2026-02-25 Nr. AB-4108-3-61-3-01541-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-32-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01541-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei A. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. R.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. R. (toliau – ir atsakovė) 1 296,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) apskaičiavo atsakovei mokėtiną vietinę rinkliavą už atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas). Vietinė rinkliava paskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovei taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro – 1 238,29 Eur. Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei išsiųsti mokėjimo pranešimai. Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas taip pat pateikė atsakovei priminimus apie pradelstą įsiskolinimą. Tačiau atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo. Atsakovei laiku nesumokėjus rinkliavos, kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 58,13 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad delspinigiai apskaičiuoti atsižvelgus į skolos sumą, susidariusią per mokestinį laikotarpį, padauginus iš pradelsto termino, kuris neviršija 180 dienų, ir padauginus iš 0,03 procento. Atitinkamai bendra priteistina iš atsakovės įsiskolinimo suma yra 1 296,42 Eur (1 238,29 Eur rinkliavos ir 58,13 Eur delspinigių).

4. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Paaiškino, kad ginčas su pareiškėju yra tik dėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo skaičiuojamos rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų išvežimą tik iš šio objekto. Šis tarp pareiškėjo ir NTO savininkų ginčas apima ne tik šios bylos ginčo laikotarpį, tačiau ir laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d.

6. Teigė, kad sumokėjo VASA rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų išvežimą dėl kitų priklausančių nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nesutiko su visais prašymo reikalavimais. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. aiškiai išreiškė savo valią, jog nepripažįsta savo įsiskolinimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pareiškę, jog nemokės pareiškėjo skaičiuojamos rinkliavos, todėl visi nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų nurodymu trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai pareiškėjui buvo atlikti už kitus nekilnojamojo turto objektus. Prašyme nurodytas įsiskolinimas už ginčo laikotarpį nėra teisingas, kadangi nekilnojamojo turto savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio nuostatomis, savo mokėjimus skyrė rinkliavai sumokėti už jiems priklausančius kitus nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo paskaičiuota rinkliava už šiuos nekilnojamojo turto objektus yra sumokėta.

7. Nurodė, kad pareiškėjas kitoje nagrinėtoje administracinėje byloje (teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs) pateikė duomenis, jog nuo 2022 m. birželio 17 d. nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas nei vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris, o tai reiškia, jog pareiškėjo sprendimu nekilnojamojo turto objekto savininkai nebuvo laikomi „atliekų turėtojais“ dėl jų vykdomos veiklos. Pareiškėjas netinkamai vykdė Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 (toliau – ir Taisyklės) 19 punkto reikalavimus ir netinkamai vykdė jam, kaip atliekų tvarkymo administratoriui, priskirtas pareigas ir neužtikrino, jog rinkliava būtų skaičiuojama tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o ne už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo imitaciją. Pareiškėjas kitoje nagrinėtoje administracinėje byloje taip pat nurodė ir tai, kad „<....> bendrojo naudojimo konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į aptarnavimo grafiką iki 2022 m. birželio 17 d., po šio periodo, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo naudotis mišriu komunalinių atliekų konteineriu, esančiu (duomenys neskelbtini)”, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas pranešė nekilnojamojo turto savininkams apie tai, kad jie turi teisę naudotis mišriu komunalinių atliekų konteineriu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nei nekilnojamojo turto objekto savininkai, nei nuomininkai nesinaudojo jokiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, adresu (duomenys neskelbtini) ar kitu adresu, jiems nebuvo priskirtas joks konteineris, jų veikloje mišrios komunalinės atliekos nesusidarė ir tai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo elgesys nuo 2022 m. birželio 17 d. nepriskirti nekilnojamojo turto objektui nei vieno mišrių komunalinių atliekų konteinerio.

8. Paaiškino, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objekto savininkams priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendras plotas yra didesnis nei 2 963,31 kv. m, todėl vien jau faktas, kad pareiškėjas nėra priskyręs šiam objektui nei vieno konteinerio, rodo, jog pareiškėjas nelaiko nekilnojamojo turto objekto savininkų „atliekų turėtojais“ ir dėl to savininkams, kurių veikloje nesusidaro mišrių komunalinių atliekų, negali būti skaičiuojama rinkliava.

9. Teigė, kad dar 2021 metais nekilnojamojo turto objekto savininkai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei pareiškėją dėl to, jog jiems mišrių komunalinių atliekų surinkimo (išvežimo) paslaugos nėra teikiamos, nekilnojamojo turto objekto teritorijoje ar šalia jos nėra jokių mišrių komunalinių atliekų konteinerių, mišrių komunalinių atliekų surinkimo (išvežimo) paslaugos savininkams ir / ar nuomininkams nėra reikalingos, kadangi jų veikloje mišrios komunalinės atliekos nesusidaro. Nekilnojamojo turto objekto savininkai, teikdami atitinkamus raštus (prašymus), nenurodė, jog kintamoji rinkliavos dalis turėtų būti skaičiuojama pagal atiduotų atliekų svorį, tačiau atsižvelgiant į teikiamų raštų turinį, savininkai pareiškėjui aiškiai išreiškė savo valią dėl to, jog mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslauga dėl to, kad jų veikloje nesusidaro mišrios komunalinės atliekos, t. y. jų svoris kiekvieną mėnesį yra lygus 0,00 kub. m, nėra reikalingą ir tokių paslaugų nekilnojamojo turto savininkai nepageidauja. Pareiškėjas tokius raštus formaliai ignoravo, t. y. toliau taikė rinkliavos apskaičiavimo metodiką, siejant su nekilnojamojo turto objekto plotu, tačiau faktiškai pareiškėjas pripažino, kad savininkai pareiškėjo sprendimu nėra laikomi „atliekų turėtojais“ ir jiems jokios paslaugos nebuvo teikiamos, objektui nebuvo priskirtas nei vienas konteineris. Šios aplinkybės bei teikiami įrodymai patvirtina, kad nors nekilnojamojo turto objekto savininkai ir nebuvo pateikę prašymo, kuriame būtų aiškiai suformuluotas prašymas, jog kintamoji rinkliavos dalis turėtų būti skaičiuojama pagal atiduotų atliekų svorį, tačiau pagal savininkų teiktų raštų (prašymų) turinį buvo akivaizdu, kad toks prašymas buvo suformuluotas. Kita vertus, pats pareiškėjas po savininkų teiktų raštų pripažino, jog nekilnojamojo turto objekto savininkų ar nuomininkų veikloje mišrios komunalinės atliekos nesusidaro.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 1 238,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 58,13 Eur delspinigių.

11. Teismas nurodė, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

12. Teismas atsakovės argumentus, kad nei nekilnojamojo turto savininkai nei nuomininkai nesinaudojo jokiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kurių būtų adresu: (duomenys neskelbtini) ar kitu adresu, jiems nebuvo priskirtas joks konteineris, jų veikloje mišrios komunalinės atliekos nesusidarė ir tai akivaizdžiai patvirtina paties pareiškėjo elgesys nuo 2022 m. birželio 17 d. nepriskirti nekilnojamojo turto objektui nei vieno konteinerio, teikiami rašytinais įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekto savininkams priklauso objektas, kurio bendras plotas yra didesnis nei 2 963,31 kv. m, todėl vien jau faktas, jog pareiškėjas nėra priskyręs šiam objektui nei vieno konteinerio, rodo, jog pareiškėjas nelaiko nekilnojamojo turto savininkų „atliekų turėtojais“ ir dėl to savininkams, kurių veikloje susidaro 0,00 kub. m mišrių komunalinių atliekų, negali būti skaičiuojama rinkliava, vertino kaip neturinčius reikšmės dėl atsakovei kylančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų (elektros, vandens tiekėjų pažymų dėl suvartotų išteklių ginčo laikotarpiu), kurie pagrįstu, jog nekilnojamojo turto objekte niekas negyveno, jame nebuvo vykdoma veikla ir tai, kad negalėjo susidaryti buitinės ar kitokios atliekos. Kaip nurodė pareiškėjas, nors nekilnojamojo turto objekte individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio nėra, atsakovei kyla pareiga mokėti rinkliavą kaip nekilnojamojo turto savininkei, be to, jai yra užtikrinta galimybė naudotis kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų konteineriais.

13. Teismas, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – ir NTR) 2024 m. balandžio 16 d. išrašų duomenimis, nustatė, kad atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė Nekilnojamasis turtas, todėl atsakovė A. R. yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už minėtą turtą.

14. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir NTR duomenimis apie atsakovės turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį ji būtų sumokėjusi.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu, todėl jį tenkino.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės A. R. 1 238,29 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 58,13 Eur delspinigių.

III. 11. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei jais grindžiamas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

13. Atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ginčas yra kilęs tik dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (toliau – ir NTO savininkai) priklauso Nekilnojamasis turtas, todėl pareiškėjui pažeidus CK 6.55 straipsnio nuostatas ir neteisingai nustačius bylos nagrinėjimo ribas, buvo neteisingai išnagrinėta byla, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

14. Atsakovė nurodo, kad pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog NTO savininkai ar jų nurodymu tretieji asmenys sumokėjo pareiškėjui rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų išvežimą dėl kitų NTO savininkams priklausančių nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), todėl tiek pareiškėjas, priimdamas vietinės rinkliavos mokėjimą (prievolės įvykdymą), tiek teismas privalėjo taikyti CK 6.55 straipsnyje įtvirtintas teisės normas. NTO savininkai nuo 2020 m. sausio 1 d. aiškiai išreiškė savo valią, jog jie nepripažįsta savo įsiskolinimo už NTO ((duomenys neskelbtini)), NTO savininkai buvo pareiškę, jog nemokės rinkliavos, pareiškėjo skaičiuojamos už nekilnojamojo turto objektą, todėl visi NTO savininkų ar jų nurodymu trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai pareiškėjui buvo atlikti už kitus nekilnojamojo turto objektus. NTO savininkai, vadovaudamiesi CK 6.55 straipsnio nuostatomis, savo mokėjimus skyrė rinkliavai sumokėti už NTO savininkams priklausančius kitus nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas neturėjo teisės dar kartą reikalauti sumokėti rinkliavą už paminėtus nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjas prašymu teismui netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, o teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog NTO savininkai yra sumokėję rinkliavą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei sprendime nepasisakydamas dėl šių NTO savininkų nurodytų bei įrodytų faktinių aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo bylą.

15. Atsakovė taip pat pažymi, kad byloje buvo įrodyta (tą pripažino ir pareiškėjas), jog nuo 2022 m. birželio 17 d. nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas nei vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris, nors pagal Taisyklių 19 punktą jis privalėjo būti priskirtas. Ši aplinkybė, kurią teismas ignoravo, yra ypatingai reikšminga, kadangi paties pareiškėjo sprendimu (elgesiu, neveikimu) NTO savininkai buvo pripažinti asmenimis, kurių veikloje nesusidaro mišrios komunalinės atliekos, t. y. NTO savininkai pareiškėjo nebuvo laikomi „atliekų turėtojais“.

16. Teismas taip pat visiškai neįvertino ir pareiškėjo pasikeitusio elgesio bei tokio pokyčio priežasčių, kadangi iki 2022 m. birželio 17 d. nekilnojamojo turto objektui buvo priskirtas vienas konteineris, o nuo 2022 m. birželio 17 d. nebuvo priskirtas nei vienas konteineris. Šiuo ginčo laikotarpiu nesikeitė ginčo teisinių santykių teisinis reglamentavimas, taip pat neįvyko kitų NTO savininkų veiklos ar paties pareiškėjo veiklos pokyčių, kurie būtų lėmę netinkamą pareiškėjo pareigų, įtvirtintų Taisyklių 19 punkte, vykdymą, todėl faktą, jog nuo 2022 m. birželio 17 d. nekilnojamojo turto objektui nebuvo priskirtas nei vienas konteineris, galima paaiškinti tik tuo, jog pareiškėjas NTO savininkų nelaikė „atliekų turėtojais“. Šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, o tai, atsakovės nuomone, yra esminė teismo padaryta klaida, turėjusi įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

17. Atsakovė cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su vietinės rinkliavos mokėjimu. Teigia, kad teismas visiškai nevertino, ar šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra objektyvūs duomenys, leidžiantys teigti, kad NTO savininkų veikloje jokios mišrios komunalinės atliekos nesusidarė, o ši teismo klaida ir lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

18. Atsakovė nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nes NTO savininkams įrodžius, kad jie negali būti laikomi „atliekų turėtojais“, teismas juos vis tiek jais pripažino.

19. Atsakovė akcentuoja, kad nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta sąvoka „kolektyvinis mišrių atliekų konteineris“. Taisyklių 5.3. punkte yra įtvirtinta „bendrojo naudojimo konteinerio“ sąvoka, tačiau bendrojo komunalinių atliekų surinkimo konteineris yra mišrių atliekų konteineris, kuriuo Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi daugiabučio namo (trijų arba daugiau butų gyvenamosios paskirties pastatas) atliekų turėtojai, arba du ir daugiau juridiniai asmenys. Nurodo, kad pareiškėjas kitoje nagrinėtoje administracinėje byloje ginče su NTO savininkais nurodė, jog bendrojo naudojimo konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini) buvo įtraukti į aptarnavimo grafiką iki 2022 m. birželio 17 d., po šio periodo, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo naudotis mišrių komunalinių atliekų konteineriu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau šie konteineriai yra nutolę nuo nekilnojamojo turto objekto didesniu nei 100 metrų atstumu.

20. Konteineris (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio gyvenamojo namo konteineris, o adresu (duomenys neskelbtini) – individualaus gyvenamojo namo konteineris. NTO savininkai neturėjo teisės ir negalėjo naudotis konteineriu adresu (duomenys neskelbtini) bei konteineriu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šie konteineriai buvo (yra) priskirti konkretiems nekilnojamojo turto objektams ir šiais konteineriais galėjo naudotis tik minėtų nekilnojamojo turto objektų savininkai (valdytojai). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šie konteineriai buvo (yra) priskirti Bendro naudojimo konteineriams ir pareiškėjams Taisyklių nustatyta tvarka buvo pranešta apie tokius konteinerius, tačiau teismas ir šių aplinkybių nevertino kaip reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui.

21. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise valdė NTO, todėl ji laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

24. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji nėra sukūrusi atliekų, priešingai, atsakovė byloje patvirtino faktą, kad patalpos buvo naudojamos, o tai suponuoja komunalinių atliekų susidarymą, kurios turi būti šalinamos įstatymo nustatyta tvarka.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė principą „teršėjas moka“, nors toliau aiškina, jog tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionalinės teisės nuostatos nedraudžia komunalinių atliekų turėtojais pripažinti nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus, o principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą sieti ne su faktiškai susidariusiu, bet dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galinčiu susidaryti atliekų kiekiu. Taigi skaičiuojant rinkliavą pagal naudojamo nekilnojamojo turto plotą, nėra pažeidžiamas principas „teršėjas moka“, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

26. Pareiškėjas teigia, jog nesutinka su atsakovės argumentais, kad jos veikloje mišrių komunalinių atliekų nesusidaro, todėl ji neturi prievolės mokėti vietinės rinkliavos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai atitinkamo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tuo atveju, jeigu vykdomoje veikloje komunalinės atliekos nesusidaro, pagal galiojančią teismų praktiką „įrodinėjimo našta tenka atsakovui“, šiuo atveju atsakovei, kuri nepateikė įrodymų, apie tai, kad komunalinių atliekų jos veikloje nesusidarė, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl nesumokėtos rinkliavos sumos priteisimo.

27. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovės argumentais dėl nepaskirto atliekų konteinerio. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išbraukta iš atliekų turėtojų registro arba, jog rinkliava nebus skaičiuojama ir / ar kito patvirtinimo byloje nėra. Priešingai, mokėjimo pranešimai buvo nuolat siunčiami, įskaitant skolos panešimus, todėl atsakovei buvo žinoma apie prievolę mokėti rinkliavą, o nepateikus įrodymų, kad atliekos nurodytame objekte nesusidaro, nebuvo pagrindo atsakovę atleisti nuo rinkliavos mokėjimo.

28. Pažymi, kad atsakovei buvo sukurtos visos galimybės naudotis atliekų tvarkymo sistema, įskaitant galimybę pasinaudoti Rinkliavos nuostatų 10.3. punktu ir kreiptis į pareiškėją dėl individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio priskyrimo, jog rinkliava individualiai valdomam NTO būtų skaičiuojama nuo faktiškai atiduotų atliekų kiekio, todėl atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo priimto sprendimo teisingumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl kitų apeliaciniame skunde nenurodytų ir / ar netiksliai aprašytų argumentų, kurie nedaro įtakos apeliacinio skundo dalykui, pareiškėjas papildomai nepasisako.

29. Pareiškėjas dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerių naudojimo, informuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovei priklauso gamybinės – pramoninės paskirties NTO, konteinerio rūšis parenkama vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 32.2. punktu, t. y. „bendrojo naudojimo konteineriai priskiriami šių rūšių NTO: gyvenamoji – daugiabučiai pastatai, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, garažų, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, mokslo, kultūros ir švietimo, sporto, poilsio, gydymo, religinės, specialiosios, sodų.“ Atsižvelgiant į tai, atsakovei priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris ir rinkliavos suma skaičiuojama atsižvelgiant į NTO plotą, nenustatant faktinio į atliekų tvarkymo sistemą perduotų atliekų svorio. Kadangi atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi bendraisiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, atitinkamai kintamoji rinkliavos dalis skaičiuojama nepriklausomai nuo atliekų svorio, todėl nustačius faktines aplinkybes, kad NTO buvo naudojamas, prašymų dėl lengvatos taikymo pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo prašymų pateikti individualaus naudojimo konteinerių, atsakovė privalėjo laiku ir tinkamai mokėti vietinę rinkliavą. Bendrojo naudojimo konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į aptarnavimo grafiką iki 2022 m. birželio 17 d., po šio periodo, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo naudotis mišriu komunaliniu atlieku konteineriu, esančiu (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėjas dėl lengvatos taikymo pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nenaudojo NTO ir jame atliekos nesusidarė, turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais jai numatytas prievoles, t. y. pateikti prašymą taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau to nebuvo atlikta. Nurodytų atveju byloje buvo nustatyta, kad nekilnojamas turtas buvo naudojamas, prašymų dėl lengvatų taikymo nėra pateikta, atitinkamai pareiga mokėti vietinę rinkliavą išlieka. Atsakovė turėjo teisę kreiptis į VASA ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju VASA būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje ir NTO naudojimo faktą.

31. Pareiškėjas dėl įmokų užskaitymo nurodo, kad visų pirmą yra dengiamos antstolių / teismo išlaidos, tuomet delspinigiai nuo seniausių skolų, tada seniausios skolos, o tik tuomet šiųmetinė rinkliava. Akcentuoja, kad skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pažymi, kad prievolę sudaro mokėjimo pranešime nurodyta mokėtina suma, kuri paskaičiuota rinkliavos mokėtojui už atliekų tvarkymą. Jeigu rinkliavos mokėtojas nesutinka su prievole mokėti, arba nesutinka su prievolės paskaičiavimu, įskaitymu ar pan., vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, taip pat Rinkliavos nuostatais, priimtą sprendimą gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju administratorius rinkliavą įskaito seniausios prievolės įvykdymui.

32. Pareiškėjo teigimu, tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Nurodo, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo (NTO savininkai) byloje nesiekė įrodyti ir pagrįsti, kad rinkliavos mokėjimas yra siejamas tik su paslaugų teikimu. Netinkamą pareiškėjo pareigų vykdymą jie siejo ne su tuo, kad pareiškėjui netinkamai vykdant savo pareigas, NTO savininkai yra atleidžiami nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o pareiškėjo elgesį, nevykdant jam priskirtų pareigų vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, jog pareiškėjo sprendimu NTO savininkai nebuvo laikomi „atliekų turėtojais“.

35. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir neatskleidė reikšmingų aplinkybių, o tai lėmė, jog teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjo atstovas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teismui nebuvo pateikti bylai reikšmingi įrodymai.

36. Akcentuoja, kad byloje buvo įrodyta, jog NTO nuo 2022 m. birželio 17 d. nebuvo priskirtas nei vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris, tačiau nebuvo pateikta įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų, kokios objektyvios priežastys lėmė, jog NTO, kurio bendras naudingas plotas yra didesnis nei 2 963,31 kv. m., nebuvo priskirtas nei vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris.

37. Nors pareiškėjas teigė, kad NTO savininkams buvo sudaryta galimybė naudotis konteineriais adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareikalavus pateikti tokius įrodymus, pareiškėjas jų negalėjo pateikti. Taip pat NTO savininkams nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad jie gali naudotis konteineriais, kurie yra nurodytais adresais, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir apie tai, jog NTO savininkai paminėtais konteineriais naudojosi. Taigi NTO savininkams įrodžius, kad NTO nebuvo priskirtas joks konteineris ir dėl to jie negalėjo naudotis konteineriais, būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti priešingas aplinkybes, t. y. faktą, kad NTO savininkai galėjo ir naudojosi kitais konteineriais.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama rinkliavos mokėtojo teisė įrodyti, kad jis atitinkamo ginčo laikotarpiu negalėjo būti laikomas „atliekų turėtoju“, todėl šioje byloje yra visiškai nereikšminga, ar NTO savininkai kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatos taikymo, ar ne. Šioje byloje ginčas yra nagrinėjamas ne dėl rinkliavos lengvatos (ne)taikymo, o dėl to, ar NTO savininkai galėjo būti laikomi „atliekų turėtojais“, todėl pats faktas, jog NTO savininkai nesikreipė į pareiškėją dėl lengvatos suteikimo ar rinkliavos mokėjimo atleidimo, neturi jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

39. Teismas visiškai neatsižvelgė į NTO savininkų nurodytas faktines aplinkybes, bylą išnagrinėjo remdamasis formaliu apibendrintu įrodymų vertinimu, visiškai neatsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, negali remtis išvadomis ar bendra vyraujančia nuomone (teisine pozicija) kitose nagrinėtose bylose, kadangi konkreti byla turi būti išnagrinėta pagal individualius konkrečioje byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, o tokias išvadas patvirtina ir tai, kad teismas sprendimą paskelbė kitą dieną po bylos išnagrinėjimo. Akivaizdu, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonę net nepradėjusi nagrinėti bylos iš esmės, todėl teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Nekilnojamas turtas, dėl to ji yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir jai tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą, tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui 1 238,29 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 58,13 Eur delspinigių.

42. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

45. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Rinkliavos nuostatus, kurių 6.5 punkte numatyta, jog rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, o 6.6 punkte numatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

46. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

47. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas mišrių komunalinių atliekų konteineris, jog pareiškėjo sprendimu nekilnojamojo turto objekto savininkai nebuvo laikomi „atliekų turėtojais“ ir kt., savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad NTO komunalinės atliekos nesusidarė. Juolab, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė.

48. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, jog asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

49. Be to, Rinkliavos nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Siekdama lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovė privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pateikusi prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad atliekos nurodytuose NTO ginčo laikotarpiu nesusidarė.

50. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas patalpas), o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė laikytina rinkliavos mokėtoja Rinkliavos nuostatų prasme ir ji turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pareiškėjas atsakovei siųstame mokėjimo pranešime pateikė rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti rinkliavos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravusi nesinaudojimą NTO, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

52. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti rinkliavą atsakovei kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

53. Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl įmokų užskaitymo CK 6.55 straipsnio tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.55 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, be to, šioje teisės normoje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas (žr. 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl CK 6.55 straipsnio nuostatų taikymo, nepateikė, nors pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka būtent jai (ABTĮ 56 str. 5 d.).

54. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

55. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan