2022-06-29 Nr. AB-17634-3-61-3-00964-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2933-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00964-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65068 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali grįžti į savo kilmės šalį, nes yra persekiojamas dėl etninių bei politinių priežasčių, persekiotojai rengiasi jį nužudyti, todėl jis visiškai pagrįstai bijo gresiančio smurto. Savo kilmės valstybėje persekiojimą ir grasinimus jis patyrė dėl politinės veiklos. Pareiškėjas pažymėjo, kad kilmės šalyje jo tėvas dalyvavo politikoje, po demonstracijų buvo sumuštas ir neteisėtai suimtas, todėl pareiškėjas nusprendė atvykti į Lietuvą.

3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo individualią situaciją, susidariusią kilmės šalyje, neištyrė pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos, tinkamai neįvertino kilmės valstybės informacijos, susijusios su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Vertindamas apklausos metu išryškėjusių faktinių aplinkybių trūkumų visumą, atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis nurodė konkrečius faktus, kuriais grindžia jam kylančią grėsmę, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, todėl jo baimė yra visiškai pagrįsta. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ar susidorojimas.

5. Pareiškėjas kritikavo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinų Užsieniečio išsiuntimo sąlygų. Atsakovas nepagrindė išvados, kad pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Pareiškėjo nuomone, jam taip pat nepagrįstai taikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teikė neteisingus duomenis apie savo amžių, jo pasakojimas buvo abstraktus, bendro pobūdžio, todėl jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas. Surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti persekiojamas. Pagal atsakovo turimą informaciją, prieglobsčio prašytojo gyvenamasis regionas nepatenka į konflikto zoną (t. y. konfliktas vyksta tik (duomenys neskelbtini) regionuose) ir jo gyvenamajame regione smurto lygis nesiekia beatodairiško smurto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei.

9. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kilmės valstybėje nėra demokratijos ir yra nesaugu, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, prisistatė esantis nelydimas nepilnametis, tačiau tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada Nr. MK-O 227/2021 (01), kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjo amžius yra apie 22+/-2 metai. Migracijos departamento manymu, pareiškėjas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus.

10. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, abstraktus, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie padėtį kilmės valstybėje, nepagrindžiantis individualios grėsmės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Tyrimo metu atsakovas nerado duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas tam tikros etninės grupės, šiuo atveju –(duomenys neskelbtini)– genocidas, kaip apklausos metu teigė prieglobsčio prašytojas. Aplinkybė, kad dviejuose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta konfliktas (konfliktas nevyksta prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje teritorijoje) savaime nėra pagrindas suteikti prieglobsčio prašytojui papildomą apsaugą. Prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl priklausymo nurodytai etninei grupei, o surinkta kilmės valstybės informacija tokių teiginių taip pat nepatvirtino.

11. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu atsakovas vertino ir pareiškėjo pasakojimą apie politinę veiklą ir dalyvavimus protestuose, tačiau šis pasakojimas buvo nenuoseklus, paviršutiniškas, stokojo asmeninio pobūdžio informacijos. Anot pareiškėjo, jis politinę veiklą vykdė per ir socialinį tinklą „Facebook“, todėl tyrimo metu atsakovas ieškojo informacijos šiame socialiniame tinkle. Buvo rastos šešios paskyros ir jas patikrinus su pareiškėju jų susieti nepavyko. Objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti asmeninę patirtį dėl protestų, sulaikymų ir patirto smurto pareiškėjas nepateikė, todėl jo pasakojimas nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

12. Migracijos departamentas pažymėjo, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė nesutinkantis su prieglobsčio nesuteikimo motyvais ir pridėjo dokumentą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2021 m. liepos 23 d. pranešimą žiniasklaidai apie pareiškėjo kilmės valstybėje vykstantį vidinį konfliktą. Nors pareiškėjo papildomai pateikta informacija neprieštarauja Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai, tačiau individualiai pareiškėjui gresiančių grėsmių pateiktas dokumentas nepatvirtina. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 - 2 punktuose. Pareiškėjo gyvenamasis regionas nepatenka į konflikto zoną, beatodairiškas smurto lygis grėsmės nekelia, todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad užsieniečio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai. Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino saugumo situaciją šalyje pagal atskirus regionus ir pareiškėjo gyvenamąją vietą, įvertino politinę kilmės valstybės situaciją, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtino realios individualaus persekiojimo rizikos pareiškėjui tikimybės.

14. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas dalyje pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia nelegalios migracijos grėsmę. Tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.

15. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjui nustatytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimas atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, yra pagrįsti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Jis nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. nelydimas nepilnametis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas, atlikęs tyrimą nustatė, kad pareiškėjo biologinis amžius 22 (+/-2 metai). 2021 m. lapkričio 29 d. įvyko pirmoji pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl politinių priežasčių, etninės priklausomybės ir dėl to, kad kilmės valstybėje vyksta karas. Jeigu jis grįžtų į kilmės valstybę, jis būtų sulaikytas ir nužudytas. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama kilusi iš (duomenys neskelbtini); tėvas kilęs iš(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas save taip pat laiko (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovu. Pareiškėjas teigė, kad jį augino seneliai, jis gyveno (duomenys neskelbtini), ten užaugo. Regione kilo įtampa, todėl jis išvyko gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), bet ten po dviejų mėnesių prasidėjo karas, kuris baigėsi per 2-3 savaites. Prasidėjo žmonių žudymai iš (duomenys neskelbtini)pusių, teko grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad maždaug 2012 m. liepos pabaigoje (pagal (duomenys neskelbtini)kalendorių) buvo nužudytas menininkas (duomenys neskelbtini). Vyriausybė nužudymu apkaltino(duomenys neskelbtini)etninės bendruomenės žmones ir po to pareiškėjas sulaukė grasinimų nužudyti tiek tiesiogiai, tiek ir telefonu. Jis kilmės valstybėje gali būti sulaikytas dėl politinių priežasčių, nes yra (duomenys neskelbtini) (organizacijos) palaikytojas, 2011 m. (pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių) dalyvavo demonstracijose. 2021 m. gruodžio 1 d. vyko antroji pareiškėjo apklausos dalis, kurioje pareiškėjas teigė, kad dėl dalyvavimo demonstracijose buvo 3 dienas sulaikytas ir mušamas. Po to, kai pareiškėjas išvyko iš šalies, jis rašė komentarus socialiniame tinkle „Facebook“ apie politikus ir iš kitų komentatorių susilaukė grasinimų.

18. Apibendrinęs pareiškėjo paaiškinimus, teismas nurodė, kad prieglobsčio prašymas motyvuojamas trimis priežastimis, t. y. persekiojimo dėl priklausymo etninei grupei; persekiojimo dėl politinių priežasčių ir kilmės valstybėje vykstančio karo.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nes pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė melagingus duomenis apie savo amžių siekdamas sau palakaus sprendimo. Tai patvirtina ir pareiškėjo po ginčijamo Sprendimo pateiktas elektroninis laiškas, kuriame jis apgailestavo „dėl amžiaus“.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia persekiojimą dėl politinių priežasčių, yra itin abstrakčios, nekonkrečios ir paviršutiniškos, trūksta individualių detalių. Pareiškėjas pripažino, kad politinei partijai nepriklausė, yra (duomenys neskelbtini) (organizacijos) šalininkas, politinę veiklą vykdė per socialinį tinklą „Facebook“. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, rado ir patikrino šešias paskyras, tačiau sąsajų su pareiškėju rasti nepavyko. Nors per apklausą pareiškėjas teigė, kad yra dalyvavęs dvejuose protestuose, taip pat teigė, jog dėl politinių priežasčių buvo sulaikytas bei patyrė smurtą, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, tikslių dalyvavimo protestuose ir sulaikymo datų nenurodė. Kitų duomenų, galinčių pagrįsti šias aplinkybes, užsienietis nepateikė.

22. Vertindamas pareiškėjo nurodytus argumentus dėl grėsmės, tariamai kylančios dėl priklausymo etninei(duomenys neskelbtini) grupei, teismas akcentavo, kad pareiškėjas save laiko kitos etninės grupės –(duomenys neskelbtini)atstovu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tariamo persekiojimo, nes jo mama kilusi iš (duomenys neskelbtini), yra itin abstraktaus pobūdžio. Nors pareiškėjas teigė, kad jam yra grasinę (duomenys neskelbtini) etninės grupės nariai tiek asmeniškai, tiek ir telefonu, tačiau šių aplinkybių jis nekonkretizavo.

23. Tačiau teismas nurodė, kad pagal Migracijos departamento surinkus duomenis tam tikruose pareiškėjo kilmės valstybės regionuose iš tiesų vyksta konfliktai, todėl būtina įvertinti padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Per apklausas Migracijos departamente pareiškėjas nurodė, kad augo ir gyveno su seneliais (duomenys neskelbtini), kur ir buvo paskutinė jo gyvenamoji vieta. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini)regiono centre. (duomenys neskelbtini)regionas, kaip ir kiti devyni (duomenys neskelbtini)regionai ((duomenys neskelbtini)regionas) neįeina į tą šalies zoną, kurioje šiuo metu vyksta konfliktas. (duomenys neskelbtini)regione smurto lygis nesiekia beatodairiško smurto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad palaiko per apklausą pateiktą informaciją ir ji yra teisinga, todėl pareiškėjo paaiškinimus, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)regione (per apklausą pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) regione gyveno du mėnesius ir prasidėjus neramumams grįžo atgal į(duomenys neskelbtini)), teismas vertino kritiškai ir nelaikė patikimais.

24. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje ir konkrečiuose regionuose, bei pasakojime nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

25. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kilmės valstybėje kils pavojus. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas, teismo manymu, neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, pareiškėjo gyvenamoji vieta nepatenka į karo zoną, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

26. Apskųstame sprendime pažymėta, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

27. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovo išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

28. Teismas sutiko su Migracijos departamento sprendimu išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nepritarė atsakovo išvadai taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Todėl teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

30. Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

31. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl persekiojimo etniniu pagrindu. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas ir 2021 m. lapkričio 2 d. yra paskelbta nepaprastoji padėtis 6 mėnesiams. (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, šalies politinė sistema remiasi autoritarizmu, todėl yra neužtikrinamos žmogaus teisės. Vidinis karinis konfliktas šiuo metu vyksta dėl valdžios tarp genčių. Konflikto metu žudomi ir grobiami žmonės, naikinamas turtas, vyksta civilių gyventojų žudynės, seksualinis smurtas, išžaginimai, grobiamas ir niokojamas turtas.

32. Anot pareiškėjo, atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, formaliai išnagrinėjo prašymą, nors turėjo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

33. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei motyvų ir tikslų persekioti. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo užpuolimo, o atsakovas tik subjektyvaus vertinimo pagrindu neatliko išsamaus tyrimo ir nenustatė konkrečių duomenų apie pareiškėją, išskyrus jo paties pateiktą informaciją. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl nepagrįstai jam nesuteiktas prieglobstis.

34. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teisme.

37. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

38. Atsakovas pažymėjo, kad priešingai, nei teigiama skunde, jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Migracijos departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Be to, pareiškėjas nors ir nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo kreiptis į nurodytas institucijas, nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių teisės aktų nuostatų, nenurodo, kokią Migracijos departamento surinktą informaciją, jo manymu, galėtų paneigti šios institucijos.

39. Atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau ten dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

43. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

47. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

49. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad kilmės šalyje jam kyla persekiojimo etniniu pagrindu (pareiškėjas teigė priklausantis (duomenys neskelbtini)grupei), dėl politinių priežasčių (jis yra (duomenys neskelbtini)šalininkas) ir kilmės valstybėje vykstančio karo grėsmė.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

51. Atsakovas, atlikęs tyrimą ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas išvykimo iš kilmės šalies priežastis, padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo nenuoseklus, nepakankamai detalus, pasakojimui trūko informatyvumo bei išsamumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai atsakovo nuomonei.

52. Susipažinus su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad sprendžiant iš jo žodžių, pareiškėjo mama buvo (duomenys neskelbtini) grupės atstovė. Pats jis priskiria save prie kitos etninės grupės – (duomenys neskelbtini), dėl ko ir susilaukė grasinimų (asmeniškai, telefonu) iš (duomenys neskelbtini)grupės. Tačiau jokios patikslinančios informacijos, galinčios objektyviai patvirtinti parodymus, pareiškėjas nepateikė. Dar daugiau, pareiškėjas negalėjo nurodyti tokių esminių pasakojimo elementų, kaip grasinimų datos bei jų pobūdžio.

53. Vertinant pareiškėjo parodymų apie jo priklausomybę (duomenys neskelbtini) patikimumą, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pats pripažino nepriklausantis jokiai politinei partijai; politinę veiklą jis vykdė per socialinį tinklą „Facebook“. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, rado ir patikrino šešias paskyras, tačiau sąsajų su pareiškėju nerado. Pareiškėjas šių atsakovo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Nors per apklausą pareiškėjas teigė, kad yra dalyvavęs dvejuose protestuose, taip pat teigė, jog dėl politinių priežasčių buvo sulaikytas bei patyrė smurtą, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, tikslių dalyvavimo protestuose ir sulaikymo datų nenurodė.

54. Sprendžiant iš nustatytų pareiškėjo parodymų trūkumų, jo pasakojimas negali būti pripažintas patikimu, pakankamu, sąlygojančiu prieglobsčio jam suteikimą.

55. Svarbu nurodyti ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimų objektyvumą mažina ir jo elgesys nurodant savo amžių. Atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas teigė esantis nepilnametis. Tyrimo metu kompetentingų specialistų buvo nustatyta, jog jam yra apie 22+/-2 metai. Šį faktą pripažino ir pats pareiškėjas. Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktų paaiškinimų trūkumus, teisėjų kolegija pareiškėjo teikiamus parodymus vertina kritiškai bei pripažįsta juos nepatikimais.

56. Pareiškėjas taip pat aiškino, kad jis iš kilmės valstybės išvyko dėl demokratijos stokos, nesaugios situacijos, tačiau nei viena iš šių aplinkybių savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Demokratijos nebuvimo, protestų pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Minėta, kad pareiškėjo pateikta bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini)vykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini)nacionalistų ir (duomenys neskelbtini)vyriausybės pajėgų vertintina kaip nuosekli ir neprieštaraujanti kilmės valstybės informacijai, tačiau bendro pobūdžio informacija nepagrindžia individualiai kylančių grėsmių.

57. Taigi, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl priklausymo nurodytai etninei grupei, būnant (duomenys neskelbtini) šalininku. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėti motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų

58. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šiuo atveju nepatvirtinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

59. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl papildomos apsaugos pareiškėjui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus nesuteikimo. Pasisakydama dėl tokio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjas, todėl pagrįstai atsakovas ir teismas laikė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pasisakydamas dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto kriterijaus papildomai apsaugai suteikti, Migracijos departamentas surinko ir vertino kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančias etnines grupes, politinę situaciją ir besitęsiantį vidinį politinį konfliktą keliuose šalies regionuose, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo gyvenamasis regionas nepatenka į konflikto zoną (konfliktas vyksta tik (duomenys neskelbtini)regionuose) ir jo gyvenamajame regione smurto lygis nesiekia beatodairiško smurto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei. Dėl to atsakovas pripažino, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

60. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, kreiptis į įvairias valstybės institucijas, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius pripažįsta nepagrįstais. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija atitinka naujumo ir aktualumo kriterijus, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir kad padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Jūratė Varanauskaitė