df721a5b-e5f2-4d0b-b598-2fe2ebecb764 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-1477-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22985-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2, 75.4.3, 75.8, 116.4, 121.21, 125.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,sekretoriaujant Virginijai Kostenko,dalyvaujant atsakovui (apeliantui) V.

K., atsakovo atstovams advokatams T. J., V. Ž., advokatų padėjėjui R. Ž., ieÅ¡kovei L. K., ieÅ¡kovės atstovei advokatei I. B., liudytojai J. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. K., o taip pat atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė Å alių santuoka įregistruota 1985-12-31 Vilniaus miesto CM skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. K., o (duomenys neskelbtini) sÅ«nus A. K. (t.1, b. l. 9-11). Å alių abu vaikai jau yra sulaukę pilnametystės.IeÅ¡kovė L. K. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras namuose elgėsi despotiÅ¡kai, nepaisė jos nuomonės, smurtavo prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ , apstumdydavo pačiÄ ieÅ¡kovę, kai Å¡i imdavusi ginti vaikÄ .

Sulaukusi pilnametystės dukra paliko tėvų namus, tačiau sutuoktinis nesiliovė priekabiavęs. Jis nepagrįstai apkaltino ieÅ¡kovę neiÅ¡tikimybe, pradėjo jÄ sekti, terorizuoti, stengėsi pakenkti darbe, o, pareiÅ¡kus ketinimÄ santuokÄ nutraukti, pasisavino jos dokumentus, papuoÅ¡alus, be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo perleido dalį bendro turto. Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro. Patikslinusi savo reikalavimus, ieÅ¡kovė prašė teismo jos santuokÄ su atsakovu nutraukti; pripažinti kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovÄ V.

K.; priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę K.; pripažinti 2009-09-21 transporto priemonių dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ jos siÅ«lomu bÅ«du (t. 2, b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsisakė reikalavimo priteisti jai 50 000 Lt neturtinę žalÄ ; prašė už perleistas transporto priemones priteisti iÅ¡ atsakovo 27 950 Lt kompensacijÄ (t. 2, b. l. 64-66).Atsakovas V.

K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko, nes ieÅ¡kovė susirado ir pradėjo artimai bendrauti su kitu vyriÅ¡kiu. Kadangi jie dirba tame pačiame policijos komisariate, atsakovas apie žmonos tarnybinį romanÄ pranešė komisariato vadovui, prašė sutuoktinės keisti darbovietę, bet ji atsisakiusi tai daryti, ėmusi grasinti, kad iÅ¡kels atsakovui baudžiamÄ jÄ bylÄ ir tokiu bÅ«du su juo susidoros. Atsakovas prašė santuokÄ nutraukti; pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 40 000 Lt už padarytÄ jam neturtinę žalÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ jo nurodytu bÅ«du (t. 1 b. l. 1-9).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas prašė priteisti jam natÅ«ra santuokoje įgytÄ turtÄ , nurodydamas, kad suras galimybių sumokėti kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto dalį (t. 2, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-27 priėmė sprendimÄ :

1) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, 2) santuokÄ tarp V. K. ir L. K. nutraukti, 3) pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 4) po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę K., 5) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis, pripažįstant V. K. ir L. K. nuosavybės teisę į 1/2 bendro turto dalį, 6) priteisti natÅ«ra L. K. šį turtÄ , kurio bendra vertė 4 510 Lt: televizorių „Sony FD Trinitron“, kambario baldų komplektÄ (2+1), žurnalinį staliukÄ , sekcijÄ , 7) priteisti natÅ«ra V.

K. šį turtÄ , kurio bendra vertė 231 853 Lt: butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini), 2/187 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikÅ¡telės Salomėjos Nėries g. 71 Vilniaus m. sav., keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektÄ â€žGita“, orkaitę „Fra 409“, kaitlentę, televizorių „Samsung“, DVD stereofoninę sistemÄ â€žTECHNICS“, Å¡aldytuvÄ â€žSharp W Deodorizer“, baro kėdes 6 vnt., indaplovę „Ardo LS 9117 BX“, skalbyklę „WHIRLPOOL AWM 248“, vonios spinteles 2 vnt., vonios spintelę su veidrodžiu, garinę duÅ¡o kabinÄ , 8) priteisti iÅ¡ V.

K. piniginę 141 621,50 Lt (146 131,50 Lt – 4 510 Lt) kompensacijÄ L. K., 9) priteisti iÅ¡ V. K. turėtas 3 115,29 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas L. K., 10) priteisti iÅ¡ L. K. turėtas 2 721 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas V. K., 11) priteisti iÅ¡ V. K. į valstybės biudžetÄ 13 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 12) priteisti iÅ¡ L. K. į valstybės biudžetÄ 13 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatęs atsakovo žiaurų elgesį su ieÅ¡kove ir Å¡eimos nariais, teismas pripažino, kad V.

K. yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. IÅ¡nagrinėjęs atsakovo pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvusi sutuoktiniui neiÅ¡tikima. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalis). Abu sutuoktiniai nagrinėjant bylÄ vertino dalinamÄ turtÄ ir susitarė dėl dalijamų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų kainos. Tarp sutuoktinių dalijamo bendrai įgyto turto, t. y. butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (vertė 185 000 Lt, 2/187 dalys negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikÅ¡telės Salomėjos Nėries g. 71 Vilniaus (vertė 15 000 Lt), keleivinis automobilis MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5 300 Lt), perleistų dviejų keleivinių automobilių vertė 55 900 Lt, kilnojamasis turtas – baldai ir buitinė technika (16 obj.), kurių vertė 31 063 Lt, bendra vertė yra 292 263 Lt.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tokiu bÅ«du kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių turėtų atitekti turto už 146 131,50 Lt (292 263 Lt : 2).Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti bendro sutuoktinių turto dalį asmenine kurio tai vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe ar padidinti kurio nors sutuoktinio dalį bendrame turte. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o:iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.santuokÄ nutraukti,pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl L.

K. kaltės,po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę K.,priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 40 000 Lt neturtinę žalÄ ,priteisti natÅ«ra ieÅ¡kovei šį turtÄ , kurio bendra vertė 4 510 Lt: televizorių „Sony FD Trinitron“, kambario baldų komplektÄ (2+1), žurnalinį staliukÄ , sekcijÄ ,priteisti natÅ«ra atsakovui šį turtÄ , kurio bendra vertė 227 853 Lt: butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini), 2/187 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, 250 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektÄ â€žGita“, orkaitę „Fra 409“, kaitlentę, televizorių „Samsung“, DVD stereofoninę sistemÄ â€žTECHNICS“, Å¡aldytuvÄ â€žSharp W Deodorizer“, baro kėdes 6 vnt., indaplovę „Ardo LS 9117 BX“, skalbyklę „WHIRLPOOL AWM 248“, vonios spinteles 2 vnt., vonios spintelę su veidrodžiu, virtuvės baldų komplektÄ â€žGita“,priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei piniginę 111 671,50 Lt kompensacijÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 60 000 Lt dydžio kompensacijÄ už bendrai jungtinei nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines atsakovo lėšas,pakartotinai apklausti liudytojus A. K. ir J. S.,priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, o ne dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo elgesys savo dukros Augustės atžvilgiu sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , kadangi jis laiko atžvilgiu yra daug senesnis už faktinį santuokos iÅ¡irimÄ , kuris įvyko atsakovui sužinojus apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovo elgesys dukros atžvilgiu buvo sÄ lygotas rÅ«pinimusi ja ir sukeltas nepateisinamai blogo dukros elgesio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Liudytojos J. S. parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl apeliantas praÅ¡o pakartotinai apklausti Å¡iÄ liudytojÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vienasmeniÅ¡kai disponavo savo uždirbtomis pinginėmis lėšomis, jų neteikė Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Pažymėjo, kad atsakovas bandė iÅ¡saugoti santuokÄ , nors jau įtarė, kad ieÅ¡kovė jam yra neiÅ¡tikima. Pripažinus santuokÄ nutrauktÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, atsakovas praÅ¡o tenkinti jo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ . Dviejų automobilių dovanojimas buvo žodžiu suderintas su ieÅ¡kove, be to, ieÅ¡kovė dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė, tačiau apraÅ¡omojoje dalyje dovanotų automobilių vertę įtraukė į bendro dalintino turto balansÄ , nors tokio reikalavimo nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies, numatančios sutuoktinio teisę į kompensacijÄ , kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, ir nekompensavo atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusių 60 000 Lt, panaudotų butui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino į butÄ integruotÄ duÅ¡o kabinÄ (vertė 4 000 Lt), kuri yra buto priklausinys ir kurios vertė yra įskaičiuotÄ Ä¯ buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieÅ¡kovei natÅ«ra priteista turto už 4 510 Lt, atsakovui – už 231 853 Lt, taip pat įpareigojant atsakovÄ ieÅ¡kovei sumokėti 141 621,50 Lt kompensacijÄ , tačiau tokiu atveju, bendra turto vertė yra 236 363 Lt, todėl ieÅ¡kovei priteistina 113 671,50 Lt kompensacija. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Å¡alys duodamos paaiÅ¡kinimus teismui, nurodė, kad epizodinis santykių pagerėjimas buvo 2009 m. kelionės metu, tačiau faktiÅ¡kai santuoka iÅ¡iro 2004 m., atsakovo teigimu – 2002 m. Proceso pirmosios instancijos teisme metu vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad atsakovas Å¡eimoje naudojo fizinį smurtÄ tiek prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tiek prieÅ¡ jų dukrÄ Augustę. Žiaurus elgesys su Å¡eimos nariais sÄ lygoja pagrindÄ preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir Å¡ios prezumpcijos atsakovas nepaneigė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė atsakovo psichologinio smurto naudojimo faktus. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡eimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų kategorijai, kuriose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, ieÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, matydamas atsakovo piktnaudžiavimÄ subjektinėmis teisėmis (turto perleidimo sandorių sudarymÄ siekiant sumažinti bendro turto balansÄ ), sistemiÅ¡kai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei sutuoktinių įnaÅ¡us į bendrÄ Å¡eimos gerbÅ«vį bei priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas buvo pažeistas. Byloje nustatyta, kad nei atsakovas, nei A. K. bendro sutuoktinių turto perleidimui nei žodinio, nei raÅ¡ytinio sutikimo neturėjo. Apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abiems Å¡alims dovanotomis lėšomis. Atsakovas nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad butÄ jis ar tretieji asmenys įsigijo asmenine, o ne bendrÄ ja nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl ir nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovas tinkamai neįsigilino į ginčijamo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, todėl nepagrįstai kvestionuoja teismo atliktus skaičiavimus, kurie yra teisingi. Teismo posėdžio metu atsakovas ir ieÅ¡kovė palaikė savo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas. Apklausta liudytoja J. S. papasakojo apie 2009 metais įvykusi įvyki, kai atsakovas ieÅ¡kovei bakstelėjo su batu į veidÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes Å¡eimoje elgėsi despotiÅ¡kai, buvo žiaurus, naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ . Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, o ne dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį iÅ¡saugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjant bylÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai paÅ¡lijo seniau nei 2009 metais, kai Å¡alys su ieÅ¡kiniais kreipėsi į teismÄ dėl santuokos sutraukimo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nesutardavo dėl dukros auklėjimo iki to laiko, kai ji sulaukusi pilnametystės išėjo iÅ¡ namų (t. y. 2004 metais) (T. 2, b. l. 64-66). Atsakovas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl ieÅ¡kovės netinkamo vaikų auklėjimo (T. 2, b. l. 78). Atsakovas sutiko, kad prieÅ¡ dukrÄ naudojo fizinį smurtÄ (mušė, nukirpo plaukus) siekdamas tokiu bÅ«du jÄ auklėti (T. 2, b. l. 66; T.

2. b. l. 145). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui liudytoja J. S. paliudijo, kad 2009 m. dar iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teimÄ su ieÅ¡kiniu nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę (T. 1, b. l. 188, T. 2, b. l. 144). Atsakovo teigimu, minėti liudytojos parodymai neatitinka tikrovės ir yra prieÅ¡taringi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pastabų dėl protokolų, kuriuose buvo užfiksuoti Å¡ie liudytojos parodymai.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

CK 3.27 straipsnyje iÅ¡vardytų pareigų pažeidimas gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia jų nevykdymÄ . Byloje nėra duomenų, kad tiek atsakovas, žiauriai elgdamasis tiek su ieÅ¡kove, tiek su dukra, tiek ieÅ¡kovė, bÅ«dama neiÅ¡tikima atsakovui, stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atskirai neanalizuodamas kiekvieno byloje surinkto įrodymo, tačiau vadovaudamasis įrodymų visuma (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis)), sprendžia, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių katės, t. y. dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieÅ¡kove ir Å¡eimos nariu (dukra), bei dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės.Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apelianto praÅ¡ymas atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ . Dviejų automobilių dovanojimas buvo žodžiu suderintas su ieÅ¡kove, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo dovanotų automobilių vertę įtraukė į bendro dalintino turto balansÄ , nors tolio reikalavimo nebuvo, nes ieÅ¡kovė dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, jog nedavė sutikimo, kad atsakovas perleistų (padovanotų) automobilius jų sÅ«nui (T. 2, b. l. 65).

Automobiliai buvo įsigyti po ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos sudarymo, todėl jie yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.471 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių raÅ¡ytiniu sutikimu. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų paneigiančių pačios ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kad jokio sutikimo ji nedavė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įtraukdamas dovanotų automobilių vertę į bendro dalintino turto balansÄ , priėmė ekonomiÅ¡kumo ir protingumo principus atitinkantį sprendimÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, o nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apeliantas nenuginčijo to fakto, kad jis vienasmeniÅ¡kai, be sutuoktinės (ieÅ¡kovės) žinios sumažino bendra jungtine nuosavybe atsakovui drauge su ieÅ¡kove priklausančio turto vertę dovanodamas sÅ«nui du automobilius.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytos minėtų kilnojamųjų daiktų vertės nebuvo. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies, numatančios sutuoktinio teisę į kompensacijÄ , kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, ir nekompensavo atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusių 60 000 Lt, panaudotų butui įsigyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors ieškovė pripažino, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudoti atsakovui jo tėvų padovanoti 60 000 Lt (T. 2, b. l. 65), tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovei tėvai padovanojo 96 000 Lt, kuriuos, pasak ieškovės, ji atidavė atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, nors atsakovas teigia nieko nežinantis apie ieškovei tėvų dovanotus pinigus (T. 2, b. l. 66), tačiau tarp ieškovės ir jos tėvų sudarytų dovanojimų sutarčių (T. 1, b. l. 38-43), kurioms nėra būtina notarinė forma (CK 6.469 straipsnis), faktas nėra nuginčytas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, nuorodos, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė registro įraÅ¡e nėra (T. 1, b. l. 90-93). CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti bendro sutuoktinių turto dalį asmenine kurio tai vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe ar padidinti kurio nors sutuoktinio dalį bendrame turte. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino į butÄ integruotÄ duÅ¡o kabinÄ (vertė 4 000 Lt), kuri yra buto priklausinys ir kurios vertė yra įskaičiuotÄ Ä¯ buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje.

Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė vienareikšmių ir abejonių nekeliančių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dušo kabinos vertė buvo įskaičiuota į buto vertę 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitoje. Minėtos ataskaitos 3.2 punkte tėra nurodyta, kad „san. prietaisai sumontuoti“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dušo kabina buvo atskirai įvertinta Kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. KT2010/10/14-01, su kuria atsakovas turėjo galimybe susipažinti (pareiškiant pastabas) iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtose ataskaitose pateiktas nuotraukas, vertina, kad garinė dušo kabina yra atskiras buitinės technikos prietaisas ir atsižvelgiant į šio prietaiso integravimo laipsnį ir atskyrimo galimybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jį įvertinti atskirai nuo buto vertės.Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl atliktų skaičiavimų, nustatant bendro turto vertę ir ieškovei bei atsakovui tenkančias jo dalis, nebeturi reikšmės. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovė pateikė 2011-09-19 atliktÄ mokėjimo nurodymÄ 1 500 Lt sumai už teisines paslaugas pagal 2009-11-11 sutartį dėl teisinių paslaugų (T. 2, b. l. 130). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbÄ ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobÅ«dį (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , suapvalintos 2 val. atstovavimo teisme), bylos sudėtingumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suma (1 500 Lt) yra mažintina iki 1 440 Lt ir Å¡i suma iÅ¡ apelianto priteistina ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 ir 98 straipsniai).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei L. K. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) 1 440 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Aldona Tilindienė Teisėjos                                                                                                                                  Neringa Å vedienė Zita Smirnovienė