df776435-db11-4d2b-a7da-738c7ff0fdfc · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1250-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01021-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.4.1.4; 2.4.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Birutės Akamauskienės apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Birutės Akamauskienės ieÅ¡kinį atsakovei Vytautei Kužinauskienei (Pranaitytei) dėl nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir žemės sklypÄ pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Karolis Å ukys.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Birutė Akamauskienė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris 7796-0018-1019, pastatÄ â€“ viralinę, unikalus Nr. 7796‑0018-1022, pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1036, pastatÄ â€“ kluonÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1040, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. 7796- 0018-1051, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1062, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1073, pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1084, pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1095, kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 7796-0018-1108, esančius Nemakščių g. 54, Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.;

žemės sklypÄ po namų valda, 0,1500 ha, unikalus numeris 7701-0006-0082, esantį Nemakščių g. 54, Adakavo k., Tauragės r. sav., ir 0,3100 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris 7701-0006-0083, esantį Adakavo kaime; žemės sklypÄ , 0,3500 ha, unikalus numeris 7701-0004-0171, esantį Adakavo kaime. Bendra pripažintino nuosavybės teise turto vertė 16 000 Eur.

2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. tarp atsakovės Vytautės Pranaitytės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Karolio Å ukio įgalioto asmens Violetos Å ukienės Palangos m. notarų kontoroje buvo sudaryta gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais ir žemės Å«kio paskirties žemės sklypais pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Å¡iÄ pirkimo–pardavimo sutartį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Karolis Å ukys pardavė, o atsakovė Vytautė Pranaitytė nusipirko namų valdÄ , susidedančiÄ iÅ¡ gyvenamojo namo ir pagalbinių Å«kio statinių, esančių Nemakščių g. 54, Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.

Ta pačia pirkimo–pardavimo sutartimi buvo nupirktas žemės sklypas po namų valda, 0,1500 ha, ir 0,3100 ha žemės sklypas, esantis Adakavo k., žemės sklypas 0,3500 ha, esantis Adakavo k., ir 0,3900 ha žemės sklypas, esantis Brūžaičių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav. Už perkamÄ namų valdÄ su žemės Å«kio paskirties žemės sklypais pardavėjui Karoliui Å ukiui iÅ¡ viso buvo sumokėta 16 000 Eur. Minėta pirkimo–pardavimo sutartis dėl namų valdos su žemės sklypais įsigijimo įregistruota VÄ® Registrų centre atsakovės Vytautės Pranaitytės vardu.

Nurodė, kad dėl minėtos namų valdos su žemės sklypu, esančios Adakavo k., Nemakščių g. 54, Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., derybas vedė tik ieÅ¡kovė. 2016 m. vasario 6 d. su turto savininku ir pardavėju Karoliu Å ukiu buvo sudaryta preliminarioji sutartis, ieÅ¡kovė sumokėjo 1 000 Eur avansÄ ir sutarė, kad pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta per tris mėnesius. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 3 d. Už perkamus nekilnojamojo turto objektus turto pardavėjui Karoliui Å ukiui ieÅ¡kovė sumokėjo 16 000 Eur.

Mokėjo tiek grynaisiais pinigais, tiek pavedimu iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos banke. Atsakovė Vytautė Pranaitytė jokiomis piniginėmis lėšomis prie namų valdos ir žemės sklypų pirkimo neprisidėjo, nes ji jokių pinigų neturėjo. Tačiau sudarant namų valdos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ji nusprendė jį įforminti atsakovės Vytautės Pranaitytės vardu, kadangi tuo metu sunkiai sirgo, o dukra (atsakovė) kÄ tik buvo sulaukusi pilnametystės, norėjo, kad dukra neiÅ¡vyktų į užsienį, ketino jos vardu nupirkti namų valdÄ , manydama, kad dukra čia apsigyvens, turės kÄ veikti ir neiÅ¡vyks į užsienį.

Tačiau dukra su draugu iÅ¡vyko į VokietijÄ ir su ja jokiomis ryÅ¡io priemonėmis beveik nebendrauja. Kai pavyksta pakalbėti apie namų valdÄ , nupirktÄ jos vardu, ji pareiÅ¡kia, kad Å¡i sodyba jai yra nereikalinga. Atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pina nupirkta namų valda ir žeme. IeÅ¡kovė dar turi sÅ«nų RaigardÄ , gim. 2000 m., kuris gyvena sodyboje, turi gyvulių ir Å«kininkauja. Å iuo metu mano, kad namų valdos su žemės sklypu sandoris iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti įformintas ieÅ¡kovės vardu, nes ji naudojasi žeme, čia gyvena, 2016 m. dėl sandorio derybas vedė ji, sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, sumokėjo savo asmenines lėšas už perkamÄ turtÄ .

Sandoris atsakovės Vytautės Pranaitytės vardu buvo įformintas dėl jos suklydimo. Turtas, įsigytas už lėšas, kurios turto įgijėjui nepriklauso, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir sÄ Å¾iningu turto įgijimu. Toks turto įgijimas laikytinas nepagrįstu praturtėjimu kito asmens sÄ skaita ir turtas turi bÅ«ti perduotas tam asmeniui, kuris realiai tÄ turtÄ nusipirko, sumokėjo už perkamÄ turtÄ pinigus ir realiai tuo turtu disponuoja ir Å¡iuo metu.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovės Birutės Akamauskienės ir Juozo Akamausko lėšų, pardavus jiems bendrai priklausiusį turtÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti tik jai nuosavybės teisę į ginčo objektus yra nepagrįstas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai, tačiau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodo, kokiu konkrečiu bÅ«du ji siekia įgyti nuosavybės teisę, kai yra galiojanti ir nenuginčyta 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo–padavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė ir įgijo nuosavybės teisę į Å¡ioje byloje ginčo objektu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Tačiau ieÅ¡kovės pateikti motyvai dėl suklydimo sudarant sandorį neatitinka to paties straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų. IeÅ¡kovė tvirtina suklydusi, nes tikėjosi, kad atsakovė liks gyventi Lietuvoje, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis ir CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

Toks sudarytas sandoris atitiko tuometinę ieÅ¡kovės ir Juozo Akamausko valiÄ , todėl sandoris turėtų bÅ«ti laikomas teisėtu ir galiojančiu. Taip pat nurodė, kad Å¡ios situacijos atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali bÅ«ti taikomas, kadangi atsakovė nuosavybės teisę įgijo 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu. Neteisėto praturtėjimo institutas, kaip civilinių teisių gynybos bÅ«das, yra taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolių atlyginimÄ , įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.

IeÅ¡kovė pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo taip pat reikalauja taikyti vindikacijÄ . Teigia, kad reikalavimas taikyti vindikacijÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi atsakovė ginčo objektÄ valdo teisėtu pagrindu, t. y. yra teisėta vienintelė ginčo objekto savininkė, nuosavybę įgijusi pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir nuosavybės teisę iÅ¡vieÅ¡inusi, turtas yra registruotas VÄ® Registrų centro NTR registre. Atsakovė yra teisėta nekilnojamojo turto savininkė, o vien ta aplinkybė, kad už įsigytÄ turtÄ mokėjo Birutė Akamauskienė, nepaneigia aplinkybės, kad toks sprendimas buvo priimtas laisva Å¡alių valia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 1 180 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai teismo motyvai: 4.1. Teismas pažymėjo, kad ne kartÄ buvo ieÅ¡kovę įpareigojęs patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodyti tikslų ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nurodant, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieÅ¡kovė, tačiau tai nebuvo atlikta. Be to, byloje Å¡alys ne kartÄ aptarė taikos sutarties sudarymo galimybes, tačiau bendro konsensuso Å¡alims darant kompromisus byloje nepavyko suderinti. 4.2.

Teismas pažymėjo, jog Juozas Akamauskas yra miręs 2020 m. vasario 5 d., todėl teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir Juozo Akamausko vardu į ginčo objektus. 4.3. Teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ bei iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nenustatė sandorio suklydimo esminių požymių. Pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė savo valia, niekieno neverčiama, nusprendė, kad ginčijamo nekilnojamojo turto sandorį sudarys ir jį pasiraÅ¡ys jos dukra atsakovė, siekė bÅ«tent tokių pasekmių – kad atsakovė nuosavybės teise įgytų nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Byloje nėra pateikta medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovės suklydimui bÅ«tų galėjusi daryti įtakÄ jos sveikatos bÅ«klė (iÅ¡ dalies neveiksni, didelis neįgalumas, ar pan.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo atveju nebuvo suklydimo dėl sandorio esmės, o ieÅ¡kovės valios pasikeitimÄ iÅ¡imtinai lėmė vėlesni nesutarimai Å¡eimoje, atsakovės gyvenimas užsienyje (Vokietijoje), jos neprisidėjimas prie nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo, priežiÅ«ros.

Tačiau tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ taip pat paneigia į bylÄ pateikti atsakovės, kaip ginčo objekto savininkės, įrodymai, kad ji 2019 metais sumokėjo už komunalines paslaugas (UAB „Tauragės vandenys“, vietinę rinkliavÄ , už elektrÄ ). Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, jog bÅ«tent iÅ¡ atsakovės priteista skola kreditorei UAB ,,Tauragės vandenys“ už vandens ir nuotekų sunaudojimÄ adresu Nemakščių g. 54, Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r., todėl laikė, kad ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovė nemokėjo skolų, nors, kaip pati nurodo, gyvena minėtoje sodyboje ir ja naudojasi.

Todėl toks ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sandorio sudarymo esant suklydimui negali bÅ«ti pripažįstama aplinkybe, egzistavusia sandorio sudarymo metu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje ieÅ¡kovė neįrodė buvus suklydimÄ dėl sandorio esmės. BÅ«tent ieÅ¡kovei dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). 4.4. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, be kita ko, ieÅ¡kinio reikalavimÄ kvalifikuoja kaip vindikacijÄ .

Tačiau tam, kad ieÅ¡kovė įgytų teisę vindikuoti šį turtÄ iÅ¡ atsakovės, reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovė daikto valdymo teisę prarado be savo valios, ar atsakovė daiktÄ valdo neteisėtai. Pažymėjo, kad vindikaciniu ieÅ¡kiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktÄ ne savo valia ir daiktÄ be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Toks ieÅ¡kinys yra susijęs su daikto iÅ¡reikalavimu iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, t. y. su siekiu gauti turtinės naudos.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra vindikacinis. CK 4.95 straipsnis, nustatantis vindikacijos teisę, nukreipia į vienintelį tokių teisių subjektÄ â€“ savininkÄ , turintį nuosavybės teisę į ginčo daiktÄ . Kaip jau buvo byloje nustatyta, ieÅ¡kovė nėra ginčo objektų savininkė, todėl ji neturi galimybės reikÅ¡ti vindikacinio ieÅ¡kinio, kuriame, be kita ko, įrodinėjamos daiktinės (nuosavybės) teisės į reikalaujamÄ turtÄ . 4.5. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekė, kad bÅ«tų pripažinta jos nuosavybės teisė į teisėtai atsakovės įgytus statinius bei žemės sklypus, kai Å¡iuo metu yra galiojanti ir nenuginčyta 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis (o nuosavybės teisių gynimo bÅ«dui parinkti yra reikÅ¡mingas nuosavybės teisės objektas (Å¡iuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – sodyba bei žemės sklypai), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi bÅ«ti minėto nekilnojamojo turto savininkė.

Byloje nustatyta, jog ginčo turtas nebuvo paimtas prievarta iÅ¡ ieÅ¡kovės, pati ieÅ¡kovė pripažino, kad sandorį atsakovė pasirašė su ieÅ¡kovės žinia ir esant jos valiai, todėl nėra neteisėto užvaldymo sÄ lygos. Be to, ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepateikė teismui įrodymų, jog sandoris pasiraÅ¡ytas darant spaudimÄ ar esant suklydimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra vienintelė ir teisėta ginčo daiktų savininkė. 4.6.

Atmetus ieÅ¡kinį, panaikintinos Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 1 180 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pagrindiniai skundo motyvai: 5.1.

Nurodo, jog civilinė byla nebuvo nagrinėjama objektyviai ir visapusiÅ¡kai, teismo procesas buvo Å¡aliÅ¡kas, daugelis procesinių teismo sprendimų buvo nukreipta ne į greitÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , aiÅ¡kiai buvo palaikoma atsakovės pusė. Tokias iÅ¡vadas padarė dėl to, kai teismas nagrinėdamas ginÄÄ neįstengė į teismo procesÄ pakviesti pačios atsakovės. 5.2. Teigia, jog 2020 m. liepos 23 d. prasidėjus teismo procesui ieÅ¡kovė teismui pateikė taikos sutarties projektÄ , kuris buvo patobulintas ir sukonkretintas.

Teismas ieÅ¡kovės taikos sutarties projektÄ priėmė, pateikė susipažinti atsakovės atstovui. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kė, kad pataisytas taikos sutarties tekstas yra nepriimtinas. Jokios derybos dėl to, kad taikos sutarties tekstus bÅ«tų galima suderinti, nevyko, teismas nesiėmė tokios iniciatyvos ir tuo baigė civilinės bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimÄ , taip parodydamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ . 5.3. Nurodo, kad atsakovė neturėjo jokio tikslo, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos valia ginčo turtÄ Ä¯sigyti.

Ji faktiÅ¡kai atliko apeliantės kaip pirkėjos atstovės funkcijÄ , tai yra atvykusi pas notarÄ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Jeigu sandorio Å¡alis neiÅ¡reiÅ¡kia savo valios įsigyti tam tikrÄ turtÄ ir neatlieka jokių veiksmų tam tikslui pasiekti, tai tokio sandorio teisėtumas yra abejotinas, jeigu ne niekinis (LR CK 1.64 straipsnis).

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. 6.1. Nurodo, jog, nepaisant apeliantės reiÅ¡kiamos kritikos atsakovės atžvilgiu, atsakovė siekė taikiai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir bÅ«tent ji, o ne apeliantė pasiÅ«lė galimÄ ginčo sprendimo bÅ«dÄ , parengė taikos sutarties projektÄ , kuris buvo įteiktas apeliantei, nors pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ preliminari taikos sutartis turėjo bÅ«ti teikiama kartu su ieÅ¡kiniu. 2020 m. vasario 27 d. taikos sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo objektÄ bus perleista apeliantei tuomet, kai bus visiÅ¡kai įvykdyta vykdomoji byla Nr. 184/19/00541.

Nurodo, kad teismas negali priversti bylos Å¡alių sudaryti taikos sutartį, jei Å¡alys pačios nesusitaria. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartÄ Å¡alims aiÅ¡kino taikos sutarties naudÄ ir primigtinai siÅ«lė svarstyti taikos sutarties sÄ lygas. Taikos sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios apeliantės veiksmų ir siekio iÅ¡imtinai tik jai palankių taikos sutarties sÄ lygų. 6.2. Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl tariamo bylos vilkinimo nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimas užtruko tik dėl pačios ieÅ¡kovės procesinių veiksmų. 6.3.

Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl proceso šališkumo nepagrįsti, nes įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs pareigos pripažinti asmens, kuris yra tinkamai atstovaujamas, dalyvavimo būtinu vien dėl to, kad kita šalis, vedina savo emocijų, siekia pažiūrėti atsakovei į akis. Atsakovė negalėjo dalyvauti procese dėl tuo metu buvusio komplikuoto nėštumo, pateikė tai patvirtinančias medicinines pažymas. 6.4. Nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog apeliantei bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas stacionarus gydymas ar 2016 m. sandorio sudarymo metu buvo sunki sveikatos būklė. 6.5.

Nurodo, kad apeliantė savo skundÄ grindžia nauja teisės norma – CK 1.64 straipsniu, kuri nebuvo minima nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu, nors CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieÅ¡kovė Birutė Akamauskienė) yra atsakovės Vytautės Pranaitytės-Kužinauskienės mama. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7796-0018-1019, pastatas – viralinė, unikalus Nr. 7796-0018-1022, pastatas – tvartas, unikalus Nr. 7796-0018-1036, pastatas – kluonas, unikalus Nr. 7796-0018-1040, pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 7796- 0018-1051, pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 7796-0018-1062, pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 7796-0018-1073, pastatas – Å«kinis pastatÄ , unikalus Nr. 7796-0018-1084, pastatas – tvartas, unikalus Nr. 7796-0018-1095, kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. 7796-0018-1108, esantys Nemakščių g. 54, Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.;

žemės sklypas po namų valda, 0,1500 ha, unikalus Nr. 7701-0006-0082, esantis Nemakščių g. 54, Adakavo k., Tauragės r. sav.; 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 7701-0006-0083, esantis Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.; žemės sklypas, 0,3500 ha, unikalus Nr. 7701-0004-0171, esantis Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., ir 0,3900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 7701-0004-0172, esantis Brūžaičių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., nuosavybės teise priklauso atsakovei Vytautei Pranaitytei pagal 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1595 (I t., b. l. 29–35).

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pripažino į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus, žemės sklypus, esančius Nemakščių g. 54, Adakavo k., Tauragės r. sav., ir Adakavo k., Brūžaičių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., įgytus atsakovės 2016 m. gegužės 3 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1595, patvirtintÄ Palangos savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Alfredos BluÅ¡kienės. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo grindė tuo, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, ir teikdama vindikacinį ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nesutikdama su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ .

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, nustatė, jog nenurodyti nei materialiųjų teisės normų, nei procesinių teisės normų pažeidimai, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti grindžiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

8. Apeliantė nurodo, jog civilinė byla nebuvo nagrinėjama objektyviai ir visapusiÅ¡kai, teismo procesas buvo Å¡aliÅ¡kas, daugelis procesinių teismo sprendimų buvo nukreipta ne į greitÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , aiÅ¡kiai buvo palaikoma atsakovės pusė. Tokias iÅ¡vadas apeliantė padarė dėl to, kai teismas nagrinėdamas ginÄÄ neįstengė į teismo procesÄ pakviesti pačios atsakovės.

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (kuriuos apeliantė vertina kaip nepalankius jai, t. y. atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu) savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjos Å¡aliÅ¡kumo įrodymas. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja elgėsi Å¡aliÅ¡kai apeliantės atžvilgiu, vilkino bylos procesÄ ar buvo suinteresuota bylos baigtimi.

11. Apeliantė teigia, jog 2020 m. liepos 23 d. prasidėjus teismo procesui ieÅ¡kovė teismui pateikė taikos sutarties projektÄ , kuris buvo patobulintas ir sukonkretintas. Teismas ieÅ¡kovės taikos sutarties projektÄ priėmė, pateikė susipažinti atsakovės atstovui. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kė, kad pataisytas taikos sutarties tekstas yra nepriimtinas. Jokios derybos dėl to, kad taikos sutarties tekstus bÅ«tų galima suderinti, nevyko, teismas nesiėmė tokios iniciatyvos ir tuo baigė civilinės bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimÄ , taip parodydamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ .

12. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti bylos Å¡alių sudaryti taikos sutartį, jei Å¡alys pačios neranda kompromiso, CPK nėra įtvirtina teismo pareiga priversti bylos Å¡alis sudaryti taikos sutartį, teismui suteikta tik teisė siÅ«lyti Å¡alims taikos sudarymo galimybes. IÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įraÅ¡us, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartÄ Å¡alims aiÅ¡kino taikos sutarties naudÄ ir primygtinai siÅ«lė svarstyti taikos sutarties sÄ lygas.

Atsakovė 2020 m. vasario 27 d. pateikė parengtÄ taikos sutartį ir praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, apeliantė savo pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu, taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė pati delsė 5 mėnesius ir nesiekė kuo operatyviau užbaigti bylos nagrinėjimo ir sudaryti taikos sutarties, todėl pagrindo teigti, jog bylos Å¡alių nesugebėjimui susitarti taikiai turi įtakos pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas, nėra.

13. Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovė neturėjo jokio tikslo / nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos valia ginčo turtÄ Ä¯sigyti. Ji faktiÅ¡kai atliko apeliantės kaip pirkėjos atstovės funkcijÄ , tai yra atvykusi pas notarÄ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Jeigu sandorio Å¡alis neiÅ¡reiÅ¡kia savo valios įsigyti tam tikrÄ turtÄ ir neatlieka jokių veiksmų tam tikslui pasiekti, tai tokio sandorio teisėtumas yra abejotinas, jeigu ne niekinis (LR CK 1.64 straipsnis).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir šalių procesinius dokumentus, negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jie yra prieštaringi, nepagrįsti ir nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme.

15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

16. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali bÅ«ti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apeliantės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

17. Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotiniam išnagrinėjimui ar juo labiau naujų reikalavimų kėlimui, patikslinimui ir nagrinėjimui, jis, kaip minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.

18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apeliantės įvardijamos visiÅ¡kai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantė Å¡iomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų ir atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 19. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas –2020 m. rugsėjo 22 d. sÄ skaita Nr. 59/2020 ir 2020 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 375 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 375 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Birutės Akamauskienės atsakovei Vytautei Kužinauskienei (Pranaitytei) 375 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė