Legislator Case Law & Legislation
df76dee3-c432-48cd-8dda-da00ce010eb1 AI generated

df76dee3-c432-48cd-8dda-da00ce010eb1 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number df76dee3-c432-48cd-8dda-da00ce010eb1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D.,nuteistojo gynėjui advokatui A. JomuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

df76dee3-c432-48cd-8dda-da00ce010eb1 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas Å¡ių liudytojų parodymų net netyrė, kadangi tai patvirtina apelianto nekaltumÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , matė jį kaip nusikaltėlį tik todėl, kad jis yra ne kartÄ teistas, todėl jį ir nuteisė net nenagrinėdamas bylos, o tiesiog iÅ¡klausė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kurie buvo iÅ¡mokti mintinai ir sudėlioti žodis po žodį. Teigia, kad jis vagystės nepadarė, o Å¡i vagystė yra suplanuoti iÅ¡ anksto paties nukentėjusiojo, kuris nori prisiteisti pinigų.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas S. Katauskas                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-360/2014 Teisėja E. Lapinskienė                                                                      Proceso Nr. 1-31-1-01994-2013-5                                                               Procesinio sprendimo kategorija                                                                         1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.; 2.1.7.4.; 2.4.;                                                          (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistajam K.

D.,nuteistojo gynėjui advokatui A. JomuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. ir suėmimo terminas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. J. L. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ K. D. Laurynui J. L. priteista 790 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: K. D. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ .  2013 m. gruodžio 17 d., apie 17.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, K.

D. įsibrovė į neužrakintÄ kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė nukentėjusiajam L. J. L. priklausantį 3500 Lt vertės neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Toshiba“, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su jame buvusia Tele 2 abonentine kortele, kurių bendra vertė 100 Lt bei 470 Lt. Tokiu bÅ«du K. D. pagrobė nukentėjusiajam L. J. L. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 4070 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis K. D. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jį iÅ¡teisinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra nepagrįstai apkaltintas ir jam nepagrįstai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir neanalizavo faktų, kurie įrodo jo nekaltumÄ , mano, kad kaltinimai jam yra suformuluoti remiantis tik prielaidomis. Apeliantas nurodo, kad skiriant jam kardomÄ jÄ priemonę Klaipėdos miesto apylinkės teisme prokuroras jam pažadėjo, kad jis galės visas aplinkybes parodyti bendrabutyje, kur buvo padarytas nusikaltimas, galės atpažinti vaikinÄ , kuris jam perdavė daiktus, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta.

Nuteistojo manymu, tai rodo, kad prokuroro nedomino jį teisinantys įrodymai, prokuroras rėmėsi vien tuo, kad K. D. anksčiau yra teistas. Skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant bylÄ buvo nutylėtas faktas apie dingusius 470 litų, kurie, pasak nukentėjusiojo, buvo kompiuterio dėkle, taigi Å¡ie pinigai turėjo bÅ«ti rasti pas K. D., nes liudytojas ir nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis buvo sulaikytas praėjus apie 10 minučių nuo vagystės. Jį sulaikius buvo atlikta jo krata ir pas jį buvo rasta tik 15 Lt, tačiau nebuvo rasti 470 Lt, pristačius jį į areÅ¡tinę taip pat buvo nuodugniai apžiÅ«rėtas, bet jokių pinigų nebuvo rasta.

Teigia, kad tokios sumos jis iÅ¡leisti negalėjo. Mano, kad Å¡is faktas įrodo jo nekaltumÄ ir paneigia prokuroro kaltinimus. Apie Å¡iuos pinigus jis sužinojo tik kai buvo pristatytas kitÄ dienÄ Ä¯ policijos komisariatÄ , kur apklausos metu tyrėja jo paklausė apie dingusius pinigus, ir tada suprato, kad jis tapo nusikaltimo auka. Tuomet tyrėjai paaiÅ¡kino visas aplinkybes, kad nebuvo jokiame kambaryje ir kad daiktus, kuriuos rado pas jį, jam iÅ¡ kambario iÅ¡nešė draugas, o apeliantas laukė koridoriuje.

Ä®davęs daiktus, juos liepė parduoti, o po to susitarė susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) rajone.Apeliantas nesutinka su prokuroro teiginiais, kad pagrindinis įrodymas, įrodantis jo kaltę, yra tai, kad jis neÅ¡damas parduoti daiktus iÅ¡ telefono išėmė SIM kortelę ir jÄ iÅ¡metė, esÄ tai įrodo, kad jis žinojo, kad jo neÅ¡ami daiktai yra vogti. Nurodo, kad jo tikslas buvo parduoti daiktus ir taip pasipelnyti, o SIM kortelę išėmė todėl, kad ji parduodant telefonÄ , nereikalinga, be to, jeigu SIM kortelė nerÅ«pėjo jam daiktus padavusiam jaunuoliui, tai Å¡i aplinkybė nerÅ«pėjo ir nuteistajam.

IÅ¡imant SIM kortelę kažkas skambino į Å¡itÄ telefonÄ , tačiau jis atmetė skambutį, nes nenorėjo iÅ¡girsti, kad persigalvojo dėl daiktų pardavimo. Prokuroras nurodo ir tai, kad remiantis bylos duomenimis, toks yra nuteistojo gyvenimo bÅ«das, tačiau, apelianto nuomone, vien tik tokiomis prielaidomis negalima grįsti kaltinimų, tai negali bÅ«ti tiesioginiai įkalčiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teisme jam suteikto paskutinio žodžio metu jis teismo klausė, kodėl yra nutylimas faktas apie 470 Lt pinigų dingimÄ , taip pat norėjo paklausti dėl anksčiau skunde nurodytų aplinkybių paaiÅ¡kinimo, tačiau teismas tik pradėtÄ jo kalbÄ nutraukė, pasakė nuosprendžio paskelbimo datÄ ir išėjo.

Mano, kad teismas, neleisdamas kaltinamajam pasakyti paskutinio žodžio, pažeidė įstatymÄ ir užkirto keliÄ gintis. Dėl baudžiamojoje byloje esančio apelianto raÅ¡yto prisipažinimo nurodo, kad jį parašė veikiamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameros draugų, kurie jį įtikino geriau prisipažinti, nes sakė, kad jis vis tiek bus nuteistas, nes niekas juo nepatikės, todėl patarė geriau paraÅ¡yti atvirÄ prisipažinimÄ , nes tokiu atveju bus pritaikytas BK 641 straipsnis. Tačiau prasidėjus teismui jis nurodė, kad teismas vadovautųsi jo pirminiais duotais parodymais, taip padarė todėl, kad salėje buvo jo mama ir patėvis, ir jam buvo gėda prisiimti atsakomybę už nusikaltimÄ , kurio nepadarė.

IÅ¡ viso teismo proceso jis suprato, kad teismas mano, kad apeliantas slepia bendrininkÄ ir siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau toks teismo manymas yra nepagrįstas, nes jeigu jis bÅ«tų supratęs, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje kartu su savo bendrininku, tikrai bÅ«tų apie jį viskÄ papasakojęs. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis davė visus parodymus apie kito kaltinamojo O. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir jam paskirta bausmė yra neteisingi, todėl praÅ¡o objektyviai iÅ¡nagrinėti jo bylÄ , netaikant diskriminavimo dėl jo kriminalinės praeities, o remtis jo ir liudytojo parodymais, o ne prokuroro keliamomis prielaidomis.

Nurodo, kad bendrabučio budėtojos parodymai yra neteisingi, nes jis į bendrabutį ėjo tik dviese kartu su jaunuoliu, papraÅ¡iusiu pagalbos parduodant daiktus, nei apelianto, nei to jaunuolio budėtojo nieko neklausė, iÅ¡ to apeliantas suprato, kad tas jaunuolis tikrai gyvena Å¡iame bendrabutyje. Dėl to, kai tas jaunuolis jam davė parduoti daiktus, jis net nepagalvojo, kad Å¡ie daiktai yra vogti. Nurodo, kad budėtojos parodymus taip pat paneigia ir nukentėjusiojo parodymai, kurie teigia, kad į trečiÄ aukÅ¡tÄ jie užlipo dviese, jis parodo, kad tuomet apeliantas ir tas jaunuolis nuėjo į skirtingas puses, o taip ir buvo iÅ¡ tikrųjų, nes tas jaunuolis prašė apelianto palaukti.

Teismas Å¡ių liudytojų parodymų net netyrė, kadangi tai patvirtina apelianto nekaltumÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , matė jį kaip nusikaltėlį tik todėl, kad jis yra ne kartÄ teistas, todėl jį ir nuteisė net nenagrinėdamas bylos, o tiesiog iÅ¡klausė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kurie buvo iÅ¡mokti mintinai ir sudėlioti žodis po žodį. Teigia, kad jis vagystės nepadarė, o Å¡i vagystė yra suplanuoti iÅ¡ anksto paties nukentėjusiojo, kuris nori prisiteisti pinigų.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis K. D. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, papildomai pateikė praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ vagystės (BK 178 straipsnis) į nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ arba realizavimÄ (BK 189 straipsnis) bei paskirti bausmę pagal šį straipsnį, bei remiantis tuo, kad dėl Å¡ių aplinkybių kaltę pripažino visiÅ¡kai, sumažinti jam pagal šį straipsnį paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu. Nuteistojo gynėjas advokatas A. JonuÅ¡as taip pat praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam K. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai K. D. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo K. D. kaltumui nustatyti. Nuteistasis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria liudytojos B. V. (bendrabučio budėtojos) parodymams, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. D. kaltu, nesirėmė šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jos teismo posėdžio metu neapklausė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie Å¡ios liudytojos parodymų neatitikimÄ K. D. dėstomai įvykio versijai. K. D. ginčija teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo L. J. L. ir liudytojų M. D., M. Ž. parodymais. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės dėl L. J. L. priklausančių daiktų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys.

Apeliaciniame skunde ir teisiamajame posėdyje nuteistasis K. D. savo kaltę neigė, tvirtino, jog jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodo, kad jam L. J. L. daiktus perdavė kartu su juo bendrabutyje buvęs jaunuolis, kuris ir pasiÅ«lė jam Å¡iuos daiktus parduoti. Apie tai, kad jaunuolio jam perduoti daiktai yra vogti, jis nieko nežinojo. Tačiau tokiÄ nuteistojo versijÄ paneigia nukentėjusiojo L. J. L. ir liudytojo M. D. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais apie K.

D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo L. J. L. ir liudytojo M. D. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jie vienodus parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis L. J. L. parodė, kad gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2013 m. gruodžio 17 d., apie 17.30 val., išėjo iÅ¡ kambario į holÄ parÅ«kyti, kambario durų neužrakino. RÅ«kydamas matė, jog laiptais pakilo nepažįstamas asmuo tamsiai rÅ«bais, jis nuėjo į vienÄ Â koridoriaus pusę, bet netrukus perėjo į kitÄ Â koridoriaus pusę, kurioje buvo jo kambarys.

To vyro neįsidėmėjo, nekreipė dėmesio, tiesiog matė vaikščiojantį. Grįžęs po 4–5 minučių pamatė, jog iÅ¡ kambario nuo lovos pavogtas jo neÅ¡iojamasis kompiuteris „Tochiba“, pilkos spalvos, jo vertė – 3500 litų, nuo raÅ¡omojo stalo pavogtas nenaujas juodos spalvos mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung“, jo vertė – 100 litų, su jame buvusia abonentine TELE2 SIM kortele. Neradęs daiktų, nusileido pas budėtojÄ , klausė, ar neišėjo nepažįstami, nes atsiminė, jog matė nepažįstamÄ vyrÄ , o bendrabutis yra studentų.

Budėtoja pasakė, kad išėjo. Paklausus, kaip įėjo pašalinis, atsakė, jog jis matė, kaip įėjo kartu su studentais. Apie vagystę pranešė policijai. Apibėgo apie bendrabutį, Testinių studijų instituto patalpas, esančias šalia, bet nieko nerado. Sugrįžus prie bendrabučio, laukė policijos, tuo metu grįžo draugas Artūras, kuriam pasakė, kad jį apvogė. Artūras pasakė, jog matė netoli geležinkelio bėgių, prie buvusios profesinės mokyklos, vyriškį, kuris rankoje nešėsi kompiuterį.

Taip pat pasakė, jog jis ėjo link stoties. Su draugu M. D. automobiliu nuvyko nurodyta kryptimi ir ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamatė einantį vyriÅ¡kį, kuris nešėsi kompiuterio baterijÄ , be to, tai pagal aprangÄ buvo tas pats vyriÅ¡kis, kurį matė bendrabutyje einantį koridoriumi, t. y. pagal jo rÅ«bus, kepurę juodÄ , aptemptÄ . Sustojus ties vyriÅ¡kiu, pribėgus prie jo ir sučiupus, pamatė, kad jis rankoje laiko jo kompiuterio baterijÄ , o kadangi jis norėjo pabėgti, jį pervertė ant žemės, o už striukės galinės dalies matėsi jo neÅ¡iojamasis kompiuteris.

Sulaikius vyriÅ¡kį, privažiavo policijos pareigÅ«nas, prie kurio vyriÅ¡kis iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės jam priklausantį telefonÄ â€žSamsung“. Pagrobtus daiktus pasiėmė policijos pareigÅ«nas su savimi. Po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo dėl vagystės, apsižiÅ«rėjus kambarį ir kompiuterio krepšį, kuris buvo paliktas ant lovos, jo viduje tarp sÄ skaitų faktÅ«rų neberado pinigų – 470 litų. Kai iÅ¡vyko su Martynu ieÅ¡koti vyriÅ¡kio, pagrobusio kompiuterį, kambarį užrakino (t. 1, b.1. 10–11).

Å iuos savo parodymus nukentėjusysis L. J. L. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur nurodė, kad visiÅ¡kai yra įsitikinęs, kad K. D. yra tas asmuo, kuris vaikščiojo koridoriuje, matė tik vienÄ asmenį vaikščiojant koridoriais, nematė, kaip tas asmuo nešėsi kompiuterį, telefonÄ , nes jie buvo užkiÅ¡ti už nugaros. Sulaikytas K. D. sakė, „paleisk“, „maÅ¡inÄ užraÅ¡ysiu, žmonÄ turiu“, sakė, kažkÄ panaÅ¡aus, kad jam liepė paimti, sakė „neapsiraÅ¡ome, kam tau problemos“, nuo jo sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 196–197).

Šie jo parodymai neprieštarauja liudytojo M. D. parodymams, šis parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Klaipėdoje, studentų bendrabutyje. 2013 m. gruodžio 17 d., apie 17.30 val. būnant kartu su kambarioku L. L. netoli jų kambario esančiame fojė, kur abu rūkė, matė su L. J. L., jog nepažįstamas vyriškis atėjo iš kairės pusės koridoriaus ir nuėjo į jų koridoriaus pusę. Vyriškis buvo nedidelio ūgio, tamsiai apsirengęs – juoda kepure, kuria jis buvo užsitempęs iki akių, juoda pūsta striuke.

VyriÅ¡kis jų koridoriaus pusėje buvo labai trumpai, jis nulipo laiptais žemyn. VyriÅ¡kiui lipant žemyn, jie su L. J. L. grįžo į savo kambarį. L. J. L. pasigedo savo kompiuterio ir suprato, kad kompiuterį galėjo pavogti tas vyriÅ¡kis, kurį matė koridoriuje. Paskambinus į L. J. L. telefonÄ , niekas neatsiliepė, skambutis buvo atmestas. Nusileidus į apačiÄ , budėtojos paklausė, ar neišėjo juodai apsirengęs vyriÅ¡kis, Å¡i pasakė, kad neseniai vienas išėjo, todėl abu iÅ¡bėgo į laukÄ , apibėgo bendrabutį, bet niekur nematė vyriÅ¡kio.

BÅ«nant lauke grįžo vienas studentas, kuris pasakė, kad matė einantį vyriÅ¡kį link geležinkelio. Automobiliu nuvyko gatve link Geležinkelio stoties, bevažiuojant, pamatė link Geležinkelio stoties einantį tÄ patį vyriÅ¡kį, kurį matė bendrabutyje. L. J. L. vyriÅ¡kį buvo pervertęs ant žemės, vyriÅ¡kiui iÅ¡ už nugaros iÅ¡krito L. J. L. kompiuteris. Radę pas vyriÅ¡kį iÅ¡ Lauryno pagrobtÄ kompiuterį, laukė policijos. PareigÅ«nas iÅ¡traukė iÅ¡ vyriÅ¡kio drabužių ir L.

J. L. telefonÄ (t. 1, b.1. 25–26). Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. D. patvirtino, kad jie su L. J. L. matę tik vienÄ asmenį, kuris jiems dėl savo vyresnio amžiaus ir juodos aprangos iÅ¡ karto sukėlęs įtarimÄ . Liudytojas patikino ir tai, jog yra visiÅ¡kai tikras, jog jie su nukentėjusiuoju sulaikė bÅ«tent tÄ patį bendrabučio koridoriuje matytÄ asmenį, ir bÅ«tent Å¡is asmuo yra K. D. (t. 1, b. l. 198). Å ių asmenų parodymus patvirtina ir policijos pareigÅ«no M. Ž. parodymai, kuris nurodė, kad gavus praneÅ¡imÄ , jog asmenys sulaikė kÄ tik daiktus iÅ¡ jų kambario pagrobusį asmenį, nuvyko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo 1-ojo PK kriminalistÄ , nukentėjusįjį ir ant žemės sulaikytÄ asmenį.

Liudytojas nurodė, jog pas sulaikytÄ jį asmenį buvo aptiktas neÅ¡iojamasis kompiuteris ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas, po to sulaikytasis pristatytas į policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 198). Taigi Å¡ie aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad K. D. 2013 m. gruodžio 17 d., bÅ«damas bendrabutyje, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam L. J. L. priklausantį turtÄ . Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad jam L. J. L. priklausančius daiktus perdavė kitas jaunuolis, kuris jam pasiÅ«lė Å¡iuos daiktus parduoti, ir teigia, kad nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas netyrė Å¡ios nuteistojo versijos, tačiau toks apelianto argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K. D. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nes Å¡iuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga. Tiek nukentėjusysis L. J. L., tiek liudytojas M. D. patvirtino, kad jie K. D. matė vienÄ vaikščiojantį po bendrabučio koridorių, matė, kaip K. D. vienas nuėjo link nukentėjusiojo ir liudytojo kambario, jokio kito asmens su K. D. nebuvo, todėl nepasitvirtino K. D. pateikiama versija, kad L.

J. L. daiktus jam perdavė kitas asmuo, nes tokio asmens su K. D. niekas nematė. Ä®vertinus tai, kad K. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus įvertino kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nuteistasis iÅ¡ karto išėmė telefono SIM kortelę, įrodo, jog jis aiÅ¡kiai suprato, kad Å¡iuos daiktus pavogė, todėl ir atmetė skambinančiojo į šį telefonÄ skambutį, kad nebÅ«tų susektas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad po jo sulaikymo atliekant kratÄ pas jį nebuvo rasti 470 Lt, kurie buvo pagrobti iÅ¡ L. J. L., nepatvirtina to, kad nuteistasis Å¡ių pinigų nepagrobė. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo sulaikytas ne iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo, o praėjus kuriam laikui, todėl tik pats nuteistasis gali paaiÅ¡kinti, kur jis padėjo Å¡iuos iÅ¡ L. J. L. pagrobtus pinigus. Å iuo atveju nėra reikÅ¡minga ir tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje nuteistasis yra davęs parodymus apie nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, nes kitoje baudžiamojoje byloje duoti parodymai neturi reikÅ¡mės sprendžiant K.

D. kaltės dėl iÅ¡ L. J. L. pagrobtų daiktų klausimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tent K. D. 2013 m. gruodžio 17 d. pagrobė nukentėjusiajam L. J. L. priklausančius daiktus – neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pinigus, jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog svetimÄ turtÄ jis pagrobė įsibrovęs į patalpÄ .Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašė jo veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 dalį.

Tačiau net įvertinus skundo argumentus, kodėl nuteistasis praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti, nėra pagrindo tenkinti šį jo praÅ¡ymÄ . Visais baudžiamojoje byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad K. D. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl nėra pagrindo jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnį, apelianto praÅ¡ymai dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 189 straipsnį atmestini.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažeidė jo teisę į gynybÄ , nes nutraukė jį kalbant, kai nuteistajam buvo suteiktas paskutinis žodis, arba dėl to, kad nebuvo įvertinta jo keliama įvykio versija ir neanalizuoti jį teisinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nurodė, kuriais įrodymais remiantis yra įrodyta K. D. kaltė, kurie įrodymai atmetami, nurodė įrodymų atmetimo motyvus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip vertindamas įrodymus nepadarė jokio pažeidimo. Tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas teigti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kitaip nei nuteistasis vertindamas įrodymus, padarė pažeidimÄ .

IÅ¡ 2014 m. kovo 28 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 194–200) matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltinamajam K. D. buvo suteiktas paskutinis žodis, kurio metu jis iÅ¡sakė savo pozicijÄ , nurodė įvykio aplinkybes, teigė, kad ieÅ¡kinių neneigia ir praÅ¡o neskirti laisvės atėmimo bausmės. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančio Å¡io pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad, prieÅ¡ingai negu teigia nuteistasis, paskutinio žodžio suteikimo metu jo kalbėjimo niekas nenutraukė, jis galėjo netrukdomas iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ ir visus argumentus.

K. D. dalyvavo ir tuo metu, kai buvo apklausinėjami visi įvykio liudytojai, turėjo galimybę jiems užduoti klausimus, pateikti pastabas. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ .Nuteistojo K. D. kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir abejonių nekelia. Å ios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigė, kad jam nepagrįstai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę K. D., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, įvertino, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau teistas net devyniolika kartų, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus vos daugiau nei mėnesiui po grįžimo iÅ¡ įkalinimo vietos, konstatuotas K. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis požymis– įsibrovimas į patalpÄ . Teismas nusprendė, kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti, kad K. D. yra pakankamai pavojingumas visuomenei. K. D. kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ neprisipažino, dėl savo nusikalstamo elgesio nesigailėjo ir jo kritiÅ¡kai nevertino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas taip pat nustatė, kad K. D. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, nusikalstama veika yra vienas kaltinamojo pajamų ir pragyvenimo Å¡altinių. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai K. D. bus pasiekti tik paskyrus griežčiausiÄ Ä¯statyme už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Å iuo atveju svarbu tai, kad teismas, nenustatęs jokių K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė jam 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. skyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Pažymėtina, kad nuteistasis K. D. anksčiau jau ne vienÄ kartÄ buvo teistas laisvės atėmimo bausme, nors bausmę buvo atlikęs, tačiau teistumas jam nebuvo iÅ¡nykęs, jis vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ turėdamas teistumÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis linkęs daryti nusikaltimus, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do keisti nelinkęs. Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei K. D. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį.

Nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ â€“ nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitÄ bylos medžiagÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl K. D. kaltės ir pagrįstai jam paskyrė bausmę. Nuteistojo K. D. kaltė dėl L. J. L. turto vagystės yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra tokie svarÅ«s, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:             nuteistojo K.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                  Remigijus PreikÅ¡aitis                  Violeta Miliuvienė