df7fe568-36bb-4e7b-8ce2-230840df2477 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-617/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.; 40.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitė, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tectum“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3786-104/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Staura“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tectum“ dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Staura“ administratorius gindamas kreditorių interesus, pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktÄ negaliojančiu ab initio, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Tectum“ ieÅ¡kovo naudai 7379,97 Lt skolos, 6 proc. delspinigių nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-03-22 nutartimi UAB „Staura“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovo teisinis statusas lemia bÅ«tinybę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Patikrinus įmonės sandorius, paaiÅ¡kėjo, kad BUAB „Staura“ ir atsakovai UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010-02-26 pasirašė tarpusavio užskaitos aktÄ dėl 7379,97 Lt skolos užskaitymo. UAB „Fima“ 7379,97 Lt suma sumažino savo įsipareigojimus UAB „Staura“ ir padidino savo įsiskolinimÄ UAB „Tectum“, atitinkamai UAB „Staura“ sumažino savo įsiskolinimÄ UAB „Tectum“ ir sumažino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Fima“, galiausiai UAB „Tectum“ 7379,97 Lt sumažino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Staura“ ir padidino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Fima“.

Tokiu susitarimu Å¡alys susitarė, jog nors UAB „Fima“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolÄ moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui – UAB „Tectum“. IeÅ¡kovo teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistos UAB „Staura“ kitų kreditorių teisės. Administratorius savo reikalavimus grindžia tuo, jog tarpusavio užskaitos aktas buvo pasiraÅ¡ytas tuo metu, kai BUAB „Staura“ buvo nemoki, turėjo finansinių sunkumų. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartis, kuria UAB „Staura“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos UAB „Staura“, įmonei pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tavo įmonės turtÄ , todėl areÅ¡tavus įmonės turtÄ , atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma UAB „Staura“ sunki finansinė padėtis. Atsakovas UAB „Tectum“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, pagal 2010-01-25 UAB „Tectum“ pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovas užsakė UAB „Tectum“ prekių bei montavimo paslaugų objekte, kuriame ieÅ¡kovas vykdė statybos darbus kaip subrangovas.

UAB „Tectum“ pateikus prekes ir atlikus darbus, ieÅ¡kovui buvo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GAA 0993672, tačiau ieÅ¡kovas delsė atsiskaityti. PaaiÅ¡kėjo, kad generalinis rangovas UAB „Fima“ turėjo priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovui dėl atliktų darbų kokybės, kurių ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino. Todėl UAB „Fima“ nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nemokėjo ieÅ¡kovui už visus atliktus darbus, tame tarpe ir už UAB „Tectums“ atliktus darbus, dėl kurių UAB „Fima“ priekaiÅ¡tų neturėjo.

Susiklosčius Å¡iai situacijai, buvo svarstomos galimybės iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ , o bÅ«tent, UAB „Tectum“ pasiÅ«lė paÅ¡alinti UAB „Fima“ nurodytus darbų trÅ«kumus savo sÄ skaita vietoje UAB „Staura“ , siekiant UAB „Tectum“ jau atliktų darbų apmokėjimo. Å io susitarimo pagrindu, UAB „Fima“ įsipareigojo tiesiogiai apmokėti UAB „Tectum“ už atliktus darbus. Atsakovas ieÅ¡kovo teiginius dėl UAB „Staura“ finansinės bÅ«klės žinojimo, vertina kritiÅ¡kai ir teigia, jog atsakovas nežinojo apie UAB „Staura“ inicijuojamÄ bankroto bylÄ , be to susitarimo metu – 2010-02-26, nutartis dėl UAB „Staura“ bankroto nebuvo dar priimta. Atsakovas UAB „Fima“ nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes jis nežinojo apie UAB „Staura“ finansinę bÅ«klę, kadangi bankroto byla dar nebuvo iÅ¡kelta.

Be to, tarp UAB „Fima“ ir ieÅ¡kovo nuo 2009-09-04 buvo taikoma praktika, jog ieÅ¡kovui papraÅ¡ius buvo sudaromi tarpusavio užskaitos aktai ir mokama ieÅ¡kovo nurodytam asmeniui. Todėl 2010 m. vasario mėn. pateikti praÅ¡ymai atsakovui jokių įtarimų nesukėlė. Tuo atveju, jeigu teismas panaikins tarpusavio užskaitos aktÄ , restitucija turėtų bÅ«ti taikoma UAB „Tectum“ iÅ¡ UAB „Fima“ gautÄ sumÄ grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui.                  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu pripažino BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktÄ negaliojančiu. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Tectum“ ieÅ¡kovo BUAB „Staura“ naudai 7379,97 Lt bei priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Tectum“ 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (7379,97 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-08-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė iÅ¡ atsakovų UAB „Tectum“ ir UAB „Fima“ valstybės naudai lygiomis dalimis 221 Lt žyminio mokesčio ir 18,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-01-26 nutartimi pratęsė pasirengimÄ bankroto bylos nagrinėjimui vienam mėnesiu ir savo ruožtu areÅ¡tavo UAB „Staura“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nutartis tÄ pačiÄ diena nutartis buvo įregistruota Turto areÅ¡to aktų registre.

Pagal LR Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 str. 2 d., laikoma, jog turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre. Tai reiÅ¡kia, jog UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ ir UAB „Staura“, susitardamos dėl tarpusavio užskaitos akto 2010-02-26 žinojo ir privalėjo žinoti apie sunkiÄ UAB „Staura“ finansinę padėtį, kadangi visas jos turtas tuo metu jau buvo areÅ¡tuotas. Teismas pažymėjo, kad nors tarp UAB „Staura“ ir UAB „Fima“ buvo susiklosčiusi praktika, jog UAB „Fima“ mokėjimus atlikdavo tretiesiems asmenims UAB „Staura“ naudai, tačiau bÅ«tent Å¡i praktika atsakovui UAB „Fima“ turėjo kelti įtarimÄ dėl UAB „Staura“ pablogėjusios finansinės bÅ«klės, įvertinus visuotinę ekonominę krizę nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose.

Teismas konstatavo, jog UAB „Fima“, UAB „Staura“ ir UAB „Tectus“ veikė nesÄ Å¾iningai UAB „Staura“ kitų kreditorių atžvilgiu, todėl yra pagrindas tenkinti BUAB „Staura“ administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį - pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktÄ negaliojančiu ab initio. Panaikinus sandorį, taikoma restitucija ir iÅ¡ UAB „Tectum“ ieÅ¡kovui priteistina 7379,97 Lt suma, gauta iÅ¡ UAB „Fima“ (CPK 6.145 str. 1 d.) .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Tectum“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmetant bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovas UAB „Tectum“ procesiniuose dokumentuose bei nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu yra pasisakęs, kad teisę ginčyti sandorius CK 6.66 str. pagrindu yra suteikta skolininko kreditoriams. IeÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pateikė BUAB „Staura“ (skolininkas), todėl UAB „Tectum“ nuomone ieÅ¡kovas yra netinkama proceso Å¡alis, t.y. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, todėl neturi bÅ«ti tenkinamas. Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinį pateikė bankrutuojančios įmonės administratorius, o ne pati bankrutuojanti įmonė, kuriai kaip sandorio Å¡aliai įstatymai nesuteikia teisės ginčyti sandorio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 str. pagrindu.

Teismas dėl Å¡ių atsakovo atsikirtimų nepasisakė.2. Teismas netinkamai įvertino (neįvertino) visų bÅ«tinų sÄ lygų taikyti actio Pauliana.3. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ nevertino, kaip ir ar pažeidė kreditorių interesus sudarytas triÅ¡alis susitarimas, apsiribodamas vien tik formaliu konstatavimu, kad toks susitarimas buvo sudarytas.4. Vilniaus apygardos teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Tectum” buvo sudarę atlygintinÄ sandorį įprastomis komercinėmis sÄ lygomis.5.

Teismas netyrė aplinkybių ar ginčijamo triÅ¡alio susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir kokių konkrečiai kreditorių teises galėjo pažeisti triÅ¡alis susitarimas.6. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad triÅ¡alio susitarimo sudarymas buvo bÅ«tinas (ir naudingas) vertinant ieÅ¡kovo galimybę gauti apmokėjimÄ už ieÅ¡kovo (įskaitant ir atsakovo UAB „Tectum”) atliktus darbus, nors Å¡iÄ aplinkybę atsakovas buvo nurodęs.7.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ konstatavo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ remdamasis vien ta aplinkybe, kad 2010-01-26 buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡alių sudarytas triÅ¡alis susitarimas, kuris yra susitarimas dėl atsiskaitymo, atsirado todėl, kad atsakovas UAB „Tectum” sudarė sandorį 2010-01-25, t.y. dar prieÅ¡ Vilniaus apygardos teismui priimant atitinkamÄ nutartį dėl turto areÅ¡to.8. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai taikė restitucijÄ vien tik vieno atsakovo - UAB „Tectum“ atžvilgiu (pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui turėjo atsakovas UAB „Fima“), t.y. neiÅ¡sprendė restitucijos taikymo tarp Å¡alių sÄ lygų, bei nepagrįstai priteisė procesines palÅ«kanas vien tik iÅ¡ UAB „Tectum“, nepasisakydamas dėl UAB „Tectum“ teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų viskÄ , kÄ jis yra gavęs atsižvelgiant į 2010-01-25 pasiÅ«lymo pagrindu ieÅ¡kovui atliktus darbus/pateiktas prekes.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo BUAB „Staura“ bankroto administratorius praÅ¡o UAB „Tectum“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad skunde nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti, o teismo sprendimas yra teisingas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Fima“ praÅ¡o atsakovo UAB „Tectum“ apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmetant. Nurodo, kad UAB „Fima“ palaiko UAB „Tectum“ apeliacinį skundÄ tiek, kiek jis reiÅ¡kiamas apeliacinio skundo I ir II dalyse iÅ¡dėstytu pagrindu, tačiau nesutinka su III dalyje (dėl restitucijos taikymo) UAB „Tectum“ iÅ¡sakytais argumentais.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad reikia tenkinti ieÅ¡kinį, pagrįstai jį tenkino pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir ieÅ¡kovui priteisė reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Tectum”. UAB „Fima“ tuo tarpu veikė kaip savarankiÅ¡ka Å¡alis, verslininkas. Tai, kuriai Å¡aliai, BUAB „Staura“ ar UAB „Tectum“, bus sumokėta skola, nekeitė UAB „Fima“ nei teisinės, nei ekonominės padėties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas bylos Å¡alims.

UAB „Fima“ ir UAB „Tectum” lygiomis dalimis buvo paskirta atlyginto po 110,50 Lt žyminio mokesčio bei po 9,45 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, nors UAB „Fima“ nebuvo reiÅ¡kiamas ir tenkintas joks turtinis reikalavimas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad BUAB „Staura“ ir atsakovai UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010 m. vasario 26 d. pasirašė tarpusavio užskaitos aktÄ dėl 7379,97 Lt skolos užskaitymo.

UAB „Fima“ 7379,97 Lt suma sumažino savo įsipareigojimus UAB „Staura“ ir padidino savo įsiskolinimÄ UAB „Tectum“, atitinkamai UAB „Staura“ sumažino savo įsiskolinimÄ UAB „Tectum“ ir sumažino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Fima“, galiausiai UAB „Tectum“ 7379,97 Lt sumažino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Staura“ ir padidino gautinas sumas iÅ¡ UAB „Fima“. Tokiu susitarimu Å¡alys susitarė, jog nors UAB „Fima“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolÄ moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui UAB „Tectum“.Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Staura“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinį pateikė bankrutuojančios įmonės administratorius, o ne pati bankrutuojanti įmonė, kuriai kaip sandorio Å¡aliai įstatymai nesuteikia teisės ginčyti sandorio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 str. pagrindu.

Apelianto manymu teisę ginčyti sandorius CK 6.66 str. pagrindu yra suteikta skolininko kreditoriams, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinį teismui pateikė netinkama Å¡alis. Teisėjų kolegija nesutikdama su Å¡iuo apelianto argumentu pažymi, jog Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečiai jos 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja, jog tokiais gali bÅ«ti tik tie sandoriai, kurie prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AukÅ¡taitijos statyba“ v.

AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-917/2003).CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas Å¡ių nurodytų sÄ lygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.Kaip minėta, Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Ä®monių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiÅ¡ki sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - prieÅ¡ingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turėjo teisę pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju administratorius visų kreditorių vardu ginčija bankrutuojančios įmonės ir atsakovų UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010 m. vasario 26 d. pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio užskaitos aktÄ , kuris pažeidžia kreditorių interesus.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ kreditoriaus reikalavimo teisę.CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju tarpusavio užskaitos aktas yra vertintinas kaip pažeidžiantis kitų BUAB „Staura“ kreditorių teises, nes juo BUAB „Staura“, faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, suteikė prioritetÄ kitiems kreditoriams.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi pratęsė pasirengimÄ bankroto bylos nagrinėjimui vienam mėnesiui ir areÅ¡tavo UAB „Staura“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ . TÄ pačiÄ dienÄ nutartis buvo įregistruota Turto areÅ¡to aktų registre. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal LR Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre.

Nors bankroto byla UAB „Staura“ buvo iÅ¡kelta 2010 m. kovo 22 d., tačiau akivaizdu, kad ginčo Å¡alys 2010 m. vasario 26 d. pasiraÅ¡ydamos tarpusavio užskaitos aktÄ ir bÅ«dami patyrę verslininkai, turėjo galimybę bei privalėjo tinkamai įvertinti jiems žinomas aplinkybes, tai yra, kad ieÅ¡kovas UAB „Staura“ ilgÄ laikÄ neatsiskaito bei pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ Vilniaus apygardos teismo informacijÄ jau nuo 2010 m. sausio mėn. Å¡iame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Ramirent“ ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos UAB „Staura“ iÅ¡kėlimo (civilinė byla Nr. B2-3688-258/2010), kad Å¡i bendrovė turi ir daugiau kreditorių, o skolos siekia beveik 1,5 milijono litų ir žymiai virÅ¡ija turimo turto vertę (pagal finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä buvo patvirtinta kreditorinių reikalavimų: 499 418, 80 Lt pirma eile (įmonės darbuotojai), 161 726, 17 Lt antra eile (VSDFV Vilniaus skyrius, VMI) ir 505 476, 92 Lt trečia eile), o taip pat jam buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas tarpusavio užskaitos aktas buvo pasiraÅ¡ytas jau galiojant ieÅ¡kovo turto areÅ¡tui (CPK 18 str.). Be to, atsakovai, kaip patyrę verslininkai, turėjo žinoti, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, disponavimas turtu apribojamas iki nutarties iÅ¡kelti Å¡iÄ bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, o vėliau Å¡ios priemonės panaikinamos, nes visas turtas pereina bankroto administratoriaus dispozicijon (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 2 p., 9 str. 2 d. 5 p., 13 str.).Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus.

Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad Å¡is nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas.

Tai reiÅ¡kia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų.

Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, minėta, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Kaip minėta, atsakovams kilo pareiga pasidomėti UAB „Staura“ turtine padėtimi ir kreditoriais.

Byloje nėra duomenų ar kitų įrodymų, jog atsakovai teikė UAB „Staura“, užklausimus ar kitos formos dokumentus ir jais teiravęsi apie jo turtinę padėtį, įsipareigojimus ir pan. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad atsakovai neįvykdė savo pareigos pasidomėti kontrahentu, todėl jie vertintini kaip nesÄ Å¾ininga sandorių Å¡alis. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos. Dėl Å¡ios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                  Gintaras Pečiulis                      Â