2020-08-19 Nr. AB-15217-3-61-3-01629-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-815-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“ ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pratęsti terminą arba įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – ir Konkurencijos taryba) panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino.

2. Pareiškėjas Savivaldybė paaiškino, jog Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti atidėti Savivaldybei Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminą. Konkurencijos taryba tą pačią dieną priėmė kitą nutarimą Nr. 1S-48(2018), kuriuo nutarė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 nustatytų įpareigojimų nevykdymo.

3. Pareiškėjas pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodė, jog Konkurencijos taryba 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 pripažino, kad Savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų sutartis Nr. 22-1437 (toliau – ir Sutartis) pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, todėl šiuo nutarimu (rezoliucijos 2 punktu) įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį. Šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte buvo nurodytas įpareigojimas Savivaldybei ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Savivaldybė nesutikdama su Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-10430-789/2015 sustabdė Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą 6 mėnesiams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sustabdė Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eAS-1167-624/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3838-789/2016, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4. Konkurencijos taryba su 2018 m. kovo 23 raštu Nr. (1.36E-35)6V-750 „Dėl įpareigojimų vykdymo“ kreipėsi į Savivaldybę nurodydama pateikti informaciją dėl Sutarties nutraukimo bei kitą su tuo susijusią informaciją. Savivaldybė 2018 m. kovo 30 d. raštu Konkurencijos tarybą informavo, kad Sutartį ketinama nutraukti per Konkurencijos tarybos nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 26 d. Konkurencijos tarybos specialistė informavo, kad Sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2018 m. balandžio 5 d., nes 3 mėnesių terminą Konkurencijos taryba skaičiavo ne nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo dienos (2018 m. sausio 26 d.), o nuo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo paskelbimo dienos iki šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimo sustabdymo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., termino skaičiavimą pratęsiant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumą (2018 m. sausio 26 d.).

5. Atsižvelgdama į tai, kad abi šalys terminus skaičiavo skirtingai, Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 19-911(4.8E) pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą nurodydama, kad 2018 m. balandžio 5 d. Savivaldybės administracija kartu su AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Susitarime buvo nurodyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalios Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl komunalinių atliekų nepertraukiamumo Panevėžio mieste užtikrinimo. Pažymėjo, kad tai buvo objektyvi aplinkybė, dėl kurios susitarimas negalėjo įsigalioti 2018 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas minėtame rašte Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, kad spręsdamas, kaip įgyvendinti Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą, susidūrė ir su kitomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių Savivaldybei reikalinga priimti papildomus sprendimus. Tuo pagrindu Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 19-911(4.8E) paprašė įpareigojimų vykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino negu buvo numatytas 2015 m. liepos 16 d. nutarime.

6. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nurodė, kad įpareigojimų vykdymas suėjo 2018 m. balandžio 4 d., o Savivaldybės prašymas pratęsti terminą buvo paduotas 2018 m. balandžio 6 d., todėl įvertino, kad prašymas pateiktas jau suėjus įpareigojimų įvykdymo terminui. Taip pat nurodė, kad Savivaldybė prašyme niekaip nepaaiškino, kodėl nurodyti veiksmai nebuvo įgyvendinti per nustatytą terminą. Minėtais pagrindais Konkurencijos taryba priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018).

7. Pagrįsdamas Nutarimo neteisėtumą pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą neteisingai paskaičiavo terminą, per kurį turėjo būti įvykdytas įpareigojimas panaikinti Sutartį bei netinkamai įvertino aplinkybes dėl kurių įpareigojimas negalėjo būti įvykdytas. Pažymėjo, jog kaip nurodyta 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte, Savivaldybė įpareigojimą panaikinti Sutartį turėjo įvykdyti per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. Nutarimas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 16 d., vadinasi nutarimas turėjo būti įvykdytas 2015 m. spalio 16 d. (terminas 92 kalendorinės dienos). Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto vykdymo eiga buvo sustabdyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, t. y. nuo termino pradžios praėjus 22 kalendorinėms dienoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sustabdė Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eAS-1167-624/2015. Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo eigos sustabdymo terminas baigėsi, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2018 m. sausio 26 d. nutartį, kuria patvirtino Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo 2 punkte nurodyto įpareigojimo termino eigos sustabdymo dieną (2015 m. rugpjūčio 7 d.) nuo termino pradžios buvo suėjusios 22 kalendorinės dienos, o terminą sudarė 92 kalendorinės dienos, todėl, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad nuo 2018 m. sausio 26 d., kai baigėsi termino sustabdymas, likusią termino dalį sudarė 70 kalendorinių dienų. Todėl nuo 2018 m. sausio 26 d. likusi 70 kalendorinių dienų termino dalis baigėsi 2018 m. balandžio 6 d. Pabrėžė, kad termino skaičiavimas, kurį taikė Konkurencijos taryba, pažeidė Savivaldybės teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nuomone, 3 mėnesių terminas įpareigojimui įvykdyti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 26 d. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad prašymas pratęsti terminą turėtų būti gautas iki termino pabaigos, todėl vertino, kad Konkurencijos taryba formaliai nesutiko pratęsti termino.

8. Pareiškėjas nesutiko su Konkurencijos tarybos argumentais dėl įpareigojimo neįvykdymo. Nurodė, kad Konkurencijos tarybai pateikė įrodymus apie tai, kad Sutartis bus nutraukta, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad yra pagrindas įtarti, jog įpareigojimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad 3 mėnesių terminas objektyviai yra per trumpas ir dėl to, kad nutraukiant Sutartį turi būti užtikrintas ir teikiamų komunalinių paslaugų nepertraukiamumas. Savivaldybė negali nutraukti Sutarties, kol nepasirašyta kita sutartis ir neatlikti kiti su tuo susiję darbai. Apibendrindamas pareiškėjas pažymėjo, kad suformuluotas įpareigojimas buvo neteisėtas, nes per tokį trumpą laiką neįgyvendinamas ir nerealus bei neprotingas, todėl terminas turėtų būti pratęsiamas.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nusprendė, jog Savivaldybė nenurodė objektyvių termino atidėjimo priežasčių. Pažymėjo, kad Savivaldybė su 2018 m. balandžio 6 d. raštu Konkurencijos tarybai pateikė 2018 m. balandžio 5 d. susitarimą, kurio įsigaliojimas numatytas 2018 m. balandžio 26 d., t. y. pateikė negaliojantį susitarimą. Todėl Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo spręsti, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarimu nustatytas įpareigojimas yra tinkamai įgyvendintas. Taryba 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl informacijos apie 2018 m. balandžio 26 d. vykusį posėdį pateikimo, tačiau Savivaldybė jokios informacijos nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Savivaldybė buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, todėl tam, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarime nustatytas įpareigojimas būtų įvykdytas, Savivaldybė Sutartį turėjo nutraukti ne formaliai, o realiai, tačiau Savivaldybė Konkurencijos tarybai nenurodė jokių veiksmų, kurių ėmėsi.

11. Atsakovas dėl 2015 m. liepos 16 d. nutarime nurodyto 3 mėnesių termino nurodė, kad šio termino teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, todėl negalėjo būti kvestionuojamas kaip per trumpas. Be to, pareiškėjas nagrinėjant administracinę bylą ginčo dėl termino nekėlė. Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalis suteikė galimybę prašyti Konkurencijos tarybos atidėti įpareigojimo įvykdymą, todėl Konkurencijos taryba gavusi pareiškėjos 2018 m. balandžio 6 d. prašymą jį vertino šios nuostatos kontekste ir nustatė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių priežasčių, dėl kurių įpareigojimo įvykdymas turėtų būti atidėtas. Pareiškėjas pateikė priežastis, kurios apibūdino tik ateityje vyksiančius darbus, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai sprendė, kad terminas negali būti atidėtas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad terminas įpareigojimui įvykdyti nebuvo atidėtas ne dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. prašymą pateikė jau suėjus įpareigojimo įvykdymo terminui, tačiau nurodė, kad pareiškėjo skaičiuojamas terminas įpareigojimui įvykdyti nuo 2018 m. sausio 26 d. buvo teisingas. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo) praėjo 22 dienos, tačiau vėliau įvykdymo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 26 d. ir skaičiuojamas mėnesiais, o ne dienomis, kaip skaičiavo pareiškėjas. Taip pat nurodė, kad prašymas atidėti įpareigojimo įvykdymo terminą turi būti paduodamas iki termino pabaigos.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio specialusis autotransportas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus gautas Europos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. e3K-120-469/2018 suformuluotų klausimų.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendime pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės skundą atmetė.

15. .Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 rezoliucinės dalies 1 punktu pripažino Panevėžio savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarytą Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų sutartį Nr. 22-1437 pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį. Rezoliucinės dalies 3 punktu įpareigojo apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018.

16. Konkurencijos taryba su 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. (1.36E-35)6V-750 kreipėsi į Savivaldybę dėl informacijos apie 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymą. Prašomą informaciją įpareigojo pateikti iki 2018 m. kovo 30 d. Savivaldybė 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 19-847(4.8E) informavo Konkurencijos tarybą, kad Konkurencijos tarybos įpareigojimą nutraukti Sutartį ketinama įvykdyti per Konkurencijos tarybos nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 26 d. Konkurencijos taryba Savivaldybę informavo, kad įpareigojimo terminas suėjo 2018 m. balandžio 5 d., nes 3 mėnesiai skaičiuojami ne nuo teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, tačiau nuo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo paskelbimo dienos iki šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto sustabdymo (t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.), termino skaičiavimą pratęsiant nuo 2018 m. sausio 26 d. Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 19-911(4.8E) kreipėsi į Konkurencijos tarybą nurodydama, kad Savivaldybė su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2018 m. balandžio 5 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tačiau siekiant bendrovės teiktų paslaugų nepertraukiamumo yra reikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas, o posėdis numatytas tik 2018 m. balandžio 26 d. Susitarime buvo numatyta, kad jis įsigalios Konkurencijos tarybai priėmus sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus susitarimą reikės atlikti kitus darbus, priimti papildomus teisės aktus, todėl 2018 m. balandžio 6 d. raštu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, paprašė Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti dvigubai ilgesniam terminui nei buvo nustatyta. Konkurencijos taryba įvertinusi 2018 m. balandžio 6 d. rašte nurodytus argumentus, priėmė 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018), kuriuo atsisakė atidėti Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminą.

17. Pareiškėjas nesutikdamas su Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 1S-47(2018), su skundu kreipėsi į teismą. Nesutikimo su Nutarimu argumentus grindė keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, Konkurencijos taryba neteisingai paskaičiavo terminą, per kurį turi būti įvykdytas įpareigojimas bei netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės per Konkurencijos tarnybos nustatytą terminą įvykdyti 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 suformuluotų įpareigojimų.

18. Atsakovas nurodė, kad priimant Nutarimą nebuvo reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. prašymą, kuriuo prašė atidėti 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo terminą, pateikė jau suėjus įpareigojimų įvykdomo terminui. Taigi, vertinant Nutarimo teisėtumą ši faktinė aplinkybė iš esmės, teismo vertinimu, nebuvo reikšminga, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjui kėlė abejonę skirtingas ginčo šalių terminų skaičiavimo būdas.

19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais skaičiuojamas terminas baigiasi paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinės savaitės dieną. Priešingai, nei įrodinėjo pareiškėjas, įstatymas nenumatė terminų skaičiavimo dienomis, todėl, teismo vertinimu, teisingai nurodė Konkurencijos taryba, jog 2015 m. liepos 16 d. nutarime nurodytas terminas (per 3 mėnesius) negali būti skaičiuojamas dienomis, kaip nurodė pareiškėjas (įpareigojimui įvykdyti viso turėjo 92 dienas), o turėjo būti skaičiuojamas mėnesiais, kaip numatyta teisės aktuose. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, jog terminas įpareigojimui įvykdyti baigėsi 2018 m. balandžio 4 d. Kaip jau minėta, termino praleidimas prašymui pateikti nebuvo ta priežastis, dėl kurios Konkurencijos taryba atsisakė patenkinti prašymą dėl termino pratęsimo įpareigojimui įvykdyti. Todėl šiuo aspektu, teismo nuomone, pareiškėjo išdėstyti argumentai, vertinant Nutarimo teisėtumą, nebuvo esminiai.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad teisės aktai imperatyviai nenustato, jog prašymas dėl termino pratęsimo turi būti gautas iki termino įvykdymo pabaigos, pažymėjo, kad nors Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalis nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą įpareigojimui įvykdyti, turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, tačiau ši teisės nuostata yra skirta reguliuoti įpareigojimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šia teisės nuostata galima pratęsti tik dar nepasibaigusius terminus. Todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, kad prašymas atidėti įpareigojimo įvykdymo terminą turėtų būti paduodamas dar nesuėjus įpareigojimo įvykdymo terminui.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. raštu Konkurencijos tarybai pateikė 2018 m. balandžio 5 d. Susitarimą. Susitarime nurodyta, kad jis įsigalios, kai dėl jo Savivaldybės taryba priims sprendimą, o šio klausimo sprendimas numatytas 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje. Teismas įvertino, kad pareiškėjas Konkurencijos tarybai su 2018 m. balandžio 6 d. prašymu pateikė dar negaliojantį Susitarimą, kuris pateikimo Konkurencijos tarybai metu jokios teisinės galios neturėjo. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, teisinės galios neturinčio dokumento Konkurencijos tarybai pateikimas neįrodė, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotas įpareigojimas įvykdytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba pagrįstai neturėjo pagrindo vertinti, jog 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotas įpareigojimas yra įvykdytas. Apie tai, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir po 2018 m. balandžio 26 d., patvirtino į bylą pateikti Konkurencijos tarybos Savivaldybei el. paštu išsiųsti 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. paklausimai, kuriais Konkurencijos taryba teiravosi apie Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl Susitarimo patvirtinimo / nepatvirtinimo. Savivaldybė į paklausimus jokios su sprendimo priėmimu susijusios informacijos nepateikė.

22. Nors pareiškėjas kritiškai vertino Konkurencijos tarybos veiksmus, vien tik formaliai įvertinus pareiškėjo pateiktas objektyvias priežastis, kaip jis nurodė, sutrukdžiusias per nurodytą terminą įvykdyti įpareigojimą, šiuo aspektu teismas sutiko su Konkurencijos tarybos argumentais, kad pareiškėjo pateikti argumentai (priežastys) negalėjo būti pagrindu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu atidėti įpareigojimų vykdymo terminą iki dvigubai ilgesnio termino dėl objektyvių priežasčių. Tokia išvada teismo padaryta įvertinus tai, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. rašte nors ir pateikė argumentus, susijusius su tuo, koks esamoje situacijoje buvo svarbus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tęstinumo užtikrinimas ir nors teismas šio paslaugų užtikrinimo tęstinumo svarbos nekvestionavo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, įrodymų apie tai, kokių konkrečiai veiksmų jau ėmėsi ir jam pritrūko laiko įpareigojimą įvykdyti per nustatytą terminą. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai pateikė tik parengtą 2018 m. balandžio 5 d. Susitarimą, tačiau, kaip jau minėta, Susitarimas, jo pateikimo Konkurencijos tarybai metu, pagrįstai nebuvo įvertintas, kaip galiojantis sutarčių teisės nuostatų prasme. Kitų realių veiksmų, kurių ėmėsi pareiškėja nuo 2018 m. sausio 26 d. iki kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl termino pratęsimo, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas raštu nurodė, kokius veiksmus dar reikės atlikti, jų eiliškumą, tačiau nenurodė, kokius darbus jau yra atlikęs. Kaip buvo matyti iš pareiškėjo argumentų, jis tik prieš kreipiantis į Konkurencijos tarybą (dieną prieš) sudarė Susitarimą, kuris 2018 m. balandžio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo patvirtintas. Nors pareiškėjas nurodė, kad suprasdamas, jog nespėjo atlikti visų darbų, kuriuos būtina atlikti ir siekdamas bendradarbiavimo kreipėsi į atsakovą dėl termino pratęsimo, tačiau Konkurencijos tarybai skirtame prašyme buvo tik teoriškai nurodyta, kokius veiksmus galimai reikėtų atlikti, nenurodant, kokių pradėtų darbų Savivaldybė nespėjo atlikti ir todėl buvo reikalinga įpareigojimo įvykdymo terminą atidėti. Teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pareiškėjo 2018 m. balandžio 6 d. prašyme nurodytų objektyvių aplinkybių nepripažino pagrįstomis.

23. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, nes nuo jų priklausys, kokių konkrečiai veiksmų per Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 nurodytą terminą pareiškėja turėjo imtis ir, ar tikrai pareiškėjas turėtų tų veiksmų imtis. Tuo pagrindu prašė administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 teisėtumas jau buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018, todėl suinteresuoto asmens prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą byloje, kurioje nagrinėjamas tik Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 nurodyto termino nepratęsimo teisėtumo klausimas (ne ginčas iš esmės), nėra aktualus.

24. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl pagrįstai priėmė Nuarimą, kurio naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) pripažinus teisėtu, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti Konkurencijos tarybą, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu numatyta Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015.

III. 25. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Savivaldybės vertinimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1475-556/2018 patvirtinus Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 (toliau – ir 2015 m. Nutarimas) teisėtumą, laikant, jog terminas yra skaičiuojamas mėnesiais, kaip nurodo atsakovas, vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 2 dalimi, atsakovas vis tiek terminų neskaičiavo mėnesiais, kadangi nuo 2015 m. liepos 16 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.) buvo praėjusios 22 kalendorinės trijų mėnesių termino įpareigojimams įvykdyti dienos. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo paskaičiuotas dviejų mėnesių terminas iki 2018 m. kovo 26 d. ir pridėtas maksimalus dienų skaičius mėnesyje pridėjus prie 22 kalendorinių dienų ir gautas galutinis įpareigojimų įvykdymo terminas – 2018 m. balandžio 4 d. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų skunde, jog į įpareigojimų vykdymo terminą įskaičiuojant 22 dienas, kuomet buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kaip ir ABTĮ 5 straipsnis, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nes Konkurencijos taryba terminą pradėjo skaičiuoti ne nuo aukščiausios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo dienos. Trijų mėnesių terminas įvykdyti Konkurencijos tarybos nurodytą įpareigojimą bei 20 dienų terminas apskųsti Nutarimą, negalėjo būti sutapatinami. Pareiškėjo teigimu, Konkurencijos įstatymas neapibrėžia jokių minimalių ar maksimalių terminų, kuriais vadovaujantis atsakovas gali skirti įpareigojimus asmenims atlikti veiksmus, todėl laiko, jog atsakovo pateiktas termino skaičiavimo būdas užkerta kelią asmenims įgyvendinti jų teisę į teisminę gynybą.

27. Pareiškėjas dėl Konkurencijos tarybos veiksmų ir bylos nagrinėjimo sustabdymo teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. e3K-3-120-469/2018 civilinėje byloje kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjant pareiškėjo įpareigojimų vykdymo situaciją, nes nuo jų priklauso kokių konkrečiai veiksmų per atsakovo 2015 m. Nutarime nurodytą terminą Savivaldybė turėjo imtis bei ar tikrai Savivaldybei buvo privaloma organizuoti konkurencingą komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Panevėžio mieste paslaugų teikėjo atrankos procedūrą, kad būtų įvykdytas atsakovo 2015 m. Nutarime nurodytas įpareigojimas. Pareiškėjo nuomone, vertinant susidariusį teisinį neapibrėžtumą, kol nėra Teisingumo Teismo išaiškinimų, atsakovas klausimą dėl įpareigojimų vykdymo turėjo atidėti iki tol, kol Europos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą aukščiau minėtoje byloje.

28. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog termino praleidimas prašymui pateikti nebuvo ta priežastis, dėl kurios atsakovas atsisakė patenkinti prašymą dėl termino pratęsimo įpareigojimui įvykdyti, nes Nutarimo konstatuojamoje dalyje, kaip viena iš priežasčių ir buvo nurodyta aplinkybė, jog terminas jau suėjęs, o prašymas pateiktas jau suėjus įpareigojimų įvykdymo terminui.

29. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir po 2018 m. balandžio 26 d., o tai patvirtina į bylą pateikti Konkurencijos tarybos paklausimai, kuriais ji teiravosi apie Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl Susitarimo patvirtinimo / nepatvirtinimo. Teismui į bylą buvo pateikti tik pareiškėjo darbuotojos 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. elektroniniai pranešimai, o ne atsakovo paklausimai, tačiau šie elektroniniai laiškai negalėjo būti įrodymai apie įpareigojimų nevykdymą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė netinkamas išvadas.

30. Pareiškėjo nuomone, atsakovas bei teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti prašomo įpareigojimo – ne tik nutraukti Sutartį, tačiau ir suorganizuoti viešąjį pirkimą, kaip to reikalavo atsakovas, o visos veiksmų plano priemonės buvo išgrynintos ir patvirtintos 2018 m. liepos 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-532 (4.1 E) tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties byloje Nr. eAS-498-520/2018. Tačiau atsakovas vykdė tyrimą dėl įpareigojimų nevykdymo ir vėliau skyrė pareiškėjui baudą už įpareigojimų nevykdymą.

31. Pareiškėjas nurodo, kad siekiant laikinai sureguliuoti komunalinių atliekų tvarkymo padėtį Panevėžyje, kol bus suorganizuota nauja konkurencinga procedūra, buvo sudaryta 2018 m. balandžio 27 d. Laikinoji sutartis. Tačiau tai nereiškia, jog Savivaldybė neketina atrinkti vežėjo konkurencingos procedūros būdu, tačiau tai atlieka ne vykdydama 2015 m. liepos 16 d. Nutarimą, o siekdama atrinkti paslaugų teikėją konkurencingu būdu. Tam įrodyti buvo pateiktas priemonių įgyvendinimo planas, kuriuo remiantis bus atliekami visi reikiami veiksmai tam, kad būtų išspręsta susidariusi situacija, būtų atrinktas naujas paslaugos teikėjas ir išspręstas trišalių sutarčių dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo klausimas. Pareiškėjas tvirtina, kad 2015 m. Nutarimo 2 punkte nurodyta panaikinti Sutartį, ką Savivaldybė ir padarė, vykdydama 2015 m. Nutarimą ir pasirašydama Susitarimą, bei 2018 m. balandžio 26 d. priimdama Tarybos sprendimą dėl laikinosios sutarties sudarymo, kad būtų užtikrinamas komunalinių paslaugų teikimo nepertraukiamumas, kas ir reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas.

32. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino aplinkybes, jog tam, kad būtų galima suorganizuoti viešąjį pirkimą, reikėjo ne tik atskirti AB „Panevėžio specialus autotransportas“ vykdomas veiklas, tačiau ir atlikti kitus reikalingus veiksmus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto priežastis, dėl kurių reikalinga atlikti veiksmus: atlikti pakuočių, pakuočių atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir antrinių žaliavų tvarkymo atskyrimą nuo kitų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalinga todėl, kad būtų suvaldyta finansinė rizika, jeigu UAB „Panevėžio specialusis transportas“ nelaimėtų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos viešojo pirkimo, ir tikėtina nebepajėgtų vykdyti tik pakuočių ir pakuotės atliekų tvarkymo pagal trišales Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp AB „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio miesto savivaldybės ir gamintojų bei importuotojų organizacijų. Pareiškėjas taip pat dėsto teiginius, jo nuomone, patvirtinančius aplinkybę, jog šiuo metu yra vykdomos Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkymo veiksmų plane numatytos priemonės.

33. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Atsakovas tvirtina, kad terminas įpareigojimui įvykdyti apskaičiuotas tinkamai ir atkreipia dėmesį į tai, jog pagal 2015 m. Nutarimą, kurio teisėtumas yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, įpareigojimų įvykdymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. Nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 16 d. Vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 2 ir 3 dalimis, mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia, ir baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 16 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.) buvo praėjusios 22 kalendorinės trijų mėnesių termino įpareigojimams įvykdyti dienos. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. sausio 26 d. priėmus nutartį dėl 2015 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumo, trijų mėnesių termino skaičiavimas buvo tęsiamas toliau. Taigi, trijų mėnesių termino skaičiavimas nebuvo pažeistas, todėl įpareigojimams įvykdyti terminas pasibaigė 2018 m. balandžio 4 d. Atsakovo tvirtinimu, terminas, atitinkamiems veiksmams atlikti, buvo skaičiuojamas būtent nuo Konkurencijos tarybos priimto sprendimo. Be kita ko, pareiškėjas dėl trijų mėnesių termino įpareigojimams įvykdyti turėjo teisę pasisakyti nagrinėjant 2015 m. Nutarimo teisėtumą, tačiau jis tokių argumentų teisminio nagrinėjimo metu nekėlė.

35. Atsakovas pažymi, kad Konkurencijos tarybos 2015 m. Nutarimo teisėtumas jau yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurioje nagrinėjamas tik Konkurencijos tarybos 2015 m. Nutarime nurodyto termino nepratęsimo teisėtumo klausimas (ne ginčas iš esmės), nėra aktualus.

36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pratęstas terminas ir nors apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka, kad termino praleidimas nebuvo ta priežastis, dėl kurios Konkurencijos taryba atsisakė patenkinti prašymą dėl termino pratęsimo įpareigojimui įvykdyti, teisingai pastebi, jog Nutarimo (14) pastraipoje yra nurodoma, jog Savivaldybės 2018 m. balandžio 6 d. pateiktas prašymas dėl įpareigojimų įvykdymo termino atidėjimo (toliau – Prašymas), yra pateiktas jau po termino. Atsakovas pažymi, jog nors Konkurencijos taryba Nutarime ir pažymėjo, jog prašymas pratęsti terminą įpareigojimams įvykdyti negali būti pateikiamas jau pasibaigus įpareigojimų įvykdymo terminui, tačiau Konkurencijos taryba neatsisakė pratęsti terminą, remdamasi išimtinai vien šia aplinkybe.

37. Atsakovas padarė išvadą, jog teismas gavęs prašymą dėl reikalavimą užtikrinančių priemonių taikymo turi įvertinti, ar yra pagrindas taikyti šias priemones, tačiau vien tokio prašymo pateikimas, jo nagrinėjimas, negali būti pagrindu sustabdyti tyrimo pradėjimo. Konkurencijos taryba tvirtina, kad vertino, ar pareiškėjas pateiktame Prašyme, kuriame jis nurodė objektyvias, nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, trukdančias jam tinkamai ir laiku įgyvendinti Konkurencijos tarybos nustatytus įpareigojimus. Konkurencijos taryba įvertino, jog pareiškėjo nurodytos priežastys (pareiškėjas turės priimti tam tikrus sprendimus, įskaitant sutarčių nutraukimą, turės peržiūrėti esamus įmokų dydžius, nustatyti naujus kriterijus, atskirti AB „Panevėžio specialus autotransportas“ vykdomas veiklas ir kt.), neva trukdančios jam laiku įvykdyti įpareigojimus, nelaikomos objektyviomis kaip reikalauja Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tik nurodė, kokius veiksmus jam reikės atlikti ateityje organizuojant konkurencingą atrankos procedūrą, tačiau nenurodė, kokių veiksmų jau ėmėsi, kad būtų organizuota konkurencinga atrankos procedūra bei kiek objektyviai laiko gali reikėti šiems veiksmams įgyvendinti (Nutarimo (15) pastraipa). Be to, pareiškėjas jau nuo 2015 m. liepos 16 d. žinojo apie Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą ir jame esantį įpareigojimą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. sutartį su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, žinojo, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl 2015 m.

Nutarimo teisėtumo ir kad yra rizika, jog teismas patvirtins 2015 m. Nutarimą su jame esančiais įpareigojimais. Tačiau pareiškėjas jokių realių įpareigojimus įgyvendinančių veiksmų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo neatliko ir tik dieną prieš Prašymo pateikimą pasirašė 2018 m. balandžio 5 d. susitarimą „Dėl 2014 m. gruodžio 11 d. komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo sutarties Nr. 22-1437 nutraukimo šalių susitarimu“ Nr. 22-841 (Susitarimas buvo pasirašytas praėjus 2 mėnesiams ir 9 dienoms nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo), kurį pateikė Konkurencijos tarybai, nurodydamas, kokius veiksmus jam reikės atlikti ateityje organizuojant konkurencingą atrankos procedūrą.

38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios turėtų patvirtinti, jog yra vykdomas Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkymo veiksmų plane numatytos priemonės. Tačiau, atsakovo nuomone, minimos aplinkybės, t. y. pareiškėjo 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. 19-1785(4.16E) informavo gamintojų bei importuotojų organizacijas, jog nuo 2019 m. planuojama konkurencingos procedūros būdu atrinkti komunalinių atlietų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo bei paruošimo perdirbimui paslaugos teikėją ir kt., patvirtina tik faktą, jog Prašymo padavimo metu, jokie realūs veiksmai nebuvo atlikti. Atsakovo vertinimu, tam, kad 2015 Nutarimu nustatyti įpareigojimai būtų tinkamai įvykdyti, pareiškėjas ne tik turi formaliai nutraukti 2014 m. gruodžio 11 d. sutartį, tačiau ir imtis realių veiksmų. Tačiau iš pareiškėjo veiksmų matyti, jog nustatytas pažeidimas nebuvo pašalintas, kadangi panaikinus 2014 m. gruodžio 11 d. sutartį su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, 2018 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta kita sutartis su tuo pačiu komunalinių atliekų tvarkytoju, t. y. AB „Panevėžio specialus autotransportas“.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstytus argumentus ir motyvus, bei nurodo, kad jo vertinimu, atsakovas, vertindamas įpareigojimų įvykdymo terminą, į situaciją pažiūrėjo formaliai, neatsižvelgdamas į tikrąsias priežastis, dėl kurių įpareigojimų įvykdymo terminas yra iš esmės per trumpas tam, jog būtų užtikrinta visa atliekų tvarkymo sistemos pertvarka ir būtų užtikrintas paslaugos nepertraukiamumas.

IV. 41. Teisingumo Teismas 2019 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą byloje Irgita, C‑285/18, EU:C:2019:829 (toliau – ir prejudicinis sprendimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. išnagrinėjo bylą, kurioje kreipėsi prejudicinio sprendimo, ir paskelbė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019.

42. Atsakovas Konkurencijos taryba, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, šioje administracinėje byloje pateikia papildomus paaiškinimus:

42.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. eA-3896-502/2020 pagal Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-297-1063/2020. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Konkurencijos tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 2S-5(2018) , kuriuo Konkurencijos taryba nustatė, jog Panevėžio miesto savivaldybė neįvykdė jai privalomų įpareigojimų nutraukiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, ir už tai Panevėžio miesto savivaldybei skyrė baudą. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, Panevėžio miesto savivaldybė net nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, todėl ir pareiga nutraukti pažeidimą nekilo. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime vadovavosi jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kurioje išaiškinta, jog nagrinėjamu laikotarpiu jokie Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, neįtvirtino vidaus sandoriams keliamų reikalavimų, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis vidaus sandoris laikytinas teisėtu. Taigi šioje administracinėje byloje Nr. eA-3896-502/2020 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pasisakys dėl Panevėžio miesto savivaldybei Konkurencijos tarybos nustatytų įpareigojimų nutraukti pažeidimą.

42.2. Priešingai, šioje administracinėje byloje keliami procedūrinio pobūdžio klausimai, susiję su Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 1S-47(2018), kuriuo Konkurencijos taryba pagal Panevėžio miesto savivaldybės prašymą atsisakė atidėti įpareigojimų įvykdymo terminą iki dvigubai ilgesnio termino. Konkurencijos taryba Panevėžio miesto savivaldybės nurodytas priežastis, dėl kurių ji negali laiku įgyvendinti jai nustatytų įpareigojimų, įvertino ne kaip objektyvias, kaip reikalauja Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalis, bet kaip subjektyvias, išimtinai priklausančias nuo savivaldybės valios ir apsisprendimo. Nesant įstatyminio pagrindo atidėti įpareigojimų įvykdymo terminą (t. y. nenustačius objektyvių priežasčių), Panevėžio miesto savivaldybės prašymas atidėti terminą atmestas.

42.3. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl Panevėžio miesto savivaldybės nurodytų priežasčių vertinimo Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje dėl vidaus sandorių nėra aktuali ir vien dėl jos Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 1S-47(2018) negali būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis paprastai papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

46. Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 rezoliucinės dalies 1 punktu pripažino Panevėžio savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarytą Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų sutartį Nr. 22-1437 pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos Nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį. Rezoliucinės dalies 3 punktu įpareigojo apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018.

47. Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 19-911(4.8E) kreipėsi į Konkurencijos tarybą nurodydama, kad Savivaldybė su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2018 m. balandžio 5 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tačiau siekiant bendrovės teiktų paslaugų nepertraukiamumo yra reikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas, o posėdis numatytas tik 2018 m. balandžio 26 d. Susitarime buvo numatyta, kad jis įsigalios Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus susitarimą reikės atlikti kitus darbus, priimti papildomus teisės aktus, todėl 2018 m. balandžio 6 d. raštu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, paprašė atsakovo 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti dvigubai ilgesniam terminui nei buvo nustatyta. Konkurencijos taryba įvertinusi 2018 m. balandžio 6 d. rašte nurodytus argumentus, priėmė 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018), kuriuo atsisakė atidėti 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminą.

48. Pareiškėjas į teismą kreipėsi suformulavęs reikalavimą „pratęsti terminą arba įpareigoti Konkurencijos tarybą panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio terminio, negu numatyta nutarime“. Kaip žinia, administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo pateikto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimu, šias ribas teismui leidžiama peržengti tik išimtinais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pagrindas peržengti skundo reikalavimo ribas nenustatytas. Taigi, pareiškėjas, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą, neprašydamas teismo panaikinti (neginčydamas) atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-47(2018), o siekdamas pareikšto reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus tenkinimo, turėjo pagrįsti, kad atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus ir turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atsakovas tokius veiksmus atliktų.

49. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. Nei Konkurencijos įstatyme nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad Konkurencijos taryba, išsprendusi įpareigojimų įvykdymo termino atidėjimo klausimą, turėtų kompetenciją panaikinti savo sprendimą ir klausimą spręsti pakartotinai. Nenustačius atsakovo teisės atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo pareigos bei pareiškėjo reikalavimo teisės. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) į atsakovą nesikreipė, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarasis atsisakė atlikti reikalaujamus veiksmus ir, kad tarp šalių dėl to kilęs administracinis ginčas. Todėl tenkini pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo nebuvo pagrindo.

50. Pirmosios instancijos teismo priimtu alternatyviu pareiškėjo reikalavimu buvo prašoma įpareigojimų įvykdymo terminą pratęsti. Tačiau šio savo reikalavimo pareiškėjas negrindė nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisės aktų nuostatomis. Atkreipiant dėmesį į tai, jog teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų, o specialiu reguliavimu nenustatyta kitokia Konkurencijos tarybos įpareigojimų įvykdymo terminų korekcijos procedūra nei Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, šis pareiškėjo reikalavimas taip pat negalėjo būti tenkinamas.

51. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus kitais motyvais, be pakankamo pagrindo vertindamas pareiškėjo neskundžiamo Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-47(2018) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kolegijos nuomone tai nesudaro pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas papildytais motyvais, nepasisakant dėl nereikšmingų nagrinėjamai bylai šalių argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė