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo, o bÅ«tent, iÅ¡ karto po įvykio nuteistasis iÅ¡vyko taksi automobiliu, tačiau jis neliko abejingas įvykio pasekmėms, nes prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas pasakė, kad nukentėjusįjį apverstų ant Å¡ono.

IÅ¡ įvykio vietos jis iÅ¡važiavo dėl to, jog reikėjo raminti sutuoktinę, kuriÄ taip pat iÅ¡tiko Å¡okas. Be to, iÅ¡vykti iÅ¡ įvykio vietos primygtinai liepė su nuteistuoju buvę asmenys, kurie liko prie nukentėjusiojo ir, nuteistojo įsitikinimu, pasirÅ«pino nukentėjusiojo bÅ«kle. Nuteistasis iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡girdęs, jog iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. 2.3. Teigiama, kad nuteistasis iÅ¡ karto po įvykio ieÅ¡kojo nukentėjusiojo po gydymo įstaigas, domėjosi jo sveikata, lankė jį ligoninėje.

Kai nukentėjusysis atsigavo, nuteistasis su juo susisiekė, atsiprašė ir susitaikė, visiÅ¡kai atlygino žalÄ â€“ 10 000 Eur. Nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi ir nepageidauja, kad nuteistasis bÅ«tų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Be to, nuteistasis susitarė su Kauno teritorine ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi dėl žalos atlyginimo periodiniais mokėjimais, kuriuos jis vykdo. Skunde teigiama, kad, pasiuntus nuteistÄ jį atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis netektų galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o civilinių ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai gauti jų patirtos žalos atlyginimÄ bÅ«tų nerealizuoti. 2.4.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tiek nuteistasis, tiek visi be iÅ¡imties liudytojai nurodė, jog nukentėjusysis priėjo prie taksi automobilio, kuriame sėdėjo nuteistasis bei kiti asmenys, ir pradėjo juos vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, įvyko žodinis konfliktas. Tada nukentėjusysis pradėjo grasinti, jog subadys ir tiesė rankÄ link rankinės. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prieÅ¡ kelis metus buvo pakliuvęs į tokiÄ situacijÄ ir buvo nukentėjęs nuo asmens dÅ«rio peiliu, jis labai susijaudinęs sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam.

IÅ¡ įvykio metu buvusių asmenų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis neteisėtus veiksmus atliko labai susijaudinęs, t. y. jam pagrasinus, kad bus papjautas, jį iÅ¡tiko fiziologinio afekto bÅ«sena ir, įsijungus savisaugos instinktui. 2.5. Nukentėjusiojo įžeidžiantys veiksmai, žodžiai bei grasinimai sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti, paveikė nuteistojo emocinę bÅ«senÄ ir Å¡is dėl didelio susijaudinimo vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiajam. Nuteistojo reakcija buvo kaip staigus atsakas į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus ir žodžius.

Å iuo atveju teismas turėjo svarstyti galimybę jo veiksmus vertinti pagal BK 136 straipsnį, už kurį gali bÅ«ti taikomos Å¡velnesnės bausmės – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 4 metų bei, atsižvelgus į visas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti nuteistajam BK 75 straipsnyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . 2.6. Skunde nurodoma, kad nuteistasis prieÅ¡ kelis metus jau yra pakliuvęs į panaÅ¡iÄ situacijÄ , kada buvo padurtas peiliu, todėl jis instinktyviai reagavo į esamÄ situacijÄ .

Å iuo atveju, nuteistojo veiksmus bÅ«tų galima vertinti kaip atliktus peržengus bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis), nes byloje surinkta pakankamai duomenų, jog įvykio metu neblaivus nukentėjusysis, be jau aptarto elgesio, atliko aktyvius pavojingus veiksmus bei iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus tuoj pat pavartoti smurtÄ , taip pat grasino panaudoti kokius nors įrankius ar priemones, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju bÅ«tinosios ginties situacija buvo, nes nukentėjusiojo veiksmuose galima įžvelgti nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje požymius.

Nukentėjusysis aktyviais veiksmais ir žodžiais rodė agresijÄ , todėl nuteistasis, nors ir turėjo galimybę iÅ¡vengti susidariusios situacijos, tačiau instinktyviai panaudojo smurtinį veiksmÄ , kuris sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. F. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, buvo visos prielaidos nuteistajam neskirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos bausmės rÅ«Å¡ies, t. y. paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su jo izoliavimu nuo visuomenės. Nurodoma, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl kilusio konflikto, įtakos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Nors nuteistasis anksčiau buvo ne kartÄ teistas, tačiau Å¡i aplinkybė negali paneigti visų teigiamų dalykų, kurie paaiÅ¡kėjo apie nuteistÄ jį teisiamajame posėdyje. 3.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo elgesys po veikos padarymo akivaizdžiai rodo, kad nuteistojo veiksmai buvo absoliučiai atsitiktinio pobÅ«džio, jog jie nėra loginė ligÅ¡iolinio asmens elgesio pasekmė. Teigiama, kad ankstesni nuteistojo teistumai neturėjo nulemti sprendimo nuteisti nuteistÄ jį realia laisvės atėmimo bausme, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tris nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Taip pat buvo pakankamai realus pagrindas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir faktÄ , kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. 3.3. Skunde nurodoma, jog nuteistojo Å¡eimos sukÅ«rimas, vaiko gimimas ir jo auklėjimas bei iÅ¡laikymas, darbas ir mokymasis, savanoriÅ¡ka veikla rodo, kad nuteistojo integravimosi į visuomenę procesas vyksta sėkmingai, jo neigiamÄ požiÅ«rį į teisės pažeidimus byloja jo aktyvi atgaila dėl to, kas įvyko.

Apelianto įsitikinimu, su nuteistuoju buvę asmenys galėjo pasirÅ«pinti nukentėjusiojo bÅ«kle, juolab, jog buvo pasakyta, kad greitoji medicinos pagalba jau iÅ¡kviesta. Be to, nuteistasis pats ieÅ¡kojo nukentėjusiojo gydymo įstaigose, jį suradęs, atsiprašė dėl to, kas atsitiko, atlygino visÄ patirtÄ Å¾alÄ , su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis neturi jokių priekaiÅ¡tų. Nukentėjusiojo gydymas bei reabilitacija buvo sėkminga, todėl jis Å¡iuo metu nejaučia jokių neigiamų pasekmių.

Be to, nuteistasis susitarė ir su Kauno teritorine ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrium dėl žalos atlyginimo periodiniais mokėjimais, kuriuos vykdo. 3.4. Nurodoma, kad pasiuntus nuteistÄ jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis netektų galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o civilinių ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai gauti jų patirtos žalos atlyginimÄ bÅ«tų nerealizuoti. Norėdamas nukentėjusiajam sumokėti pastarojo praÅ¡omÄ sumÄ , nuteistasis turėjo pinigus skolintis, todėl jam atsidÅ«rus pataisos namuose, finansiniai rÅ«pesčiai gultų ant sutuoktinės pečių.

Nuteistojo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra formalaus pobÅ«džio, jis ne tik žodžiais, bet ir darbais demonstruoja, jog yra vertas pasitikėjimo, kad jo siuntimas į pataisos namus yra akivaizdžiai perteklinė priemonė. 3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo sureikÅ¡mino ankstesnius nuteistojo teistumus. Nors keturi mėnesiai po bausmės atlikimo už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir teistumas Å vedijos Karalystėje nėra ilgas laiko trapas, tačiau po paskutinės bausmės atlikimo, nuteistasis nedarė naujų nusikalstamų veikų, o jo elgesys liudija, kad bausmės tikslai buvo pasiekti, prasidėjo resocializacijos procesas, kuris iÅ¡ esmės sėkmingai vyko toliau.

Nuteistasis sukÅ«rė Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ , dirbo ir mokėsi, savanoriavo. Darbdavys nuteistÄ jį apibÅ«dina vien tik teigiamai. Nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko trapas, per kurį negauta duomenų apie nuteistojo daromus teisės pažeidimus, iÅ¡ esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobÅ«dį, bet ir apie tai, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas iÅ¡vadas. Skunde nurodoma, kad turėjo bÅ«ti įvertinta ir nukentėjusiojo, kuris patvirtino, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala visiÅ¡kai atlyginta, ateityje jis neketina reikÅ¡ti nuteistajam materialinių pretenzijų, pozicija bei tai, jog sunkÅ«s padariniai atsirado ne dėl tiesioginio poveikio į nukentėjusiojo kÅ«nÄ , tačiau dėl to, jog Å¡is griuvo ir galva atsitrenkė į kietÄ gatvės bordiÅ«rÄ , t. y. veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, konfliktas įvyko dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio. 3.6.

Nukentėjusiojo žodžiai ir neteisėtas poelgis nuteistÄ jį labai sujaudino, nes prieÅ¡ tai panaÅ¡ioje situacijoje jis buvo nukentėjęs, todėl jo smÅ«gis buvo kaip atsakomoji reakcija – smÅ«gis buvo suduotas staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ir itin jį įžeidžiančio nukentėjusio asmens elgesio, nes po nukentėjusio grasinimo papjauti nuteistÄ jį iÅ¡tiko fiziologinio afekto bÅ«sena. Sužalojimas kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto bÅ«senos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iÅ¡ ankstesnių nevienkartinių panaÅ¡aus pobÅ«džio nukentėjusiojo poelgių.

Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo poelgyje galima įžvelgti visas sÄ lygas, bÅ«tinas norint veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ labai susijaudinus.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. F. ir jo gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.

5. Nuteistojo A. F. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiÅ«lymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, jog A. F. veiksmuose yra BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu. Teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę.

Todėl visÄ atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ laikyti neatitinkančiu BPK 20 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Dėl A. F. kaltės 9. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o Å¡io straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

10. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. F. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant A. F. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

11. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatytas faktas, kurio neginčija apeliantai, o bÅ«tent tai, kad A. F. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajam į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis krito, atsitrenkė galva į akmeninį grindinį ir patytė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

12. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, o bÅ«tent, jog naktį praleido naktiniame klube su draugais ir atėję iki Rotušės aikÅ¡tės, kurioje stovėjo taksi automobiliai, visa jų kompanija sulipo į tris taksi automobilius. Jiems jau sėdint viduje, prie jų taksi automobilio priėjo M. L. ir, įkišęs galvÄ Ä¯ automobilio vidų, pradėjo juos vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko įvyko žodinis konfliktas.

A. F. ir jo draugams iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilių, nukentėjusysis toliau vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais ir vienu momentu, žiÅ«rėdamas į nuteistÄ jį, pagrasino, kad subadys. Kadangi nuteistasis pamatė, jog nukentėjusysis kiÅ¡a rankÄ Ä¯ rankinę, jis iÅ¡sigando, todėl vienÄ kartÄ trenkė M. L., dėl ko jis nukrito ant žemės. Tuo momentu nuteistajam pasirodė, kad nukentėjusiojo grasinimas buvo realus, nes to žmogaus jis nepažinojo, matė, kad jis buvo stipriai iÅ¡gėręs, agresyvus, be to jis kiÅ¡o rankÄ Ä¯ rankinę, todėl pamanė, kad nukentėjusysis gali iÅ¡sitraukti peilį ir taip sužaloti jį, jo sutuoktinę ar draugus.

Apklausti liudytojais nuteistojo draugai bei sutuoktinė, o bÅ«tent: B. J., L. J., E. B., S. V. ir E. F., kurie įvykio metu buvo kartu ir tiesiogiai matė konfliktÄ , davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir nuteistasis. Visi teigė girdėję, kaip nukentėjusysis grasino, kad subadys, matė, kaip jis traukė kažkÄ iÅ¡ savo rankinės ir visi situacijÄ Ä¯vardino kaip grėsmingÄ .

13. Nukentėjusysis M. L. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir dėl girtumo bei patirtos traumos įvykio aplinkybių neatsimena. Nukentėjusysis patvirtino, kad galėjo pasakyti kažkÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pagrasinti, kad panaudos peilį, tačiau teigė, jog peilio neturėjo. Nukentėjusiojo teigimu, jis galėjo provokuoti konfliktÄ , kadangi bÅ«na, kad iÅ¡gėręs jis taip elgiasi.

14. Kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvęs liudytojas S. L. nurodė, kad jo pusbrolis (t. y. M. L.) lindo į taksi, kuriame jau sėdėjo taip pat girti vaikinai, tačiau su jais nieko nesiaiÅ¡kino, nes nespėjo, kadangi kažkas iÅ¡lipęs jam sudavė į galvÄ .

15. Taigi, įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų ir nuteistojo parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. F. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ bÅ«tent dėl to, kad pastarasis lindo į taksi automobilį, kuriame sėdėjo nuteistojo draugai ir vartojo jų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, t. y. dėl tarp nukentėjusiojo ir A. F. kilusio žodinio konflikto.

16. Nors nuteistojo ir jo gynėjo skunduose iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau teigiama, jog tokius veiksmus nuteistasis padarė veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba peržengdamas jos ribas.

17. Pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų dėl bÅ«tinosios ginties, kolegija sprendžia, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi nuteistajam grėsminga situacija – nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendyje apraÅ¡yto vaizdo įraÅ¡o (kolegija jį priimdama procesinį sprendimÄ taip pat peržiÅ«rėjo), prieÅ¡ nuteistajam suduodant smÅ«gį, nukentėjusysis ne traukė ar norėjo iÅ¡traukti kažkÄ iÅ¡ rankinės, o tiesiog jÄ pasitaisė, nedarydamas jokio nei staigaus, nei kryptingo judesio.

Be to, nukentėjusiojo veido iÅ¡raiÅ¡koje jokios agresijos nesimatė, todėl spręsti, jog minėtoje situacijoje net ir dėl nukentėjusiojo iÅ¡sakytų grasinimų kam nors iÅ¡ A. F. draugų ar jam pačiam buvo kilusi grėsmė – nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, nukentėjusysis priėjo prie taksi automobilio, kuriame sėdėjo nuteistojo draugai, kažkÄ sakė automobilyje sėdintiems asmenims, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs A. F. draugas stÅ«mė nukentėjusįjį nuo automobilio ir tuo metu priėjo iÅ¡ kito taksi automobilio iÅ¡lipęs jaunuolis.

Tarp pastarojo vykstant pokalbiui su nukentėjusiuoju ir jo pusbroliu S. L., pastarajam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ (jį sudavė kartu su A. F. buvęs jaunuolis). Tik po Å¡io smÅ«gio iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo A. F., kažkÄ sakydamas priėjo prie M. L. ir smogė jam į veidÄ . Taigi, nors apeliantai skunde teigia, kad nuteistajam ir/ar jo draugams bei sutuoktinei buvo kilusi reali grėsmė iÅ¡ nukentėjusiojo asmens, tačiau aptarti duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės buvo prieÅ¡ingai: kilus konfliktui tarp A.

F. draugų ir nukentėjusiojo, pirmas smurtÄ pradėjo vartoti ne nukentėjusysis M. L.. Ne M. L., o A. F. priėjo prie nukentėjusiojo ir nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tarp nuteistojo ir M. L. buvo kažkoks pokalbis, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, spręsti, jog Å¡io pokalbio metu nukentėjusysis rodė kokiÄ nors agresijÄ â€“ pagrindo nėra.

18. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis nukentėjusiojo veiksmus įvertino kaip grėsmę vien dėl to, jog anksčiau turėjo konfliktÄ , kurio metu nuteistajam buvo padarytas sužalojimas peiliu. Kaip jau buvo nurodyta, jokių duomenų apie nukentėjusiojo ketinimÄ iÅ¡sitraukti peilį ar bent jau jo turėjimÄ â€“ byloje nėra. Sprendžiant iÅ¡ visos įvykio eigos, aplinkos, žmonių rato, konflikto vietos (miesto centras, nors ir naktis, tačiau pakankamai daug žmonių), net ir grasinimas panaudoti peilį – Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti laikomas grėsmės nuteistajam ar jo draugams sukėlimu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, pirmas smurtÄ pradėjo naudoti ne nukentėjusysis.

Be to, ne nukentėjusysis ėjo link nuteistojo, o A. F., po S. L. suduoto smūgio, pats priėjo prie M. L. ir iš karto jam smūgiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. F. kompanijoje buvo 13 žmonių, iš kurių 9 vaikinai, o nukentėjusieji buvo tik du, be to abu stipriai neblaivūs (vaizdo įraše aiškiai matosi, jog jie svirduliuoja), ko negalima pasakyti nei apie A. F. nei apie jo draugus. Taigi, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nustatytos aplinkybės negali būti laikomos būtinosios ginties situacija.

19. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog tuo atveju, jeigu nebÅ«tų nustatytas pagrindas baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, remiantis BK 28 straipsniu, praÅ¡oma laikyti, kad veika buvo padaryta peržengus bÅ«tinosios ginties ribas ir tuo pagrindu suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali turi bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, nėra jokio įstatyminio pagrindo svarstyti dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo ir bausmės tuo pagrindu Å¡velninimo (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

20. Nors nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose teigiama, jog A. F. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, tai yra nustačius, jog A. F. sunkiai sutrikdė M. L. sveikatÄ , labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio vartojant necenzÅ«rinius žodžius ir dėl grasinimo panaudoti peilį, tačiau Å¡is apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes, A. F. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir jÄ kvalifikuoti kitaip pagrindo nėra.

21. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 straipsnį kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal Å¡io BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiÅ¡kia fiziologinio afekto bÅ«senÄ , kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimÄ suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatÄ , kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumÄ ir galintys taip paveikti kaltininkÄ , kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

22. Byloje duomenų, kurie leistų nukentėjusiojo elgesį pripažinti galėjusiu sukelti A. F. staigų didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ â€“ nėra. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas (kas neginčijama ir apeliaciniuose skunduose). Pasak nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų, nuteistasis labai susijaudino ir sumiÅ¡o dėl to, jog nukentėjusysis pagrasinęs jį padurti pradėjo kiÅ¡ti rankÄ Ä¯ turėtÄ rankinę.

Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka, kadangi iÅ¡ jau aptarto vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, jog jokio sumiÅ¡imo, iÅ¡gÄ sčio ar susijaudinimo A. F. elgesyje nematyti – prieÅ¡ingai, jis sparčiai prieina prie nukentėjusiojo, kažkÄ jam sako ir po kelių sekundžių smogia kumščiu į veidÄ . PrieÅ¡ A. F. suduotÄ smÅ«gį nukentėjusysis akivaizdžiai svirduliuodamas taisosi per petį laikomÄ rankinę. Taigi, iÅ¡ nagrinėjamos situacijos matyti, jog nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų galėję sutrikdyti nuteistojo gebėjimÄ teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes ir taip paveikti jo sÄ monę, kad A.

F. bÅ«senÄ bÅ«tų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senÄ . Spręsti, kad tokiÄ nuteistojo bÅ«senÄ galėjo sukelti kokie nors nukentėjusiojo iÅ¡sakyti žodžiai ar grasinimai taip pat nėra pagrindo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog įvertinus nuteistojo asmenybę (o bÅ«tent ankstesnius jo teistumus ir veikas, už kuris jis buvo nuteistas, realios bausmės atlikimÄ ), A. F. nėra jautri, į įžeidimus galinti neadekvačiai sureaguoti asmenybė, todėl visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nėra pagrindo nukentėjusiojo žodžius laikyti afekto bÅ«senÄ nuteistajam keliančia situacija.

Dėl bausmės 23. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. F. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bei susitarė dėl žalos atlyginimo su Kauno teritorine ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi. Nurodė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia, kuri buvo spontaniÅ¡ka, be to jo panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smÅ«gis.

24. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

25. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

26. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas. Byloje nustatyta, kad A. F. pagrįstai pripažintas kaltu už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurį numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, padarymÄ . Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. F. teisingai įvertino tai, kad nuteistasis padarė vienÄ sunkų smurtinį nusikaltimÄ , veikdamas netiesiogine tyčia, pagrįstai konstatavo, jog yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. jog veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y.

į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bei susitarė dėl žalos atlyginimo su Kauno teritorine ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir, kad įtakos veikos padarymui turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog dėl nuteistojo veiksmais padarytų sužalojimų buvo iÅ¡kilusi grėsmė nukentėjusiojo gyvybei, tačiau įvertino ir tai, jog nukentėjusysis visiÅ¡kai pasveiko, jokių neigiamų padarinių nejaučia.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, jog A. F. nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, teismas vis tik skyrė ženkliai mažesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Laikyti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę per griežta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

28. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų A. F. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde nurodomos aplinkybės apie žalos nukentėjusiajam atlyginimÄ , susitarimÄ atlyginti ligonių kasoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba žalÄ , nuteistojo kaltės pripažinimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, o bÅ«tent tai, jog nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, praėjus vos keturiems mėnesiams po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas bus aiÅ¡kiai neteisingas.

30. Å iame kontekste pažymėtina, jog nėra pagrindo teigiamai vertinti ir A. F. elgesį po nusikaltimo padarymo. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog A. F. požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo ir yra neigiamas, teigiant, jog iÅ¡ karto po padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmai nebuvo abejingi atsiradusioms pasekmėms – jis iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos tik tuomet, kai įsitikino, jog yra iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, dar prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas pasakė įvykio vietoje likusiems draugams, kad nukentėjusįjį apverstų ant Å¡ono, o iÅ¡važiavo tik todėl, jog reikėjo raminti sutuoktinę, kuriÄ taip pat iÅ¡tiko Å¡okas, be to, iÅ¡vykti primygtinai liepė su nuteistuoju buvę asmenys, tačiau kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

31. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų ir byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad nuteistasis, sudavęs nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dar ėjo link nukentėjusiojo, darė tai agresyviai nusiteikęs, tačiau buvo sulaikytas E. B., kuris jį atitraukė nuo ant žemės gulinčio nukentėjusiojo. IÅ¡ karto po to A. F. sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo. Taigi, tiek vaizdo įraÅ¡as, tiek kiti bylos duomenys nepatvirtina apeliantų skunde nurodytų aplinkybių apie nuteistojo rÅ«pinimÄ si nukentėjusiojo sveikata ar greitosios pagalbos iÅ¡kvietimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, matyti, jog po smÅ«gio sudavimo iki A. F. įsėdimo į automobilį praėjo 11 sekundžių, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpÄ laikotarpį nebuvo jokios galimybės ne tik, kad pasirÅ«pinti nukentėjusiuoju, bet ir įsitikinti ar juo pasirÅ«pins kiti asmenys, juo labiau, kad dalis iÅ¡ minimų 11 sekundžių praėjo nuteistajam po smÅ«gio einant link nukentėjusiojo, o jo draugui bandant jį sulaikyti, taigi, kaip teigiama skunduose, laiko, per kurį nuteistasis pasirÅ«pino nukentėjusiuoju, buvo dar mažiau.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog nukentėjusiuoju po įvykusio incidento nuteistasis bandė pasirÅ«pinti, suteikti pagalbÄ ir buvo įsitikinęs, kad tai padarys likę draugai.

32. Nors, apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma A. F. veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tačiau tam įstatyminio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos imperatyvios sÄ lygos, kuriomis apribotas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju A. F. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), perkvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį kaip pasisakyta anksčiau pagrindo nėra, todėl nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ .

33. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. F. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. F. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė