2025-02-05 Nr. AB-2076-3-64-3-01689-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-181-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01689-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NMA) jam priteisti sklypus bei 60 milijonų eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – tinkamai suformuoti skundo reikalavimą, aiškiai išdėstyti skundo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus, nurodyti tinkamą atsakovą.

Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad viskas aišku iš jo pateiktų dokumentų, papildomai dėstė aplinkybes, įvykusias nuo 2024 m. spalio 6 d.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, teismui pateikė patikslintą skundą, kurio turinys neaiškus, skundo reikalavimai nesuformuluoti, nenurodytas tinkamas atsakovas ir kt. Todėl teismas konstatavo, jog 2024 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi nustatyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d nutartimi.

Pareiškėjas pažymi, kad prašė ne materialinės, o moralinės žalos atlyginimo, taip pat senelių žemės grąžinimo natūra (4 sklypus), kuri buvo „užimta svetimų asmenų“. Pareiškėjo teigimu, jis yra pateikęs visus aktualius duomenis ir tinkamai suformavęs reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių skundo reikalavimų, jų pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, iš esmės nebuvo aiškus skundo pagrindas, nebuvo aišku, iš kokių konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą, nebuvo nurodytas tinkamas atsakovas ir t.t.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad skundas ir jo argumentai yra aiškūs, papildomai dėstė aplinkybes, įvykusias nuo 2024 m. spalio 6 d.

Susipažinusi su patikslintu skundu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas tinkamai neištaisė skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ reikalavimus atitinkančių skundo reikalavimų, nėra aišku, iš kokių subjektų ir kokiomis aplinkybėmis prašoma priteisti žalą, neaišku, ar atsakovu traukiama – NŽT, ar jos valstybės tarnautojai, ar kiti asmenys (pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde išvardintos šeimos), kokiomis aplinkybėmis ir iš ko prašoma priteisti pinigus ir sklypus, skundo ir patikslinto skundo turinys yra painus ir neaiškus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjui nepašalinus šių esminių trūkumų, laikė skundą nepaduotu. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis