df7702c5-0262-46f0-bba4-dfece52f4476 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2292-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01291-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 31 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. birželio 16 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) jis atliko 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apytiksliai 23 kv. m. Joje gyvena apie 11 nuteistųjų.

GyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 16 d. atlikinėjo bausmę drausmės grupėje Nr. 20 kamerų tipo patalpose Nr. 8, 7, 5. Kameros buvo perpildytos ir vienam asmeniui nebuvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas. Dėl bÅ«riuose tenkančio per mažo ploto negalėjo dvasiÅ¡kai tobulėti, skaityti ir pan. Nurodė, jog bÅ«riuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, apie 130-150 kv. m. Esant 20 bÅ«ryje pasivaikščioti galėjo tik 2 val. per dienÄ .

Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė nuteistųjų kalinimo sÄ lygas reglamentuojančius teisės aktus, jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ir kt. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17-20). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kalėjo 6 ir 20 bÅ«riuose. Ä®vertinus bÅ«riuose laikytų asmenų skaičių ir bendrÄ bÅ«rių patalpų plotÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Nuteistieji nustatytu laiku ir tvarka gali lankytis koplyčioje, bibliotekoje, profesinėje ir vidurinėje mokykloje, taip pat dirbti ir sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nereglamentuotas pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas. Marijampolės PN pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal visus reikalavimu Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 29 d. atvyko į Marijampolės PN. 2016 m. balandžio 4 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-111 buvo paskirtas į 61 brigadÄ (6 bÅ«rį), nuo 2016 m. birželio 20 d. buvo perkeltas iÅ¡ 61 brigados (6 bÅ«rio) į 202 brigadÄ (20 bÅ«rį), nuo 2017 m. birželio 15 d. buvo perkeltas iÅ¡ 202 brigados (20 bÅ«rio) į 41 brigadÄ (4 bÅ«rį) (b. l. 17, 21-24).

PareiÅ¡kėjas skunde ginÄÄ kelia dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų jam bausmę atliekant 6 bÅ«ryje ir 20 bÅ«ryje, todėl teismas vertina pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybes dėl bausmės atlikimo sÄ lygų 6 ir 20 bÅ«ryje.Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Ä® bylÄ pateikti duomenys (b. l 17-18, 21-22, 28, 32) patvirtina, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. birželio 16d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, patalpos plotas 34,04 kv. m., minimu laikotarpiu patalpoje viso buvo 9 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,78 kv. m (b. l. 28).

Nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 20 bÅ«rio kamerose Nr. 7, 8, 13, kameros Nr. 7 plotas 17,21 kv. m., buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus kameros plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,30 kv. m., kameros Nr. 8 plotas 16,46 kv. m., buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus kameros plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,11 kv. m., kameros Nr. 13 plotas 27,53 kv. m., buvo patalpinti 6 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus kameros plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,58 kv. m., (b. l. 29, 33).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11-1.1 ir 11-1.2 punktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 5, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog kameroje Nr. 5 pareiÅ¡kėjas bausmės neatlikinėjo.

PareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje bei ploto nepaneigė. Todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Å ioje administracinėje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto. Pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo kiemelių nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui sieja su gyvenamųjų patalpų perpildymu. Atsižvelgiant į tai, kad minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimas šioje byloje nenustatytas, o teisės aktuose nėra reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupėje pasivaikščiojimai truko tik dvi valandas per dienÄ , tačiau jam Å¡io laiko nepakako. Teismas pažymi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupėse laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė vidinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sÄ lygų galėję pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai (b. l. 31). PareiÅ¡kėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus taip pat nepateikė. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

30) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                 Natalja Zelionkienė