2020-04-22 Nr. AB-8123-3-61-3-02768-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1203-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02768-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. D. (M. D.) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išnagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą „Dėl 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 11-59-2446 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. PE_SP8-2541 pakeitimo““ ir jį tenkinti, įskaičiuojant į pareiškėjo darbo stažą mokymosi Tarybų socialistinių respublikų sąjungos (toliau – TSRS) vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. bei nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 24 d. VSDFV pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo, tačiau VSDFV 2018 m. gegužės 31 d. rašte nurodytą skundą atsisakė nagrinėti, argumentuodama tuo, kad skundas buvo pateiktas neįgalioto asmens. M. D. VSDFV 2018 m. birželio 5 d. pateikė pakartotinį skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir prie jo pridėjo įrodymus, jog advokatas gali atstovauti pareiškėjo interesus, tačiau atsakymas į šį skundą nebuvo gautas, nors buvo nurodyti M. D. ir jo atstovo kontaktai. Pareiškėjas manė, kad VSDFV, nors skundą turėjo tenkini, vilkino sprendimo, priskirto šios institucijos kompetencijai, priėmimą.

3. M. D. nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 11-59-2446 buvo nutarta į jo darbo stažą neįskaityti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpių nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas teigė, kad toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 straipsnio 8 punkto nuostatai. Kadangi nurodytos nuostatos taikymas M. D. atveju liko neįvertintas, buvo pažeisti jo interesai.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2541 buvo nuspręsta M. D. neskirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, kadangi jis neatitiko Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu neįskaityti į jo socialinio draudimo stažą laikotarpio, kai jis buvo TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštosios tardymo mokyklos klausytojas, ir prašydamas studijų metus įtraukti į socialinio draudimo stažą, kadangi buvo skaičiuojami visi įstatymuose nustatyti mokesčiai, su 2017 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir jo prašymas 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. (8.6-7.4)SD-5867 buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti VSDFV. Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (6.5)I-7019 pareiškėją informavo, kad jo 2017 m. spalio 16 d. prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, kadangi VSDFV Vilniaus skyriui buvo pavesta kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl papildomų dokumentų, susijusių su pareiškėjo tarnyba vidaus reikalų sistemoje 1983–1987 m., gavimo. Minėtas M. D. prašymas iš esmės buvo išnagrinėtas VSDFV 2017 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. (6.5)I-7697, kuriame, be kita ko, buvo nuspręsta jo prašymą įtraukti studijų metus į socialinio draudimo stažą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta nurodyto sprendimo apskundimo tvarka. M. D. atstovas su 2018 m. gegužės 24 d. skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė į pareiškėjo stažą įskaityti jo mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpį nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. bei nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d., tačiau atsižvelgusi į tai, kad kartu su skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Teisės skyriaus 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-312-2552 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuorašas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas, VSDFV 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (6.5)I-3275 M. D. 2018 m. gegužės 24 d. skundą nagrinėti atsisakė ir advokatui pasiūlė iki 2018 m. birželio 15 d. pateikti atstovavimą patvirtinančio dokumento patvirtintą nuorašą (kopiją).

7. Pareiškėjas nurodė, kad jo advokatas su 2018 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė į M. D. darbo stažą įskaityti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. Skundą pareiškėjas grindė tuo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas prieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsniui, tačiau ši įstatymo nuostata liko neįvertinta. M. D. 2018 m. birželio 5 d. skunde buvo nurodyta VSDFV sprendimą siųsti jam nurodytu adresu bei nurodytu elektroninio pašto adresu advokatui Pavelui Ravluševičiui. Pažymėjo, kad išnagrinėjus pareiškėjo atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus pateiktą 2018 m. birželio 5 d. skundą, buvo priimtas VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3443, todėl skundo teismui teiginiai, kad atsakovas nėra priėmęs sprendimo ir vilkina atlikti veiksmus, neatitinka tikrovės. VSDFV 2018 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu (pr@juremax.lt) advokatą Pavelą Ravluševičių informavo, kad asmens duomenų teikimas elektroniniu paštu nėra saugus asmens duomenų pateikimo būdas, todėl, siekiant apsaugoti atstovaujamojo M. D. asmens duomenis, atsakymas į 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus advokatui buvo siunčiamas jo darbo vietos adresu. Atsakovo 2018 m. birželio 8 d. sprendimas registruota pašto siunta 2018 m. birželio 11 d. buvo išsiųstas advokatui Pavelui Ravluševičiui ir M. D.. Nei pareiškėjas nei jo atstovas 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3443 iš pašto neatsiėmė, todėl siuntos buvo grąžintos siuntėjui. Atsakovas pažymėjo, kad ginčą šioje administracinėje byloje lėmė ne VSDFV neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus, bet paties pareiškėjo ir jo atstovo veiksmai.

8. VSDFV, išnagrinėjusi M. D. atstovo 2018 m. birželio 5 d. skundą, 2018 m. birželio 8 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo pakeitimo sprendimas ir juo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės į netekto darbingumo pensiją ar jo stažo apskaičiavimo teisingumo. Atsižvelgusi į tai, VSDFV nurodė, kad M. D. skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas iš esmės yra šio skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, o ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo jau buvo išnagrinėtas VSDFV 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu. VSDFV nustatė, kad pareiškėjo atstovo 2018 m. gegužės 24 d. skunde ir analogiško turinio 2018 m. birželio 5 d. skunde keliami reikalavimai iš esmės yra tokie patys, kaip ir reikalavimai, kuriuos M. D. buvo nurodęs 2017 m. spalio 16 d. prašyme, ir kad šis reikalavimas buvo išnagrinėtas VSDFV 2017 m. gruodžio 13 d. sprendime. VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendime nusprendė, kad pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundų argumentai dėl stažo apskaičiavimo netekto darbingumo pensijai negali būti laikomi naujomis aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti VSDFV 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrįstumu, todėl 2018 m. birželio 8 d. sprendime M. D. 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus atsisakė nagrinėti kaip pakartotinius.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. skundą ir jį tenkinti, įskaičiuojant į M. D. darbo stažą mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas bei VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 18, 35, 36 ir 38 punkto nuostatas ir remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 11-59-2446 pakeitė VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. PE_SP8-2541 dalį ir nurodė, kad pareiškėjo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, yra 11,3544 m., t. y. 11 metų, 4 mėnesiai ir 8 dienos. M. D. su 2018 m. gegužės 24 d. skundu kreipėsi į VSDFV dėl jos teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir prašė skundą tenkinti bei į jo darbo stažą įskaityti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje mokymosi laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. VSDFV 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. skundą atsisakė nagrinėti ir pasiūlė pateikti atstovavimą patvirtinančio dokumento kopiją. M. D. 2018 m. birželio 5 d. VSDFV pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 11-59-2446 ir prie jo pridėjo teisinių konsultacijų bei atstovavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. skunde nurodė atsakymą siųsti jam adresu: (duomenys neskelbtini), ir jo atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui – elektroniniu paštu: pr@juremax.lt. VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3443 M. D. 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus atsisakė nagrinėti kaip pakartotinius.

12. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu 2018 m. birželio 5 d. skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kitą darbo dieną, t. y. 2018 m. birželio 11 d., tačiau siunta grįžo, M. D. jos neatsiėmus pašte. Pareiškėjo atstovas advokatas Pavelas Ravluševičius 2018 m. birželio 8 d. raštu, kuris buvo išsiųstas nurodytu elektroninio pašto adresu, buvo informuotas, kad atsakymas į 2018 m. gegužės 24 d.ir 2018 m. birželio 5 d. skundus, atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų teikimas elektroniniu paštu nėra saugus, bus siunčiamas registruotu paštu advokato darbo vietos adresu. Advokatui VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimas kitą darbo dieną nuo jo priėmimo, t. y. 2018 m. birželio 11 d., buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siunta taip pat grįžo, pareiškėjo atstovui jos per saugojimo pašte terminą neatsiėmus.

13. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas pastebėjo, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą nepriima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, o antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ir ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka bei laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

14. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikomas neveikimu. Atsakovas priėmė sprendimą dėl M. D. 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundų, kurį pareiškėjui išsiuntė kitą darbo dieną teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, viešojo administravimo subjektas šiuo atveju ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išspręsti M. D. skundo reikalavimus, o vien aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas buvo neigiamas, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje atliko neteisėtus veiksmus. Administracinis teismas gali įpareigoti atsakovą priimti atitinkamą aktą, kai jis tokio akto nepriima per teisės aktų nustatytą terminą, pareiškėjui kreipusis į viešojo administravimo subjektą. Nagrinėjamu atveju VSDFV priėmus individualų administracinį aktą M. D. atžvilgiu, nėra pagrindo įpareigoti instituciją iš naujo atlikti analogiškus veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėtų reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą iš esmės tik tuo atveju, jei jis būtų skundęs VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3443, kuriuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus buvo atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinus.

15. Teismas pastebėjo, kad teisės aktai VSDFV neįpareigoja imtis papildomų veiksmų, siekiant surasti asmenį, kuriam siunčiamas jo atžvilgiu priimtas sprendimas. Laikytina, kad pats pareiškėjas, nurodęs, kokiu adresu pageidauja gauti priimtą sprendimą, prisiima atsakomybę, kad tokiu adresu sprendimas gali būti siunčiamas ir, atitinkamai, bus priimtas. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų, siunčiant pareiškėjui jo atžvilgiu priimtą 2018 m. birželio 8 d. sprendimą jo nurodytu adresu, nenustatė. Nenustačius pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti M. D. 2018 m. birželio 5 d. skundą, kai dėl jo jau yra priimtas atsakovo sprendimas, nebuvo patenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas į jo darbo stažą įskaičiuoti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas M. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. skundą ir jį tenkinti, į M. D. darbo stažą įskaičiuojant mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines administracinės bylos aplinkybes. Teismas nurodė, kad M. D. gavo arba turėjo gauti skundžiamos institucijos atsakymus, tačiau pareiškėjas ir jo atstovas atsakymų negavo ir apie priimtus sprendimus nežinojo.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde teismui, ir akcentuoja, kad VSDFV sprendimas, kuriuo buvo nutarta į pareiškėjo darbo stažą neįskaityti nurodytų jo mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpių, prieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatoms. Neįvertinus nurodytos nuostatos taikymo, M. D. interesai buvo pažeisti. Pareiškėjas pažymi, kad VSDFV pakartotiniuose sprendimuose minėtos aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas 2018 m. birželio 8 d. sprendime M. D. keliamus klausimus dėl stažo pensijai perskaičiuoti išsprendė.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo prašymas įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą ir jį tenkinti, į M. D. darbo stažą įskaičiuojant mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d., apima ne tik procesinį veiksmą dėl skundo nagrinėjimo, bet ir materialinį sprendimą dėl jo turinio. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta formuojama praktika, kad įpareigojimas VSDFV apimtų tik atvejus dėl neišnagrinėtų arba dėl atsisakytų nagrinėti skundų. M. D. pažymi, kad individualių teisės aktų teisėtumo kontrolė negali būti ribojama neišnagrinėtais arba atsisakytais nagrinėti atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į socialinių santykių ypatumus. M. D. pažymi, kad jo įgyta pensija negali priklausyti nuo VSDFV procesinio 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, stažas pensijai gauti yra pareiškėjo įgytas ir negali priklausyti nuo prašymo išnagrinėjimo, nevertinant materialinės pažeidimo dalies. M. D. teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus dėl stažo pensijai gauti apskaičiavimo bei sąmoningai jų nevertino ir dėl to buvo pažeisti pareiškėjo teisėti reikalavimai dėl darbo stažo apskaičiavimo pareigūno pensijai gauti.

20. Atsakovas Valstybinio socialinio fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o M. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. VSDFV teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teisingai išaiškinus bei pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas.

22. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-296/2017 pateiktu išaiškinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Teismas, įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą, rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, kad VSDFV 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-3443 dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundų, kurį kitą darbo dieną teisės aktų nustatyta tvarka išsiuntė M. D., padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikomas neveikimu.

23. Atsakovo nuomone, teismas, remdamasi į bylą pateiktais dokumentais ir VSDFV atsiliepime pateiktais paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad atsakovas 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-3443, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus kaip pakartotinius, ir kad šis sprendimas kitą darbo dieną buvo išsiųstas pareiškėjui ir jo atstovui (M. D. atstovas apie tai, kad šis VSDFV sprendimas jam bus siunčiamas paštu jo nurodytu adresu, buvo informuotas ir elektroniniu paštu). Teismas nurodė, jog teisės aktai neįpareigoja VSDFV imtis papildomų veiksmų, siekiant surasti asmenį, kuriam siunčiamas jo atžvilgiu priimtas sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kad nurodytas VSDFV sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui ir jo atstovui jų nurodytais adresais, teismas pagrįstai nusprendė, jog M. D., nurodęs, kokiu adresu pageidauja gauti priimtą sprendimą, prisiėmė atsakomybę, kad tokiu adresu sprendimas gali būti siunčiamas ir, atitinkamai, bus priimtas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui siunčiant jo atžvilgiu priimtą 2018 m. birželio 8 d. sprendimą jo paties nurodytu adresu, atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Kadangi nebuvo pagrindo įpareigoti VSDFV išnagrinėti M. D. 2018 m. birželio 5 d. skundą, kai dėl jo jau yra priimtas atsakovo sprendimas, nebuvo patenkintas ir pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas į jo darbo stažą įskaičiuoti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. Teismas teisingai nustatė, kad VSDFV, siekdama išspręsti pareiškėjo skundo reikalavimus, ėmėsi aktyvių veiksmų, o vien aplinkybė, jog M. D. atžvilgiu priimtas sprendimas buvo neigiamas, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą ir jį tenkinti, įskaičiuojant į M. D. darbo stažą mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. bei nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d., pagrįstumo.

25. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 11-59-2446 pakeitė VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. PE_SP8-2541 dalį ir nurodė, kad pareiškėjo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, yra 11,3544 m., t. y. 11 metų, 4 mėnesiai ir 8 dienos. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad buvo nuspręsta į M. D. stažą neįskaityti jo mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje tardymo mokykloje laikotarpių nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. bei nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d.

Pareiškėjas per atstovą su 2018 m. gegužės 24 d. skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė į jo darbo stažą įskaityti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d. Atsižvelgusi į tai, kad kartu su skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Teisės skyriaus 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-312-2552 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuorašas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas, VSDFV 2018 m. gegužės 31 d. rašte Nr. (6.5)I-3275 M.

D. 2018 m. gegužės 24 d. skundą nagrinėti atsisakė ir jo atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui pasiūlė iki 2018 m. birželio 15 d. pateikti atstovavimą patvirtinančio dokumento patvirtintą nuorašą (kopiją). M. D. 2018 m. birželio 5 d. VSDFV pateikė analogišką 2018 m. gegužės 24 d. skundui skundą, kuriame taip pat prašė į jo darbo stažą įskaityti mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje laikotarpius nuo 1983 m. rugsėjo 2 d. iki 1987 m. balandžio 5 d. ir nuo 1987 m. birželio 28 d. iki 1987 m. rugpjūčio 29 d.

VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3443 pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skundus atsisakė nagrinėti kaip pakartotinius. Atsakovas minėtame sprendime pažymėjo, kad M. D. skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 11-59-2446 iš esmės yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. PE_SP8-2541 dalis, o ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. PE_SP8-2541 jau buvo išnagrinėtas VSDFV 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7697, kuriame buvo nurodyta abiejų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų apskundimo tvarka.

VSDFV taip pat pažymėjo, kad M. D. 2018 m. gegužės 24 d. skunde ir 2018 m. birželio 5 d. skunde keliami reikalavimai iš esmės yra tokie patys, kaip ir reikalavimai, kuriuos pareiškėjas nurodė 2017 m. spalio 16 d. prašyme.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

27. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. skundas buvo įvertintas ir šį bei analogiško turinio 2018 m. gegužės 24 d. skundą buvo atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinius. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3443, kuriame minėti pareiškėjo skundai buvo pripažinti pakartotiniais, M. D. neginčijo, tačiau nurodė, kad jokio atsakymo į 2018 m. birželio 5 d. skundą negavo. Nustatyta, kad VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3443 M. D. buvo išsiųstas jo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skunduose nurodytu adresu ir jo atstovui Pavelui Ravluševičiui, jo darbo vietos adresu, iš anksto apie tai atstovą informavus pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 5 d. skunduose nurodytu advokato elektroninio pašto adresu.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. skundą buvo atsakyta (buvo atsisakyta jį nagrinėti), o aplinkybės, kad skunduose nurodytu adresu siųsto VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3443 M. D. ir jo atstovas iš pašto nepasiėmė, nesudaro pagrindo išvadai, kad VSDFV vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir susipažinęs su VSDFV pateiktu atsakymu, kuris buvo pridėtas prie atsakovo VSDFV atsiliepimo į pareiškėjo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, M. D. skundo netikslino, nors nesutikdamas su VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3443, turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, t. y. tikslinti skundą arba kelti naują ginčą dėl VSDFV atsisakymo atlikti veiksmus, t. y. atsisakymo nagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas juos atlikti, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą būtent dėl vilkinimo atlikti veiksmus, todėl remdamasis aplinkybe, jog VSDFV 2018 m. birželio 5 d. sprendime Nr. (6.5)I-3443 pateikė atsakymą (skundus nagrinėti atsisakė kaip pakartotinius), teismas padarė pagrįstą išvadą, kad VSDFV elgesys pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikomas neveikimu. Atsakovui M. D. atžvilgiu priėmus sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti VSDFV iš naujo atlikti analogiškus veiksmus. Be to, pareiškėjas prašė ne tik įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. birželio 5 d. skundą, tačiau ir jį tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. D. reikalavimas įpareigoti atsakovą jo skundą išnagrinėti iš esmės, galėtų būti tenkinamas tik pripažinus, kad skundą nepagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti, t. y. tik nuginčijus VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3443, tačiau, kaip jau minėta, jokio reikalavimo minėto atsakovo sprendimo atžvilgiu pareiškėjas nesuformulavo.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo M. D. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į jame suformuluotus reikalavimus, tinkamai įvertino VSDFV veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka materialiosios bei proceso teisės normas bei formuojamą administracinių teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė