df80cf20-b73c-4ec1-adbe-4eb7ceb494a6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1208-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06727-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)    VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Meyer & John“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Imposta“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Meyer & John“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 54 010,02 Lt skolos, 1824,11 Lt palÅ«kanų, 138,11 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensacijos, 8,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo UAB „Imposta“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė – areÅ¡tuoti skolininko UAB „Meyer & John“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudė disponuoti areÅ¡tuotu turtu, turto nesant ar jo nepakankant areÅ¡tuoti turtines teises, esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose banko sÄ skaitose paliekant teisę atlikti nutartyje nustatytus veiksmus.

Bendra areÅ¡to suma neturi virÅ¡yti 55 973,06 Lt sumos. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Meyer & John“ vengia atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nereaguoja į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus bei įspėjimus dėl kreipimosi į teismÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui priklausančių piniginių lėšų areÅ¡to 55 973,06 Lt reikalavimo sumai, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas UAB „Meyer & John“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, ko pasėkoje buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės ir priimta neteisėta nutartis.

Nurodo, kad teismas nutartį priėmė pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neiÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo reikiamų ir papildomų dokumentų bei įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų. Pažymėjo, kad nepagrįsti teismo argumentai tuo požiÅ«riu, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ vien didelė ieÅ¡kinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Pažymėjo, kad byloje nepateikti motyvai, leidžiantys konstatuoti galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ ir negalimumÄ .

Teismas aplinkybių, susijusių su atsakovo galimybėmis įvykdyti galimÄ teismo sprendimÄ iÅ¡ viso netyrė, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovui neteisėtai vykdyti spaudimÄ atsakovo atžvilgiu bei varžyti atsakovo vykdomÄ Å«kinę – finansinę veiklÄ . Apeliantas nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, tuo tarpu ginčijamÄ nutartį teismas priėmė neturėdamas jokių finansinių duomenų.              IeÅ¡kovas UAB „Imposta“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė palikti Vilniaus apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ .

Nurodė, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , kuri objektyviai yra didelė, todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad atskirajame skunde teikiami argumentai dėl atsakovo neva geros finansinės padėties yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad absoliučiai nesuprantama ir nelogiÅ¡ka atsakovo pozicija, kaip ir kokiu bÅ«du jam teigiant, jog ieÅ¡kinio suma nėra didelė ir jis neva sÄ Å¾iningai vykdydamas savo įsipareigojimus, iki Å¡iol neapmokėjo visos skolos ieÅ¡kovui.

Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog ieÅ¡kovas nepateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , nagrinėtini sprendžiant klausimÄ iÅ¡ esmės.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiÅ¡kia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ (LR CPK 178 str.).Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 54 010,02 Lt skolos, 1 824,11 Lt palÅ«kanų, 138,11 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensacijos, 8,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pritaikė ieÅ¡kovo praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nutarė areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areÅ¡tÄ 55 973,06 Lt reikalavimo sumai, turto nesant ar jo nepakankant areÅ¡tuoti turtines teises, esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose banko sÄ skaitose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , ginčo tarp Å¡alių pobÅ«dį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydamas, kad teismas nutartį priėmė pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neiÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo reikiamų ir papildomų dokumentų bei įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų.

SkundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d.

įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimai motyvuoti, argumentuoti bei tikėtinai pagrįsti pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).IÅ¡ atskirojo skundo matyti, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, o reikalavimo suma nėra didelė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes pripažino, kad reiÅ¡kiamo turtinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad atsakovo turimo turto sudėtis nėra žinoma. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009).

Taigi nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nevertino finansinių galimybių bei jo turtinės padėties, nes tokių duomenų bei įrodymų nepateikė nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad grėsmės ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimui bei didelės reikalavimo sumos prezumpcijos, kaip pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliantas nepaneigė. IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, kad atsakovas savo veiksmais vengia vykdyti savo įsipareigojimus.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta 55 973,06 Lt dydžio reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir yra reali grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 str. 2 d. n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                 Henrichas Jaglinskis