df80f992-e1a2-4827-b31c-7e0160ee4677 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr.2A-1916-390/2010

                                                     Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 114.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 21d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams V. N., Z. V., A. Č., jų atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkui P. B., atsakovo atstovui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Z. V. ir atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. N., Z. V., A. Č. ieÅ¡kinius atsakovui AB

„Autrolis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , bylinėjimosi

išlaidų priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

IeÅ¡kovai V. N., Z. V., A. Č. prašė pripažinti neteisėtu jų atleidimÄ iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti į darbÄ dirbti troleibuso vairuotojais už atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. V-135 nurodytÄ 9,63 Lt dydžio valandinį tarifinį atlygį Z. V. ir A. Č., o V. N. – 9,44 Lt dydžio valandinį tarifinį atlygį bei už darbo valandÄ mokamÄ 2,50 Lt dydžio skatinamÄ jÄ atlyginimo dalį visiems ieÅ¡kovams, sprendimÄ dalyje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė Z. V. taip pat prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ anksčiau turėtomis darbo sÄ lygomis, t.y. dirbti troleibuso vairuotoja su 031 garažinio numerio „Soliaris“ modelio troleibusu arba su kitu jam prilygintu troleibusu, jei pastarasis bÅ«tų nepataisomai sugedęs (1t. b.l. 3-5; 2t. b.l. 3-5; 3t. b.l. 69-71). IeÅ¡kovė V. N. taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepagrįstai iÅ¡ jos darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuotÄ 106,69 Lt dydžio sumÄ . Tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡io reikalavimo atsisakė (4 t. b.l. 44).Â

IeÅ¡kovė V. N. paaiÅ¡kino, kad pas atsakovÄ dirbo troleibuso vairuotoja nuo  2008 m. gruodžio 4 d. Ji viena augina du nepilnamečius 12 ir 15 metų amžiaus vaikus, todėl 2009-07-21

gavusi praneÅ¡imÄ dėl darbo užmokesčio mažinimo per nurodytÄ 14 dienų terminÄ sutikimo dirbti už mažesnį

darbo užmokestį nepateikė, nes galvojo, jog nepajėgs išlaikyti vaikų. Vėliau terminas buvo pratęstas iki

rugsėjo 1 d. tačiau ir Å¡iuo terminu sutikimo ji nepateikė, nes jau buvo prasidėjęs streikas. Sustabdžius streikÄ , 2009-10-02 ji parašė sutikimÄ dirbti už mažesnį darbo užmokestį, po kelių dienų gavo atsakymÄ , jog pavėlavo. Mano, kad atsakovas nepagrįstai atleido jÄ iÅ¡ darbo, nes dar nebuvo nuspręsta dėl streiko ir jame iÅ¡keltų reikalavimų.

Ieškovė Z. V. paaiškino, jog AB „Autrolis“ dirbo nuo 1982 metų, iki atleidimo išdirbo 28 metus. Turi keturis vaikus, vienas iš jų nepilnametis, 7 m. amžiaus, o kiti

pilnamečiai, tačiau du dar mokosi. PraneÅ¡imÄ dėl darbo užmokesčio mažinimo gavo 2009 m. liepos mėnesį, jame

buvo nurodytas 14 d,. terminas pateikti sutikimÄ . Ji per nurodytÄ 14 dienų terminÄ sutikimo nepateikė. Terminas buvo pratęstas iki rugsėjo 1 d., tačiau ir Å¡iuo terminu sutikimo ji nepateikė, nes jau buvo prasidėjęs streikas. Sustabdžius streikÄ , vairuotojai nešė sutikimus dirbti už mažesnį darbo užmokestį, tačiau jų jau netenkino, sakė, kad tie vairuotojai jau pavėlavo ir yra nereikalingi. Tai žinodama ji sutikimo nenešė. Lapkričio mėnesį sirgo. 2009-12-24 nunešė sutikimÄ , tačiau už kelių dienų gavo atsakymÄ jog jos sutikimas yra pavėluotas. IÅ¡ darbo buvo atleista nuo 2010-02-17. Mano, jog atsakovas jÄ atleido nepagrįstai. PraneÅ¡ime nurodytos informacijos rimtai nevertino, nes netikėjo, jog atsakovas tikrai yra nusprendęs mažinti darbo užmokestį, nes tuo metu situacija darbe dar buvo normali, nebuvo sumažėjusi rida, buvo tie patys grafikai. Vairuotojai netgi nesuspėdavo dirbti, kviesdavo iÅ¡ poilsio dienų papildomam darbui. Tik po Naujų metų, vasario mėnesį, pradėjo keisti marÅ¡rutus, nuėmė grafikus savaitgaliais, kai kuriuos marÅ¡rutus panaikino, tačiau jos 14 marÅ¡rutas nepanaikintas, troleibusas „Soliaris“ 031, kuris buvo jai paskirtas nuolatiniam darbui, važiuoja, tik juo dirba kitas žmogus. Pripažinus jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, praÅ¡o grÄ Å¾inti į darbÄ dirbti su nuolatiniam darbui jai priskirtu 031 garažiniu numeriu troleibusu „Soliaris“.

IeÅ¡kovas A. Č. paaiÅ¡kino, kad AB „Autrolis“ dirbo nuo 1996 metų, troleibusu „Škoda“, 16 marÅ¡rutu. PraneÅ¡imÄ apie darbo užmokesčio sumažinimÄ gavo 2009-07-16 ir tÄ pačiÄ jo įteikimo dienÄ parašė, jog sutinka dirbti praneÅ¡ime nurodytomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis. 2009-07-22 duotÄ sutikimÄ atÅ¡aukė. Rugpjūčio mėnesį atostogavo, atostogos baigėsi 2009-09-03. Grįžęs po atostogų perskaitė skelbimÄ , jog praneÅ¡ime nurodytas 14 d. terminas sutikimui pateikti buvo pratęstas iki rugsėjo 01 d. Kadangi apie tai sužinojo jau po Å¡io termino, nes jo atostogos baigėsi po Å¡ios datos, mano, jog jam terminas apsispręsti prasitęsė automatiÅ¡kai 30 dienų, t.y. iki spalio

03 d., nes jis atostogavo 30 d. Tačiau nuneÅ¡us sutikimÄ 2009-10-02, jo nepriėmė, o priėmė tik pakartotinai nuneÅ¡us 2009-10-05. Mano, jog atsakovas iÅ¡ darbo jį atleido nepagrįstai, nes turėjo žiÅ«rėti pirmenybes. IÅ¡ darbo jis buvo atleistas 2009-12-01, iÅ¡mokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . Tačiau kitas darbas jam nebuvo pasiÅ«lytas. Jau po atleidimo, sužinojo, jog nuo 2009-12-17 atsirado laisva galinio punkto remontininko vieta, nes ten dirbęs žmogus išėjo į pensijÄ . Kadangi jis turi reikiamÄ kvalifikacijÄ tokiam darbui, siÅ«lėsi į šį darbÄ . Bet atsakovas jam atsakė, kad darbuotojo nereikia, žmonės yra atleidinėjami, o ne priimami. Tačiau 2010 m. vasario mėn. į tÄ vietÄ priėmė kitÄ Å¾mogų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovų V.

N. ir A. Č. ieškinius tenkino pilnai, ieškovės Z. V. – iš dalies.

Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės V. N. atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2010-01-29 įsakymu Nr. P-40. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoja. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ vidutinį darbo užmokestį po 127,60 Lt (priskaityta suma) už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-04-03 iki teismo sprendimo įvykdymo, 300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. SprendimÄ dalyje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2705,12 Lt priskaityta suma) priteisimo vykdant skubiai.

Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės Z. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2010-02-12 įsakymu Nr. P-62. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoja. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ 300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. SprendimÄ dalyje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdant skubiai.Â

Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo A. Č. atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2009-11-27 įsakymu Nr. P-474. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoju. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 120,16 Lt (priskaityta suma) už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-05-02 iki teismo sprendimo įvykdymo,

300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. SprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2535,38 Lt , priskaityta suma) priteisimo vykdant skubiai.

 Priteisė iš atsakovo valstybei 553 Lt žyminio mokesčio ir 23,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė V. N. nuo 2008-12-04 dirbo atsakovo įmonėje. 2009-07-21 gavo 2009-07-15 darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės jos valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,35 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ (1t. b.l. 38). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti raÅ¡tu savo sutikimÄ ar nesutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o negavus tokio sutikimo, bus laikoma, kad ji nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu ir bus atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. 2009-07-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-151 nustatytas naujas terminas sutikimui pareikÅ¡ti– iki 2009-09-01 (4t. b.l. 5). IeÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta 2009-09-12 (4 t. b.l.18). 2009-09-02 ieÅ¡kovė gavo įspėjimÄ , kad po 4 mėnesių darbo sutartis su ja bus nutraukta vadovaujantis LR DK 120 str. 1 d. ir 3 d., 129 str. 1 d. ir 2 d., bei

130 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad dėl kritiÅ¡kos bendrovės ekonominės bÅ«klės buvo priimtas sprendimas mažinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir Å¡iuo pagrindu jai buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau ji nesutiko dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį. (1t. b.l. 39). 2009-10-05 ieÅ¡kovė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ (1t. b.l.10). 2009-10-08 jai buvo praneÅ¡ta, kad darbdavys dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti jos 2009 m. spalio mėnesio pareiÅ¡kimo. (1t. b.l.11). 2009-12-31 praneÅ¡imu ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminas pratęsiamas jos atostogų laikui ir jos atleidimo iÅ¡ darbo diena bus ne 2010 m. sausio 4 d., o vasario 2 d. (2 t. b.l. 46). 2010-01-29 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-40 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo nuo 2010-02-02 pagal DK 129 str. (1t. b.l.40).Â

IeÅ¡kovė Z. V. nuo 1999-11-02 dirbo atsakovo įmonėje troleibusų vairuotoja. (2t, b.l. 39-45). 2009-07-16 ieÅ¡kovė gavo 2009-07-15 darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės jos valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ (2t. b.l. 36). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti raÅ¡tu savo sutikimÄ ar nesutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o negavus tokio sutikimo, bus laikoma, kad ji nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu ir bus atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas. 2009-07-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-151 nustatytas naujas terminas sutikimui pareikÅ¡ti– iki 2009-09-01 (4t. b.l. 5). IeÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu supažindinta 2009-08-04 (4 t. b.l.17). 2009-09-02 ieÅ¡kovė gavo įspėjimÄ , kad po keturių mėnesių darbo sutartis su ja bus nutraukta vadovaujantis LR DK 120 str. 1 d. ir 3 d., 129 str. 1 d. ir 2 d., bei 130 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad dėl kritiÅ¡kos bendrovės ekonominės bÅ«klės buvo priimtas sprendimas mažinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir Å¡iuo pagrindu jai buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau ji nesutiko dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį. (2t. b.l. 37). 2009-12-24 ieÅ¡kovė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ (2t. b.l. 9). 2009-12-28 jai buvo praneÅ¡ta, kad darbdavys dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti jos 2009 m. gruodžio mėnesio pareiÅ¡kimo. (1t. b.l.10). 2010-02-09 ieÅ¡kovei įteiktas praneÅ¡imas, kad įspėjime nurodytas jos atleidimo iÅ¡ darbo terminas pratęsiamas dėl ligos ir jos atleidimo iÅ¡ darbo diena bus ne 2010 m. sausio 4 d., o vasario

17 d. (2 t. b.l. 49). 2010-02-12 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-62 ieškovė atleista iš darbo nuo 2010-02-17 pagal DK 129 str. (2t. b.l. 38).

IeÅ¡kovas A. Č. atsakovo įmonėje įsidarbino 1997-10-31. Priimtas galinio punkto Å¡altkalviu –remontininku, nuo 1999-11-02 perkeltas elektros įrenginių remonto Å¡altkalviu – elektriku, o nuo 2002-08-01 perkeltas į troleibusų Å«kį troleibusų vairuotoju. (3t, b.l. 45-51). 2009-07-16 ieÅ¡kovas gavo 2009-07-15 darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės jo valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ (3t. b.l. 41). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti raÅ¡tu savo sutikimÄ ar nesutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o negavus tokio sutikimo, bus laikoma, kad jis nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu ir bus atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas. TÄ pačiÄ Ä¯teikimo dienÄ ieÅ¡kovas su tokiu darbdavio pasiÅ«lymu sutiko. (3 t. b.l. 41). 2009-07-22 sutikimÄ atÅ¡aukė. 2009-07-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-151 nustatytas naujas terminas sutikimui pareikÅ¡ti– iki 2009-09-01 (4t. b.l. 5). IeÅ¡kovas su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas. (4 t. b.l. 16). 2009-08-03 komisija, susidedanti iÅ¡ keleivių vežimo tarnybos virÅ¡ininko pavaduotojo A. R., marÅ¡rutų virÅ¡ininkų K. B. ir E. M. surašė aktÄ , kad ieÅ¡kovas 2009-07-31 buvo supažindintas su atsakovo generalinio direktoriaus 2009-07-31 įsakymo Nr. V-151. (3 t. b.l. 31). 2009-09-04 ieÅ¡kovas gavo įspėjimÄ , kad vadovaujantis LR DK 120 str. 1 d. ir 3 d., 129 str. 1 d. ir

2 d., bei 130 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad dėl kritiÅ¡kos bendrovės ekonominės bÅ«klės buvo priimtas sprendimas mažinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir Å¡iuo pagrindu jam buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau jis nesutiko dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį, po dviejų mėnesių darbo sutartis su juo bus nutraukta ir 2009-11-06 jis bus atleistas iÅ¡ darbo (3t. b.l. 13). 2009-10-05 ieÅ¡kovas sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ (3t. b.l. 7). 2009-10-08 jam buvo praneÅ¡ta, kad darbdavys dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti jo 2009 m. spalio mėnesio pareiÅ¡kimo. (3t. b.l.8). 2010-11-05 ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas, kad įspėjime nurodytas jo atleidimo iÅ¡ darbo terminas pratęsiamas ligos laikui ir jo atleidimo iÅ¡ darbo diena bus ne 2009 m. lapkričio 6 d., kaip nurodyta 2009-09-04 įspėjime, o 2010 m. gruodžio 1 d. (3 t. b.l. 58). 2009-11-27 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-474 ieÅ¡kovas atleista iÅ¡ darbo nuo 2009-12-01 pagal DK 129 str., iÅ¡mokant jam 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . (3t. b.l. 26).

Teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje visi ieÅ¡kovai yra pareiÅ¡kę raÅ¡tu savo sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ , tačiau jų sutikimai gauti praėjus atsakovo

praneÅ¡imuose nurodytam, o vėliau įsakymu nustatytam terminui, t.y. po 2009 m. rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kė savo sutikimÄ

dirbti už mažesnį atlyginimÄ jau po atsakovo nustatyto termino, savaime negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi nutraukti su jais darbo sutartis. Atsakovui jau rugpjūčio mėnesį buvo gerai žinoma, kad visi darbuotojai sutikimų dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki rugsėjo 1 d. nepateiks, nes vykstant streikui, daugelis vairuotojų, priklausančių profesinei sÄ jungai, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, tikėjosi, jog jis atÅ¡auks priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl darbo užmokesčio mažinimo. Tačiau nepaisant to, duoto termino nepratęsė, ir jau rugsėjo 2 d. pradėjo atleidimo procedÅ«rÄ Ä¯teikdamas įspėjimus (2 t. b.l 37), o suėjus įspėjime nurodytiems terminams, nutraukė darbo sutartis su ilgamečiais, gerai ir sÄ Å¾iningai dirbusiais, drausminių nuobaudų neturinčiais darbuotojais. Vien dėl Å¡ių aplinkybių, teismo vertinimu, atsakovo duotas terminas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir protingu. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas 2009-07-15 praneÅ¡imuose buvo nurodęs 14 d. terminÄ sutikimams pateikti, tačiau 2009-07-31 įsakymu Nr. V-151, t.y. jau pasibaigus anksčiau nustatytam 14 d. terminui, nustatė naujÄ terminÄ â€“ iki rugsėjo 1 d., tuo pats sudarydamas pagrindÄ ieÅ¡kovams tikėtis, kad atsakovas juos tik gÄ sdina atleidimu, daro psichologinį spaudimÄ greičiau apsispręsti, bet realiai tokių veiksmų vykstant streikams nesiims. Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo nurodytÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartis su ieÅ¡kovais pagal DK 120 str. 1 d. ir 2 d., vertino tik kaip formalų. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad klausimas dėl nereikalingų darbuotojų skaičiaus mažinimo atsakovo bendrovėje iÅ¡kilo ne atsitiktinai. Realiai buvo susiklosčiusios gamybinės ir ekonominės priežastys, dėl kurių pradėti įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimai. Ä®vertinęs valdybos nutarimÄ , konsultacijų protokolÄ , praneÅ¡imÄ darbo biržai, įrodymus apie

blogėjančiÄ atsakovo finansinę padėtį, mažėjančiÄ ridÄ ir mažėjantį vairuotojų

poreikį, nustatė, kad ne vėliau kaip 2009-09-01 atsakovui iÅ¡kilo bÅ«tinybė mažinti darbuotojų skaičių įmonėje, ne mažiau kaip 88 etatais. Konstatavo, jog esant tokiai situacijai atsakovas tai turėjo paskelbti darbuotojams ir pradėti vykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimo procedÅ«rÄ , atitinkamai laikydamasis DK 129, 130-135 str. reikalavimų. IeÅ¡kovų nesutikimas dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki darbdavio nustatytos datos nebuvo tikroji jų atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nes ir sutikus dirbti per nustatytÄ terminÄ , vairuotojų skaičiaus mažinimas buvo neiÅ¡vengiamas.

Bendrovėje vyko ne tik darbo apmokėjimo sÄ lygų, bet ir darbo organizavimo pakeitimai, susiję su darbuotojų skaičiaus mažinimu, nes sumažėjus ridai, keitėsi eismo organizavimas, iÅ¡leidžiamų į linijÄ ir eksploatuojamų troleibusų skaičius. Teismas pripažino, jog atsakovo įvykdyta atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra dėl nepateikimo per nustatytÄ terminÄ raÅ¡ytinio sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį, neatitiko tikrosios atleidimo priežasties – keičiamo darbo organizavimo, dėl kurio mažėjo etatų skaičius.

Konstatavo, kad Å¡iuo atveju atsakovas privalėjo laikytis Darbo 135 straipsnyje numatytų reikalavimų – patikrinti, ar norimas atleisti darbuotojas neturi pirmenybės teisės bÅ«ti paliktas dirbti, tačiau atsakovas, užuot aiÅ¡kinęsis eiliÅ¡kumo klausimus, atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ padarė priklausomÄ nuo darbuotojo atsakymo į darbdavio užduotÄ klausimÄ iki darbdavio nustatyto termino. Konstatavo, kad dėl didelio atleistųjų troleibusų vairuotojų skaičiaus ir didelio paliktųjų dirbti troleibusų vairuotojų skaičiaus, Å¡ioje byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovai turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti ar prieÅ¡ingai, turėjo bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo.

Teismas ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažintino neteisėtu dar ir dėl to, kad pradėjus atleidimo procedÅ«rÄ , nebuvo valdybos sprendimo atleisti iÅ¡ darbo nesutikusius su darbo užmokesčio mažinimu darbuotojus. Dėl atsakovo atstovo praÅ¡ymo net ir pripažinus ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jų realiai į darbÄ negrÄ Å¾inti, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovių negrÄ Å¾inus į darbÄ nebÅ«tų pilnai apgintos jų pažeistos teisės, nes iÅ¡nyktų galimybė darbdaviui iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų pirmenybės teises bÅ«ti paliktiems dirbti prieÅ¡ kitus darbuotojus.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovus ir kitus darbuotojus atleidus iÅ¡ darbo buvo periodiÅ¡kai naikinamos likusios laisvos darbo vietos, nesudaro kliūčių grÄ Å¾inti jų į darbÄ . Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas nustojo verstis keleivių pervežimo troleibusais veikla. Be to, iÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos (3 t. b.l. 180) matyti, kad įmonėje yra dirbama didelis skaičius virÅ¡valandžių, todėl teismas nematė kliūčių grÄ Å¾inti ieÅ¡kovus į darbÄ . Taip pat nurodė, kad esant darbuotojų skaičiaus pertekliui atsakovui neužkertamas kelias pradėti ir tinkamai įvykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimo procedÅ«rÄ .

IeÅ¡kovės Z. V. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti jÄ dirbti su tuo pačiu troleibuso, su kuriuo ji dirbo iki atleidimo dienos netenkinto, kadangi troleibusų priskyrimÄ vairuotojui, nepaisant, kad tas pats troleibusas buvo skiriamas ilgesniam laikui, laikė tik darbo organizavimo bÅ«du, o ne darbo sutarties sÄ lyga, kuri Å¡alims tapo privaloma. Teismas nustatė, kad net ir ieÅ¡kovams sutikus dirbti už mažesnį valandinį atlygį, atsakovas jiems ir toliau iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos mokėjo didesnį atlyginimÄ , todėl sprendė, kad atsakovas atsisakė savo ketinimų mažinti ieÅ¡kovams atlyginimÄ ir ieÅ¡kovus grÄ Å¾ino į darbÄ esant tokio dydžio vidutiniam atlyginimui, koks buvo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

IeÅ¡kovams atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sumokėtas kompensacijas įskaitė į darbo užmokestį, todėl ieÅ¡kovei V. N. priteisė vidutinį darbo užmokestis po 127,60 Lt už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ

darbo dienÄ , nuo 2010-04-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, A. Č. priteisė vidutinį darbo užmokestį po 120,16 Lt už

priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-05-02 iki teismo sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kovei Z. V. vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nepriteisė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė  Z. V. praÅ¡o pakeisti 2010-06-23 sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo grÄ Å¾inti į darbÄ su iki atleidimo iÅ¡ darbo turėtu troleibusu ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾intÄ Ä¯ darbÄ ieÅ¡kovę Z.

V. skirti dirbti su SOLARIS modelio 031 garažinio numerio troleibusu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pas atsakovÄ troleibuso vairuotojo darbas organizuojamas taip, jog troleibuso vairuotojai dirba su konkrečiais nuolatiniam darbui paskirtais troleibusais. Lietuvos Aukščiausias teismas 2010-10-30 nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-1106/2000 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuolatiniam darbui priskirta konkreti transporto priemonė yra viena iÅ¡ vairuotojo darbo sÄ lygas apibÅ«dinančių veiksnių, net tuo atveju jei ieÅ¡kovas į darbÄ bÅ«tų priimtas dirbti su visų tipų ir bet kokio talpumo pas atsakovÄ esančiomis transporto priemonėmis, pavedimas dirbti su kita (nenuolatiniam darbui paskirta transporto priemone) yra laikytinas ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų pakeitimu.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Autrolis“ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinius visiÅ¡kai atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio sÄ lygų keitimÄ ir darbuotojo nesutikimo pasekmes, darbdavio teises dėl bÅ«simos laisvos darbo vietos, po to, kai darbuotojas atsisako dirbti už mažesnį darbo užmokestį bei pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu.

Teigia, kad įstatymo keliamas reikalavimas darbdaviui apie naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, laikytinas įstatymo nustatytu protingu terminu, per kurį darbuotojas privalo apsispręsti ar jam dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Ä®statymas nenumato darbuotojui teisės reikalauti atkelti nustatytas naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas, ar pratęsti terminÄ apsisprendimui. Teismas nepagrįstai ir neteistai pripažino ieÅ¡kovams teisę besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo laikotarpio pabaigos.

Jokia LR Darbo kodekso nuostata nedraudžia darbdaviui panaikinti darbo vietÄ , kuri atsirado darbuotojui nesutikus dirbti už mažesnį darbo per protingÄ terminÄ . Protingu terminu laikytinas terminas, numatytas LR DK 203 str. Teismas privalėjo pripažinti, kad darbdavys, negavęs darbuotojo sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį yra laisvas nuspręsti kÄ daryti su ta darbo vieta, dėl kurios nėra gautas darbuotojo sutikimas. Pažymi, kad atsakovas 2009-07-31 įsakymu NR. V-151 pratęsė sutikimams iÅ¡reikÅ¡ti terminÄ , kadangi ankstesniuose praneÅ¡imuose atsakovas buvo nurodęs pernelyg trumpÄ laikotarpį, t.y. 14 dienų.

Ä®statymas nedraudžia darbdaviui pratęsti įspėjimo apie mažinamÄ darbo užmokestį termino. Todėl atsakovo veiksmai nelaikytini nesÄ Å¾iningais. PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovų elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovai, turėdami ilgesnį kaip vieno mėnesio terminÄ apsisprendimui, raÅ¡tu neiÅ¡reiÅ¡kia jokios nuomonės, siekdami sutrukdyti atsakovui sumažinti darbo užmokestį visiems troleibusų vairuotojams, dalyvauja neteisėtuose streikuose, dėl ko atsakovas patiria nuostolių.

Atsakovas negavęs sutikimo, buvo priverstas jiems mokėti didesnį darbo užmokestį, sutikimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti tik po to, kai teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nutraukdamas ir ieÅ¡kovų dalyvavimÄ neteisėtuose streikuose. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ar ieÅ¡kovų elgesys nepripažintinas kaip nesÄ Å¾iningas, neprotingas ir neteisingas atsakovo atžvilgiu, todėl netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 35 str. Atsakovo nuomone Å¡ioje byloje nenustatytina, jog ieÅ¡kovai sutiko dirbti už mažesnį darbo užmokestį.

Atsakovui priėmus sprendimÄ panaikinti ieÅ¡kovų darbo vietas, ieÅ¡kovų sutikimai laikytini pavėluotais, o ieÅ¡kovų atleidimas pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, o atleisti nereikalingus darbuotojus. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo tikruosius tikslus, t.y. sumažinti darbo užmokestį visiems darbuotojams, o ne atlikti neteisėtÄ darbuotojų skaičiaus mažinimÄ . 2009-07-10 posėdžio protokolas Nr. 4 patvirtina, kad valdyba nusprendė pritarti bendram darbuotojų atlyginimų mažinimui ne mažiau kaip 15 % ir įpareigojo direktorių teikti praneÅ¡imus dėl darbo užmokesčio mažinimo. 2009-08-21 posėdžio metu valdyba balsavo už esamų ir bÅ«simų laisvų pareigybių panaikinimÄ , kai generalinis direktorius turi teisę, atsiradus laisvai pareigybei jÄ panaikinti be atskiro valdybos pritarimo.

Dėl Å¡io protokolo teismas visiÅ¡kai nepasisakė, nors atsakovas juo grindė savo atsikirtimus. Nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti, nes atsakovas mažino darbuotojų skaičių. IeÅ¡kovai per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atleidęs bent vienÄ darbuotojÄ , kuris buvo sutikęs dirbti mažesniu darbo užmokesčiu. Nurodo, kad teismo teiginys, jog valdyba nebuvo priėmusi sprendimo, kuris leistų atsakovui atleisti ieÅ¡kovus yra nepagrįstas.

Atsakovas pateikė 2009-08-21 posėdžio protokolÄ Nr. 5, kuriuo leista generaliniam direktoriui panaikinti laisvas pareigybes be atskiro valdybos pritarimo, tačiau teismas Å¡io sprendimo nevertino. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistas LR CPK 270 str. 4 d. 4 punkto reikalavimas, nustatantis teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyti įstatymus ir kiti teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo vadovas negalėjo priimti sprendimų atleisti darbuotojus ir naikinti atsiradusias darbo vietas po atsisakymo dirbti už mažesnį darbo užmokestį.

Nesutinka, kad atsakovas turėjo įstatymu nustatytÄ pareigÄ patikrinti ar norimi atleisti darbuotojai neturi pirmenybės teisės bÅ«ti palikti dirbti, kadangi atsakovas siekė ne sumažinti darbuotojų skaičių, o tik sumažinti darbuotojų darbo užmokestį, panaikinant atsiradusias laisvas darbo vietas. Mano, kad teismas neturi teisės spręsti kokį sprendimÄ darbdavys privalo priimti vienoje ar kitoje įmonės valdymo situacijoje ar finansinėje bÅ«klėje. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, neįgalintas tirti ir nustatyti darbovietės struktÅ«rinių padalinių pertvarkymų tikslingumÄ ir pagrįstumÄ .

Todėl teismo motyvai, vertinant ar buvo tikslinga atsakovui mažinti visiems darbuotojams darbo užmokestį yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 297 str. 4 d. nuostatas. IeÅ¡kovai yra konfliktinės asmenybės, kadangi dalyvavo neteisėtame streike, todėl pripažintina, kad santykiai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo yra konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kovai nesutiko dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, o vėliau dėl to, kreipėsi į teismÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl nepavykusio darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo dėl galimo darbo santykių pratęsimo, ieÅ¡kovų grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, nes jai nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti.

Kadangi jos darbo vieta panaikinta atsakovo sprendimu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ neturėtų bÅ«ti tenkintas. Teismas gali pripažinti ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo pas atsakovÄ dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio

4 dalis). Toks teisų gynimo būdas nepažeidžia darbuotojo teisų. Taip pat nurodo, kad sprendimas negali būti realiai įvykdomas dėl objektyvių priežasčių, t.y. bendrovė yra sumažinusi darbo užmokestį visiems darbuotojams.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. N.,

Z. V., A. Č. praÅ¡o 2010-06-23 sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovų atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ bei atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo – palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atskleidė ginčo esmę ir priėmė objektyvų, teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovių darbo apmokėjimÄ sÄ lygas atsakovas ketino pakeisti 2009-07-15 įsakymo Nr. V-135 pagrindu, t.y. vienaÅ¡aliÅ¡kai ir ne dėl DK 120 str. 3 d. numatytų priežasčių. Todėl ir atsakovo 2009-07-15 įsakymas ir jo pagrindu ieÅ¡kovams įteikti 2009-07-15 praneÅ¡imai apie atlyginimo sumažinimÄ DK 120 str. 3 d. prasme gali bÅ«ti vertintini tik kaip atsakovo siÅ«lymas susitarti dėl darbo už mažesnį atlyginimÄ Å¡alių susitarimu, o ieÅ¡kovių nuomonės Å¡iuo klausimu nepareiÅ¡kimas iki atsakovo nurodytos datos – tik kaip pateikto siÅ«lymo atmetimas be jokių

neigiamų teisinių pasekmių joms, darbo sutarties tęstinumo prasme. Tais atvejais kai vienaÅ¡aliÅ¡kas sprendimas mažinti atlyginimÄ yra priimtas tik darbdavio

asmeninės iniciatyvos pagrindu, o ne dėl bÅ«tinumo įmonės valdymo grandims nepriskirtinų kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių subjektų (kaip Seimas ar Vyriausybė) priimtus sprendimus ir ne dėl susitarimų su darbuotojų atstovais įgyvendinimo, DK apibÅ«dinta darbo sutartyje nustatyto atlyginimo dydžio keitimo tvarka nesuteikia darbdaviui teisės nepareiÅ¡kusį sutikimo dirbti už mažesnį atlyginimÄ darbuotojÄ laikyti atsisakiusi dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. DK 120 str. 1 d. nurodyta, jog esant teisėtam darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo pagrindui, iÅ¡ darbo gali bÅ«ti atleistas tik sutikimo dirbti pakeistomis sÄ lygomis nepareiÅ¡kęs darbuotojas ir, kad tai gali bÅ«ti padaryta tik DK 129 str. pagrindais ir tvarka.

DK 129 str. nustatyta, jog atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Čia apibÅ«dintos darbdavio pareigos iÅ¡likimo laikotarpį privalu laikyti analogija DK 120 str. numatytos darbuotojo teisės pareikÅ¡ti sutikimÄ laikotarpio trukmės vertinimo prasme. Teigia, jog byloje esantys įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog atsakovas turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, o sumažinti darbuotojų skaičių, ir tikroji ieÅ¡kovų atleidimo priežastis yra atsakovo siekis sumažinti darbuotojų skaičių.

Jokių kitų sprendimų dėl įmonės darbo organizavimo pakeitimų, iÅ¡skyrus atsakovo valdybos 2009-08-31 posėdžio protokole Nr. 6 fiksuoto sprendimo mažinti darbuotojų skaičių nebuvo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neturėjo teisės ieÅ¡kovų grÄ Å¾inti į darbÄ vien todėl, kad atsakovas panaikino laisvas (neužimtas) troleibuso vairuotojo darbo vietas. Kadangi laisvos (neužimtos) darbo vietos panaikinimas juridine prasme nereiÅ¡kia ieÅ¡kovų darbo vietų panaikinimo, bet reiÅ¡kia tik pas atsakovÄ esančių darbo vietų sumažėjimÄ , sumažėjus darbo vietų skaičiui dėl laisvų darbo vietų panaikinimo, visi su darbo santykiais ir ginčo santykyje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo su atsakovu susiję darbuotojai turi vienodÄ teisę pretenduoti į iÅ¡likusias darbo vietas pagal DK 135 str. nustatytÄ tvarkÄ .

Atsakovas nepakeitė savo veiklos rÅ«Å¡ies, veiklos pobÅ«džio, t.y. keleivių vežimÄ ir toliau atlieka troleibusais, o ne kitomis transporto priemonėmis, su kuriomis ieÅ¡kovė negalėtų dirbti.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės Z. V. apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Autrolis“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad darbo sutartys patvirtina, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė susitarė, jog ji dirbs troleibuso vairuotoja. Kadangi atsakovas nežino kokios transporto priemonės bus po keleto metų, atsakovas negali garantuoti pastovios transporto priemonės visam darbuotojo darbo laikui, todėl atsakovas su visais darbuotojais, kaip ir su ieÅ¡kove, tarėsi, kad jie dirbs troleibuso vairuotojais, nenurodant transporto priemonės požymių ar kitų duomenų. Troleibusų vairuotojų darbas organizuojamas taip, kad transporto priemonė kiekvienam vairuotojui yra priskiriama kiekvienÄ dienÄ , kadangi tai siejasi transporto priemonių eksploatavimo specifika, t.y. gedimais, neapibrėžta remontų trukme ir pan., bei dėl kitų objektyvių aplinkybių, t.y. darbuotojų sergamumu, atostogomis, išėjimu iÅ¡ darbo ir pan. Kadangi atsakovas su ieÅ¡kove nesusitarė dėl darbo priemonių t.y. konkretaus troleibuso, ieÅ¡kovė negali reikalauti to, dėl ko nesitarė. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyta LAT nutartimi nesivadovautina, nes Å¡i nutartis nebuvo paskelbta teismų praktikoje. Vėlesnė teisminė praktika dėl darbo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo yra aiÅ¡ki - abiems darbo sutarties Å¡alims yra privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį. SÄ lygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administraciniuose aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , t.y. abi Å¡alys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sÄ lygomis (LAT 2007-06-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-300/2007).

          Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškovės Z. V. apeliacinio skundo.

Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ dirbti iki atleidimo iÅ¡ darbo turėtu troleibusu. Apeliantė teigia, kad pas atsakovÄ troleibuso vairuotojo darbas yra organizuotas taip, jog troleibuso vairuotojai darbÄ atlieka su konkrečiu troleibusu bei, kad apylinkės teismo ginčijama teismo sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000m. spalio 30d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimams nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 3K-3-1106/2000. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus troleibusų priskyrimo nuostatus bei kitÄ bylos medžiagÄ , o taip pat ieÅ¡kovės Z. V., atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus nepadarė iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei priskyrimas dirbti tam tikru troleibusu buvo Å¡alių sutarta darbo sutarties sÄ lyga. Teismas nustatė, kad troleibusas ieÅ¡kovei buvo skiriamas ilgesnį laikÄ , bet kartu pažymėjo, jog tai nėra darbo sutarties sÄ lyga, kuri tapo Å¡alims privaloma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai laikėsi nuostatos, jog abiems darbo sutarties Å¡alims – darbdaviui ir darbuotojui yra privalomos sÄ lygos, kurios yra įtrauktos į darbo sutartį. SÄ lygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet vietiniuose administracijos priimtuose aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalis tik tada, kai darbo sutarties Å¡alys susitaria tokio akto nuostatas laikyti darbo sutarties sÄ lygomis. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog konkretus troleibusas buvo paskirtas ieÅ¡kovei ir tai atsispindi sudarytoje su darbdaviu darbo sutartyje. Tokių aplinkybių nenustačius nėra pagrindo konstatacijai, kad Å¡alys buvo susitarę dirbti konkrečiu troleibusu ir tai buvo Å¡alių sudarytos darbo sutarties sÄ lyga. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos Nr. 3K-3-1106/2000 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, be to paminėta nutartis nebuvo publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, todėl teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovauja ( Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnis).

           Dėl atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinio skundo.

           Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai neįvertino visų įrodymų ir suraÅ¡ydamas teismo sprendimÄ pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ Ä¯vertino joje esančius įrodymus ir iÅ¡dėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis nustatė ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Savo iÅ¡vadas teismas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnis ). Teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistos procesinės teisės normos.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. N. nuo 2008m. gruodžio 4d. dirbo pas atsakovÄ troleibuso vairuotoja pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį Nr. 2966. 2009m. liepos 15d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas praneÅ¡imas, kad nuo 2009m. rugsėjo 1d. mažės valandinis darbo užmokestis ir bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ bus skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . Å iame praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad ieÅ¡kovei nesutikus su darbo užmokesčio keitimu ji bus atleista iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį ir buvo ieÅ¡kovės praÅ¡oma apsispręsti per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. 2009m. liepos 31d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-151 ieÅ¡kovei buvo nustatytas naujas terminas apsispręsti iki 2009m. rugsėjo 1d. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad ieÅ¡kovė 2009m. rugsėjo 2d. gavo įspėjimÄ , kad po 4 mėnesių su ja bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis LR D K 120 straipsnio 1d.ir 3d., 129 str. 1d. ir 2d. bei 130 str. nuostatomis. 2009m. spalio 5d. ieÅ¡kovė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Atsakovas tokio ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo netenkino ir ieÅ¡kovės atostogų laikui pratęsdamas terminÄ jÄ 2010m. vasario 2d. atleido iÅ¡ darbo pagal D K 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

             Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė Z. V. nuo 1999m. lapkričio 2d. dirbo pas atsakovÄ troleibusų vairuotoja. 2009m. liepos 15d. ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009m. rugsėjo 1d. mažės valandinis darbo užmokestis ir bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ bus skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . Å iame praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad ieÅ¡kovei nesutikus su darbo užmokesčio keitimu ji bus atleista iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį ir buvo ieÅ¡kovės praÅ¡oma apsispręsti per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. 2009m. liepos 31d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-151 ieÅ¡kovei buvo nustatytas naujas terminas apsispręsti iki 2009m. rugsėjo 1d.  Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad ieÅ¡kovė 2009m. rugsėjo 2d. gavo įspėjimÄ , kad po 4 mėnesių su ja bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis LR D K 120 straipsnio 1d.ir 3d., 129 str. 1d. ir 2d. bei 130 str. nuostatomis. 2009m. gruodžio 24d. ieÅ¡kovė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Atsakovas tokio ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo nepatenkino ir dėl ligos ieÅ¡kovei pratęsdamas atleidimo iÅ¡ darbo terminÄ ieÅ¡kovę nuo 2010m. vasario 17d. atleido iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

             Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Č. nuo 2002m. rugpjūčio1d. taip pat dirbo pas atsakovÄ troleibuso vairuotoju. 2009m. liepos 16d. ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009m. rugsėjo 1d. mažės valandinis darbo užmokestis ir bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ bus skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . Å iame praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad ieÅ¡kovui nesutikus su darbo užmokesčio keitimu jis bus atleistas iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį ir buvo ieÅ¡kovo praÅ¡oma apsispręsti per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad ieÅ¡kovas su tokiu darbdavio pasiÅ«lymu 2009m. liepos 16d. sutiko, o 2010m. liepos 22d. savo sutikimÄ atÅ¡aukė. 2009m. liepos 31d. atsakovo įsakymu Nr. V-151 ieÅ¡kovui buvo nustatytas naujas terminas iki 2009m. rugsėjo 1d. sutikimui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas 2009m. rugsėjo 4d. gavo kitÄ Ä¯spėjimÄ , kad su juo bus nutraukta darbo sutartis nuo 2009m. lapkričio 6d. 2009m. spalio 5d. ieÅ¡kovas sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Atsakovas tokio ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo netenkino ir dėl ligos ieÅ¡kovui pratęsdamas atleidimo iÅ¡ darbo terminÄ ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo nuo 2009m. gruodžio 1d. pagal D K 129 straipsnį, iÅ¡mokant jam 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

          Pirmosios instancijos teismas pripažindamas ieÅ¡kovų atleidimus iÅ¡ darbo neteisėtais nurodė, kad visi ieÅ¡kovai buvo pareiÅ¡kę raÅ¡tu savo sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ , tačiau jų sutikimai buvo gauti praėjus darbdavio praneÅ¡imuose nustatytiems terminams, t. y po 2009m. rugsėjo 1d. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kė savo sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ jau po atsakovo nustatyto termino, negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi nutraukti su darbuotojais darbo sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovui jau 2009m. rugpjūčio mėnesį buvo gerai žinoma, kad visi darbuotojai sutikimų dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki 2009m. rugsėjo 1d. nepateiks, tačiau nepaisant to terminų nepratęsė ir darbuotojus atleidinėjo iÅ¡ darbo. Teismas nustatęs nurodytas aplinkybes pripažino, kad atsakovo duoti terminai apsispręsti negali bÅ«ti sÄ Å¾iningi ir protingi. Teismas taip pat paminėjo, kad pas atsakovÄ buvo realiai susiklosčiusios gamybinės ir ekonominės priežastys, dėl kurių buvo pradėti darbo organizavimo pakeitimai ir konstatavo, jog esant tokiai situacijai atsakovas turėjo paskelbti darbuotojams ir pradėti vykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimo procedÅ«ras ir laikytis DK 129, 130-135 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Nustatė, kad bendrovėje vyko ne tik darbo apmokėjimo, bet ir darbo organizavimo pakeitimai, ieÅ¡kovų tikroji atleidimo priežastis nebuvo nesutikimas dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Teisėjų kolegija tokias teismo konstatuotas aplinkybes iÅ¡ dalies pripažįsta teisingomis. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino ieÅ¡kovams teisę besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo laikotarpio pabaigos, nes jokia DK nuostata nedraudžia darbdaviui panaikinti darbo vietÄ , kuri atsirado darbuotojui nesutikus dirbti už mažesnį darbÄ per protingÄ terminÄ . Apelianto nuomone,

protingas terminas laikytinas terminas nustatytas DK 203 straipsnyje. Teismas turėjo pripažinti, kad darbdavys negavęs darbuotojo sutikimo dirbti už mažesnį darbo

užmokestį yra laisvas apsispręsti dėl darbo vietos. Todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino DK 35 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais sutikti negali ir juos atmeta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad DK 203 straipsnis tik numato darbdaviui pareigÄ praneÅ¡ti darbuotojui raÅ¡tu, kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį iki jų įsigaliojimo. Nei Å¡i įstatymo norma, nei kiti darbo kodekso straipsniai imperatyviai nenurodo termino per kurį darbuotojas turi praneÅ¡ti apie sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, praneÅ¡ime apsispręsti apie darbo sÄ lygų pakeitimÄ turi bÅ«ti nurodoma darbo sÄ lygų keitimo priežastis ir protingas terminas per kurį darbuotojas turi apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Toks praneÅ¡imas turi bÅ«ti konkretus ir aiÅ¡kus, o konkretumas ir aiÅ¡kumas vertintinas darbuotojo požiÅ«riu, bÅ«tent tuo, kad darbuotojas turi žinoti ir aiÅ¡kiai suprasti praneÅ¡imo turinį bei jam turi bÅ«ti pakankamas ir protingas laiko tarpas apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovams įteiktų praneÅ¡imų ir pratęsimų, kad ieÅ¡kovai dėl darbo sÄ lygų pakeitimo turėjo apsispręsti per 14 dienų, o darbdaviui pratęsus terminÄ per 30 dienų ir, kad nesutikus su darbo sÄ lygų pakeitimu jie bus atleisti pagal DK 129 straipsnį. Atsakovas nei praneÅ¡ime, nei pratęsime konkrečios dienos kada su ieÅ¡kovais bus nutrauktos darbo sutartys nenurodė. Kitais 2009m. rugsėjo 2d. įspėjimais apie darbo

sutarties nutraukimÄ atsakovas įspėjo ieÅ¡koves V. N. ir Z. V. apie darbo sutarties nutraukimÄ po keturių mėnesių nuo

įspėjimo dienos, o ieÅ¡kovÄ A. Č. po dviejų mėnesių nuo įspėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė V. N. atostogavo,

atsakovas jÄ atleido iÅ¡ darbo nuo 2010m. vasario 2d., kad ieÅ¡kovai Z. V. ir A. Č. sirgo, ieÅ¡kovę Z. V. atleido nuo 2010m. vasario 17d., o ieÅ¡kovÄ A. Č. nuo 2009m. gruodžio 1d. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai V. N. ir A. Č. 2009m. spalio 5d., o

ieÅ¡kovė Z. V. 2009m. gruodžio 24d. sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Taigi, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė V. N. likus beveik keturiems mėnesiams iki jos atleidimo, o ieÅ¡kovas A. Č. likus beveik dviem mėnesiams iki jo atleidimo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . IeÅ¡kovė Z. V. apie savo apsisprendimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ darbdaviui taip pat pranešė likus beveik dviem mėnesiams iki jos atleidimo. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai atlikdami tokius veiksmus atsakovui bÅ«tų sukėlę neigiamus padarinius ar padarę žalos. Atsakovas nuo įspėjimų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įteikimo ieÅ¡kovams pradžios neatliko naujų darbuotojų paieÅ¡kos vietoje ieÅ¡kovų, neorganizavo naujų darbuotojų mokymų priimti dirbti darbuotojus troleibusų vairuotojais ir faktiÅ¡kai neturėjo jokių nuostolių. Ta aplinkybė, kad atsakovas patalpino skelbimus laikraÅ¡tyje ieÅ¡kodamas naujų darbuotojų dar neparodo, jog ieÅ¡kovui susidarė nuostoliai. Todėl esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas nutraukti darbo sutartis su ieÅ¡kovais pagal DK 129 straipsnį negalėjo ir atleidžiant darbuotojus pažeidė Darbo kodekso normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtais ir grÄ Å¾ino juos į ankstesnį darbÄ bei priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡to laikÄ (DK 297 straipsnio 3 dalis ).

            Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas teigė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų ieÅ¡kovų atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , tai prašė taikyti  DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovų į darbÄ . Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovai yra konfliktiÅ¡kos asmenybės, nes jie dalyvavo neteisėtame troleibusų vairuotojų streike, ieÅ¡kovų grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, sprendimas realiai nebus įvykdomas, grÄ Å¾inus ieÅ¡kovus į darbÄ jiems bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Teisėjų kolegija tokius apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Dalyvavimas troleibusų vairuotojų streike nėra konfliktiÅ¡kos asmenybės savybė. Darbuotojas turi konstitucinę teisę streikuoti gindamas savo ekonominius ir socialinius interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo santykiai konfliktiÅ¡ki. Neįrodyta, kad atsakovas nustojo verstis keleivių pervežimo troleibusais veikla. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ( t 4., b.l. 112-139 ) dėl ridos sumažėjimo AB „Autrolis“, darbuotojų poreikio, dėl finansinės padėties bendrovėje tik parodo atsakovo skolų didėjimÄ , tačiau Å¡iuose dokumentuose nurodyti faktai nesudaro pagrindo pripažinimui, jog yra pagrindas taikyti DK

297 straipsnio 4 dalį ar pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas.

         Kasacinės instancijos teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 3K-3-331/2007 yra nurodęs, kad teismo procesinė pareiga yra patikrinti ieÅ¡kinyje dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo neteisėtumÄ bei kitas aplinkybes susijusias su neteisėtu atleidimu. Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieÅ¡kinio ribų, kurios nustatomos paties ieÅ¡kovo kreipiantis į teismÄ teisminės gynybos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai jų atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad darbdavys juos atleido iÅ¡ darbo nors jie ir sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Tokais argumentais jie rėmėsi ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų, kad darbdavys atleido ieÅ¡kovus iÅ¡ darbo dėl to, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis (DK 120 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ aiÅ¡kinosi ir sprendime pasisakė dėl bylos aplinkybių susijusių su darbuotojų skaičiaus mažinimu pas atsakovÄ . Teismas sprendime nurodė, kad pas atsakovÄ buvo realiai susiklosčiusios gamybinės ir ekonominės priežastys, dėl kurių buvo pradėti darbo organizavimo pakeitimai ir konstatavo, jog esant tokiai situacijai atsakovas turėjo paskelbti darbuotojams ir pradėti vykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimo procedÅ«ras ir laikytis DK 129, 130-135 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo argumentacija, nes ieÅ¡kovų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nesusijęs su darbuotojų skaičiaus mažinimu. Esant nurodytam teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto apeliacinio skundo argumentų nesusijusių su atleidimo pagrindu ir dėl jų nepasisako.

          Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

          Kadangi apeliantės Z. V. ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, tai bylinėjimosi išlaidos apeliantei Z. V. nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1d., 98 straipsnio 1 dalis), o ieškovams A. Č. ir V. N. pagal CPK 98 straipsnio taisykles iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

             Apeliacinius skundus atmesti.

             Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. birželio 23d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

            Â

Iš atsakovo A B „Autrolis“ priteisti ieškovams V. N. ir A. Č. po 150 Lt kiekvienam išlaidų advokato pagalbai apmokėti

turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkas                                                                   Algimantas

Kukalis

Kolegijos

teisėjai                                                                         Â

 Leonas Jachimavičius

                                                                          Â

                           Arvydas Žibas