df7c11f5-93a2-4487-89d3-e832632bca20 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-40-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01143-2012-8                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 25d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Nedui Radišauskui,nedalyvaujant pareiškėjui A.

Z. , trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, jog jo laisvė, atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2012-10-23 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, perpildytose kamerose. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 kv. m. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Būriuose, kuriuose nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo1200-2000). Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta šilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas.

Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų. Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užterÅ¡ta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos graužikams ir buities parazitams veistis. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr.1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m..

Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ , 60 p. numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. nurodoma, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatyti minimalÅ«s laikymo sÄ lygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje jis atlieka nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę bei žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminta jo orumas ir garbė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t.y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-17), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamentÄ STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvienÄ dienÄ . Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu gyveno 3 bÅ«rio 3 brigadoje. 3 bÅ«rio gyvenamasis plotas yra – 249,23 kv. m., bÅ«ryje bausmę atlieka 62 nuteistieji, taigi vienam nuteistajam tenka 4,01 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl tenkančio gyvenamojo ploto minimali norma (3,1 kv. m.) nebuvo pažeista. Be to, Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidimas yra nustatomas tik tuomet, kai asmeniui draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymo sÄ lygas, reikalavimų.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas A. Z. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normas, jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2012-10-23 perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Atsakovo nuomone, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimÄ teisės normai, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ ir į gyvenamÄ jį plotÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiÅ¡kėjas naudojosi.

Atsakovo teigimu, kadangi 3-io bÅ«rio plotas sudaro 249,23 kv.m., o jame atlieka bausmę 62 nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjui vidutiniÅ¡kai tenka 4,01 kv.m. gyvenamojo ploto ir teisės aktais nustatyta minimali ploto norma yra užtikrinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ Nr. A146-170/2013, esant ginčui dėl minėto ploto paskaičiavimo, yra nurodęs, jog jį paskaičiuojant nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, todėl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ (iki 4,01 kv. m.)atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu.

Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaičiavimu.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ atvyko 2012 m. kovo 8 d. (b. l. 18). 2012 m. kovo 13 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 3 brigados 51,41 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 20 miegamųjų vietų.

Å ias aplinkybes patvirtina 2012-11-27 Duomenys apie nuteistÄ jį ( b.l. 18), 2012-11-02 PravieniÅ¡kių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-1158 ( b.l.

19) bei 2012-10-23 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4817 ( b.l. 21). Tikslių duomenų apie tai, kiek pareiÅ¡kėjo A. Z. skunde nurodytu kalinimo metu nuteistųjų buvo laikoma 3 bÅ«rio 3 brigadoje, teismui nepateikta, todėl nagrinėjant ginÄÄ remiamasi esamais duomenimis ir pareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto atitikimas teisės aktų reikalavimams nustatomas pagal konkrečios gyvenamosios patalpos, į kuriÄ nuteistasis paskirtas įstaigos direktoriaus įsakymu, ploto ir jame esančių miegamųjų vietų santykį.

Konkrečiu atveju 3 būrio 3 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 51,41 kv.m. ( b.l. 19), joje yra 20 miegamųjų vietų ( b.l. 21), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu teko 2,57 kv. m.ploto (51,41:20). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-10-23 (išskyrus 15 parų, kurias praleido baudos izoliatoriaus kameroje), praleido patalpose, kurių plotas buvo 0,53 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. 2012-03-14 pareiškėjas A.

Z. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 11, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 6,45 kv. m. ir kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (2013-01-11 pažyma Nr. 62-414) ( b.l. 86). Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kameroje buvo nuteistųjų pareiÅ¡kėjo drausminės nuobaudos atlikimo metu, atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia. Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausiÄ Â nuteistųjų skaičių, t.y. 2 asmenis) matyti, jog kiekvienam tenka po 3,22 kv. m.

Taigi pagal esamus duomenis darytina iÅ¡vada, kad Taisyklių 111.2 punkto reikalavimas dėl 3, 6 kv.m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, galėjo bÅ«ti pažeistas, tačiau pažeidimo mastas nedidelis, iki minimalaus ploto normos trÅ«ko 0,38 kv. m.              Ginčui taikomo teisės akto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos 111.1 bei 111.2 punktų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ( CK 6.271 str.), todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A.

Z. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2012-10-23. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi ne vien minimalaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimais, tačiau nurodo ir kitus, jo manymu, netinkamas įkalinimo sÄ lygas pagrindžiančius argumentus. Nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra Å¡ilto vandens trumpalaikių pasimatymų, nuteistųjų maitinimo patalpose, baudos izoliatoriuose, todėl sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams.

Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio-energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas.

Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos pataisos įstaigoje reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprÅ«pina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (b. l. 55-58). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b. l. 33-43). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 yra pasirašęs sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 29-31).

Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 24-26). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo ( b.l. 33-38), Kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų ( b.l. 39-42) duomenys patvirtina, jog nurodytų sutarčių sÄ lygos dėl Å¡io pobÅ«džio paslaugų teikimo vykdomos. 2011-07-11 kompetentingai institucijai patikrinus sanitarinių mazgų, grindų, sienų bÅ«klę, dezinfekcinių reikalavimų atitikimÄ teisės normoms, Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1052(7) ( b.l. 64-66) nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog aukščiau nurodytų sutarčių Å¡alys nesilaiko sutarčių sÄ lygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t..

Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l.44-45). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.).Administracinėje byloje paneigti pareiÅ¡kėjo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas numato, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos baudos izoliatoriuje yra įrengta priverstinė ir natūrali vėdinimo sistema, o gyvenamosiose patalpose įrengtas natūralus vėdinimas. Iš 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) matyti, jog visose patalpose yra natūralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais bei natūralios traukos kanalais (b. l.47-54). Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2- osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-18 , tame tarpe patvirtintas ir evakavimo planas iš 3-iojo būrio patalpų, kuriose gyvena pareiškėjas (b.l. 59-63), paneigia pareiškėjo argumentus, jog pataisos namuose nėra numatyti evakuaciniai išėjimai. Taip pat yra parengtas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, ir Statinio techninis pasas, tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai ( b.l. 91-99). 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi reikalavimo baudos izoliatoriaus tipo kamerose įrengti Å¡ilto vandens sistemÄ teisės aktai nenumato, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Å¡ilto vandens nebuvimo Å¡io tipo patalpose nepagrįstas. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas maitinimo įmones priskiria prie patalpų, kuriose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema, konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl Å¡ilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje ( valgykloje), tačiau tiek Higienos normos HN 76:2010 27 punktas, tiek kitos minėto teisės akto normos reikalavimo įrengti Å¡iltÄ vandenį nuteistųjų valgyklose nenumato.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų įrengta Å¡ilto vandens sistema nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų kambariuose. Minėti reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 27 punkte, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpÄ laikÄ Å¡ilto vandens poreikis nėra bÅ«tinas. Ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose Å¡ilto vandens sistema yra įrengta.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas- dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose bÅ«tų parengtas Techninis - energetinis pasas, kurį numato 2002-05-14 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statinių techninio reglamento ( STR) „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 20 punktas. Taigi nagrinėjant bylÄ nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( ABTÄ®) 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę asmeniui kreiptis į teismÄ ginant ne kieno nors kito, bet savo pažeistas teises, o vieÅ¡Ä jį interesÄ pagal įstatymÄ Ä¯galioti ginti kiti subjektai ( ABTÄ® 56 str.), pareiÅ¡kėjui tokia teisė nesuteikta.

Pareiškėjas skunde neišdėstė, kaip konkrečiai minėti neatitikimai teisės aktų reikalavimams pažeidė jo subjektines teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str.1 d., 20 str.3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-143/2012 ir kt.).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ dėl jo gyvenimo mažesnio ploto patalpose negu numato teisės aktai. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę gali dirbti, sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas patalpose, kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus dėl informacijos, susijusios su bausmės atlikimo sÄ lygų užtikrinimu, kreipėsi 1 kartÄ , prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ ( b.l. 8). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į medikus dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, siejant tai su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis. 2013-01-11 atsakovo pažyma Nr. LD-48 ( b.l.77) dėl nuteistojo A. Z. emocinės bÅ«klės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniÅ¡kai nesikreipė.

Nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma praleido palyginti neilgÄ laikÄ - apie 7 mėnesius, nukrypimas nuo normatyvo buvo nežymus, jam teko 0,53 kv. m. mažiau negu priklausė. BÅ«nant 15 parų drausmės izoliatoriuje galimai trÅ«ko 0,38 kv.m., todėl spręstina, jog nustatytas pažeidimo mastas realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas ir konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ bei kurios sudarytų pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimui pinigais.Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ ( ABTÄ® 88 str. 1d. 4p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A. Z. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Janina Vitunskienė