df7b7902-8530-4e8e-b49c-ffa6750089ff · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                           Baudžiamoji byla Nr.1-123-175/2017                                                                                             Proceso Nr. 1-01-1-23647-2016-4                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)         1.2.3.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.                                                                                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Mizarui, Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam R.

G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems V. A., D. A., jų atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirba, teistas, teistumai iÅ¡nykę, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                                 n u s t a t ė : kaltinamasis R.

G. laikotarpiu nuo 2016-05-15 iki 2016-05-16, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiu M. A. metu, tyčia sudavė jam kietu bukabriauniu ir aÅ¡triabriauniu daiktu mažiausiai trisdeÅ¡imt vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kaklÄ , sprandÄ nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas bei kietu aÅ¡triu plokščiu duriančio- pjaunančio tipo savybių turinčiu įrankiu vienÄ kartÄ smogė į pilvo virÅ¡utinę dalį, tuo padarydamas M.

A. kraujosruvas veide, deÅ¡iniame Å¡one, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, deÅ¡iniame Å¡one, abejose rankose, deÅ¡inėje kojoje bei durtinį pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimÄ su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl to nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę nukentėjusysis M.

A. įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du nužudė M. A., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d.Kaltinamasis dėl kaltės įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bylos nagrinėjimo pradžioje savo kaltės nepripažino, po įrodymų tyrimo byloje dėl kaltės tvirtos nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė, nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių dėl tam tikrų priežasčių arba nusikalstamos veikos jis nepadarė. Negalintis pasakyti, kad tai jis padarė.Kaltinamasis R.

G. paaiÅ¡kino, kad 2016-05-14 pietavo pas merginÄ . Tuo metu jam paskambino M. A.. Jis pasiÅ«lė jam užsukti pas jį į namus iÅ¡gerti arbatos. Jis atvažiavo pas jį į butÄ (duomenys neskelbtini), atsivežė butelį degtinės. Kai jis atvažiavo, savo kojinėje jis rado „extazy“ tabletę. Kartu sėdėjo, gėrė degtinę, Å¡nekėjosi, laukė Eurovizijos koncerto. M. A. perlaužė ,,extazy‘‘ tabletę ir pasiÅ«lė jam pusę jos iÅ¡gerti. Jis nenorėjo, tačiau vėliau iÅ¡gėrė.

Alkoholį vartojo kelias paras, taip pat vartojo klonezepamo tabletes. Jiems bÅ«nant namuose, užsikirto buto durys, todėl alkoholio jiems atveždavo taksistai. Dėl durų atrakinimo skambino meistrams, apie tai minėjo ir savo mamai. PirmÄ vakarÄ ar miegojo jis, nepamena. Pamena, kad sekmadienio rytÄ bendravo su nukentėjusiuoju, ėjo parÅ«kyti. Po pietų taksistai atvežė degtinės, gėrė toliau, iÅ¡gėrė klonezepamo. Kiek pamena, jam bemiegant lyg matė dar kelis asmenis bute, tačiau kaip jie įėjo į butÄ ir kas tai per asmenys buvo nurodyti negali, nes buvo girtas ir vartojęs raminamųjų vaistų.

Prisimena, kad atsikėlus, buvo nuleisti lango roletai, pastebėjo, kad bute buvo netvarka, prilaistyta gėrimų. Jis nusprendė sutvarkyti butÄ . IÅ¡valė kambarį, stalÄ , viskÄ suplovė. Atitraukė balkono durų roletÄ ir pamatė, kad balkone guli jo marÅ¡kinėliais apsirengęs žmogus. Atidaręs balkono duris, paklausė, kÄ jis daro, pajudino jį, tačiau nukentėjusysis jau buvo Å¡altas, jo veidas jau buvo pajuodęs. Jis gulėjo ant Å¡ono. Jį patraukė į Å¡onÄ ir užklojo užvalkalu.

Nieko negali paaiÅ¡kinti dėl dÅ«rių M. A. į krÅ«tinę. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų, jokių grumtynių, jam sužalojimai padaryti nebuvo. Nurodė, jog sužalojimai ant jo kÅ«no atsirado dėl erkių įkandimo, todėl tos vietos iÅ¡ kur iÅ¡traukė erkes buvo pamėlynavę. Jis buvo pasimetęs, toliau gėrė, nežinojo kÄ daryti. Planavo vykti į policijÄ , tačiau buvo neblaivus, nežinojo kÄ daryti. Jis nežinojo, kad nukentėjusiajam suduota tiek smÅ«gių. Mano, kad jei tarp jų ir įvyko konfliktas, tai gal ir įdÅ«rė vienÄ kartÄ , bet tiek smÅ«gių tikrai negalėjo suduoti.

Su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutinka. Nukentėjusysis V. A. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus gegužės mėnesio pradžioje, buvo grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atostogų į LietuvÄ . 2016 m. gegužės 13 d. Å¡ventė jo gimtadienį. Buvo atvažiavęs M. pusbrolis J. A., jo brolio sÅ«nus. 2016 m. gegužės 14 d., jo sÅ«nus ryte išėjo pas draugus. 2016 m. gegužės 15 d. jis kalbėjo su sÅ«numi telefonu, prašė, kad grįžtų namo.

Tuo metu, kai kalbėjo su M., jis buvo pas kaltinamÄ jį R. G.. SÅ«nus jam pasakė, kad iÅ¡eiti negali, kadangi buvo užsikirtusios durys. Jo prašė, kad jis atvažiuotų ir atrakintų duris. IÅ¡ jo balso jautėsi, kad yra iÅ¡gėręs, tačiau visiÅ¡kai girtas nebuvo. Paskui su M. kalbėjo kitas jo sÅ«nus N. A.. M. broliui paskambino apie 22.00 val. Pirmadienį apie jį jokių žinių nebeturėjo, todėl pradėjo jo ieÅ¡koti. Nuo pirmadienio M. telefonas buvo iÅ¡jungtas, į skambučius neatsiliepinėjo.

Jis klausinėjo informacijos pas taksistus, galbÅ«t kažkas matė M. Jis su J. A. nuvažiavo pas kaltinamojo dėdę R. J.. Užėjus į kambarį jame nieko nebuvo, tik matėsi kraujo klanai. R. J. ir kaltinamÄ jį jis rado sėdinčius sode, geriančius alkoholį. Jis paklausė R. G. kur jo sÅ«nus. R. G. jam atsakė, kad nežino kur yra M. PaaiÅ¡kino, kad lyg su drauge į (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo. Ä® darbo pabaigÄ , jis grįžo namo ir su žmona nuvažiavo į R. G. butÄ . Tuo metu, kai jie užėjo į butÄ , butas buvo tuščias, durys atrakintos.

Visas butas, visi baldai buvo iÅ¡kloti polietileno plėvele, o grindys iÅ¡klotos popieriumi. Apėjo visÄ butÄ , žmona atidarė rÅ«binę ir rado sÅ«naus džemperį, piniginę, kuri pasikabina ant kaklo. Jis nuėjo į virtuvę, ant stalo stovėjo butelis alkoholio. Vėliau nuėjo pažiÅ«rėti į balkonÄ . Balkone, kairėje pusėje, ant palangės buvo cigarečių nuorÅ«kų, taip pat balkone buvo tuščių plastmasinių butelių, kitoj pusėj staliukas ir kampe stovėjo keli nedideli daiktai.

Jo sūnaus balkone nebuvo. Balkonas buvo tvarkingas. Pamena, kad žmona negalėjo atidaryti prieškambario stumdomų durų. Kažkas trukdė jas atidaryti. Reiškia 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1285 eurų turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad M. išėjo iš namų šeštadienį, 2016 m. gegužės 14 d. apie 11.30 val. Iš vakaro jie šventė V. A. gimtadienį, rūkė žuvį, gėrė alų. Sūnus pasakė, kad išvažiuoja pas pusbrolį J.

A.. Sūnus taip pat buvo minėjęs, kad ruošiasi važiuoti pas R. G.. Šeštadienį po pietų, ji skambino M. Jis jai pasakė, kad jis jau ne pas J., o kažkur kitur. Kur jis randasi, ji neklausinėjo. Po šio skambučio daugiau su juo nekalbėjo. Sekmadienį sūnus daugiau kalbėjosi su tėčiu. 2016 m. gegužės 15 d., iš ryto kažkiek po 8.00 val. M. skambino tėtis ir bendravo telefonu. Tėtis M. sakė, kad grįžtų namo, kadangi jo gimtadienis, atvažiuos močiutė, t. y. V.

A. mama, po to ji sakys, kur anÅ«kas, jai kažkaip negražu bus, kad jo nebus namuose. M. pasakė, kad tėtis močiutei pasakytų, jog jis yra iÅ¡vykęs su draugais, tačiau ilgai su jais nebus. Tėvas neiÅ¡kentęs, po kelių valandų vėl skambino sÅ«nui, o pastarasis pasakė, kad durys užsikirtusios, nors pagalvojo, kad jis meluoja. Jie suprato, kad jis buvo pas R. Jaunesnis sÅ«nus N. A. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), su juo visÄ laikÄ ji susiskambindavo. Paskambinus jam ji paklausė, kaip jis nuvažiavo.

SÅ«nus pasakė, kad jam M. 2016 m. gegužės 15 d. sekmadienį skambino apie 22.00 val. Tuo metu jautėsi, kad M. buvo iÅ¡gėręs. Kelias dienas iÅ¡ eilės ji bandė skambinti M., tačiau jo telefonas vis buvo iÅ¡jungtas. Tada pradėjo nerimauti ir nuo ketvirtadienio ryto pradėjo ieÅ¡koti M. Skambino visiems draugams, pažįstamiems. Ketvirtadienį ji su vyru buvo nuvažiavę į R. butÄ . Buto durys buvo neužrakintos. Bute lyg matėsi, jog buvo daromas remontas. Įėjus į butÄ , ji atidarė koridoriuje esantį tamsų kambariukÄ , ten rado M. džemperį su kapiÅ¡onu.

Bute taip pat buvo prieÅ¡kambario baldai su stumdomomis durimis. Ji duris bandė atidaryti, tačiau nepavyko. Jos vyras apėjo visÄ butÄ , pasižiÅ«rėjo už lovos, įėjo į balkonÄ , atsidarė virtuvės duris, tačiau nieko nerado. 2016 m. gegužės 20 d. 1.25 val. nakties jiems paskambino policijos pareigÅ«nas ir pranešė, kad M. rastas negyvas. ReiÅ¡kia 25 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti bei 2364,39 eurų turtinei žalai atlyginti.Liudytojas N. A. paaiÅ¡kino, kad paskutinį kartÄ su broliu kalbėjo sekmadienį apie 22.00 val.

Tai galėjo bÅ«ti 2016 m. gegužės 15 d. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavęs į studijas. Brolis jam skambino iÅ¡ savo telefono. Ar jis buvo blaivus nežino, tačiau M. jam minėjo, jog randasi pas R. G.. Kai M. neatsirado kelias dienas, jis skambino R. G., klausė jo, kur yra M. R. G. jam atsakė, kad nežino kur yra M., gali bÅ«ti kur nors išėjęs ar iÅ¡vykęs.Liudytojas J. A. paaiÅ¡kino, kad 2016-05-13 Å¡ventė dėdės V. A. gimtadienį. Vakare su M. susitarė, kad jis kitÄ dienÄ atvažiuos žiÅ«rėti futbolo varžybų.

KitÄ dienÄ apie 12 val. jam paskambino dėdė, nes pas juos buvo palikęs automobilį ir liepė atvažiuoti pasiimti automobilio. Jis nuvažiavo, pasiėmė automobilį ir kartu su M. iÅ¡važiavo. Bevažiuodami sustojo parduotuvėje, kur M. nusipirko alaus. Atvažiavus pas jį į namus, M. iÅ¡gėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo parÅ«kyti. Po to išėjo į laukÄ pakalbėti telefonu ir negrįžo. Vėliau jis išėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti kur yra M. Matė nuo jų namų nuvažiuojantį automobilį Audi, tačiau ar M.

A. jame buvo, jis nežino. Pirmadienį, t. y. 2016-05-16, jis susitiko su dėde V. A. ir dėdė jam sakė, kad sekmadienį apie 9-10 val. vakaro M. skambino broliui N. A.. Jam dėdė pasakojo, kad M. sakė, kad randasi pas R. G., kad 2016-05-15 pas jį buvo atėję svečių, todėl jis paskambino M. A., kad jis grįžtų namo. M. A. savo tėvui paaiškino, kad jis negali išeiti iš R. G. buto, nes užsitrenkė buto durys. Nuo antradienio pradėjo ieškoti M. A., kadangi pasidarė neramu. Skambino M. draugams, klausė ar jį kur nors matė, o ketvirtadienį su V.

A. važinėjo po miestelį, klausinėjo pas taksistus, pas pažįstamus, ar matė M. V. A. jam pasakojo, kad ketvirtadienį V. A. ir V. A. buvo nuvažiavę į R. G. namus, tačiau jiems niekas durų neatidarė, tačiau pajudinus rankenÄ durys atsidarė. Jie įėjo į vidų, atrodė, kad bute vyksta remontas, viskas buvo apdengta. Minėjo, kad spintelėje rado M. megztinį, tačiau pačio M. A. bute nerado. Ta pačiÄ dienÄ , apie 11 val. jis su V. A. nuvažiavo pas R. G. giminaitį. Jis liko automobilyje, o V.

A. išlipo pasikalbėti. Grįžęs pasakojo, kad rado V. G. ir jo giminaitį. V. A. dar pasakojo, kad R. G. giminaitis buvo sumuštas, kruvinas. Pas juos paklausė kur yra M., tai R. G. pradėjo mėtytis ir pasakė, kad M. išėjo sekmadienį iš jo buto. Liudytojas D. V. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, jam paskambino R. G. ir paprašė atvežti degtinės ir cigarečių. Jis pirkinius nuvežė prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Sudėjo pirkinius į krepšį, o M.

A. ir R. G. juos per balkonÄ laidu užsikėlė į viršų. Jam minėjo, kad užsikirtę durys ir iÅ¡eiti iÅ¡ buto jie negali. Balkone matė du asmenis, t. y. R. G. ir M. A.. Liudytojas G. J. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ spaudos. 2016-05-19 su R. G. bendravo telefonu, taip pat buvo susitikę pas R. J., jie ten gėrė. Ten buvo R., R. ir dar kažkoks asmuo, kurio jis nepažįsta. R. G. jis pavežė iki (duomenys neskelbtini), jis buvo gerokai apsvaigęs. (duomenys neskelbtini) jį paleido pačiame centre.

Kai R. G. vežė į (duomenys neskelbtini), jam dar nebuvo žinoma, kad M. negyvas. Tai sužinojo iÅ¡ spaudos ir vietinių gyventojų. Liudytoja A. B. paaiÅ¡kino, kad 2016-05-19 apie 9 val. parėjo namo iÅ¡ darbo ir ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu jai paskambino V. I., kuri yra jos kaimynė. Ji paprašė pavežti jÄ iki jos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie namo, nuėjo kartu iki buto. V. I. atsirakino duris, jos įėjo į butÄ . Ji palaukė koridoriuje, o V. I. nuėjo į kambarį ir pradėjo kažko ieÅ¡koti.

Ji priėjo prie kambario durų ir paklausė ko ji ieÅ¡ko, o ji atsakė, kad ieÅ¡ko M. Ji pakėlė vienÄ lovÄ , pakėlė kitÄ , nuėjo apžiÅ«rėti virtuvės. Kai jau ruošėsi iÅ¡eiti, ji užsimanė parÅ«kyti. Jos abi nuėjo į balkonÄ . V. I. parÅ«kius, jos jau ėjo į kambarį, kai balkono kairėje pusėje, ji pamatė kažkokius suverstus rakandus. Balkone buvo visko prikrauta - antklodė, grindų kibiras, krepÅ¡ys su tuščia tara. Tada ji pakėlė antklodę ir pamatė kojÄ .

Labai iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į automobilį. Bandė rinkti bendrosios pagalbos numerį, tačiau nepavyko. Tada nusprendė važiuoti į policijÄ . Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaito liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 51-52).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja A. B. paaiÅ¡kino, kad 2016-05-19, apie 21.30 val. jai į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį yra nurodžiusi, paskambino jos kaimynė V. I. ir paklausė, ar ji gali nuvežti jÄ Ä¯ jos butÄ , kuriame gyvena jos sÅ«nus R.

Ji sutiko tai padaryti, nes ji su ja gerai sutarė ir bendravo. Ä® jos butÄ , kuriame gyvena R, jos nuvažiavo apie 22.00 val., nuvažiuoti užtruko apie 5 min. laiko. Kai paskambino V. jai tikrai nepasirodė susinervinusi, susijaudinusi, iÅ¡sigandusi ir panaÅ¡iai, elgėsi ramiai, normaliai, kaip visada. Kol važiavo iki R. buto, ji su ja diskutavo, kur gali bÅ«ti dingęs M. A., nes ji jai sakė, kad jai kažkas pranešė apie tai, kad M. neranda. Kad bute gali bÅ«ti M. ar panaÅ¡iai, ji net nepagalvojo. V. jai sakė, kad R. neprisiskambina, matėsi, kad ji pergyvena, dėl sÅ«naus, tačiau nieko blogo ji tikrai neįtarė, bent ji nesupratusi.

Kai atvažiavo į butÄ , V. atrakino duris ir jos abi užėjo į butÄ , butas buvo tvarkingas, nesuverstas, jokių iÅ¡mėtytų daiktų nebuvo. V. pradėjo ieÅ¡koti po visÄ butÄ , ji žiÅ«rėjo spintas, pakėlė net dvigulę lovÄ , ji jai dar padėjo jÄ pakelti. Ji dar paklausė jos, pasakė “kÄ tu čia galvoji‘‘, „ko čia ieÅ¡kai“, ji suprato, kad V. ieÅ¡ko M., tačiau ji nieko tiksliai nesakė, ji iÅ¡ieÅ¡kojo po visÄ butÄ , spintas, kaip ir minėjo, pakėlė net lovÄ , matėsi, kad ji ieÅ¡ko kažko konkrečiai, ir ji suprato, kad M., tačiau ji jai nieko tiksliai nesakė.

Apie R. jai ji sakė tik tiek, kad jam neprisiskambina ir kad M. matė bute pas R. kartu su R. Gal todėl bute ji ir ieÅ¡kojo, ir ji suprato, kad ieÅ¡kojo bÅ«tent M., nes jis buvo dingęs. Kai bute nieko nerado, V. pasiÅ«lė eiti į balkonÄ parÅ«kyti, nuėję parÅ«kyti jos ir rado lavonÄ . Kad tai yra M. lavonas, ji sužinojo Å¡iandien ryte iÅ¡ pačios V., ji jai pasakė „kad pasitvirtino“. Ji nežino, ar ji tiesiog nujautė, kad įvyko kažkas negero, ar jai kÄ nors sakė R. apie tai kas įvyko.

Kai pamatė lavonÄ , po kiek laiko ji su V. diskutavo, kieno lavonas tai gali bÅ«ti, suprato, kad greičiausiai tai bus M. lavonas, nes jis buvo dingęs. V. jai nieko nesakė, tik iÅ¡ to, kad ji bute apieÅ¡kojo net spintas, pakėlė net lovÄ , ji suprato, kad ji ieÅ¡ko kažko konkrečiai, ir tikriausiai M. Kur gali bÅ«ti R., V.jai nesakė, ji pati taip pat nežino, kur jis gali bÅ«ti. Ji jai nesakė, kad R. jai skambino, norėjo susitikti ir panaÅ¡iai, sakė tik tiek, kad su juo nesusisiekia. Daugiau ji nieko paaiÅ¡kinti negali.

Prie kokių aplinkybių įvyko M. mirtis, ji nežino.Liudytojas M. J. paaiÅ¡kino, kad dirba darbų vadovu. Adresu, (duomenys neskelbtini), atlikinėjo santechnikos darbus. Tai galėjo bÅ«ti 2016 m. gegužės mėnuo, tačiau tikslios dienos nepamena. Su gyventojais bendrauja telefonu, kad bÅ«tų galima suderinti datÄ dėl santechnikos tvarkymo. PrieÅ¡ kelias dienas su 10 buto gyventoju taip pat bendravo dėl atvykimo, tačiau sutartÄ dienÄ jiems į 10 butÄ buvo sunku patekti. Pradžioje bendravo su buto savininku, tačiau paminėjo, kad tuo metu negali atvažiuoti.

Skambinant vėliau telefonas jau buvo iÅ¡jungtas. Tada jis paskambino dar vienu 10 buto kontaktiniu numeriu, t. y. buto savininko mamos. Ji pakėlė ragelį, sutarė kada susitikti. Ji atvažiavo ir atrakino butÄ . Kadangi jie keitė Å¡ildymo sistemos vamzdžius, todėl dirbo virtuvėje ir kambaryje. Prisimena, kad balkone buvo netvarka. Jiems bÅ«nant bute atėjo darbininkai ir pradėjo keisti vamzdžius. Raktai nuo buto liko pas darbininkus, o jis ir Å¡eimininkė iÅ¡ buto išėjo. Visų darbų padaryti nespėjo, nes vakare policija rado bute lavonÄ , todėl jiems į butÄ patekti neleido.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojos V. I. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 54-55, 57-60 ).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja V. I. paaiškino, kad 2016-05-19d. 20.00 val. jai paskambino jos sūnaus R. G. pažįstamas, kas tiksliai skambino pasakyti negali, nes neprisistatė, pasakė, kad ieško M. A.. Iš kokio telefono skambino ji negali pasakyti, nes jo neišsaugojo telefono atmintyje. Skambinęs asmuo minėjo, kad žino, jog M. A. su jos sūnumi R. šventė M. sugrįžtuves iš užsienio.

Skambinęs asmuo sakė, kad M. yra pasigedęs nuo sekmadienio t. y. nuo 2016-05-15 d. Ji bandė skambinti savo sÅ«nui į jo mobilaus ryÅ¡io abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefonas neaktyvus, t. y. mobilaus ryÅ¡io automatinis atsakiklis pranešė, kad abonentas nepasiekiamas. Nepriskambinusi ji nusprendė nuvykti į jos sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai, tačiau sÅ«nus čia gyvena vienas, sugyventinės neturėjo. Ä® butÄ paprašė nuvežti savo draugės A.

B.. Nuvykę į butÄ duris rado užrakintas, ji turėjo raktÄ , atsirakino, įėjo į vidų, butas atrodė tvarkingai, nieko įtartino nepastebėjo. Išėjo į balkonÄ ir besikalbėdamos pastebėjo, kad balkono kairėje pusėje nuo įėjimo į jį yra kažkokia daiktų krÅ«va, ant jos užmesta lovos antklodė, kažkokios statybinės atliekos, Å¡alia buvo parverstas stalas. Jos draugė A. pakėlė kampÄ antklodės, pamatė žmogaus kojÄ ir iÅ¡sigandusi jai apie tai pasakė.

Abi labai iÅ¡sigando ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, jÄ draugė nuvežė tiesiai į (duomenys neskelbtini) r. PK. Su kuo bendraudavo jos sÅ«nus ji nežino, Å¡iuo metu ji pažinojo tik vienÄ jo draugÄ su kuriuo jis susitikdavo t. y. M. A.. M. mobilaus ryÅ¡io abonento numerio ji neturi. Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja V. I. paaiÅ¡kino, kad, kaip ir nurodė savo pirminėje apklausoje, ji yra R. G. motina. Ji yra supažindinta su savo teise neduoti parodymų prieÅ¡ savo sÅ«nų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, Å¡iÄ teisę suprato.

R. vienas gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. bute gyvena apie metus laiko. Ji pas jį bute lankydavosi kartais dažniau, kartais rečiau, būdavo, kad neina ir savaitė laiko, tačiau laikas nuo laiko nueidavo. R. gyveno tvarkingai, dėl tvarkos ji jam priekaištų neturi. Būdavo, kad jis kartais su draugais užbaliavoja, tačiau tikrai ne dažnai, nes jai apie tai būtų pasakė kaimynai, jie R. nesiskundė. Ji R. tikrai nekontroliuodavo, negali pasakyti, su kuo jis bendravo, jai užteko tik to, kad kaimynai juo nesiskundė, todėl ji buvo rami.

Jo visi draugai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡važiavę į užsienį. Su kuo jis bendravo, ji tikrai negali pasakyti, nes nežino. Ji žino, kad vienas iÅ¡ asmenų, su kuo bendravo R., buvo M. A., kuris, kiek jai žinoma, buvo iÅ¡važiavęs į užsienį. Kad jis yra grįžęs į LietuvÄ , ji sužinojo praėjusį sekmadienį, tai yra 2016 m. gegužės 15 d. TÄ dienÄ jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonentinį numerį ji jau nurodžiusi, paskambino R. ir pasakė, kad neatidaro buto durų ir kad neiÅ¡eina iÅ¡ buto.

Ji jo dar paklausė, ar jis yra vienas, R. jai pasakė, kad su M., ji suprato, kad bÅ«tent su M. A., kitų asmenų vardu M., ji nepažįsta. Daugiau jokių asmenų R. jai telefonu nenurodė, per telefonÄ jokio triukÅ¡mo ji tikrai negirdėjo. Nori pažymėti, kad R. naudojasi vienu telefono numeriu, bent ji žino tik vienÄ , iÅ¡ kurio jis jai skambino ir sekmadienį, tai yra (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu R. jos dar paprašė atvežti degtinės, sakė, kad jam nesveika, nes iÅ¡ vakaro girtuokliavo, tačiau su kuo jis girtuokliavo, jis jai nesakė, bet ji suprato, kad su M., nes jis minėjo, kad M. yra pas jį bute.

R. jai paskambino apie 10.00-11.00 val. Ar daugiau jai kÄ R. sakė telefoninio pokalbio metu, ji neprisimena. Pas R. ji su sutuoktiniu nuvažiavo gal po valandos laiko, galėjo bÅ«ti apie 12.00 val. Kai nuvažiavo, abu nuėjo prie buto durų ir ji pabandė raktu atrakinti buto duris, tačiau nepavyko. Dar kažkÄ per uždarytas duris kalbėjo su R., kad jis bandė atrakinti ir atidaryti buto lauko duris, tačiau nepavyko. Jokio triukÅ¡mo bute ji negirdėjo. Ji girdėjo tik R., nes pati su juo kalbėjo, daugiau jokių asmenų balsų bute tikrai negirdėjo, jokio triukÅ¡mo bute tikrai nebuvo.

R. per duris paprašė, kad jie ateitų prie buto balkono. Butas yra trečiame namo aukÅ¡te. Abu kartu su sutuoktiniu nuėjo prie buto balkono ir tada ji pamatė, kad bute yra ir M., nes jis kartu su R. išėjo į balkonÄ . Daugiau asmenų į balkonÄ neišėjo, todėl ji negali pasakyti, ar daugiau kitų asmenų buvo bute. R. iÅ¡ balkono į apačiÄ nuleido krepšį, pririÅ¡tÄ prie prailgintojo laido, ir paprašė į krepšį sudėti degtinės ir vaisvandenio butelį. Ji taip ir padarė.

Jis užsikėlė krepšį į viršų ir dar kartÄ nuleido į apačiÄ krepšį, kuriame buvo įdėta banko kortelė, kuri buvo M., nes ant kortelės buvo užraÅ¡ai anglų kalba. R. paprašė, kad ji nuvažiuotų prie bankomato ir nuimtų 200 eurų. Ji iÅ¡ karto viena nuvažiavo prie banko „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 200 eurų, PIN jai prieÅ¡ važiuojant pasakė pats M. Ji grįžo ir atidavė R. nuimtus pinigus, sau pasiliko 20 eurų, nes pirko iÅ¡ savo pinigų degtinę ir vaisvandenį.

Pinigus ji įdėjo į krepšį ir R. jį užsikėlė atgal į viršų per balkonÄ . R. dar pasakė, kad iÅ¡sikvies kažkokiÄ tarnybÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atrakins buto duris. Daugiau su R. ji nekalbėjo, paliko pinigus ir su savo sutuoktiniu iÅ¡važiavo. Tai buvo paskutinis kartas, kai matė R. ir M. Kai matė juos stovinčius balkone, suprato, kad jie yra apsvaigę, tačiau tikrai nestipriai girti. Ji su sutuoktiniu iÅ¡važiavo į sodÄ ir ten dirbo. Kiek pamena, R. jai tÄ dienÄ daugiau neskambino, ji su juo nekalbėjo.

SekančiÄ dienÄ , tai yra pirmadienį, antroje dienos pusėje ji su R. susiskambino, tik nepamena, ar ji jam paskambino, ar jis jai. R. pasakė, kad duris jau sutvarkė ir kad jis gali iÅ¡eiti. Ji dar paklausė, kokiu bÅ«du sutvarkė, jie trumpai apie tai pakalbėjo, pakalbėjo apie buitinius dalykus ir pokalbį baigė. Jai R. pasirodė iÅ¡ balso gal Å¡iek tiek apsvaigęs, tačiau tikrai ne visiÅ¡kai ir ne stipriai girtas, kalbėjo riÅ¡liai. Ar dar skambinosi su R. pirmadienį, ji negali nurodyti, nes neprisimena, tačiau jeigu ir skambinosi, kalbėjo tikrai apie nereikÅ¡mingus buitinius dalykus.

Ar kalbėjo telefonu su R. antradienį, ji tikrai negali nurodyti, nes paprasčiausiai neprisimena. Gali nurodyti, kad paskutinį kartÄ su R. telefonu kalbėjo trečiadienį, tai yra gegužės 18 d. Jis jai paskambino iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurį ji jau nurodė, kažkur apie 17.00 val., ji dar buvo darbe. Ji atsiliepė ir iÅ¡ R. balso suprato, kad jis yra apgirtęs, tačiau vis tiek kalbėjo riÅ¡liai. R. jai pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, tačiau ji jam atsakė, kad ji su juo neblaiviu kalbėti nenori, pasakė, kad kai bus blaivus, tada ir pakalbės, daugiau ji su juo į kalbas nesivėlė, iÅ¡jungė pokalbį.

R. jai nespėjo pasakyti, apie kÄ nori pasikalbėti. Jis buvo apgirtęs, todėl ji su juo neblaiviu nenorėjo kalbėtis. Jai tuo metu per telefonÄ R. neatrodė susijaudinęs, susinervinęs, iÅ¡sigandęs ar panaÅ¡iai, tačiau ji galėjo ir nesuprasti, nes jie kalbėjosi trumpai. Jei ji iÅ¡ jo balso bÅ«tų kÄ Ä¯tarusi, tai ji bÅ«tų su juo susitikusi. Apie M. iÅ¡vis jokios kalbos nebuvo. R. po to dar ar skambino kelis kartus, tačiau ji neatsiliepė, nes nenorėjo su juo apgirtusiu kalbėti. Tai buvo paskutinis jos telefoninis pokalbis su R., trumposiomis žinutėmis jie nesusiraÅ¡inėjo.

Vakar, tai yra 2016-05-19, ketvirtadienį, jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino vienas iÅ¡ asmenų, kurie atlieka daugiabučio, kuriame yra R. gyvenamas butas, renovacijÄ ir pasakė, kad negali įeiti į butÄ , niekas neįsileidžia. Ji bandė prisiskambinti R., tačiau jo telefonas buvo iÅ¡jungtas, minėtas statybininkas jai taip pat sakė, kad bandė prisiskambinti R., bet jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada ji iÅ¡ karto nuvažiavo į R. butÄ , užtruko apie 5-10 minučių, kad įleistų statybininkus.

Ji atrakino buto duris ir užėjo į butÄ . Butas buvo tuščias, nei R., nei M. bute nebuvo. Butas buvo tvarkingas, jame jai niekas tikrai jokių įtarimų nesukėlė, ji dar spėjo apžiÅ«rėti butÄ , tačiau nieko įtartino tikrai nematė, viskas buvo tvarkinga, jokių iÅ¡mėtytų daiktų, įrankių tikrai nebuvo. Ji įleido statybininkus ir iÅ¡važiavo į darbÄ . Po kurio laiko bÅ«dama darbe ji dar bandė prisiskambinti R., tačiau jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Po darbo apie 18.00 val. ji nuvažiavo į R. butÄ pažiÅ«rėti, kaip sekasi statybininkams.

Nei R., nei M. bute nebuvo. Ji pažiÅ«rėjo, kad virtuvėje maistas nevalgytas, todėl suprato, kad jis ir nebuvo grįžęs, jai su juo susisiekti taip ir nepavyko. Statybininkai tÄ dienÄ baigė darbus ir išėjo, o ji užrakino R. butÄ ir iÅ¡važiavo. TÄ pačiÄ dienÄ , gal apie 20.00 val., gal Å¡iek tiek anksčiau, jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino nepažįstamas asmuo, jaunuolis, nes iÅ¡ balso pasirodė jaunas. Jis skambino jai iÅ¡ nežinomo numerio, kurio ji neiÅ¡sisaugojo, gautuose numeriuose jis nėra iÅ¡likęs, gal netyčia iÅ¡trynė, nežino.

Jis tik pasakė, kad yra M. brolio N. draugas ir kad ieÅ¡ko M., nes M. yra dingęs, dar pasakė, kad jį matė R. bute, tačiau kas matė, prie kokių aplinkybių ir panaÅ¡iai, nieko nepasakojo. Ji jam pasakė, kad nežino kur yra M. ir tuo jų pokalbis baigėsi. Kadangi R. irgi buvo dingęs, jo telefonas buvo iÅ¡jungtas, ji nusprendė vėl nuvažiuoti pas jį butÄ , galvojo, gal jau bus grįžęs ir ji jo paklaus apie M. Važiuoti kartu ji pasikalbino savo kaimynę A. B., jos dviese nuvažiavo į R. butÄ .

Ji atsirakino buto duris ir jos abi įėjo į butÄ . Buvo apie 22.00 val. Bute viskas buvo taip pat, kaip paliko ir prieÅ¡ kelias valandas, kai iÅ¡leido statybininkus, R. bute nebuvo. Abi kartu su kaimyne nuėjo į balkonÄ . A. jai pasakė „žiÅ«rėk, kodėl čia kampe sumesti rakandai“. Ji pažiÅ«rėjo ir pamatė, kad balkono kairiame kampe, į krÅ«vÄ sumesti kažkokie rakandai ir ant jų numesta jos antklodė, marga, kuri turėjo bÅ«ti kambaryje ant lovos, nes buvo gera ir naudojama.

Jai tai sukėlė įtarimÄ . A. pakėlė minėtos antklodės kampÄ ir jos abi pamatė žmogaus kojÄ . Koja buvo basa. Jos labai iÅ¡sigando ir daugiau tikrai nežiÅ«rėjo, iÅ¡bėgo iÅ¡ balkono. Ji bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos skambučiu, tačiau kažkodėl nepavyko, todėl, kad bÅ«tų greičiau, ji pati atvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ ir pranešė, kad jos buto balkone yra lavonas. IÅ¡ pradžių ji tikrai nesuprato, kieno lavonas yra balkone, galvojo gal ir jos sÅ«naus, tačiau po to pagalvojo, kad gali bÅ«ti M., nes bÅ«tent jo ieÅ¡kojo telefonu jai paskambinęs minėtas nepažįstamas jaunuolis, kuris prisistatė M. brolio draugu.

Tik sekančios dienos ryte iš policijos pareigūnų ji sužinojo, kad balkone buvo M. lavonas. Ji iki šios minutės nežino kur yra R., jai nepavyko su juo susisiekti. Ji tikrai negali pasakyti, prie kokių aplinkybių mirė M., kas įvyko. Pas R. bute viskas buvo tvarkinga, ji nieko įtartino tikrai nepastebėjo. Kur gali būti R., ji tikrai nežino, negali nurodyti, ji nežino, su kuo jis bendravo, jai jis nepasakodavo. R. yra geras, tačiau būdamas neblaivus, jis tampa labai aktyvus, greitai „užsidega“, tampa impulsyvus.

Kiek žino M., jis taip pat buvo toks greitai „užsidegantis“ kaip ir jos sÅ«nus R. Daugiau ji nieko paaiÅ¡kinti negali, tikrai nežino, kas įvyko, kodėl M. mirė ir panaÅ¡iai. Apie R. piniginius reikalus, ar jis turėjo kiek pinigų, santaupų ir panaÅ¡iai, ji tikrai nieko nežino.Liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad R. G. pažįsta, tačiau apie įvykį nieko nežino, apie tai girdėjo tik perskaičiusi spaudoje. 2016-05-15 su R. G. bendravo telefonu, jis klausė ar ji žinanti kokį nors meistrÄ , pataisyti durų užraktÄ , nes pas jį užsitrenkė durys.

Ar jis tuo metu buvo vienas bute, jis jai neminėjo. Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojos E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 77-78).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja E. B. paaiškino, kad R. G. pažįstu apie 10 m. laiko. Ji naudojasi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metus ar du metus laiko naudojasi jos nepilnametis sūnus M., kuriam yra 14 m. Šį numerį žinojo ir R. G., jis galėjo į šį numerį skambinti ieškodamas jos.

SÅ«nus M. jai neminėjo, kad 2016-05-18 jam bÅ«tų skambinęs R. G.. TÄ dienÄ sÅ«nus buvo mokykloje. Jos santykiai su R. G. buvo normalÅ«s, jie nesipyko. Ji telefonu bendravo su R. G., galėjo bÅ«ti 2016 m. gegužės 14, 15, 16, 17, 18 dienos. Ji bendraudama su R. iÅ¡ pokalbio suprato, kad jis yra neblaivus, tai suprato visomis nurodytomis dienomis, kai su juo bendravo telefonu. 2016-05-15 R. jai paskambinęs pasakė, kad užsitrenkė jo buto durys ar ji gali suieÅ¡koti meistrÄ . Ji jam pasakė, kad skambintų savo mamai ir ji tegul žiÅ«ri.

Telefoninių pokalbių metu kalbėjosi apie savo vaikus, kitomis bendromis temomis. Pokalbių metu jokių triukÅ¡mų negirdėjo, girdėjo pas jį grojant muzikÄ , kito asmens balsÄ . Su kuo R. buvo savo bute, ji nežinojo. R. pokalbių metu nieko neminėjo, kad kažkÄ blogo padarė ar kažkas blogo atsitiko. 2016-05-20 penktadienį iÅ¡ internetinio laikraščio sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) name, kuriame gyvena R., rastas vyro lavonas. Vėliau iÅ¡ pokalbių su aplinkiniais žmonėmis sužinojo, kad lavonas rastas R. bute ir vyro nužudymu jis įtariamas.

Nužudyto M. A. ji nepažinojo, kokiomis aplinkybėmis buvo jis nužudytas, ji nežino. R. bute, dienomis kai su juo bendravo, nėra buvusi.Liudytojas R. G. paaiškino, kad su R. G. bendravo telefonu. 2016-05-16 R. G. jam skambino ir klausė jo dėl ko galėjo užsikirsti jo buto durys, tačiau pagalbos neprašė. Jis iš balso suprato, kad R. G. neblaivus. Jis R. G. telefonu paaiškino galimas durų gedimo priežastis. Daugiau su juo apie jokius reikalus nekalbėjo. Apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes jis nieko nežino.

Liudytojas A. L. paaiÅ¡kino, kad dirba taksistu, kaltinamasis yra jo klientas. 2016-05-15 R. G. jam skambino ir prašė atvežti alkoholio, nes jis negali atsirakinti durų. Atvažiavus iki jo namų, R. G. iÅ¡metė savo buto raktus ir jis bandė duris atrakinti iÅ¡ lauko, tačiau jam nepavyko. Tada jis per balkonÄ nuleido suriÅ¡tus prailgintojo laidus. ViskÄ kÄ jis nupirko, sudėjo į krepšį, į krepšį taip pat įdėjo ir raktus. Krepšį R. G. pasikėlė į viršų. Balkone be R. G. jis dar matė vienÄ Å¾mogų.

Tas žmogus nieko nekalbėjo, jis jo veido nematė, nes lauke buvo tamsu. M. A. jis pažinojo, tačiau, kad balkone buvo bÅ«tent jis, kategoriÅ¡kai patvirtinti negali, nes kaip minėjo buvo tamsu. Už perduotus pirkinius R. G. jam liko skolingas, todėl po kelių dienų jis paskambino R. G. ir pasakė, kad atvažiuoja atsiimti skolos. Jam atvažiavus R. G. nusileido žemyn ir atidavė skolÄ . Jis atrodė normaliai, buvo blaivus. Daugiau su R. G. jis nebendravo. Liudytojas R. R. paaiÅ¡kino, kad jam paskambino draugas M.

D. ir paprašė pagalbos. Minėjo, jog užsikirto buto durys. Jam M. D. nurodė savo draugo telefono numerį ir jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu jis paskambino R. G., tačiau jis nepakėlė telefono ragelio. Po kiek laiko R. G. perskambino ir pro balkonÄ iÅ¡metė raktus. Tai buvo 2016-05-16 apie 16-17 val. Durys neatsirakino, todėl jis už durų rankenos pakėlė duris. Atsidarius durims jis išėmė strypÄ , kad pastarasis netrukdytų durų užraktui. Buto viduje nebuvo, raktus atidavė R.

G.. Kol tvarkė duris iÅ¡ buto niekas nebuvo išėjęs, tik R. G. sėdėjo laiptinėje ant laiptų, jis atrodė pagiringas. Liudytojas M. R. paaiÅ¡kino, kad M. A. pažinojo nuo vaikystės daugiau nei 10 metų. Su M. A. bendravo penktadienį, buvo jo tėčio gimtadienis. Å eÅ¡tadienį su juo susiskambino, jis buvo pas pusbrolį J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo M. pasiimti iÅ¡ pusbrolio J. ir jie iÅ¡važiavo. Važinėjosi po miestÄ , kalbėjosi. M. automobilyje gėrė alų, kalbėjosi apie merginas, apie gyvenimÄ .

Tada M. A. pasakė, kad nori važiuoti pas R. Jis jį bandė atkalbėti. M. nusipirko degtinės butelį, tačiau jis butelį tyčia sudaužė, nes nenorėjo, kad M. gertų. Po kiek laiko jis nuvežė M. iki R. namų. KitÄ dienÄ paskambino M. paklausti kaip jo sveikata. Jam važiuojant pas merginÄ paskambino M. ir paprašė atvežti alkoholio butelį, minėjo kad užstrigę durys. Jis nuvažiavo iki R. namų, nuėjo prie balkono. M. su R. iÅ¡ balkono nuleido laidÄ , o jis į maiÅ¡Ä Ä¯dėjo butelį.

M. telefonu jam minėjo, kad jie bute buvo tik dviese su R. G., kad pirmadienį iÅ¡sikvies tarnybÄ ir jiems sutvarkys duris, taip jie ir iÅ¡eis iÅ¡ buto.Ekspertas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimų sekos, jis atsakyti tiksliai negali, nes ne jis atliko tyrimÄ . Sužalojant peiliu ypatingos jėgos nereikia, nes sužaloti tik minkÅ¡tieji audiniai, tačiau tai dar priklauso nuo peilio geležtės aÅ¡trumo. Nukentėjęs, jį žalojant peiliu, turėjo bÅ«ti vertikalioje horizontalioje padėtyje.

Po tokio sužalojimo gyvybę bÅ«tų galima iÅ¡gelbėti per keliolika minučių, nes kraujavimas iÅ¡ aortos vyksta labai greitai. TeoriÅ¡kai iÅ¡gelbėti galima, tačiau praktiÅ¡kai ne. IÅ¡ praktikos gali pasakyti, kad po tokio dÅ«rio žmogus gali paeiti kelis metrus, nes kraujavimas vyksta iÅ¡ aortos. Pradžioje praranda sÄ monę, po to sustoja Å¡irdis. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nuo griuvimo, tai alkÅ«nės srityje, kelio srityje. Juosmens srityje sužalojimai buvo Å¡vieži, nes nėra Å¡ašų.

Nosis sužalota suduodant tiesioginį smūgį. Tik kelis sužalojimus galima paaiškinti kritimo pasekoje, bet visų sužalojimų paaiškinti, kad jie gavosi krentant, negalima. Iš šių sužalojimų galima suprasti, kad vilkimo požymių gali būti, tačiau ne po mirties. Pomirtinių sužalojimų nematyti. Nukentėjusysis galėjo nesipriešinti, nes buvo alkoholio detoksikacijoje, o alkoholio koncentracija yra nustatyta didelė. Dėl kaltinamojo sužalojimų nurodė, kad jei kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai dėl erkių įkandimo, tai ši versija atmestina.

Jo nuomone labai retas atvejis, kad bÅ«tų įkandę iÅ¡ karto 7 erkės.Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė, kad prie sofos - kampo kraÅ¡to paskutinį kartÄ matė gyvÄ M. A., kuris klÅ«pėjo, bandė atsikelti, griuvinėjo. Jam užmigus lovoje ir pabudus, lango ir balkono durų roletai buvo užtraukti, užtraukta užuolaida. Atitraukus užuolaidas pro balkono durų stiklÄ pamatė balkone gulintį žmogaus kÅ«nÄ . Balkone prie durų, ant grindų gulėjo M. A.. Kraujo dėmes balkone iÅ¡valė Å¡epetėliu (3 t., b. l. 131-150).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog bute, (duomenys neskelbtini), balkone buvo rastas gulintis vyriÅ¡kos lyties lavonas su smurto žymėmis.

Konstatuota krūtinės srityje apie 2 cm. ilgio ir apie 0,5 cm. skersmens durtinė žaizda. Ant balkono durų slenksčio vertikalios dalies, kairėje pusėje, rasta dėmė panaši į kraujo dėmę (žr. foto Nr. 3). Prie laiptelio kairės dalies ant balkono grindų užfiksuota dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę (žr. foto Nr. 4) (1 t., b. l. 7-26, 27-31).VTMT (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. A. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų, aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę.

M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryti kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu vienmomentiškai. Šie sužalojimai yra pavojingi gyvybei, kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, artimu laiku vienas kitam.

Šie sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryta kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, vienu poveikiu; kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, trisdešimt vieno poveikio pasekoje.

M. A. lavone sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota (1 t., b. l. 35-38).VTMT (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas Vytenis Valiukas paaiškino, kad išvadoje nustatyti kūno sužalojimai - kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje padaryti M. A. esant gyvam vienos paros laikotarpyje iki jo mirties. Mažai tikėtina, kad minėtus sužalojimus nukentėjusysis galėjo padaryti pats krisdamas.

Mažai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti grumtynių metu (1 t., b. l. 39-42).IÅ¡Â saugomų drabužių ir daiktų iÅ¡davimo kortelės Nr. 8, matyti, kad tyrimui pateikta žuvusio M. A. raudoni sportiniai marÅ¡kinėliai, mėlynos sportinės kelnės, juodos trumpikės (1 t., b. l. 43).IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad V. I. pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų raktÄ (1 t., b. l. 44-46).IÅ¡ 2016-06-23 daiktų, kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog yra apžiÅ«rėti daiktai: piniginė ir joje rasta viešųjų paslaugų skyriaus kortelė M.

A. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), banko AIB VISA debetinė kortelė M. A. vardu Nr. (duomenys neskelbtini); kazino ADMIRAL garbės svečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); taksį bendrovės FOYLE TAXIS vizitinė kortelė; žvejo bilietas; trys popieriaus skiautės; monetos - 142 Eur. centai; 22 pensai (1 t., b. l. 48-53).IÅ¡ 2016-06-30 daiktų, kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta ir nufotografuota vyriÅ¡ka, baltos ir pilkos spalvos, medžiaginė rankinė. Viduriniame skyriuje yra baterija, kuriÄ galima naudoti mobiliajame telefone (1 t., b. l. 54-57).IÅ¡ 2016-07-26 (duomenys neskelbtini) apskr.

VPK KTS specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad keturi rankų pirštų pėdsakai išryškinti ant tirti pateiktų butelių (žr. 9 pav. Nr. 1, 3, 4, 5), 2016-05-20 rastų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra palikti įtariamojo R. G. dešinės rankos smiliumi (žr. 10, 11 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu (žr. 12 pav.) ir kairės rankos smiliumi (žr. 13 pav.). Vienas rankos piršto pėdsakas išryškintas ant tirti pateikto butelio (žr. 9 pav.

Nr. 2), 2016-05-20 rasto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu yra paliktas nukentėjusiojo M. A. deÅ¡inės rankos didžiuoju pirÅ¡tu. Kiti rankų pirÅ¡tų pėdsakai (žr. 15, 16 ir 17 pav.), iÅ¡ryÅ¡kinti ant tirti pateiktų butelių (žr. 9 pav. Nr. 1, 3, 4), 2016-05-20 rastų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu yra palikti ne įtariamojo R. G., nukentėjusiojo M. A., o kito ar kitų asmenų (1 t., b. l. 67-80).IÅ¡ 2016-06-15 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus DNR tyrimÄ , M.

A. lavono kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. A. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Ant R. G. baltų marškinėlių (21 obj.) rastas žmogaus kraujas (1 t., b. l. 90-95).Iš 2016-10-24 VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų M. A. marškinėlių durtinis - pjautinis pažeidimas tikėtina padarytas tirti pateiktu peiliu Nr.

4. M. A. marškinėlių durtinis - pjautinis pažeidimas nepadarytas tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 98-102).Iš 2016-06-03 protokolo matyti, kad užfiksuoti pokalbiai tarp nežinomo vyriškio ir įtariamojo R. G., kurių metu įtariamasis paaiškino, jog bėgo nuo policijos (2 t., b. l. 63, 64).Iš 2016-06-07 apžiūros protokolo matyti, jog yra apžiūrėti ir nufotografuoti keturi MRT telefonai, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (2 t., b. l. 103-115).Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.

G. Å¡lapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta (3 t., b. l. 111).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. konstatuota kraujosruvos kairio žasto, kairio dilbio, abiejų Å¡launų srityse, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio srityje. Konstatuoti kÅ«no sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (3 t., b. l. 114).  Įrodymų vertinimas Nors kaltinamasis dėl kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ tvirtos nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga.

Liudytojas N. A. patvirtino, jog 2016-05-14 ir 15 d. jo brolis buvo pas kaltinamÄ jį. Tai patvirtino ir liudytojas D. V., kuris vežė produktus kaltinamajam į namus jo buto durims užsikirtus. Liudytojas M. R. patvirtino, kad kai jis atvežė alkoholinius gėrimus, balkone matė tik du asmenis, t. y. M. A. ir R. G.. IÅ¡ liudytojos V. I. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad bute, kuriame buvo nužudytas M. A. buvo M. ir R., ji balkone matė juos abu. Å ių liudytojų parodymai patvirtina, jog pastarieji nebuvo niekur išėję iÅ¡ buto.

Taip pat nebuvo kitų asmenų bute, nes jie dėl užsikirtusių durų negalėjo patekti į butÄ . Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, durų spynos gedimas buvo paÅ¡alintas tik po nukentėjusiojo mirties.Vertinant liudytojų parodymus galima teigti, kad jie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, jų nurodytos įvykio aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje, o tai pat ir su kitais byloje esančiais duomenimis, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, tai teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, specialistų paaiÅ¡kinimais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriais teismas taip pat netikėti neturi pagrindo.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad M.

A. lavonas su smurto žymėmis buvo rastas kaltinamojo bute, iÅ¡Â kurio jis išėjęs nebuvo.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. konstatuota kraujosruvos kairio žasto, kairio dilbio, abiejų Å¡launų srityse, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio srityje. Konstatuoti kÅ«no sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje (3 t., b. l. 114). Dėl Å¡ių sužalojimų atsiradimo mechanizmo ekspertas paaiÅ¡kino, kad mažai tikėtina, jog jie galėjo bÅ«ti padaryti tokiomis įvykio aplinkybėmis kaip nurodo kaltinamasis t. y. kad jį sukando erkės, o tai duoda pagrindÄ manyti, kad sužalojimus jis patyrė bÅ«tent nusikaltimo padarymo metu.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neginčijamai nustatyta, jog nužudyti nukentėjusįjį M.

A. galėjo tik kaltinamasis, nes kitų asmenų bute, kurie galėjo patekti į butÄ , nebuvo, nes buto durys buvo užsikirtę, o užraktas buvo sutaisytas tik po jo mirties, atvykus kitam asmeniui.  IÅ¡ kaltinamojo parodymų kuriuose jis teigia, jog bute matė paÅ¡alinius asmenis ir tikint Å¡ia jo versija reikėtų manyti, kad nukentėjęs nežinodamas, nemokėdamas atidaryti užsikirtusių durų įsileido į svetimus namus asmenis, kurie jį sumušė, o po to nužudė, dėl neaiÅ¡kių priežasčių nutempė į balkonÄ , kuriame jo nematė užėjęs į kaltinamojo namus nužudytojo tėvas, o iÅ¡eidami tie asmenys vėl duris užkirto.

Vėliau kaltinamasis bando slėpti nusikaltimo pėdsakus ir kÅ«nÄ , iÅ¡valo kraujo dėmes, tam, kad jo mama atėjusi į svečius, užeidama parÅ«kyti į balkonÄ nepamatytų mirusio M. A., iÅ¡sikviečia nepraneÅ¡damas policijai apie M. A. mirtį liudytojÄ , t. y. asmenį, kuris iÅ¡ iÅ¡orės atidaro duris, o po to pats slapstosi, nepraneÅ¡a policijai, kuri ieÅ¡kotų kaltinamojo nurodytų žudikų, meluoja, kad nežino kur M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad po to kai paÅ¡aliniai asmenys pasiÅ¡alino, jie su M. toliau vartojo alkoholį, t. y. dar M.

A. buvo gyvas, o po įrodymų tyrimo teisme jis jau logiÅ¡kiau paaiÅ¡kina įvykių eigÄ , t. y. tokių įvykio aplinkybių jau nenurodo, teigia, kad pabudo ir pamatė balkone M. A. mirusį. Tokia įvykių eiga ir kaltinamojo parodymais Å¡ioje dalyje teismas netiki ir juos atmeta.  IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog jis ieÅ¡ko vis kitų aplinkybių savo kaltei paneigti. Jis siekia sukelti abejones, jog galimai kažkokie asmenys, kurių aiÅ¡ku jis neįsidėmėjo, galėjo ateiti, atsirakinti durų spynÄ , o po to jas atkelti kažkaip, jau žinodami kÄ reikia padaryti, ir įeiti į butÄ nužudyti M.

A., nes jis pats dėl sužalotos rankos, neva tai padaryti negalėjo. Tačiau kaip matyti iÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimų sužaloti peiliu nukentėjusįjį didelės jėgos nereikėjo, kadangi buvo pažeisti minkÅ¡ti audiniai. Be to, tai galima padaryti ir kita ranka. Taip pat kiti sužalojimai padaryti 31 trauminio poveikio pasekoje rodo, kad kaltinamasis rankos trauma tik bando savo atliktus veiksmus sumenkinti.Teismas netiki kaltinamojo aiÅ¡kinimu, kad jis nesudavė tiek daug smÅ«gių M. A.. Sužalojimai dėl smÅ«gių sudavimo objektyviai konstatuoti specialisto apžiÅ«rint nužudytojo lavonÄ , pagal aplinkybes tuo metu bute, kuriame buvo nužudytas M.

A. paÅ¡alinių asmenų nebuvo, todėl sužalojimų pobÅ«dis ir mastas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų. Kaip teigia pats kaltinamasis, tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaip jis pats teigia neprisimena visų veiksmų, kuriuos atliko tuo metu. Todėl jo teiginiai, jog jis nesudavė tiek smÅ«gių M. A. nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.Todėl vertinant byloje esančių duomenų visumÄ , galima teigti, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmų, t. y. peiliu sužaloti nukentėjusio bei suduoti jam daugybę smÅ«gių, o tai padarė kiti asmenys, niekuo nepagrįstos, tai laikytina gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti bausmės, todėl kaltinamojo parodymai toje dalyje, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį negalėjo atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmų, ir jų neatliko, vertintini kritiÅ¡kai.

Teismas kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismo nuomone visi Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sumušė ir jam nustatytus sužalojimus, kartu ir jo mirtį sukėlusį sužalojimÄ , padarė bÅ«tent kaltinamasis R. G.. Ir nors jis pats bando tvirtinti prieÅ¡ingai, t. y. iÅ¡ esmės teigiant, kad ne jo smurtiniai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį, tai vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant suÅ¡velninti savo padėtį.IÅ¡dėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M.

A. mirtis įvyko dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių į įvairias kÅ«no dalis bei smÅ«giu peiliu į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no sritį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių - M. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe į galvÄ , kur iÅ¡sidėstę gyvybei svarbÅ«s organai. Smurtas naudotas intensyviai, be to naudotas įrankis – peilis. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dis rodo, kad trauminiai poveikiai buvo daugybiniai ir stiprÅ«s. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis pasekmėms buvo abejingas.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, atlikdamas minėtus veiksmus, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, kad gali atimti gyvybę žmogui ir nors tokių pasekmių - atimti gyvybės nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smÅ«giuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kÅ«no vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. G. nužudė M. A. veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo tarpusavio konfliktas, nes kitokių nusikalstamos veikos padarymo motyvų teismas nenustatė, nors kaltinamasis tvirtina prieÅ¡ingai.Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, R. G. Å¡lapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta ( 3 t., b. l. 111), kitų objektyvių įrodymų byloje, kurie patvirtintų, jog R. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«danmas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nėra, todėl aplinkybė, jog kaltinamasis R.

G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. G. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė M. A.. Tokiu bÅ«du jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė 25 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti bei 2364,39 eurų turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis V.

A. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1285 eurų turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiųjų D. A. ir V. A. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai, nes įrodyti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius.

Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai.

Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusieji D. A. ir V. A. neteko artimo žmogaus – sÅ«naus. Tai jiems sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, kurios yra negrįžtamos, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai iÅ¡ kaltinamojo priteisiant po 20 000 eurų nukentėjusiesiems V.

A. ir D. A.. Sutinkamai su LR BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d. iÅ¡laidos 9,70 Eur sumai, susijusios su liudytojų vykimu į teismo posėdį, pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo R. G..Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nag-rinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., iÅ¡laidos sudarė 433,32 Eur. Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , advokatui apmokama Valstybės garan-tuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡-koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ , privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju R. G. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. G. nepriteistinos.Nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovė paslaugoms apmokėti mažintinos per pusę, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir iš R. G. priteistina 500 Eur (BPK 106 str. 2 d.). Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R.

G. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , kurio pasekmės yra negrįžtamos.

Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas iÅ¡nykęs, taip pat teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime.Daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas                                                                 n u s p r e n d ė :

 R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 11 ( vienuolikos ) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-05-25.    Nuteistajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo galiojimÄ pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Priteisti iš R. G. 2364,39 eurų D. A. turtinei žalai atlyginti bei 20 000 eurų neturtinei žalai atlygintiPriteisti iš R. G. 1285 eurų V. A. turtinei žalai atlyginti bei 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš R. G. 9,70 eurų proceso išlaidų valstybei.Priteisti iš R. G. po 250 eurų D. A. ir V. A. nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti. Iš R. G. 433,32 Eur proceso išlaidų, Kauno vastybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai, nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – 3 vnt. peilių (2 vnt. su juodos spalvos rankenomis, 1 metalinis), margÄ (gėlėtÄ ) antklodės užvilkimÄ , polietileninę plėvelę, stiklainį su nuorÅ«komis, plastikinį butelį su raudonos spalvos Rimi krepÅ¡eliu, butelius, tuščiÄ cigarečių pakelį ,,Marlboro”, Hortex sultis, pasukų krepÅ¡elį ,,Bifi active”, maiÅ¡elį ,,Norfa”, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Manta”, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Black Berry” su Labas SIM kortele, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia RM 1035, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung YATELEY su SIM kortele Lebara, banko AIB VISA debetinę kortelę, kibirÄ su Å¡luota, Å¡luostę, M.

A. raudonus sportinius marÅ¡kinėlius, mėlynas sportines kelnes, juodas trumpikes, sterilios medvilnės tamponÄ su M. A. deÅ¡inės rankos panagių turinio nuoplovomis, sterilios medvilnės tamponÄ su M. A. kairės rankos panagių turinio nuoplovomis, Å¡epetėlį raudona rankena, pilkos spalvos džemperį, vienÄ porÄ pilkos spalvos batų, pilkos ir geltonos spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, rusvos spalvos Å¡ortus, lenktinį peilį, baltos spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, 4 vnt. juodos spalvos kojinių, vienÄ porÄ Â pilkos spalvos Å¡lepečių, vienÄ porÄ juodos spalvos šlepečių, CD-R, kuriame yra M.

A. ir R. G. telefonų iÅ¡klotinės, daktiloskopinę kortelę su R. G. rankų pirÅ¡tų ir delnų pavyzdžiais, R. G. seilių pavyzdį, daktiloskopinę kortelę su M. A. rankų pirÅ¡tų ir delnų pavyzdžiais, DVD laikmenÄ Nr. 64-LK-80, DVD laikmenÄ Nr. 64-LK-81, DVD laikmenÄ Nr. 64-LK-82, DVD laikmenÄ Nr. 64-LK-83, DVD laikmenÄ Nr. 64-LK-84, CD-R, kuriose yra paimtų telefonų viduje esantys duomenys, CD-R kuriame yra duomenys iÅ¡ MRT, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Algerdas UrbÅ¡ys