df74ad05-e9f0-459c-889f-bfce9418435f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-523-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00822-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; (S) 2.4.2.10; 2.4.2.13. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avelana“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-546-324/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sÄ lygų nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avelana“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinierinius tinklus (toliau – tinklai) – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) – naudoja atlygintinai, mokant ieÅ¡kovei 10 003,29 Eur (su PVM) kiekvienÄ mėnesį; naudojimosi terminas – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo dienos, įpareigojant atsakoves savo lėšomis padengti visas su Å¡ių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias iÅ¡laidas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė yra minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkė. Inžineriniai tinklai yra prijungti prie Kauno miesto vandentiekio tinklų, nuo 2006 metų atsakovė UAB „Kauno vandenys“ Å¡iais tinklais naudojasi ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamÄ jį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. juos naudoja savo tiesioginių funkcijų įgyvendinimui. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, todėl turi teisę ir pareigÄ tvarkyti pavirÅ¡ines nuotekas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

3. IeÅ¡kovei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo nustatyta atlygintina inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka – 2 procentai nuo Å¡ių tinklų vertės, priteisiant Å¡iÄ sumÄ nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (46 167,40 Eur). Teisės aktai numato imperatyviÄ Kauno miesto savivaldybės pareigÄ perimti ieÅ¡kovei priklausančius inžinerinius tinklus, kurie yra reikalingi ir tinkami vieÅ¡ajam vandens tiekimui bei pavirÅ¡iniam nuotekų tvarkymui, Kauno miesto savivaldybės ar UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn, įtvirtina inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo bei perdavimo tvarkÄ .

Atsakovės iki Å¡iol tinklų neiÅ¡pirko, jais naudojasi neatlygintinai, Kauno miesto savivaldybė tinklų iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ vilkina. Atsakovės iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ pradėjo tik po to, kai ieÅ¡kovė 2015 m. kovo 30 d. praÅ¡ymu Nr. 5-11 kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. PraÅ¡ymo pagrindu pastaroji 2015 m. rugsėjo 11 d. paruošė iÅ¡vadÄ bei pasiÅ«lė Kauno miesto savivaldybei iÅ¡pirkti iÅ¡vadoje nurodytus inžinerinius tinklus (nepagrįstai nepasiÅ«lė iÅ¡pirkti dalies lietaus nuotekų tinklų).

UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. (32-07.19)8-763 už 1 418 074,61 Eur vertės inžinerinius tinklus pasiÅ«lė 10 751 Eur iÅ¡pirkimo kainÄ . Å i kaina Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt kartų mažesnė už tinklų vertę. Toks pasiÅ«lymas įrodo iÅ¡pirkimo procedÅ«ros vilkinimÄ , siekį kuo ilgiau neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovės nuosavybe.

4. IeÅ¡kovė su neatlygintinu tinklų naudojimu nesutinka, dėl jų naudojimo jokių sutarčių sudaryta nebuvo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. atsakovės gauna naudÄ iÅ¡ tinklų naudojimo, todėl mainais turi suteikti ekvivalentinę naudÄ ieÅ¡kovei, kurios nuosavybe naudojamasi. IeÅ¡kovė 2017 m. vasario 14 d. praÅ¡ymu Nr. 11 kreipėsi į atsakovę UAB „Kauno vandenys“ dėl 102 852,32 Eur atlyginimo už tinklų naudojimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno vandenys“ į šį praÅ¡ymÄ neatsakė, praÅ¡yme nurodytos sumos nesumokėjo.

Dėl to nustatytina atlygintinė inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka bei sÄ lygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tinklai bus iÅ¡pirkti. Mokėtino atlyginimo už naudojimÄ si inžineriniais tinklais dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime byloje Nr. 2A-317/2014 suformuotu principu, jog atlyginimas turi kompensuoti apskritai visų tinklų vertę per visus naudojamus 50 metų, jeigu iki to laiko Å¡ie tinklai vis dar nebÅ«tų iÅ¡pirkti.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pažymÄ â€žVandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sÄ naudų apskaičiavimas“, tinklų vertė 2014 m. sausio 1 d. sudarė 1 418 074,61 Eur. Atitinkamai vieno mėnesio nusidėvėjimo suma, skaičiuojant, kad tinklai nusidėvi per 50 metų laikotarpį, sudaro 2 362,54 Eur (1 418 074,61/50/12). Todėl atsakovės už inžinerinių tinklų naudojimÄ , vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuotais atlyginimo skaičiavimo principais, turi mokėti ieÅ¡kovei 2 362,54 Eur mėnesinį atlyginimÄ .

Ä® tinklų įrengimÄ ieÅ¡kovė investavo savo privačias lėšas, todėl kaip piniginių lėšų investuotoja turi teisę į investicijų duodamÄ grÄ Å¾Ä (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.53 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 33 straipsnio 1 dalis bei 34 straipsnio 7 dalies 3 punktas, pagal kuriuose įtvirtintus atsakovų teikiamų paslaugų kainų nustatymo principus į kainÄ Ä¯trauktinos ne tik paslaugų tiekimo sÄ naudos, bet ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grÄ Å¾a).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patvirtindama atsakovės UAB „Kauno vandenys“ teikiamų paslaugų įkainius, 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 05-109 kainoje vartotojams nustatė 3,72 procento amortizacinius atskaitymus ir 5 procentų grynÄ pelnÄ (turto grÄ Å¾Ä ), t. y. pelnÄ po mokesčių. Todėl investicijų į inžinierinius tinklus grÄ Å¾os dydis yra 5 procentai, kuriuos atsakovės turi mokėti ieÅ¡kovei už Å¡ių tinklų naudojimÄ savo veikloje – 1 418 074,61 x 0,05:12 =904,64 Eur per mėnesį.

5. GVTNTÄ® 17 straipsnio 1 dalis įpareigoja vandens tiekėjus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ apskaityti atstojamÄ ja verte, nes užtikrinti ilgalaikį infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , renovacijÄ ir plėtrÄ galima tik tuo atveju, jei teikiamų paslaugų kainos sudedamosios dalys apskaičiuotos nuo infrastruktÅ«ros atstatomosios / atkuriamosios vertės, ieÅ¡kovė praÅ¡o amortizacinius atskaitymus bei investicijų grÄ Å¾Ä skaičiuoti nuo inžinerinių tinklų atstatomosios vertės (1 418 074,61 Eur), kuri buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 paskirto nepriklausomo turto vertintojo V.

Č. ir kuri yra atvaizduota ieÅ¡kovės balanse. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei turi bÅ«ti mokama 8 267,18 Eur per mėnesį. Ji yra PVM mokėtoja, todėl jai mokėtina suma didinama PVM suma – 1 736,11 Eur. Tokio dydžio (10 003, 29 Eur kiekvienÄ mėnesį) atlyginimÄ prašė priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. nuo to momento, kai inžinerinių tinklų naudojimasis vėl tapo neatlygintinis, iki inžineriniai tinklai bus iÅ¡pirkti. IeÅ¡kovė yra privati įmonė ir neturi pareigos savo nuosavybe prisidėti prie viešųjų interesų tenkinimo.

Abi atsakovės turi pareigÄ organizuoti bei vykdyti vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ , nuotekų bei pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ , todėl atlyginimas ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡ abiejų atsakovių solidariai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; pripažino, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“, naudojančios ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ nuosavybės teise priklausančius buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatant 854,95 Eur atlyginimo dydį ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo arba kitokio jų naudojimo bÅ«do nustatymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Avelana“ 2 819 Eur atsakovei UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra vandentiekio ir nuotekų tinklų – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – savininkė.

Minėtus tinklus ieÅ¡kovė 2000–2006 metais pastatė savo lėšomis, o 2016 metų finansinėje atskaitomybėje Å¡is turtas apskaitytas nurodant 1 336 283 Eur vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ .

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės ieÅ¡kovei priklausančius tinklus faktiÅ¡kai naudoja nuo 2002–2006 metų; 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju bei pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“. Teismo vertinimu, pastarasis faktas paneigia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsikirtimus apie jos veiklos ir ieÅ¡kovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų funkcionavimo sÄ sajų nebuvimÄ dėl to, kad tinklai nėra jai perduoti.

9. Teismas įvertino 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „Kauno vandenys“ raÅ¡tÄ , kuriuo ieÅ¡kovė buvo informuota, apie parengtÄ iÅ¡vadÄ dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų iÅ¡pirkimo iÅ¡ UAB „Avelana“; 2016 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ , kuriuo ieÅ¡kovė informuota, kad savivaldybė nepriklausomÄ turto vertintojÄ gali parinkti tik konkurso bÅ«du ir kad Å¡iuo metu yra vykdomos viešųjų pirkimų nekilnojamojo turto vertinimo paslaugoms pirkti procedÅ«ros, bet paslaugų teikėjas dar neparinktas; 2015 m. spalio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 60-2-1182, kuriuo ieÅ¡kovė buvo informuota, jog savivaldybė su konkurso laimėtoju pasirašė nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutartį ir paslaugų teikėjui pateikė dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vertinimui, o atlikus vertinimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl jų iÅ¡pirkimo UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn; 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡tÄ Nr. (33.200)R-1130, kuriame UAB „Kauno vandenys“ direktoriui nurodyta, kad „siÅ«lome Kauno miesto savivaldybės vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekėjui, nuotekų ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui UAB „Kauno vandenys“ spręsti klausimÄ dėl sÄ raÅ¡e nurodyto nekilnojamojo turto iÅ¡pirkimo įmonės nuosavybėn“; 2017 m. gegužės 23 d.

UAB „Kauno vandenys“ raÅ¡tÄ Nr. (32-07.19)8-1259, kuriuo savivaldybės administracija informuota apie iÅ¡nagrinėtas siÅ«lomo iÅ¡pirkti nekilnojamojo ginčo turto vertinimo ataskaitas; 2018 m. kovo 21 d. pasiÅ«lymÄ Nr. (32-07.19) 8-763 sudaryti ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovei, kuriuo UAB „Kauno vandenys“ apskaičiavo iÅ¡perkamų objektų kainÄ (10 751 Eur); 2018 m. balandžio 17 raÅ¡tÄ Nr. 4-17, kuriuo ieÅ¡kovė nesutiko su siÅ«loma kaina; 2020 m. sausio 31 d.

Kauno m. savivaldybės raÅ¡tÄ Nr. (33-205)R-450 ieÅ¡kovei, kuriame nurodoma, jog UAB „Kauno vandenys“ pasilieka prie savo siÅ«lymo. Ä®vertinęs visus minėtus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ rodo iniciatyvÄ iÅ¡pirkti iÅ¡ atsakovės ginčo tinklus, tačiau susitarimas nepasiekiamas ginčijantis dėl iÅ¡pirkimo kainos. Teismas nepasisakė dėl Å¡alių pozicijos pastaruoju klausimu, nes iÅ¡pirkimo kaina nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau konstatavo, kad tai, jog Å¡alių derybos nėra rezultatyvios, neatleidžia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovei už naudojimÄ si jai priklausančia nuosavybe.

10. Teismas nustatė, kad pareigÄ teisingai atlyginti už naudojimÄ si ginčo tinklais nustato GVTNTÄ® 16 straipsnio 11 dalis ir Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal tos pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sÄ lygų nustatymo prejudicine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 18 d. sprendimu pripažintas tokio atlyginimo bÅ«tinumas (civilinė byla Nr. 2A-317/2014). Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė atsakovių argumentus apie nepagrįstÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti, kad naudojimasis ginčo tinklais yra atlygintinis, ir neatlygintinio naudojimo nustatymÄ panaudos pagrindu atsižvelgiant į tai,jog už ginčo tinklus ieÅ¡kovė jau gavo atlyginimÄ parduodama žemės sklypus.

11. Vadovaudamasis CK 4.39 straipsniu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisės inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo procedÅ«ros (ginčo dėl iÅ¡pirkimo kainos) metu nėra apribotos ir ji turi teisę už inžinerinių tinklų naudojimÄ Å¡iuo laikotarpiu gauti apmokėjimÄ . Taip pat teisė reikalauti nustatyti atlygintines inžinerinių tinklų naudojimo sÄ lygas yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nagrinėtinas ne tik GVTNTÄ® 16 straipsnio prasme ir minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei CK nuostatų taikymo aspektu, kuriose draudimo kreiptis į teismÄ siekiant apginti turimas nuosavybės teises nėra.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės nėra pateikusios įrodymų apie ieÅ¡kovei iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus dėl naudojimosi ginčo tinklais sudarant atsikirtimuose nurodytas sutartis, nei, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kusios atitinkamus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje, nei, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo santykių specifikÄ , bÅ«tinybę užtikrinti tinkamÄ vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ gyventojams lemiančius infrastruktÅ«ros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo, kreipusios į teismÄ dėl ginčo tinklų iÅ¡pirkimo kainos nustatymo.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus, pagal kuriuos, nustatant mėnesinį atlyginimo dydį, tinklų verte laikytina ieÅ¡kovės pateiktoje pažymoje „Vandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sÄ naudų apskaičiavimas“ nurodyta inžinerinių tinklų vertė 2014 m. sausio 1 d. sudaro 1 418 074,61 Eur. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ vertę grindžia minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje paskirtÄ ekspertizę atlikusio eksperto V. Č. vertinimais, kuris nustatinėjo inžinerinių tinklų nuomos vertę ir jÄ apskaičiavo sudėdamas tokias dedamÄ sias dalis: metinius amortizacinius atskaitymus, kurie užtikrintų tinklų atnaujinimÄ , metines palÅ«kanas ir 5 proc. dydžio pelno normÄ .

Pasak eksperto, amortizacinių atskaitymų apskaičiavimui jis rėmėsi inžinerinių tinklų atkuriamaisiais kaÅ¡tais, kurie, 2014 m. sudarė 1 418 074,61 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, priimtame, civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, konstatavo, kad į minėtÄ iÅ¡vadÄ dėl inžinerinių tinklų nuomos vertės paskaičiavimo neatsižvelgė, nes turto nuomos vertė apskaičiuota, taikant 5,839 procentų banko palÅ«kanų normÄ ir 5 procentus pelno nuo sÄ naudų, o ekspertas pripažino, jog neturėjo duomenų apie banko paskolÄ , suteiktÄ tinklų statybai.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė patvirtino, jog banko paskola naudotasi nebuvo, statyba vykdyta Å«kio bÅ«du nuosavomis lėšomis. Teismas, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, sprendė, kad tokia atkuriamÄ ja verte nėra pagrindo remtis ir nagrinėjamu atveju.

13. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯ atlyginimo dydį įtraukti investicijų į inžinerinius tinklus grÄ Å¾Ä . Teismas sprendė, kad investicijų grÄ Å¾Ä ieÅ¡kovė praÅ¡o skaičiuoti nuo neįrodytos tinklų vertės 1 418 074,61 Eur; ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tinklų sukÅ«rimui panaudotas investicijas ir jų dydį; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 prejudicine tvarka nustatyta, jog ginčo infrastruktÅ«ra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iÅ¡ Å¡ios infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pati ieÅ¡kovė pripažino, o sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei bÅ«tų parduoti be infrastruktÅ«ros.

14. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pateiktame UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centro“ žemės sklypų, kuriuose buvo įrengta ginčo infrastruktūra, vertinime nurodyta, jog atlikus vieno aro vidutinės rinkos kainos apskaičiavimus 2002 m., kai buvo parduoti sklypai, remiantis vertinimo teorijoje ir metodologijoje išdėstytu lyginamosios vertės metodu, susidaręs 1 aro rinkos kainos litais skirtumas dėl inžinierinių tinklų yra: (duomenys neskelbtini) – 2 320 Lt; (duomenys neskelbtini) – 2 342 Lt; (duomenys neskelbtini) – 5 245 Lt; (duomenys neskelbtini) – 5 245 Lt.

Taigi, vidutinės vieno aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt, bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt, t. y. 991 414,14 Eur. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei tai, kad kainų skirtumo suma virÅ¡ija VÄ® Registrų centro nustatytÄ tinklų vertę, o ieÅ¡kovė nepagrindė investicijų dydžio, teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl investicijų į tinklus grÄ Å¾os.

15. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, nustatydamas inžinerinių tinklų vertę 512 968,90 Eur, rėmėsi VĮ Registrų centro nustatytomis šio turto vertėmis. Teismas, įvertinęs 2017 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie šiuos inžinerinius tinklus, konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl vieno mėnesio atlyginimo apskaičiavimo principo, aptarto Lietuvos apeliacinio teismo prejudiciniame sprendime, teismas sprendė, kad tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti, jog atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojimasis ieÅ¡kovei priklausančiais tinklais yra atlygintinis, nustatant 854,95 Eur atlyginimÄ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo arba kitokio jų naudojimo bÅ«do nustatymo.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytas 854,95 Eur atlyginimas 2009 m. birželio 8 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir tokio paties dydžio atlyginimas 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neviršytų VĮ Registrų centro nustatytos ginčo tinklų vertės.

17. Nustačius, kad savivaldybė yra perdavusi ginčo tinklus UAB „Kauno vandenys“ naudojimui ir paslaugų teikimui nuo 2006 m., o 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytoju bei pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“, teismas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl solidaraus atlygintinio naudojimo netenkino. Teismas konstatavo, kad savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir niekaip neeksploatuoja ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes Å¡iai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“, savivaldybė iÅ¡ ginčo ir kitų inžinerinių tinklų eksploatavimo negauna pajamų, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl atlygintino inžinerinių tinklų naudojimo nustatymo.

18. Teismas nesutiko su atsakove Kauno miesto savivaldybe, teigiančia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o nustatyti atlygintinį naudojimÄ ne nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2017 m. liepos 10 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 atlygintinis ginčo tinklų naudojimas nustatytas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotas atlygintinio naudojimo principas ir tai, kad atlyginimas turėtų kompensuoti visų tinklų vertę per naudojamus 50 metų (inžinerinių tinklų galiojimo terminÄ ), jeigu iki to laiko Å¡ie tinklai vis dar nebÅ«tų iÅ¡pirkti.

Taigi, nei iki 2014 m. sausio 1 d., nei iki Å¡iol atsakovėms tinklų neiÅ¡pirkus ir nenustačius kito naudojimo bÅ«do, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti atlygintinÄ naudojimÄ si jai priklausančia nuosavybe nuo tos datos, kai atlygintinas naudojimas pasibaigė, jokioms įstatymų nuostatoms neprieÅ¡tarauja. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neprašė priteisti iÅ¡ atsakovės konkrečios pinigų sumos nei už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nei nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovė, praÅ¡ydama aptariamos ieÅ¡kinio dalies netenkinti dėl nesuformuluoto reikalavimo priteisti nuostolius ar atlyginti žalÄ , pastarÄ ja aplinkybe remiasi nepagrįstai.

19. Teismas pritarė atsakovių atsikirtimams dėl nepagrįsto ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakoves savo lėšomis padengti visas su Å¡ių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias iÅ¡laidas. Teismo vertinimu, gaudama adekvatų atlyginimÄ už naudojimÄ si jos nuosavybe, ieÅ¡kovė kartu siekia neprižiÅ«rėti jai priklausančių inžinerinių tinklų ir nepatirti jokių su tuo susijusių iÅ¡laidų, kurios neiÅ¡vengiamai atsiranda tinklams dėvintis. Å iuo atveju tokios pareigos nustatymas tinklų naudotojai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 20. IeÅ¡kovė UAB ,,Avelana“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Dėl nepagrįstos tinklų vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas mokėtinÄ amortizacinių atskaitymų dydį nepagrįstai nustatė nuo inžinierinių tinklų vertės, nustatytos jų pastatymo metu, motyvuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014.

Minėtame sprendime atlygis už tinklų amortizacijÄ buvo nustatytas nuo VÄ® Registrų centro nustatytos vertės, laikotarpiui iki 2014 metų. Tačiau ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma atlyginti už laikotarpį nuo 2014 metų, kai yra pasikeitusi tinklų atstatomoji vertė, taigi Å¡iuo metu atstatyti tinklus, gaunant amortizacinius atskaitymus 2002-2006 metų statybos vertės kainomis, neįmanoma. Pagal įstatymÄ , vartotojai turi padengti tinklų atstatymÄ Å¡iandieninėmis realiomis statybos kainomis. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad iÅ¡ 2017 m. birželio 21 d.

VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie inžinerinius tinklus matyti, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu. Minėti išrašai patvirtina nuosavybės teisę, tačiau atstatomoji vertė yra nurodyta (įvertinta) tinklų statybos metu (2002 m.; 2006 m.), todėl ši vertė yra negaliojanti ieškinio pateikimo metu. Kauno miesto savivaldybės pateiktas dalies tinklų (išskyrus lietaus tinklus) turto vertinimas, kurį 2016 metais atliko UAB „Apus turtas“, patvirtina, kad vandentiekio tinklų atstatomoji vertė yra išaugusi lyginant su teismo eksperto atliktu 2014 metų vertinimu. 20.2.

Dėl reikalavimo atlyginti turto grÄ Å¾Ä (pelnÄ ) atmetimo. Pirmosios instancijos teismas esamÄ tinklų vertę traktuoja kaip „neįrodyta tinklų vertė 1 418 074, 61 Eur“. Tačiau tokiÄ vertę 2014 metais nustatė Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, remdamasis teismo eksperto V. Č. iÅ¡vada. Taip pat Å¡iÄ vertę patvirtino Kauno miesto savivaldybės užsakymu 2016 metais atliktas dalinis tinklų vertinimas. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ vertę, nėra.

Nustatyti (ginčyti) tinklų vertę pagal InfrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimo apraÅ¡o 16 straipsnį privalo savivaldybės parinktas vertintojas. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad ginčo infrastruktÅ«ra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iÅ¡ Å¡ios infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi, todėl Å¡ios naudos dydžiu galima konfiskuoti ieÅ¡kovės turtÄ Kauno miesto savivaldybės įmonės naudai, yra nepagrįstas.

21. Atsakovė UAB ,,Kauno vandenys“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atlyginimÄ už naudojimÄ si infrastruktÅ«ra nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jos iÅ¡pirkimo dienos arba kitokio naudojimo bÅ«do nustatymo, sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei nepagrįstai ir neterminuotai pelnytis iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė, bÅ«dama ginčo objekto savininke, turi privilegijÄ spręsti, kaip elgtis su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. bet kada gali atsisakyti tinklus parduoti ar perleisti atsakovei.

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad prejudiciniu sprendimu nustatyta atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka taikytina ir Å¡ios civilinės bylos atveju. Atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimÄ bÅ«tinumas, t. y. toks, kokį nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu, Å¡iai dienai nebėra aktualus dėl iÅ¡ esmės pasikeitusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. 21.2. Teismas, apskaičiuodamas „teisingÄ atlyginimÄ â€œ už inžinerinių tinklų naudojimÄ pagal VÄ® Registrų centro pateiktus duomenis, įteisino visiÅ¡kÄ inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimÄ .

Tokia Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vada leido ne kompensuoti kaÅ¡tus, kuriuos statytojas patyrė tinklų įrengimo metu, tačiau gauti turto vertę, kuri yra didesnė už patirtas iÅ¡laidas statybų metu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad siekiant teisingai ir pagrįstai iÅ¡spręsti bylÄ , prejudiciniame sprendime suformuluotas precedentas dėl atlygintinės naudojimosi tvarkos ieÅ¡kovės tinklais Å¡iai dienai nebėra aktualus. Po prejudicinio sprendimo priėmimo, kilus eilei teisminių ginčų tarp privačių infrastuktÅ«rų statytojų ir savivaldybės kontroliuojamų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylas dėl inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos ir sÄ lygų nustatymo kasacine tvarka, suformulavo kelias ypatingai svarbias principines nuostatas, į kurias teismai privalo atsižvelgti, sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimÄ si privačia ginčo infrastuktÅ«ra, klausimÄ . 21.3.

Byloje nustatyta, kad ginčo infrastruktÅ«ra buvo sukurta siekiant komercinės naudos. Sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei bÅ«tų parduoti be infrastruktÅ«ros. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos, privalėjo įvertinti komercinį inžinerinių tinklų sukÅ«rimo pobÅ«dį, tuo pačiu įvertinant, ar ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nesiekia antrÄ kartÄ gauti pelno už tÄ patį objektÄ .

Be to, prejudicinio sprendimo motyvuose buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovės, kaip inžinerinių tinklų statytojos / savininkės turėti praradimai buvo kompensuoti, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems asmenims su jau įrengta inžinerine infrastuktÅ«ra. 21.4. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovės teisę reikalauti nustatyti atlygintines tinklų naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ Ä¯rodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies, GVTNTÄ® 16 straipsnio nuostatos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino nurodytas materialinės teisės normas, o tai sudarė prielaidas priimti neteisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , neatsižvelgė, į tai, kad ieÅ¡kovei esant inžinerinių tinklų savininke, jos nuosavybės teisė nėra absoliuti. 21.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės interesų pusiausvyrÄ bei sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei piktnaudžiauti turimomis nuosavybės teisėmis. Byloje buvo nustatyta, kad ginčo Å¡alys jau eilę metų negali sutarti nei dėl ginčo tinklų iÅ¡pirkimo tvarkos, nei dėl naudojimosi ginčo tinklais sutarčių sudarymo.

Tokia situacija yra susiklosčiusi, kadangi ieÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais bando pervertinti nuosavybės teise valdomÄ turtÄ bei nesÄ Å¾iningai pasipelnyti iÅ¡ atsakovės. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾ininga, patvirtina tai, jog ieÅ¡kovė iki Å¡iol, nei vieno teisminio nagrinėjimo metu, nėra pateikusi duomenų, kiek jai kainavo inžinerinių tinklų įrengimas. Remiantis prejudicinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, žinoma, kad ieÅ¡kovė ginčo tinklus pastatė Å«kio bÅ«du, tikėdamasi iÅ¡vystyti verslo projektÄ ir vėliau parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ gyventojams su įrengtais inžineriniais tinklais.

IeÅ¡kovė pasiskaičiavo ir neabejotinai turi duomenis, kiek iÅ¡ tikrųjų jai kainavo tinklų įrengimas. Taip pat, nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovės reikalavimus patvirtina ir prejudicinėje byloje konstatuotos aplinkybės: įrengus inžinerinius tinklus, žemės sklypų verčių skirtumas yra 3 423 154,73 Lt (991 414,14 Eur), todėl Å¡i suma kompensuoja ieÅ¡kovės praradimus, jei tokių buvo. 21.6. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo. Atsakovė sutinka su minėtoje teisės normoje įtvirtinta nuosavybės teisės suteikiama laisve valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Tačiau pačioje CK 4.37 straipsnio 1 dalies dispozicijoje taip pat įtvirtinta, kad naudodamasis savo teisėmis, savininkas negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju, praÅ¡ymas priteisti tai, už kÄ ieÅ¡kovei jau buvo teisėtai atlyginta, peržengia ieÅ¡kovės teisėto naudojimosi savo subjektinėmis teisėmis ribÄ ir negali bÅ«ti prielaida teisėto teismo sprendimo priėmimui. 21.7. Teismas, remdamasis GVTNTÄ® 16 straipsnio 11 dalies, ApraÅ¡o 18 punkto reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, buvo įpareigotas iÅ¡ nustatomo atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimÄ iÅ¡skaičiuoti tÄ dalį pajamų, kuriÄ statytojas (ieÅ¡kovė) yra atgavęs, parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tačiau, pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir suabsoliutino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo sampratÄ . 21.8. Taip pat, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ privalo atlyginti ieÅ¡kovei už naudojimÄ si pavirÅ¡iniais (lietaus) nuotekų tinklais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiais pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklais, nors ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklai niekada nebuvo ir nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priklausančių tinklų.

Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pavirÅ¡inių nuotekų tinklų tvarkytoja buvo paskirta 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491. Tačiau Å¡i Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta pareiga atsakovei UAB „Kauno vandenys“ nereiÅ¡kia, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ turi pareigÄ tvarkyti visame Kauno mieste esančias pavirÅ¡ines (lietaus) nuotekas. 21.9. Byloje yra pateikta UAB „Kauno vandenys“ techninio projektų skyriaus Techninės grupės vadovo K.

D. patvirtintos schemos M1:1500 kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė jai priklausančiais paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais išleidžia paviršines nuotekas į Veršvos upelį, kurio priežiūra ir eksploatacija nepriklauso atsakovei UAB „Kauno vandenys“. Taigi, ieškovei priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų, todėl, atsakovė neturi pareigos tvarkyti paviršines nuotekas ginčo teritorijoje.

22. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo 22.1. Pritaria atsakovės skundo argumentams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensavimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovės inžineriniais tinklais tvarkÄ , vadovaudamasis prejudiciniame sprendime suformuluotu precedentu dėl atlygintinės naudojimosi ieÅ¡kovės inžineriniais tinklais tvarkos, nukrypo nuo ginčui aktualiu metu suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, neįvertino prejudiciniame teismo sprendime nustatyto precedento sukÅ«rimo laiko ir po jo priėmimo atsiradusių reikÅ¡mingų pokyčių (pasikeitusio ginčo santykių teisinio reguliavimo). 22.2.

Siekiant teisingai atlyginti inžinerinių tinklų savininkui už naudojimÄ si jam priklausančia infrastruktÅ«ra ar iÅ¡perkant Å¡iÄ infrastruktÅ«rÄ ? papildomo pelno arba pelno gavimo antrÄ kartÄ už tÄ patį objektÄ negalimumas bei pareiga atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklÄ vykdančio asmens iÅ¡laidos, patirtos sukuriant ginčo tinklų infrastruktÅ«rÄ , nebuvo kompensuotos. 22.3. Prejudiciniame sprendime teismas, apskaičiuodamas teisingÄ atlyginimÄ už inžinerinių tinklų naudojimÄ pagal inžinerinių tinklų vertę VÄ® Registrų centro duomenimis, įteisino inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimÄ , kas leidžia inžinerinių tinklų statytojui kompensuoti ne faktinius kaÅ¡tus, kuriuos jis patyrė inžinerinių tinklų įrengimo metu, o gauti turto vertę, kuri yra didesnė nei patirtos faktinės inžinerinių tinklų statybos iÅ¡laidos. 22.4.

Prejudiciniame sprendime yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, yra gavusi nemenkÄ pelnÄ iÅ¡ infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo ir jos pardavimo kitiems asmenims bei, kad, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems asmenims su jau įrengta inžinerine infrastruktÅ«ra, ieÅ¡kovės praradimai, jei tokių buvo, jai jau yra kompensuoti. Priimant skundžiamÄ sprendimÄ , teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės jau gautÄ turtinę naudÄ pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ su inžineriniais tinklais kitiems asmenims (gautÄ pelnÄ , kompensuotus praradimus, jei tokių buvo).

Teismas netinkamai taikė GVTNTÄ® 16 straipsnio 11 dalies ir ApraÅ¡o 18 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , nustatantį ieÅ¡kovei teisę pakartotinai gauti atlyginimÄ už inžinerinių tinklų statybÄ , už kuriÄ jai jau yra kompensuota, kaip ir nurodyta prejudiciniame sprendime. 22.5. IeÅ¡kovei priklausantys pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklai neprijungti prie atsakovės pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų, todėl atsakovė neturi pareigos tvarkyti ieÅ¡kovei priklausančių pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų, todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės atlyginimÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiais pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklais.

Dėl ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ apeliacinio skundo 22.6. Kauno miesto savivaldybė nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta atlygintine naudojimosi ieÅ¡kovei priklausančiais inžineriniais įrenginiais tvarka ir sÄ lygomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei jau yra atlygintos visos jos turėtos inžinerinių tinklų įrengimo iÅ¡laidos, todėl atsakovei skundžiamame sprendime turėjo bÅ«ti nustatyta neatlygintina naudojimosi ieÅ¡kovės inžineriniais tinklais tvarka. Aplinkybes, kad inžineriniai tinklai gali bÅ«ti perduoti atsakovei naudotis neatlygintinai (pvz., panaudos pagrindais ar pan.) patvirtina kasacinio teismo suformuota praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3k-3-165-1075/2021).

23. IeÅ¡kovė UAB „Avela“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Atsakovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, apeliaciniame skunde sÄ moningai nuslepia ankstesnių teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-204-236/2019), grÄ Å¾inusių Å¡iÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, argumentus ir iÅ¡aiÅ¡kinimus. 23.2.

Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, siekdama neatlygintino tinklų naudojimo, kaip pagrindinį motyvÄ nurodo, kad ginčo infrastruktÅ«ra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, tačiau Å¡ie atsakovės motyvai neparemti jokia teisės norma, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Be to, verslo logika diktuoja investicijas, jeigu investicija grįžta per 5-7 metus, o uždirbamas pelnas iÅ¡ investicijų naudojamas vartojimui, sekančioms investicijoms, verslo plėtrai.

Atsakovės motyvas, kad ieÅ¡kovei už sukurtÄ vieÅ¡osioms reikmėms naudojamÄ turtÄ neturi reikÅ¡ti ir lemti pelno gavimo antrÄ kartÄ už tÄ patį objektÄ , prieÅ¡tarauja verslo logikai. 23.3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, siekdama neatlygintinai naudotis pavirÅ¡iniais (lietaus) nuotėkų tinklais, motyvuoja, kad ieÅ¡kovei priklausantys pavirÅ¡iniu (lietaus) nuotėkų tinklai nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ pavirÅ¡inių nuotekų tinklų. Tačiau Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja GVTNTÄ® 16 straipsnio 6 daliai, kuri nustato, kad pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, kuri yra reikalinga bei tinkama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui, turi bÅ«ti perduodama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui.

Taigi argumentas, kad paslaugų teikimui naudojami paviršiniai nuotekų tvarkymo tinklai yra nereikalingi, nes nepajungti į bendrus miesto tinklus, prieštarauja įstatymui. Esmė yra ne kur lietaus tinklai pajungti, o tai, kad jais tiekiamos viešosios paslaugos gyventojams.

24. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl inžinerinių tinklų vertės 24.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne VÄ® Registrų centro nustatyta tinklų verte (512 968,89 Eur), o prejudicinėje byloje eksperto V. Č. nustatyta tinklų verte (1 418 074,61 Eur), parodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant kuo daugiau pasipelnyti iÅ¡ nuosavybės teise valdomo ginčo turto pervertinimo. 24.2.

Apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams yra formalÅ«s ir teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai neturi. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ gerbia nuosavybės teisių apsaugÄ , tačiau pabrėžia, kad Å¡i teisė nėra absoliuti. Nuosavybės teisės absoliutumas yra paneigtas paties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodant, kad nuosavybė apibÅ«dinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra ir interesais, tačiau toks naudojimasis negali peržengti įstatymų nustatytų ribų bei privalo nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių.

Be to, nuosavybės teisių gynimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų esmę bei negali suponuoti prielaidos, jog asmuo gaus pelnÄ du kartus už tÄ patį infrastruktÅ«ros objektÄ . 24.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ skaičiuoti teisingÄ atlyginimÄ nuo per didelės ir neįrodytos tinklų vertės. IeÅ¡kovei inžinerinių tinklų statybos kaÅ¡tai jau yra kompensuoti iÅ¡ gautų pajamų pardavus žemės sklypus su juose esančia inžinerinių tinklų infrastruktÅ«rÄ (vidutinės 1 aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt, bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt, t. y. 991 414,14 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad kainų skirtumo suma virÅ¡ija VÄ® Registrų centro nustatytÄ tinklų vertę, tai atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka nagrinėjamoje byloje pagrįstai negalėjo bÅ«ti nustatyta. Dėl investicijų grÄ Å¾os į inžinerinius tinklus 24.4. IeÅ¡kovė teigė, kad inžinierinių tinklų, kuriuos atsakovė UAB „Kauno vandenys“ naudoja savo veikloje, įrengimÄ , ji investavo savo privačias lėšas, todėl turi teisę į investicijų duodamÄ grÄ Å¾Ä .

Tačiau, nei UAB „Apus turtas“ nustatyta turto rinkos vertė, nei VÄ® Registrų centro nustatyta vertė, nei eksperto V. Č. nustatyta tinklų vertė negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovės patirtomis investicijomis, nuo kurių galėtų bÅ«ti skaičiuojama investicijų grÄ Å¾a. IeÅ¡kovė byloje nepateikė duomenų, kiek jai kainavo pastatyti ginčo objektÄ , nors neabejotinai tokius duomenis turi. 24.5. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, įrodančių, kiek konkrečiai ji investavo į inžinerinius tinklus, o siÅ«lo investicijų grÄ Å¾Ä skaičiuoti naudojant melagingai nurodomÄ Å¾enkliai didesnę inžinerinių tinklų vertę.

IeÅ¡kovė neturi teisėto pagrindo reikalauti atlyginti investicijų grÄ Å¾os dar ir dėl to, kad pardavus žemės sklypus, investicijos į inžinerinius tinklus ieÅ¡kovei buvo atlygintos, todėl tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡kiltų grėsmė jai neteisėtai gauti atlyginimÄ už tÄ patį objektÄ antrÄ kartÄ . 24.6. Taip pat investicijų grÄ Å¾a negalėjo bÅ«ti skaičiuojama, nes tinklų statybÄ vykdė P. G. individuali įmonė, sklypus pardavė P. G., kaip fizinis asmuo, o ne įmonės atstovas.

Kadangi Å¡iuo metu ginčo infrastruktÅ«ros tinklai yra ieÅ¡kovės nuosavybė, todėl reikalavimas atlyginti investicijų grÄ Å¾Ä apskritai yra reiÅ¡kiamas netinkamo subjekto. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sÄ lygų nustatymo tenkintas iÅ¡ dalies, pripažinus, kad inžinerinių tinklų naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatant 854,95 Eur atlyginimo dydį ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo arba kitokio jų naudojimo bÅ«do nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Avelana“ yra vandentiekio ir nuotekų tinklų – inžinerinių tinklų – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

IeÅ¡kovės UAB „Avelana“ finansinėje atskaitomybėje už 2016 metus turtas apskaitytas nurodant jo 1 336 283 Eur vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ . 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 atsakovė UAB „Kauno vandenys“ buvo paskirta vandentiekio, buitinių nuotekų bei pavirÅ¡inių nuotėkų tvarkytoja. IeÅ¡kovė UAB „Avelana“ 2009 m. kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi inžineriniais tinklais atlygintinės tvarkos nustatymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė atlygintinÄ inžinierinių tinklų naudojimosi tvarkÄ , nurodydamas, kad metinis mokestis už naudojimÄ si inžinieriniais tinklais yra 2 procentai nuo Å¡ių tinklų vertės. Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2009 m. birželio 8 d.) iki 2013 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 159 406,38 Lt (46 167,40 Eur) atlyginimÄ .

28. Byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi privačiais tinklais atlygintinumo, atsakovėms vilkinant pareigos dėl Å¡ių tinklų iÅ¡pirkimo ar naudojimosi sÄ lygų ir tvarkos nustatymo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymÄ vykdymÄ .

29. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, konstatuodamas, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ inžinerinių tinklų naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatydamas 854,95 Eur atlyginimo dydį ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo arba kitokio jų naudojimo bÅ«do nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė vadovaudamasis prejudiciniu Lietuvos apeliaciniu teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad naudojimasis ginčo tinklais neturėtų bÅ«ti atlyginamas, nes už ginčo tinklus ieÅ¡kovė jau gavo atlyginimÄ parduodama žemės sklypus. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus, kad nustatant mėnesinį atlyginimo dydį, tinklų verte laikytina 1 418 074,61 Eur suma. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯ atlyginimo dydį įtraukti investicijų į inžinerinius tinklus grÄ Å¾Ä , nes sprendė, kad investicijų grÄ Å¾Ä ieÅ¡kovė praÅ¡o skaičiuoti nuo neįrodytos tinklų vertės (1 418 074,61 Eur), be to, nepateikė įrodymų apie tinklų sukÅ«rimui panaudotas investicijas ir jų dydį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 prejudicine tvarka nustatyta, kad ginčo infrastruktÅ«ra buvo sukurta siekiant komercinės naudos, nauda iÅ¡ infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pati ieÅ¡kovė pripažino, jog sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei bÅ«tų parduoti be infrastruktÅ«ros.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė – 512 968,90 Eur, yra aktuali ir šiuo metu. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytas 854,95 Eur atlyginimas 2009 m. birželio 8 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir tokio paties dydžio atlyginimas 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neviršytų VĮ Registrų centro nustatytos ginčo tinklų vertės. Taip pat sprendime buvo konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir neeksploatuoja ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes šiai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“.

Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, nustatė, kad atlygintinis ginčo tinklų naudojimas nustatytas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotas atlygintinio naudojimo principas ir tai, jog atlyginimas turėtų kompensuoti visų tinklų vertę per naudojamus 50 metų (inžinerinių tinklų galiojimo terminÄ ), jeigu iki to laiko Å¡ie tinklai vis dar nebÅ«tų iÅ¡pirkti.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nei iki 2014 m. sausio 1 d., nei iki Å¡iol atsakovėms tinklų neiÅ¡pirkus ir nenustačius kito naudojimo bÅ«do, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti atlygintinÄ naudojimÄ si jai priklausančia nuosavybe jokioms įstatymų nuostatoms neprieÅ¡tarauja. Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė gaudama adekvatų atlyginimÄ už naudojimÄ si jos nuosavybe, kartu siekia neprižiÅ«rėti jai priklausančių inžinerinių tinklų ir nepatirti jokių su tuo susijusių iÅ¡laidų, kurios neiÅ¡vengiamai atsiranda tinklams dėvintis.

31. Apeliantė (ieÅ¡kovė UAB „Avelana“) skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas mokėtinÄ amortizacinių atskaitymų dydį nepagrįstai nustatė nuo inžinierinių tinklų vertės, nustatytos jų pastatymo metu, motyvuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Taip ieÅ¡kovė UAB „Avelana“ teigia, kad skundžiamame sprendime teismas esamÄ tinklų vertę traktuoja kaip „neįrodyta tinklų vertė 1 418 074, 61 Eur“, nors tokiÄ vertę 2014 metais nustatė Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, remdamasis teismo eksperto V. Č. iÅ¡vada. Be to, Å¡iÄ vertę patvirtino Kauno miesto savivaldybės užsakymu 2016 metais atliktas dalinis tinklų vertinimas.

32. Apeliantė (atsakovė UAB „Kauno vandenys“), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog prejudiciniu sprendimu nustatyta atlygintinė naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka taikytina ir Å¡ios civilinės bylos atveju. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ įsitikinimu, atlyginimo už inžinerinių tinklų naudojimÄ bÅ«tinumas, kokį nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, nebėra aktualus. Teismas, apskaičiuodamas atlyginimÄ už inžinerinių tinklų naudojimÄ pagal VÄ® Registrų centro pateiktus duomenis, įteisino visiÅ¡kÄ inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos, privalėjo įvertinti komercinį inžinerinių tinklų sukÅ«rimo pobÅ«dį, tuo pačiu įvertinant, ar ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nesiekia antrÄ kartÄ gauti pelno už tÄ patį objektÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ privalo atlyginti ieÅ¡kovei už naudojimÄ si pavirÅ¡iniais (lietaus) nuotekų tinklais, nes ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklai niekada nebuvo ir nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priklausančių tinklų.

33. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiÅ¡kia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

35. AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-421/20217 ir kt.).

Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas res judicata principo reikÅ¡mę teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , kuriÄ reglamentuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, aspektu, yra nurodęs, jog vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui. Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , teismų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieÅ¡ ArmėnijÄ ).

Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo rizikÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ ). Nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali bÅ«ti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jei tas pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu (sprendimas byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ ).

37. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo.

Å iuo sprendimu teismas nusprendė Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkinti ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusios iÅ¡laidos už vienÄ mėnesį yra 2 951,97 Lt / 854,95 Eur. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kovei UAB „Avelana“ 159 406,38 Lt/46 167,28 Eur iÅ¡laidų už naudojimÄ si inžineriniais tinklais už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

38. Minėtoje byloje buvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo tinklų naudojimo tvarkos nustatymo, atlyginimo už tinklų naudojimÄ ir nuostolių atlyginimo tarp ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bei trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos klausimas. Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuformuoja prielaidų, leidžiančių ginčo infrastruktÅ«rÄ atsakovei naudoti neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkas, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti atlyginimÄ už tinklų naudojimÄ . Be to, teismas konstatavo, kad siekiant iÅ¡vengti tolimesnių teisinių ginčų, savivaldybė vis dėlto turėtų inicijuoti ieÅ¡kovei priklausančių ir savivaldybės įmonės naudojamų tinklų iÅ¡pirkimÄ .

39. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių, Å¡alims – ieÅ¡kovei UAB „Avelana“, atsakovėms UAB „Kauno vandenys“ bei Kauno miesto savivaldybei – neiÅ¡sprendus klausimo dėl inžinierinių tinklų iÅ¡pirkimo, ieÅ¡kovė vėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sÄ lygų nustatymo, nustatant naudojimosi terminÄ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo dienos, įpareigojant atsakoves savo lėšomis padengti visas su Å¡ių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias iÅ¡laidas. Taigi, tiek Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 ginčas vyksta tarp tų pačių Å¡alių ir dėl tų pačių inžinerinių tinklų atlygintinio naudojimosi jais nustatymo.

40. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, kaip prejudiciniu sprendimu. Å iuo atveju prejudicinio sprendimo taikymas atitinka visus keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys bei pirmesnėje byloje nustatyti faktai yra ir Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas.

41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016).

Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

42. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) aiÅ¡kinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtÄ precedentÄ teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau iÅ¡spręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismÄ dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiÅ«rėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

43. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija atmeta apeliančių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis prejudiciniu sprendimu, nes jis neva yra neaktualus, nes teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra pasikeitusi. Å iuo atveju, nors teismų praktika ir yra pakitusi, tačiau Å¡alių ginčas jau buvo iÅ¡spręstas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kurie buvo priimti vadovaujantis ginčo iÅ¡sprendimui aktualiais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, o kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, naujai sukurtÄ precedentÄ teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau iÅ¡spręstas bylas.

44. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl vieno mėnesio atlyginimo apskaičiavimo principo, aptarto Lietuvos apeliacinio teismo prejudiciniame sprendime, pagristai pripažino, jog atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojimasis ieÅ¡kovei priklausančiais tinklais yra atlygintinis, todėl vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo suformuluotais mokesčio už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančia infrastruktÅ«ra, teisingai nustatė 854,95 Eur dydžio atlyginimÄ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo arba kitokio jų naudojimo bÅ«do nustatymo dienos, taigi priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami ginÄÄ dėl inžinerinių tinkų atlygintinumo, yra saistomi ankstesniais įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, priimtais tuo pačiu klausimu, tarp tų pačių Å¡alių bei tų pačių inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo ir naudojimosi jais, nors ir už kitÄ laikotarpį, atlyginimo priteisimo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais, apeliančių skundų argumentais, prieina iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pateikiama jokių aplinkybių ir / ar įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių spręsti, jog ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteisiamas 10 003,29 (su PVM) Eur atlygis kiekvienÄ mėnesį už naudojimÄ si inžineriniais tinklais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų iÅ¡pirkimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad Å¡iuo atveju įvyko esminiai pasikeitimai, t. y. jog esmingai pasikeitė inžinierinių tinklų vertė, jog ieÅ¡kovė atliko naujas ar papildomas investicijas į ginčo inžinerinius tinklus ir / ar kt., dėl ko galima bÅ«tų spręsti, kad atlygis jai už inžinerinių tinklų naudojimÄ si turėtų sudaryti daugiau nei 854,95 Eur suma per mėnesį.

Lygiai taip pat byloje nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių pritarti atsakovės pozicijai, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į atlygį už naudojimÄ si jai priklausančiais inžineriniais tinklais, t. y. atsakovė nepaneigia prejudiciniu sprendimu teismų padarytos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti atlyginimÄ už naudojimÄ si jai nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais iki tol, kol atsakovės neiÅ¡pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo inžinerinių tinklų.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis).

49. Apeliantės prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniai skundai nėra tenkinami, iÅ¡laidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, apeliantėms nėra atlyginamos. Tačiau bylos Å¡alys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimus į apeliacinius skundus priteisimÄ .

50. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Avelana“ 2 202,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinio skundo rengimas, atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengimas, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo parengimas. Teismui pateikti dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimas bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as) įrodo, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nagrinėjamoje byloje patyrė 2 202,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ä®vertinęs atsakovės pateiktas sÄ skaitas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ sudaro 1 548,80 Eur, tačiau, kaip minėta, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimÄ sudaro 653,40 Eur. Å ios atsakovės UAB „Kauno vandenys“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Avelana“.

51. IeÅ¡kovė UAB „Avelana“, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ jos apeliacinį skundÄ . Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir keturiasdeÅ¡imt euro centų) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė JÅ«ratė Varanauskaitė