df7a36fe-153d-481c-8d8d-8f7bcd9759ed · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-53-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01109-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 25 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

N., jo atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei,trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams Jurgitai Lengvytei ir advokato padėjėjui Mariui BrasiÅ«nui, 2014 m. lapkričio 5 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Swecko Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084 panaikinimo.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė:        PareiÅ¡kėjas A. N. patikslintu skundu (II t., b. l. 155-167) praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“.

       PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,88 ha). Skundžiamu įsakymu atsakovas pareiÅ¡kėjo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutÄ , suteikiantį teisę 1,1293 ha žemės sklypo plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas.

PaaiÅ¡kina, kad skundžiamu įsakymu servitutas nustatytas gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ praÅ¡ymÄ , kuris grindžiamas tuo, jog servitutas suprojektuotas Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. PareiÅ¡kėjo teigimu, servitutas nustatytas neteisėtai.

Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį.

Pažymi, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi bÅ«ti iÅ¡perkami, o jau po to Å¡iuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali bÅ«ti nustatomi servitutai.         Nurodo, kad skundžiamame įsakyme nėra aiÅ¡kiai apibrėžtas servituto turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojo teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio aÅ¡ies, bet visame specialiųjų sÄ lygų taikymo plote, kuris yra žymiai didesnis.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačiÄ nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iÅ¡ esmės nebegali bÅ«ti įgyvendinama.        Skundžiamo įsakymo 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiÅ¡kėjo prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , tačiau mano, jog žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiÅ«ros pareiga įsakymu turėjo bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“.       PareiÅ¡kėjo manymu, skundžiamas įsakymas nepagrįstas ir dėl to, kad nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, dėl to taikant Å¡io akto reikalavimus, mokėtina pareiÅ¡kėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai.

PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tikslu iÅ¡tirti Å¡io akto nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai.       PaaiÅ¡kina, jog apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamÄ formulę, vidutinis augalų derlingumo rodiklis buvo įraÅ¡omas remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 (toliau – ir Ä®sakymas). Ä®sakyme nurodoma, jog pagal jį derlingumas apskaičiuojamas 1999-2003 metais, Ä®sakymo galiojimas nebuvo pratęstas, dėl to mano, kad Ä®sakymas negalėjo bÅ«ti taikomas 2013 metais, t. y. atsakovui priimant skundžiamÄ administracinį aktÄ .

       PareiÅ¡kėjo teigimu, nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktÄ nebuvo apskaičiuoti bei nenurodyti atlyginti.        Teigia, jog dėl skundžiamu įsakymu nustatyto servituto 1,1293 ha plote pareiÅ¡kėjas naudotis Å¡iuo plotu realiai nebegalėtų, todėl pareiÅ¡kėjo nuostoliai bÅ«tų ne mažesni, nei Å¡itokio žemės ploto rinkos kaina. Pagal turto vertintojo 2013 m. balandžio 18 d. konsultacinio pobÅ«džio iÅ¡vadÄ dėl sklypo vertės, pareiÅ¡kėjo žemės sklypo rinkos kaina yra 580 Lt už arÄ , o pakeitus sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į komercinę, rinkos kaina galėtų siekti ir 1200 Lt už arÄ .

Tokiu bÅ«du, vien tik pareiÅ¡kėjo sklypo 1,1293 ha ploto dalies, kuriai nustatytas servitutas, rinkos kaina yra 65499 Lt, o pakeitus žemės paskirtį ji bÅ«tų 135516 Lt. Akcentuoja, jog netgi atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro 2014 metams nustatytÄ sklypo vidutinę rinkos vertę, Å¡ie nuostoliai sudarytų 65091 Lt, kai tuo tarpu atsakovas nustatė tik 20774,51 Lt dydžio nuostolių sumÄ .        Pažymi, kad nuostolius didina ir tai, jog servitutas nustatytas tokiai pareiÅ¡kėjo sklypo daliai, kuri yra sklypo viduryje ir atskiria vienÄ nuo kitos likusias dvi nedideles dalis, iÅ¡ kurių kiekviena aiÅ¡kiai per maža bet kokiai veiklai vystyti.

Todėl taip iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praktiÅ¡kai atimama bet kokia racionalaus 2,88 ha ploto sklypo naudojimo galimybė. Be to, papildomus nuostolius pareiÅ¡kėjas patirtų ir dėl to, kad realiai negalėdamas naudotis žemės dalimi, turėtų už Å¡iÄ dalį dar kasmet mokėti žemės mokestį, tačiau į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgta skaičiuojant nuostolių atlyginimo dydį.        PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas nenustačius teisingo pareiÅ¡kėjui mokėtino nuostolių atlyginimo.

       Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. N. bei jo atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė patikslintÄ skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.       Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.        Atsakovas atsiliepime (III t., b. l. 2-8) nurodo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo.

Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktÅ«ra suprojektuota Specialiajame plane. PaaiÅ¡kina, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedÅ«ros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo; buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali bÅ«ti nustatomi administraciniu aktu. Nurodo, kad privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali bÅ«ti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiÄ jÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ metodikÄ .

Nacionalinei žemės tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto bÅ«tinumo ir tikslingumo klausimÄ , nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas.        Pažymi, jog SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl Å¡i Å«kinė veikla grindžiama vieÅ¡uoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.

Teigia, kad servituto ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiamas įsakymas.        Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pareiga iÅ¡laikyti žemės sklypÄ nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukÅ¡to slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamu įsakymu nėra suteikiamos, tačiau pareiÅ¡kėjas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiÅ«rėti ir naudotis infrastruktÅ«ros objektais.

PaaiÅ¡kina, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus specialistai nenustatė, jog kompensacija pareiÅ¡kėjui bÅ«tų apskaičiuota nesilaikant Metodikos.       Pabrėžia, jog Specialiojo plano rengėjas-UAB „Sweco Lietuva“, apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, rėmėsi visais be iÅ¡imties Metodikos punktais, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuostolius, tame tarpe ir Metodikos 9.2 punktu, pagal kurį buvo apskaičiuoti nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, o Å¡ių nuostolių suma yra nurodyta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto 7 punkte, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad apskaičiuojant nuostolius buvo nesivadovaujama Metodikos 9.2 punktu, laikytinas nepagrįstu.

Pabrėžia, kad nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktÄ lygÅ«s 0,00 Lt, kadangi pareiÅ¡kėjo žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio, kuriame žemės Å«kio veikla iÅ¡ esmės negalima.        Akcentuoja, jog dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .        Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu (III t., b. l. 12-19) į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nurodo nesutinkantis su patikslintu skundu bei praÅ¡o jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tÄ Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiÅ¡kėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikÅ¡telių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, vieÅ¡ojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi bÅ«ti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 100 metrų.

Argumentuoja, kad nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t. y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto).

Pabrėžia, jog prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktÅ«ra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie SGD terminalo infrastruktÅ«ros.        Teigia, kad už apsaugos zonos ribų dujotiekį eksploatuojanti įmonė jokių su dujotiekio eksploatavimu susijusių veiklų nevykdys (iÅ¡skyrus zonas aplink uždarymo įtaisų aikÅ¡teles), todėl nėra jokių pagrįstų motyvų, kodėl servitutas turėtų apimti didesnę teritorijÄ nei apsaugos zona magistralinio dujotiekio atkarpose, kuriose nėra įrengtos uždarymo įtaisų aikÅ¡telės.        Teigia, kad apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuotolius.       Pabrėžia, jog pÅ«dymo (juodųjų plotų) kompensacijos dalis už sunaikinamus pasėlius lygi 0,0 Lt, kadangi Metodikoje numatoma kompensacija už sunaikinamus augalinius pasėlius, kurių pÅ«dyme nėra.

Nesant duomenų apie auginamas žemės Å«kio kultÅ«ras (t. y. žemės sklypo savininkas nėra deklaravęs auginamos kultÅ«ros), apskaičiuojant sunaikinamų pasėlių rinkos vertę, bazine kultÅ«ra yra pasirenkami vasariniai kvietrugiai. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad buvo neapskaičiuoti nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktÄ . Teigia, jog pagal Metodikos 9.2 punktÄ buvo apskaičiuoti nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , ir (ar) pobÅ«dį praradimo, o Å¡ių nuostolių suma yra nurodyta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto 7 punkte.

       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko (II t., b. l. 188).        Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita Lengvytė ir advokato padėjėjas Marius BrasiÅ«nas su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.        Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė.

AtsiliepimÄ (I t., b. l. 38-46) į pareiÅ¡kėjo pirminį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia analogiÅ¡kais motyvais kaip ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba bei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“. Papildomai nurodo, kad prieÅ¡ rengiant Specialųjį planÄ , buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau Å¡io nuosavybės paėmimo bÅ«do buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. PaaiÅ¡kino, kad paėmus žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, bÅ«tų iÅ¡perkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, iÅ¡pirktame sklype bÅ«tų negalima bet kokia pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla, tuo tarpu nustačius servitutus Å«kinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus.

       Teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuotas ginčo servitutas, numatyta jo apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutÄ , turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali Å¡ių sprendinių vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti. Servituto sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiÅ¡kai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ praÅ¡o patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Palaiko Nacionalinės žemės tarnybos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir nesutikimo motyvus su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu bei praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujanti (III t., b. l. 24-25). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (II t., b. l. 188).        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Swecko Lietuva“ ir UAB „Ardynas“ atstovams nedalyvaujant.        Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :        Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau ­â€“ ir skundžiamas įsakymas), teisėtumo ir pagrįstumo.

       Faktinės aplinkybės        Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialųjį planÄ (minėta, toliau ­â€“ ir Specialusis planas).       PareiÅ¡kėjas A.

N. yra žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,88 ha), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Specialiojo plano galiojimo zonÄ , savininkas (I t., b. l. 16-17).        Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į Specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautÄ praÅ¡ymÄ Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimÄ Nr. 1Ä®-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nustatė žemės servitutÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklypui, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijas.       Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 20-21), nustatė žemės servitutÄ , suteikiantį teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 1,1293 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 1,1293 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 1,1293 ha (1.1 punktas).

Å io įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ turi žemės sklypo, nurodyto Å¡io įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Å io įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotÄ nuostolių atlyginimÄ â€“ vienkartinę 20 774,51 Lt kompensacijÄ .       PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu ginčija tiek servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumÄ , tiek apskaičiuotÄ dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinės kompensacijos dydį.

       Dėl servitutų nustatymo        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis reglamentuoja neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.        Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A.

N. kartu su kitais asmenimis – S. G., P. D. M., I. N., J. Z., R. S., L. G., T. G., S. G., UAB „Vidmarta“, UAB „Ferteksos transportas“, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo Suskystintų gamtinių dujų (minėta, toliau – ir SGD) terminalo trasÄ ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymÄ Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialusis planas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ pakeitė ir panaikino tÄ Specialiojo plano dalį, kurioje pareiÅ¡kėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikÅ¡telių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, vieÅ¡ojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 100 metrų.       Vertintina, kad iÅ¡skyrus aukščiau nurodytÄ dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje, pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimÄ neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti bÅ«tent iÅ¡ilgai Å¡ios trasos, Å¡ie servitutai yra bÅ«tini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektÄ (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Pasisakydamas dėl aptariamų servitutų ploto, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti iÅ¡ilgai per pareiÅ¡kėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasÄ ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir SÄ lygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomÄ apsaugos zonÄ .       Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡ naujo nevertina pareiÅ¡kėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatyto servituto pagrįstumo, ar jo apimties, kadangi servituto turinys (apimtis) apibrėžtas Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius bÅ«tų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servituto nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.       Servitutas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084. Kaip nurodė minėtoje 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai Å¡iuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje pateikiama servituto definicija, kuri apibrėžiama kaip teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

       Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus ir momentÄ . Å io straipsnio 1 dalis numato, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymas.       Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriui.

IÅ¡ 2013 m. liepos 11 d. AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡to Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintÄ specialųjį planÄ â€œ (I t., b. l. 62-63), kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti SGD terminalo dujotiekio trasÄ , savininkais dėl servitutų nustatymo sÄ lygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo.

Kartu su minėtu raÅ¡tu AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sÄ raÅ¡Ä , t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Å iame sÄ raÅ¡e 13 numeriu nurodytas pareiÅ¡kėjas A. N. (I t., b. l. 65).       Atvejai, kai servitutai gali bÅ«ti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.

Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir vieÅ¡ojo intereso virÅ¡enybės virÅ¡ privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas – nuostolių atlyginimÄ , vienkartinę ar periodines iÅ¡mokas. Nagrinėjamu atveju toks vieÅ¡asis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumÄ ir darniÄ plėtrÄ strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; <...> vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į vieÅ¡uosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius priima šį įstatymÄ , ir 3 straipsnio 2-3 dalyse, numatančiose, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o taip pat vieÅ¡asis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali bÅ«ti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi vieÅ¡ajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti.       Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymÄ . Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neiÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

VieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ nustatymo.        Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovui tokį praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė 2013 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. (22.3)A6-432 (I t., b. l. 62-63).       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) detaliau reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarkÄ .

Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimÄ nustatyti žemės servitutÄ per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma:

1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris;

2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas;

3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai;

4) servituto rūšis;

5) naudojimosi servitutu teisė ir sÄ lygos;

6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai);

7) vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ ;

8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti;

9) vieÅ¡pataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ , o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį žemės sklypÄ ;

10) sÄ lyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas bÅ«tų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ â€“ kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie Å¡ių kompleksų ir objektų, lėšomis.       Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimÄ ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iÅ¡ esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo žemės sklypui nustatė servitutÄ , įtraukė visas bÅ«tinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamÄ sias dalis.       PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas skundžiamo įsakymo 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiÅ¡kėjui) tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ . Pagal Taisyklių 16.9 punktÄ , tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį žemės sklypÄ nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas.

Akivaizdu, jog nurodytomis servitutÄ sudarančiomis teisėmis naudosis iÅ¡imtinai vieÅ¡pataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne pareiÅ¡kėjas A. N., todėl darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo įsakymo 2.3 punktas yra juridiÅ¡kai nepagrįstas.        Proceso Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiÅ¡kai Å¡iÄ pareigÄ reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto.

Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiÅ¡kėjas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiÅ«rėti ir naudotis infrastruktÅ«ros objektais, yra bendro pobÅ«džio įpareigojimas ir nesudaro skundžiamo įsakymo 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su SÄ lygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiÅ«rėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krÅ«mus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiÅ«ros darbus; kasti apsaugos zonoje iÅ¡kasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių bÅ«klei tikrinti  bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,88 ha), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas (1,1293 ha) atlikti visus žemės sklypų priežiÅ«ros darbus priskirta bÅ«tent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiÅ¡kėjui.       Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, dalis, kuriuo 2.3 punktu numatyta, kad prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ turi žemės sklypo, nurodyto Å¡io įsakymo 1.1 punkte, žemės savininkas, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.        Dėl kompensacijos dydžio        Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovÄ arba jo įgaliotÄ teritorinio padalinio vadovÄ priimant sprendimÄ , kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (minėta, toliau – ir Metodika).       Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas skundžiamu įsakymu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto – Metodikos.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į MetodikÄ , kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Å¡ia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.       Skundžiamu įsakymu nustatytas 20 774,51 Lt kompensacijos dydis už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d.

Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0212 A (I t., b. l. 22) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas A) ir 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0212 B (I t., b. l. 23) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas B). IÅ¡ Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius (vasarinius kvietrugius) ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo.       Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules.

Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiÅ¡kėjui bÅ«tų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.       PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad apsiskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamÄ formulę, vidutinis augalų derlingumo rodiklis buvo įraÅ¡omas remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ (minėta, toliau – ir Ä®sakymas), t. y. teisės aktu, kuris taikomas apskaičiuojant derlingumÄ 1999-2003 metais.

       Teisėjų kolegija pažymi, jog Metodikos 4 punkte nurodyta formulė, pagal kuriÄ apskaičiuojama sunaikinamų pasėlių rinkos vertė. Formulėje nurodytas Dvid žemės Å«kio augalų vidutinis derlingumo pagal kultÅ«ras rodiklis, kuris yra tvirtinamas žemės Å«kio ministro įsakymu. Žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo pagal kultÅ«ras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“.

Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės Å«kio augalų derlingumÄ , nebuvo priimta. Ä®vertinus tai, akivaizdu, jog formulėje nustačius, jog žemės Å«kio augalų vidutinis derlingumo pagal kultÅ«ras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymų dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, todėl buvo privaloma vadovautis Å¡iuo Ä®sakymu.

       Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė paaiÅ¡kino, jog iki servituto nustatymo pareiÅ¡kėjo žemės sklype nebuvo vykdoma jokia žemės Å«kio veikla, kadangi pareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) sÄ vartyno ir žemės Å«kio veikla iÅ¡ esmės negalima dėl užterÅ¡tumo. Be kita ko, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, jog pareiÅ¡kėjo sklype – pÅ«dyme nebuvo auginami pasėliai, todėl atitinkamai pagal MetodikÄ pareiÅ¡kėjui kompensacijos dalis už sunaikintus pasėlius yra lygi 0,0 Lt, tačiau nepaisant to, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta kompensacijos dalis kaip už prarastus pasėlius.

       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ paskaičiavo pareiÅ¡kėjui 1666,75 Lt kompensacijÄ už sunaikintus vasarinius kvietrugius, nors tokie iÅ¡ viso nebuvo auginami pareiÅ¡kėjo žemės sklype. UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl sunaikintų pasėlių paskaičiavo remiantis galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35. Minėta, kad vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės Å«kio augalų derlingumÄ , nebuvo priimta, todėl UAB „Sweco Lietuva“ apskaičiuojant nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, teisėtai vadovavosi galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. 3D-35 bei nuostolius paskaičiavo tinkamai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui kompensacija buvo paskaičiuota didesnė, nei kad jo patirta žala dėl pasėlių sunaikinimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai paskaičiavo pareiÅ¡kėjo nuostolius dėl pasėlių sunaikinimo, laikytinas nepagrįstu.        PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktÄ nebuvo apskaičiuoti bei nurodyti atlyginti.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas minėtame sklype siekė vystyti verslÄ , t. y. siekė keisti žemės sklypo naudojimÄ paskirtį ir Å¡iame sklype užsiimti atliekų rÅ«Å¡iavimu. Nustačius Å¡iame sklype servitutÄ iÅ¡ esmės nebus galima užstatyti žemės, todėl pareiÅ¡kėjas patirs didžiulius nuostolius.        Pagal Metodikos 9.2 punktÄ apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, iÅ¡skyrus nuostolius dėl žemės Å«kio paskirties žemėje sunaikinamų žemės Å«kio naudmenų.

IÅ¡ Apskaičiavimo akto B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiavo, todėl toks pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nebuvo paskaičiuoti pareiÅ¡kėjo nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktÄ , laikytinas nepagrįstu. Pabrėžtina, jog UAB „Sweco Lietuva“ pareiÅ¡kėjo nuostolius apskaičiavo vertindamas faktinę žemės sklypo padėtį.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis, pareiškėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į atitinkamas institucijas nėra kreipęsis. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jeigu servitutas pareiškėjo žemės sklype nebūtų buvęs nustatytas, negalima teigti, kad pareiškėjas būtų įgyvendinęs savo tikslus ir pakeitęs žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir užsiėmęs šiame sklype atliekų rūšiavimo veikla.

Spręstina, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai.        PareiÅ¡kėjas taip pat ginčija koeficiento „15“ naudojimÄ apskaičiuojant kompensacijÄ teigdamas, kad koeficientas, naudojamas apskaičiuoti kompensacijos dydžiui, turi bÅ«ti susietas su servituto kalendorine data. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweko Lietuva“ atsiliepime į skundÄ pažymi, kad konkreti koeficiento reikÅ¡mė (t.y. 15), yra nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545.

BÅ«tent Å¡ios redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės Å«kio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelnÄ (apskaičiuotÄ pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtÄ metodikÄ ) iÅ¡ terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iÅ¡ 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose koeficientas „15“ iÅ¡lieka, tačiau nebepaliekamas detalesnis Å¡io koeficiento iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB „Sweko Lietuva“, apskaičiuodama kompensacijÄ , nepagrįstai taikė minėtÄ koeficientÄ .       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami.

Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautÄ rezultatÄ lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tÅ«rio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , bÅ«tina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dienÄ duomenimis.       Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Sweco Lietuva“ pagal Metodikos 9.2 punktÄ pareiÅ¡kėjo patiriamus nuostolius apskaičiavo tinkamai.

       PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trÅ«kumus. Valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų nevirÅ¡ydamos, iÅ¡imtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja konstitucinis įstatymo virÅ¡enybės principas, draudžiantis vieÅ¡ojo administravimo subjektams virÅ¡yti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvienÄ administracinį sprendimÄ Ä¯pareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Darytina iÅ¡vada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiÅ¡kėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti MetodikÄ , pasirinko bÅ«tent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo bÅ«dÄ , kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.       Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atlyginamų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.

K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan. Å ių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).        Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiÅ¡kėjas A. N. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo (pvz., dėl žemės mokesčio ir kt.) turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

       Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tikslu iÅ¡tirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai netenkintinas.       Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginÄÄ Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai).

Teismai gali kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Å¡iais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.        Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teismų teisę, pabrėžė, kad tais atvejais, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų bÅ«ti taikomas toje byloje, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka KonstitucijÄ .

       Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti A. N. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.        PareiÅ¡kėjas A. N. patikslintame skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų skundžiamo įsakymo neteisėtumo pagrindų, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo A.

N. patikslintas skundas tenkintas iš dalies – naikintinas kaip nepagrįstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2) – 1084, 2.3 punktas, o likusios skundžiamo įsakymo dalys pripažįstamos teisėtomis.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija nusprendžia:

       PareiÅ¡kėjo A. N. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2) – 1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktÄ .       Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. N. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai             Remigijus Arminas                                       Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                              Aušrelė Mažrimienė