df7246e9-2d6c-46b2-bbef-446065a984e6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13297-1089/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39814-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. R., jo atstovui advokatui P. R., atsakovės atstovei advokatei G. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinį atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovas R. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę sodininkų bendrijÄ â€žElfa“ suteikti teisę ieÅ¡kovui neatlygintinai naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, žemės sklypo plane pažymėta 5-6-7-8 taÅ¡kais, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis – tikslu patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis atsakovės teritorijos ribose. Ä®važiavimas į sklypÄ buvo numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. įgijo nuosavybės teise valstybinės žemės sklypÄ , per kurį buvo patenkama į ieÅ¡kovo sklypÄ . Å iuo metu atsakovė yra praneÅ¡usi, kad planuoja iÅ¡pirktÄ Å¾emės sklypÄ aptverti tvora, ir reikalauja, jog ieÅ¡kovas perkeltų įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypÄ Ä¯ kitÄ vietÄ .

Tokį reikalavimÄ atsakovė reiÅ¡kia ignoruodama tai, kad naudojamas įvažiavimas 55 metus buvo priimtinas kitiems sodininkams ir pačiai atsakovei. 1.2. Perkelti įvažiavimo į kitÄ vietÄ ieÅ¡kovas negali dėl objektyvių priežasčių. Kita ieÅ¡kovo žemės sklypo dalis nėra pritaikyta įvažiavimo įrengimui: žemės sklypo lygio neatitikimai siekia apie 0,5 m, joje auga ilgamečiai medžiai ir yra dirbama žemė, greta einančio kelio plotis neleistų saugiai patekti į sklypÄ . 1.3.

Atsakovės sklypas yra bendro naudojimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems sodininkams (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019, 41 punktas). IeÅ¡kovo siÅ«lomas praėjimas niekaip neapsunkintų atsakovės planų naudoti sklypÄ pagal paskirtį. Jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo taikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų, tuomet turėtų bÅ«ti nustatytas analogiÅ¡kos apimties servitutas.

2. Atsakovė sodininkų bendrija „Elfa“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimų netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Savo pozicijÄ atsakovė grindžia remdamasi Å¡iais esminiais atsikirtimais: 2.1. Atsakovės narių susirinkime, vykusiame 2017 m. gegužės 21 d., nuspręsta ieÅ¡kovo minimame žemės sklype įrengti vaikų žaidimų aikÅ¡telę. IeÅ¡kovo reikalavimas leisti jam naudotis žemės sklypu buvo netenkintas, nes ieÅ¡kovo norimas nustatyti įvažiavimas dalina sklypÄ Ä¯ dvi dalis, o tai labai sumenkintų atsakovės sklypo tinkamumÄ jo paskirčiai. 2.2.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi tvarkos planas neatitinka kriterijų, taikytų nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovas pageidauja naudotis 1/6 atsakovės sklypo ploto. IeÅ¡kovo proporcinga dalis bendrojoje sodininkų nuosavybėje yra apytiksliai 1/401 (ieÅ¡kovo sklypo plotas 0,0646 ha, o visų sodininkų sklypų plotas 25,9162 ha). Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka adekvatumo kriterijaus. Neproporcingai didelė ieÅ¡kovo reikalaujama naudotina bendro daikto dalis diskriminuotų kitus bendraturčius, apribotų atsakovės galimybes plėtoti bendrÄ jÄ infrastruktÅ«rÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka ir racionalumo bei efektyvumo kriterijų: ieÅ¡kovo pageidavimu suskaldžius sklypÄ Ä¯ dvi dalis, nebus galima užtikrinti vaikų žaidimo aikÅ¡telei ir bendrojo naudojimo statiniams tinkamos vientisos erdvės. Be to, sodininkų bendrijos žemė gali bÅ«ti naudojama tik bendram vieÅ¡am naudojimui. 2.3. Servitutas pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ negali bÅ«ti nustatytas, nes ginčo žemės sklypas yra bendrojo naudojimo. Be to, ieÅ¡kovas turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kiti Å¡ioje gatvėje iÅ¡sidėsčiusių sklypų savininkai patenka į savo sklypus bÅ«tent iÅ¡ nurodytos gatvės pusės. IeÅ¡kovas nėra iÅ¡naudojęs visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti kitÄ Ä¯važiavimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo 3. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovui R. R. nuosavybės teise priklauso 0,0646 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ teritorijoje (2020 m. kovo 19 d. CBP-8152 priedas Nr. 1). Atsakovei nuosavybės teise nuo 2017 m. balandžio 28 d. priklauso greta esantis 0,0287 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas (2020 m. kovo 19 d.

CBP-8152 priedas Nr. 5). Kiek tai susiję su pastarojo žemės sklypo teisiniu statusu, kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas, konstatuota (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1209-854/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019): 3.1. Ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki buvo išpirktas atsakovės nuosavybės teise priklausė valstybei.

Sklypas buvo suformuotas 2017 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-717-(14.49.109.); 3.2. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, reiškia, kad sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkams.

4. Å ių iÅ¡vadų ir faktinių aplinkybių bylos Å¡alys nebegali ginčyti dėl jų prejudicinės galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 182 straipsnio 2 punktas). Gindamasi nuo ieÅ¡kinio, atsakovė neneigia, kad į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ dabar yra patenkama per ginčo žemės sklypÄ ir kad tokia praktika yra susiklosčiusi nuo ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo naudojimo pradžios. TokiÄ aplinkybę patvirtina ne tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, bet ir 1992 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovo žemės sklypo planas, suderintas su tuometiniu atsakovės pirmininku (2020 m. kovo 19 d.

CBP-8152 priedas Nr. 2). Tačiau faktinė situacija nuo 2017 m. balandžio 28 d. yra pasikeitusi. Iki 2017 m. balandžio 28 d. ginčo žemės sklypas priklausė valstybei. Ir tik nuo 2017 m. balandžio 28 d. sklypo savininke tapo atsakove. Kartu pasikeitė ir žemės sklypo naudojimo bÅ«das – sklypas tapo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme. Tiek iÅ¡ Å¡ioje byloje bylos Å¡alių ar jų atstovų nurodytų aplinkybių, tiek iÅ¡ minėtoje kitoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, kad nesutarimai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilo po to, kai atsakovė iÅ¡sipirko sklypÄ ir buvo pradėta vykdyti atsakovės 2017 m. gegužės 21 d. narių susirinkimo darbotvarkės 7.4 klausimu priimtÄ protokolinį nutarimÄ Ä¯rengti ginčo žemės sklype vaikų žaidimo ar aktyvaus sporto aikÅ¡telę (2020 m. balandžio 14 d.

DOK-75976 priedas Nr. 2). Šis nutarimas teismine tvarka nėra nuginčytas.

5. Nurodyto nutarimo įgyvendinimÄ ieÅ¡kovas sieja su tuo, kad atsakovė siekia apriboti jo teisę naudotis ginčo žemės sklypu, jog galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Taigi yra kilusi ieÅ¡kovo ir kitų sodininkų bendrijos bendruomenės narių, veikiančių per atsakovę, interesų konflikto situacija. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia užsitikrinti galimybę ir toliau naudotis ginčo žemės sklypu, kad patektų į jam priklausantį žemės sklypÄ . O atsakovė, kvestionuodama ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , gina kitų bendrijos narių interesÄ , kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas iÅ¡imtinai bendriems poreikiams tenkinti. Å ių dviejų interesų pusiausvyros užtikrinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos esmę.

6. IeÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo faktinis pagrindas suponuoja, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o jo teises apginti vienu iÅ¡ alternatyvių bÅ«dų: arba nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ , arba nustatyti analogiÅ¡kos apimties ir turinio servitutÄ . Ar ieÅ¡kovo teisė gali bÅ«ti realizuojama nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ? 7. Ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemė, kuri sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBÄ®) 7 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ yra registruotos atsakovės vardu, nekeičia nurodyto vertinimo. Å iuo atveju yra susiklosčiusi specifinė situacija, kai sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra įgyvendinamos ne tiesiogiai, bet veikiant per atsakovę (SBÄ® 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė iÅ¡dėstyta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019 41 punkte.

8. Aptarta reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo kvalifikuotinas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

9. Pasisakant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo, kvalifikuotino kaip reikalavimo dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, pagrįstumo, reikÅ¡mingi yra kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priskirta naudotis 48 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis, t. y. 1/6 (0,0287 / 0,0048) sklypo. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 10 punkte, atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo dalis ginčo žemės sklypo nuosavybėje turi bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovo žemės sklypo ir sodo teritorijos sklypų ploto santykį (SBÄ® 7 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Atsakovės administruojamos teritorijos plotas – 25,9162 ha (2020 m. balandžio 14 d. DOK-75976 priedas Nr. 3). O ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo plotas – 0,0646 ha. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra 1/401 (25,9162 / 0,0646). Å ie duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pritariant atsakovės atsikirtimams, aiÅ¡kiai neatitinka ieÅ¡kovo turimos bendrosios nuosavybės dalies proporcijos.

11. Ginčo žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo žemė, yra skirtas tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams; taip pat sklypas negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, 48 punktas). Ieškovo pareikšto reikalavimo tikslas iš esmės prieštarauja nurodytiems iš teisės aktų kylantiems sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės paskirties tikslams.

Tai yra, ieškovas faktiškai pageidauja dalį sklypo naudoti išimtinai asmeninėms reikmėms. Taigi ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės panaudojimo funkcinės paskirties. Be to, jeigu būtų patenkintas toks ieškovo reikalavimas, būtų suvaržyta išimtinė atsakovės narių susirinkimo teisė disponuoti ginčo žemės sklypu bei nevaržomai realizuoti priimtus sprendimus dėl sklypo panaudojimo (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

12. Apibendrinant nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka ir kitų reikalavimų: naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo; geresnio bendros nuosavybės valdymo. Vien tik aplinkybė, kad į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ yra patenkama per ginčo žemės sklypÄ , savaime nėra pakankama priežastis ieÅ¡kinį traktuoti kaip pagrįstÄ . Visų pirma, ginčo žemės sklypas iki 2017 m. nuosavybės teise priklausė ne sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet valstybei.

Atitinkamai tai lemia iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neprieÅ¡taravimas, jog ginčo žemės sklypas bÅ«tų naudojamas patekti į ieÅ¡kovo sklypÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės. LeidimÄ naudotis žemės sklypu galėjo suteikti tik įgaliotas subjektas – valstybinės žemės patikėtinis. Antra, tai, kad ieÅ¡kovo minima situacija atsakovei galimai buvo priimtina iki 2017 m., negalėjo sukurti ieÅ¡kovui lÅ«kesčio, jog atsakovės pozicija negali pasikeisti. IeÅ¡kovo akcentuojamas sutikimas nebuvo formalizuotas.

O teisė disponuoti ir valdyti ginčo žemės sklypÄ priklauso atsakovės narių susirinkimui, kuris ir yra priėmęs prieÅ¡ tai minėtus sprendimus dėl sklypo panaudojimo. IeÅ¡kovo individualus interesas negali nusverti visos bendrijos narių intereso.

13. Å ioje vietoje pridurtina ir tai, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas nustatyti naudojimosi tvarkos variantas yra ydingas ir tuo aspektu, jog pagal pateiktÄ planÄ sklypas bÅ«tų perskirtas į tris dalis. Sutiktina su atsakovės atsikirtimu, kad taip suskaldžius sklypÄ bÅ«tų objektyviai apribota galimybė sklypÄ kuo efektyviau panaudoti bendroms reikmėms (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 15 punktas). Vien tik Å¡i aplinkybė, rodanti naudojimosi tvarkos projekto ydingumÄ ir netinkamumÄ , yra pakankama netenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, 21 punktas).

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, negali bÅ«ti absoliutinama aplinkybė, kad ieÅ¡kovo norimo varianto tvarkos nenustatymas gali jam sukelti negatyvių padarinių. Tokiose situacijose, kaip Å¡i, turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Pasirinkdamas savo teisių gynimo apimtį taip, kaip jÄ apibrėžė, ieÅ¡kovas kartu prisiėmė ir rizikÄ , kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas vien tik dėl naudojimosi tvarkos plano (projekto) netinkamumo.

14. IeÅ¡kovo argumentai, kad į jam priklausantį žemės sklypÄ jis gali patekti tik per ginčo žemės sklypÄ , yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neneigė atsakovės atsikirtimo, kad kitų žemės sklypų, iÅ¡sidėsčiusių toje pačioje gatvėje, savininkai į savo sklypus patenka iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 22 punktas). IeÅ¡kovas taip pat turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ nurodytos gatvės. Aplinkybę, kad įvažiavimo negali įsirengti, ieÅ¡kovas įrodinėjo remdamasis keliais argumentais: kelio ir žemės sklypo lygių neatitikimu; pernelyg siauru (duomenys neskelbtini) g. pločiu; ieÅ¡kovo žemės sklypo vidine konfigÅ«racija. Nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. Visų pirma, ieÅ¡kovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) g. kelio ties ieÅ¡kovo žemės sklypu plotis yra pernelyg siauras, jog bÅ«tų galima suformuoti naujÄ Ä¯važiavimÄ , prieÅ¡tarauja atsakovės pateiktiems dokumentams. Tai yra, nuotraukoms, kurios patvirtina, kad yra paÅ¡alinta prieÅ¡ais esančiame sklype augusi augmenija, o paties gatvės faktinis plotis yra apie 5 m 80 cm, o ne 3 m 50 cm, kaip įrodinėjo atsakovas (2020 m. rugsėjo 7 d. DOK-171117; 2020 m. rugsėjo 10 d. DOK-174164; 2020 m. lapkričio 20 d.

DOK-226837). Antra, įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvažiavimas apskritai negali bÅ«ti įrengtas ieÅ¡kovas nepateikė. Nei kelio ir ieÅ¡kovo žemės sklypo lygių skirtumai, nei bÅ«tinybė dėl naujo įvažiavimo formavimo perkelti į kitÄ vietÄ dalį sodinių nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas į savo žemės sklypÄ negali patekti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės ar iÅ¡ Å¡ios pusės įsirengti naujÄ Ä¯važiavimÄ . PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas, teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, teigė prieÅ¡ingÄ faktÄ â€“ kitas įvažiavimas gali bÅ«ti įrengtas, tačiau tai susiję su tam tikro dydžio iÅ¡laidų patyrimu (2020 m. rugpjūčio 7 d.

DOK-152358). Nors patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, tačiau nurodyti ieÅ¡kovo pozicijos prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti ignoruojami. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo pageidaujamos naudojimosi tvarkos nenustatymas neapriboja jo galimybių pagal paskirtį naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. IeÅ¡kovas noras iÅ¡vengti naujo įvažiavimo įrengimo iÅ¡laidų savaime nėra aplinkybė, turinti suponuoti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Ar ieÅ¡kovo teisė gali bÅ«ti realizuojama nustatant kelio servitutÄ ? 16.

PareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo ieÅ¡kovas praÅ¡o alternatyviai kvalifikuoti kaip reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo. Toks kvalifikavimas nėra galimas. Jau pasisakyta, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo daiktas, kuris ieÅ¡kovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik svetimam daiktui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, servituto teisė ieÅ¡kovui negali bÅ«ti suteikta dėl materialaus pobÅ«džio teisinių kliūčių.

Tačiau nurodyta teisė negalėtų būti nustatyta ir dėl kitų priežasčių.

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kina, kad servitutas yra nustatomas, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieÅ¡kovas turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ per kitÄ vietÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovas nenori patirti su tuo susijusių iÅ¡laidų bet kuriuo atveju nesudarytų pagrindo, jeigu tai bÅ«tų galima pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nustatyti ieÅ¡kovo norimo servituto. Naujo įvažiavimo įrengimo sunkumai negali bÅ«ti prilyginti aplinkybei, patvirtinančiai, kad ieÅ¡kovas neturi kitų objektyvių galimybių tinkamai naudoti jam priklausantį žemės sklypÄ pagal paskirtį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų.

19. Atsakovės iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ sudaro 1 452 Eur (2020 m. birželio 18 d. DOK-119430; 2020 m. rugpjūčio 7 d. DOK-152517; 2020 m. gruodžio 1 d. DOK-234507). Priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, o advokato atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtis yra adekvati paslaugų kainai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas visų 1 452 Eur iÅ¡laidų atlyginimas.

20. Pagrindo mažinti priteistinų iÅ¡laidų sumÄ , kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas, nėra. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis galimai yra sudėtinga, jis turi sveikatos problemų, nėra priežastis atsakovei perkelti gynimosi nuo nepagrįsto ieÅ¡kovo reikalavimo naÅ¡tÄ . Juolab, kad nenustatyta, jog atsakovės procesinis elgesys bÅ«tų buvęs netinkamas. Be to, pats ieÅ¡kovas vedė bylÄ per advokatÄ . IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovės iÅ¡laidos advokato pagalbai turėtų bÅ«ti mažinamos, nes teisinę pagalbÄ atsakovei teikė advokatė, kuri yra bendrijos valdybos narė, kuruojanti teisės klausimus, susijusius su bendrijos veikla, taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas (2020 m. rugsėjo 7 d.

DOK-171117). Tai, kad atsakovės atstovė dalyvauja bendrijos veikloje, nereiÅ¡kia, jog dėl to turėtų bÅ«ti ribojama atsakovės teisė teisminiame procese pasitelkti atstovÄ . Kita vertus, byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės atstovės, kaip bendrijos valdybos narės, funkcijos turėtų bÅ«ti traktuojamos kaip lygiavertės atstovavimui atsakovės interesams teisminiuose procesuose ir vien tik dėl to savaime bendrijos iÅ¡laidos teisinei pagalbai kvalifikuojamos bendrijos vidaus administravimo iÅ¡laidomis.

Pridurtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės atstovei už dalyvavimÄ bendrijos veikloje bÅ«tų mokamas atlyginimas.

21. Netenkinus ieÅ¡kinio, panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. R. 1 452 Eur (tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Virkutis