df7aef75-7c3b-4311-b8fa-e37f06b4ea4c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1069-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09599-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.2.7.; 22.3.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Snoro lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis A. B.,Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė V. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė tarp Å¡alių UAB „Snoro lizingas“ ir V. M. 2009-07-16 pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Snoro lizingas“ sumokėtÄ 500 Lt įmokų sumÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006-07-28 buvęs sugyventinis A. R. S. buvo paėmęs 3 800 Lt kreditÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Snoro lizingas“ pagal naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. SL060724P990002. Sugyventinis, negrÄ Å¾inęs dalies skolos, 2009-06-28 mirė. Nuvykus į UAB „Snoro lizingas“ skyrių, banko darbuotoja pareikalavo sumokėti visÄ skolÄ ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti ne pilnai užpildytÄ banko vekselį 2 200 Lt sumai. Buvo suderintas skolos grÄ Å¾inimo grafikas, pagal kurį reikėjo mokėti 100 Lt mėnesinę įmokÄ .

Å i įmoka buvo mokama penkis mėnesius. Vekselio kopijos ji negavo. Kilus įtarimams dėl banko darbuotojos apgavystės, ieÅ¡kovė pasitarė su teisininku ir sužinojo, kad nei mokėti skolos, nei pasiraÅ¡yti vekselio ji neturėjo. UAB „Snoro lizingo“ darbuotoja J. B. jai nepagrįstai aiÅ¡kino, kad ji turi pareigÄ sumokėti buvusio sugyventinio skolÄ . Sandoris buvo sudarytas apgaulės bÅ«du ir neteisėtai.Atsakovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad apie buvusio kliento A. R. S. mirtį sužinojo 2009-07-16, kuomet ieÅ¡kovė kreipėsi dėl kliento įsipareigojimų padengimo po jo mirties. IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus norÄ toliau dengti kliento turėtus įsipareigojimus, jai buvo pasiÅ«lyta iÅ¡duoti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Vekselis buvo iÅ¡duotas 2 200 Lt nepanaudoto-negrÄ Å¾into kredito sumai pagal mirusio kliento sutartį. Apgaulės ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo, nes vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, o pagal savo amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡silavinimÄ ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, jog pasiraÅ¡ydama vekselį besÄ lygiÅ¡kai prisiima sutartinius įsipareigojimus pagal mirusio sugyventinio sutartį.

IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pasiraÅ¡omo dokumento esmė ir jo pasekmės. IeÅ¡kovė turėjo galimybę ir privalėjo pasikonsultuoti su specialistu. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ padengti mirusio kliento skolas bankui, t.y. sudaryti sandorį, todėl Å¡ių aplinkybių visuma nesudaro jokio pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu. Pažymėjo, kad pasiraÅ¡ius vekselį, ieÅ¡kovė prisiėmė įsipareigojimus pagal mirusio kliento sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovės V.

M. 2009-07-16 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Snoro lizingas“ naudai pripažino negaliojančiu, priteisė iÅ¡ atsakovo 500 Lt sumokėtų įmokų ir 1 620 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas laikė, kad ginčijamo vekselio iÅ¡davimo momentu jos su atsakovu nesiejo jokie prievoliniai santykiai. A. R. S. prisiimti įsipareigojimai neįpareigojo ieÅ¡kovės V. M. atsakyti už jo skolÄ . Tuo tarpu reikalavimas iÅ¡duoti vekselį buvo kilęs siekiant užtikrinti įsipareigojimų vykdymÄ pagal mirusio kliento A.

R. S. sutartį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymu nebuvo sukurta nauja prievolė ar viena prievolė, atsiradusi iÅ¡ vartojimo kredito, nebuvo pakeista kita. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties pasibaigimo atsakovas niekaip neįformino ir tokiu bÅ«du įgijo teisę ne tik reikalauti apmokėti vekselį, bet ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ pagal 2006-07-28 Naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį. Teismo vertinimu, iÅ¡kovei iÅ¡duodant vekselį Å¡alys nebuvo lygiateisės, ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo, o atsakovas - verslininkas, savo srities specialistas.

Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta visapusiÅ¡ka ir esminė informacija apie vekselio pasiraÅ¡ymÄ , kad ji buvo informuota, jog ji neprivalėjo iÅ¡raÅ¡yti vekselio ir kad ji pati iÅ¡reiÅ¡kė tokį norÄ , nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. PrieÅ¡ingai, teismas neturėjo pagrindo nesiremti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta vekselio paskirtis ir ji nesuprato iÅ¡raÅ¡omo vekselio teisinės reikÅ¡mės, nes anksčiau tokio dokumento nebuvo sudariusi, jo egzemplioriaus negavo.

Atsižvelgiant į tai, kad visus reikiamus dokumentus parengė banko darbuotoja ir kad sandorį ieÅ¡kovė sudarė banko įstaigoje, teismas laikė, jog ji neturėjo pagrindo abejoti atsakovo darbuotojos suteikta informacija apie tai, kad ji turi pasiraÅ¡yti vekselį. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai, kai ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta iÅ¡duoti vekselį už trečiojo asmens negrÄ Å¾intÄ vartojimo kreditÄ ne tik yra nesÄ Å¾iningi, bet ir pažeidžia CK 6.890 str. 1 d. numatytÄ draudimÄ priimti iÅ¡ kredito gavėjo vekselį kaip įmokÄ .

Taigi, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog vekselį atsakovas įgijo tyčia veikdamas skolininko nenaudai. Toks nesÄ Å¾iningumas, atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus bei į tai, kad vekselio įgijėjas yra banko įstaiga, yra pakankamas sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl apgaulės (LR CK 1.91 str. 1 d., 5 d.), todėl teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „Snoro lizingas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Teigė, kad teismas nenagrinėjo apelianto tyčios priimant vekselį iÅ¡ ieÅ¡kovės, o rėmėsi ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais, kad apelianto darbuotoja J. B. suklaidino ieÅ¡kovę, nurodant, kad ji privalo pasiraÅ¡yti vekselį. Å ių ieÅ¡kovės parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai. To nepatvirtino ir teisme apklausta J. B.. Skunde teigiama, kad pati ieÅ¡kovė savo iniciatyva kreipėsi į atsakovÄ , informavo apie A.

R. S. mirtį, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ grÄ Å¾inti likusiÄ panaudoto kredito sumÄ bei, siekdama įtvirtinti savo įsipareigojimus iÅ¡mokėti likusiÄ negrÄ Å¾into kredito dalį, iÅ¡davė vekselį negrÄ Å¾into panaudoto kredito sumai. IeÅ¡kovė, kaip protingas, rÅ«pestingas bei atidus asmuo, privalėjo domėtis savo pareiga sumokėti A. R. S. skolas, kreiptis teisinės konsultacijos į profesionalius teisininkus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti savo teises ir pareigas. Apeliantas pažymi, kad atsakovė į teismÄ kreipėsi tik tuomet, kai gavo iÅ¡ antstolio raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , kas rodo, kad ieÅ¡kovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas ir iÅ¡keldama civilinę bylÄ ieÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti savo įsipareigojimų vykdymo dėl pablogėjusios finansinės padėties.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog iÅ¡duodant vekselį sandorio Å¡alys nebuvo lygiateisės ir kad apeliantas turėjo pareigÄ suteikti visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ . Apeliantas teigia, jog remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p. nuostatomis ieÅ¡kovė nelaikytina vartotoja. Apeliantas, priimdamas vekselį iÅ¡ ieÅ¡kovės, buvo sÄ Å¾iningas ir turėjo teisę vekselį priimti. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad LR CK 6.50 str. suteikia teisę įvykdyti kito asmens prievolę be skolos perkėlimo sutarties, todėl ieÅ¡kovė galėjo įmokas įneÅ¡inėti ir be jokio atskiro susitarimo dėl skolos perkėlimo.

IeÅ¡kovė, iÅ¡duodama vekselį, sudarė vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti vekselio sumÄ apeliantui. Vekselio tekstas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodo, kokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė vekselio davėja, todėl suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovas yra įgijęs teisę ne tik reikalauti apmokėti vekselį, bet ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ pagal sutartį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡duotas vekselis negrÄ Å¾into kredito sumai tik užtikrina įsipareigojimų vykdymÄ .

Vekselyje įraÅ¡yta suma iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ buvo faktinė panaudoto kredito suma, dėl ko vekselis ir pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartis yra susiję. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais. Nurodo, kad apklausta atsakovo darbuotoja teigė, kad neprisimena Å¡io konkretaus atvejo, todėl ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytų faktų apie apgaulę nepaneigė. Teismas, vertindamas byloje nustatytus faktus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai pasiÅ«lydamas ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti vekselį, kadangi ieÅ¡kovė neturėjo pareigos grÄ Å¾inti trečiojo asmens skolÄ , t.y. ieÅ¡kovę apgavo, todėl pagrįstai teismas vekselį panaikino.

Pažymėjo, kad atsakovo darbuotoja, nuslėpdama informacijÄ apie tai, kad ieÅ¡kovė neprivalo mokėti skolos už trečiÄ jį asmenį, sukÅ«rė sÄ lygas ieÅ¡kovei priimti neteisingÄ sprendimÄ â€“ pasiraÅ¡yti vekselį, kurio ji pasiraÅ¡yti neprivalėjo, todėl visiÅ¡kai nesvarbu, ar tame vekselyje nurodytas tekstas yra aiÅ¡kus ar ne. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtsakovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimÄ negaliojančiu, bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės bei ieÅ¡kovės V.

M. 2009-07-16 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Snoro lizingas“ naudai pripažino negaliojančiu. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia Å¡ių teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad vekselio davėja V. M. 2009 m. liepos 16 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti 2 200 Lt UAB „Snoro lizingui“.

Vekselio apmokėjimo data – 2009-07-31; vekselio vykdymo vieta – AB banko „Snoras“ taupomasis skyrius. IeÅ¡kovė V. M., ginčydama šį vekselį teigia, kad jį pasirašė dėl atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apgaulės. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų seka, kad R. A. S. (ieÅ¡kovės V. M. buvęs sugyventinis) su banku 2006-07-28 sudarė naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. SL060724P990002, pagal kuriÄ Å¡iam asmeniui buvo iÅ¡duota Maestro/Senukai kreditinė kortelė, suteikiant 3 800 Lt kredito limitÄ .

Pagal Å¡iÄ sutartį R. A. S. įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ kiekvieno mėnesio 10 d. mokėdamas po 190 Lt dydžio mėnesines įmokas. 2009-06-28 A. R. S. mirė. Ä®siskolinimas bankui pagal minimÄ sutartį sudarė 2 200 Lt.Atsakovas UAB „Snoro lizingas“ tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamas vekselis suraÅ¡ytas užtikrinti įsipareigojimų vykdymÄ pagal aukščiau minimÄ mirusio R. A. S. pasiraÅ¡ytÄ sutartį negrÄ Å¾into kredito sumai.

Ä®statyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str. 1 d.). IÅ¡ įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sÄ vokos aiÅ¡ku, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besÄ lygiÅ¡ka mokėjimo pareiga ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti). Vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė galioja tik sÄ Å¾iningiems vekselio turėtojams bei suponuoja tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Ä®statymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad, pirma, abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu, antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Å i abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių.

Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007, 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vekselio išrašymu nebuvo sukurta nauja prievolė ar viena prievolė, atsiradusi iš vartojimo kredito, pakeista kita.

Vekselio iÅ¡davimo metu ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Po ieÅ¡kovės sugyventinio A. R. S. mirties ieÅ¡kovei nekilo pareiga atsakyti pagal jo įsipareigojimus kreditoriams, taip pat ir pagal minėtÄ A. R. S. pasiraÅ¡ytÄ 2006-07-28 Naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. SL060724P99 0002. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovei suraÅ¡yti vekselį atsakovui, o ieÅ¡kovės valia, iÅ¡raÅ¡ant minėtÄ vekselį, nebuvo naujos prievolės pagal vekselį sukÅ«rimas.

TÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir byloje esantys duomenys dėl ieÅ¡kovės atliktų mokėjimų, kuriais iÅ¡ esmės buvo dengiamas A. R. S. kreditas, bei atsakovo veiksmų, kuriais jis reikalavo priverstinai iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti ne vekselyje nurodytÄ sumÄ â€“ 2 200 Lt, o tik 1 700 Lt, t.y. negrÄ Å¾into kredito pagal A. R. S. pasiraÅ¡ytÄ sutartį dydį. Kaip minėta, atsakovas teigia, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymu buvo siekiama užtikrinti įsipareigojimų pagal A. R. S. pasiraÅ¡ytÄ sutartį įvykdymÄ .

Å i atsakovo pozicija sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas vekselį sutapatina su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Tačiau vekselis, kaip vertybinis popierius, negali bÅ«ti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Kaip minėta, tokiu vertybiniu popieriumi įtvirtinama nauja prievolė, kuri dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Vekselis negali bÅ«ti laikomas nei laidavimu, nei garantija, o imti vekselį kaip įmokÄ draudžia CK 6.890 str., į kÄ pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Å ios aplinkybės bei tai, kad atsakovas A. R. S. vartojimo kredito sutarties pasibaigimo niekaip neįformino ir taip įgijo teisę tiek reikalauti apmokėti vekselį, tiek ir grÄ Å¾inti kreditÄ pagal 2006-07-28 sutartį, leidžia konstatuoti, kad atsakovas, įgydamas vekselį, veikė nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl apgaulės. Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnis reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimÄ negaliojančiais.

Pagal LR CK 1.91 straipsnį sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Pagal LR CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos Å¡alies valios susiformavimui.

Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sandorio sudarymo aplinkybės, aiÅ¡kinami visi sutarties Å¡alių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (LR CK 6.193) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2004, 3K-3-513/2004 ir kt.).Tiek procesiniame dokumente, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė teigė, kad, kai mirė jos sugyventinis A.

R. S., ji kreipėsi į atsakovÄ , kurio darbuotoja J. B. pareikalavo sumokėti visÄ skolÄ bei pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti ginčo vekselį. Atsakovo darbuotoja jai nepaaiÅ¡kino, jog ji neprivalo dengti buvusio sugyventinio skolos, taip pat nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kam reikalingas vekselis. PrieÅ¡ingai, buvo nurodyta, kad jai tenka pareiga apmokėti skolÄ . Pažymėjo, kad ji nesuprato vekselio teisinės reikÅ¡mės, nes anksčiau tokio nesudarinėjo ir jai tai nebuvo paaiÅ¡kinta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, jog iki ginčijamo vekselio suraÅ¡ymo ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai santykiai, o ieÅ¡kovei nei iÅ¡ Å¡eimos, nei iÅ¡ paveldėjimo santykių nekilo pareiga perimti bei dengti buvusio sugyventinio skolinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti Å¡iais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais.

Jų nepaneigė ir atsakovas. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju Å¡alys nelaikytinos lygiateisėmis sandorio Å¡alimis: ieÅ¡kovė – fizinis asmuo, vartotoja; atsakovas – verslininkas, savo veiklos profesionalas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sandoris, kurio užtikrinimui buvo iÅ¡raÅ¡ytas ginčo vekselis, yra A. R. S. paimtas vartojimo kreditas. Taigi ieÅ¡kovė, pasikreipusi į atsakovÄ dėl Å¡ios sutarties, Å¡iuo atveju taip pat laikytina vartotoja, ir bÅ«tent atsakovui, kaip teikiančiam finansines paslaugas asmeniui, kilo pareiga ieÅ¡kovei pateikti iÅ¡samiÄ , visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ .

Atsakovas yra įmonė, kurios pagrindinė Å«kinės komercinės veiklos sritis susijusi su trumpalaikiu finansavimu, t.y. atsakovas kaip savo srities profesionalas, valdantis ir intelektinius resursus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu, Å¡ioje srityje privalo veikti itin atsakingai bei iÅ¡imtinai atidžiai, o jo veiksmai, kuriais jis nutyli esmines sandorio sudarymo aplinkybes, nėra suderinami su sÄ Å¾iningai dalykinei verslo praktikai keliamais standartais. Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta visapusiÅ¡ka ir esminė informacija apie vekselio suraÅ¡ymÄ , kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo sÄ lygos su ieÅ¡kove buvo aptartos individualiai, kad ji buvo informuota, jog neprivalo iÅ¡raÅ¡yti vekselio, kad pati ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ suraÅ¡yti vekselį, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Å ių aplinkybių nepatvirtino ir teisme apklausta atsakovo buvusi darbuotoja J. B., kuri neprisiminė ginčijamo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių. Tačiau iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų seka, kad į atsakovÄ su skoliniais įsipareigojimais besikreipiantiems asmenims buvo siÅ«loma pasiraÅ¡yti vekselius, mokėti skolÄ dalimis. Tai, kad visus reikiamus dokumentus vekseliui pasiraÅ¡yti parengė atsakovo darbuotoja ir kad vekselį ieÅ¡kovė pasirašė banko įstaigoje, vertinant kartu su aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai teigti, kad vekselio suraÅ¡ymo iniciatoriumi buvo ne ieÅ¡kovė, kaip tÄ klaidingai teigia atsakovas, o bÅ«tent atsakovas.

Be to, byloje esantys duomenys apie ieÅ¡kovės atliktus mokėjimus, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei nebuvo atskleista informacija apie teisinių santykių modifikacijÄ , jai pasiraÅ¡ius vekselį. Nors atsakovas teigia, jog mokėjimus ieÅ¡kovė vykdė pagal vekselį, o ne pagal paskolos sutartį, tačiau ieÅ¡kovės pateikti kasos pajamų orderiai, iÅ¡ kurių seka, jog ieÅ¡kovė mokėjimus vykdė ne į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , o papildydavo buvusio sugyventinio S. R.

S. banko sÄ skaitÄ , nuo kurios ir buvo nuraÅ¡omos lėšos kredito grÄ Å¾inimui, leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t.y. kad ieÅ¡kovė mokėjimus vykdė ne pagal vekselį, o grÄ Å¾ino skolÄ pagal kredito vartojimo sutartį. Aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys, jog atsakovas, nesuteikdamas ieÅ¡kovei visos informacijos, kad ji neprivalanti grÄ Å¾inti buvusio sugyventinio skolinio įsipareigojimo, bet pareikalaudamas iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti ir pasiraÅ¡yti ginčo vekselį, nesant tam jokio teisinio pagrindo, sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodama ji nebÅ«tų sudariusi sandorio, o atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir ginčo vekselį įgijo tyčia veikdamas ieÅ¡kovės nenaudai.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių atsakovo neteisėtų veiksmų, nutylint esmines sandorio aplinkybes, kurios turi lemiamos įtakos Å¡alies valios susiformavimui, ginčo vekselis buvo sudarytas dėl apgaulės, todėl pagrįstai pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu. Toks teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (LR CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad nustačius Å¡alies neteisėtus veiksmus, jo kaltė (tyčia) preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisiamos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 300 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Snoro lizingas“ ieÅ¡kovės V. M. naudai 300 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto