df7171e6-a832-40f4-9afd-355a71e40e5f · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-12-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58810-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 23 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. spalio 14 d.

Bausmę nuteistasis Å¡iuo metu atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. 2020 m. kovo 4 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nueistasis yra teistas 11 kartų.

Anksčiau įvykdytus nusikaltimus nuteistasis pripažįsta, tačiau paskutinio nusikaltimo, už kurį šiuo metu ir atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis nepripažįsta ir visiškai nesigaili. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama labiau neigiama nuteistojo charakteristika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko ir nedirba. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas, tačiau jis nebuvo ir skatintas. Nuteistasis nelanko priklausomų asmenų įžanginės grupės ir anonimių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų.

Nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , kadangi jis atsisakė kreiptis dėl įdarbinimo. Nuteistasis vadovaujasi asocialiomis vertybėmis, kurios bÅ«dingos kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikantiems asmenims. Nuteistojo probleminių sričių savianalizė yra tik pavirÅ¡utiniÅ¡ka, jis nesprendžia turimų problemų ir stengiasi nuo jų atsiriboti. Bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu ir vis dar iÅ¡lieka aukÅ¡ta – 109 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ .

Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. Ž. negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis D. Ž. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams skundÄ dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti šį Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija skundžiamÄ nutarimÄ grindė tik tuo, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu jis nesitaiso, nevykdo socialinės reabilitacijos programų, nesimoko bei nedirba. Nuteistasis pažymėjo, jog jis yra ligonis, kadangi buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Bausmės vykdymo metu jis visÄ savo dėmesį paskyrė narkotinių medžiagų vartojimo problemos sprendimui, todėl ir yra įraÅ¡ytas į (duomenys neskelbtini).

Komisija Å¡iÄ jo priklausomybę traktavo kaip nepagydomÄ ligÄ , nors jis pats žino, kad jau neturi priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Komisija visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog Å¡iuo metu sunkiai serga jo motina ir tik jis vienas galėtų ja tinkamai pasirÅ«pinti, kadangi laisvėje nėra kitų artimųjų, o jis yra vienturtis. Jis pats supranta, jog galbÅ«t atitinka ne visus kriterijus lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau, prižiÅ«rėdamas savo sunkiai sergančiÄ motinÄ , jis turėtų galimybę įrodyti, jog net ir turint didelį pavojingumo laipsnį, gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundÄ negautas. Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, turi bÅ«ti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui taip pat bÅ«tinos materialiosios sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadagi jis nelanko priklausomų asmenų įžanginės grupės ir anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų.

IÅ¡ 2020 m. kovo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-42 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi jÄ sudarė 7 Komisijos nariai, kurie visi vienbalsiai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant. Å iuo metu nuteistojo D.

Ž. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukÅ¡ta – 109 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 64 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų bei privalėtų žymiai sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų bei ženklų nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimÄ , kadangi pirminio jos vertinimo metu jos vertinimo rezultatas buvo 110 balų.

IÅ¡ to galima spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik labai nežymiai – vos 1 balu. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. Ž. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis D. Ž. dar iki Å¡ios bausmės atlikimo jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje net 11 kartų, iÅ¡ kurių pirmÄ jį – tebÅ«damas vos 17 metų. Be to, tarp teismui pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse.

Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų iÅ¡skirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės. RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmÄ kartÄ . Baudžiamojo įstatymo prasme nuteistasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyti tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs abiem Å¡iais institutais jam nustatytas probacijos sÄ lygas ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi bÅ«tina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iems veiksniams paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardyjami ankstesni jo teistumai.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog iki Å¡ios bausmės vykdymo pradžios nuteistasis gyveno kartu su savo motina. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja vėl gyventi kartu su savo motina. Skunde nuteistasis ypatingai akcentavo aplinkybę, jog Å¡iuo metu jo motina sunkiai serga ir tik jis vienas laisvėje galėtų tinkamai ja pasirÅ«pinti, nes kitų artimųjų jie neturi, o jis pats yra vienturtis jos sÅ«nus. Å iuo aspektu teismas pažymi, jog nuteistojo motinos sveikatos bÅ«klė (ligos) nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tokia aplinkybė vertinama tik visų Å¡io klausimo nagrinėjimui aktualių aplinkybių kontekste. Tai, jog Komisija savo nutarime ir nevertino aplinkybės dėl sergančios nuteistojo motinos, nėra pagrindas pripažinti Komisijos nutarimÄ neteisėtu bei nepagrįstu. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs tik 8 klasių iÅ¡silavinimÄ bei (duomenys neskelbtini) profesijÄ . Å ios bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko ir nedirba. Nuteistasis turi tik labai menkÄ darbo patirtį, laisvėje jis yra apie tris mėnesius dirbęs kroviku ir apie tris mėnesius dar dirbęs plovykloje.

Nuteistasis turi neįgalumÄ ir jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Ypač svarbu pažymėti tai, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu pasiÅ«lius nuteistajam įsidarbinti, Å¡is kategoriÅ¡kai to atsisakė nurodydamas, jog jam yra per žema dirbti tokio pobÅ«džio darbus. Å i aplinkybė ypač neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei tiesiogiai įrodo jo kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų puoselėjimÄ . Pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis turi teigiamÄ motyvacijÄ ir reikiamÄ nusiteikimÄ darbui bei neleidžia tikėti, jog laisvėje jis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

BÅ«damas laisvėje, nuteistasis pragyvendavo iÅ¡ gaunamos neįgalumo paÅ¡alpos bei nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gautas vykdomasis raÅ¡tas, kurio suma siekia net 8312,53 Eur ir nėra jokių duomenų apie Å¡ios sumos bent dalinį atlyginimÄ . Teismo vertinimu, paminėtos finansinės prievolės taip pat stipriai apsunkins nuteistojo integracijÄ bei adaptacijÄ Ä¯ visuomenę bei dabartinę darbo rinkÄ .

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, jog nuteistasis nuo 2019 m. spalio 14 d. į savo sÄ skaitÄ gavo 378 Eur ir visus juos iÅ¡leido savo reikmėms. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia bÅ«ti iÅ¡laikomas ir kitų asmenų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog, bÅ«nant laisvėje, nuteistojo laisvalaikio praleidimo formos buvo narkotinių medžiagų vartojimas ir bendravimas su netinkama kompanija, o visa tai ir lėmė jo nusikalstamumÄ . BÅ«damas laisvėje, nuteistasis vartojo narkotines medžiagas – heroinÄ .

Už tokių medžiagų vartojimÄ jis buvo ir kelis kartus teistas. Å iuo metu nuteistasis dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje ir pats teigia, jog Å¡i programa yra efektyvi. Pažymėtina, jog nuteistajam buvo pasiÅ«lyta lankyti priklausomų asmenų įžanginės grupės arba anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau nuteistasis jų atsisakė teigdamas, jog jis netiki tokių grupių lankymo efektyvumu. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis jau iÅ¡sprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemÄ ir nėra priklausomas nuo tokių medžiagų.

Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetÄ , dar nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis jau sugebėjo galutinai atsisakyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir laisvėje joms atsispirti. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo motina ir dede. Jie bendrauja telefonu, susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais, tačiau pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas. Nors nuteistojo pasitikėjimas savimi yra aukÅ¡tas, tačiau jo savivaizdis remiasi vien asocialiomis vertybėmis, kurios bÅ«dingos tik kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikantiems asmenims.

Pats nuteistasis pripažinęs, jog kartais jis jaučiasi nepilnavertiÅ¡kai dėl savo sveikatos bÅ«klės. Esant sunkiam emociniam laikotarpiui, nuteistasis yra linkęs iÅ¡gyventi viskÄ savyje. Pokalbio metu nuteistasis geba palaikyti pokalbį, aiÅ¡kiai reikÅ¡ti mintis, tačiau, kalbant apie paskutinį jo įvykdytÄ nusikaltimÄ , nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, reaguoja gynybiÅ¡kai, kalba pakeltu tonu, daug gestikuliuoja bei vengia akių kontakto. Pokalbio metu nuteistasis vengia atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurių atsakymai gali neigiamai jį charakterizuoti.

Pats nuteistasis bando racionalizuoti savo netinkamÄ elgesį, jis nuolat kartoja tas pačias klaidas, kadangi, priimdamas sprendimus, neįvertina savo neigiamo patyrimo, jam ypač bÅ«dingas spontaniÅ¡kumas. Pats nuteistasis pripažįsta, jog konfliktinėse situacijose, praradus savitvardÄ , jis yra linkęs naudoti žodinės formos agresijÄ . Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumÄ â€“ piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, bendravimas su bloga kompanija, tačiau Å¡ių probleminių sričių analizė yra tik pavirÅ¡utiniÅ¡ka.

Nuteistasis nesprendžia susikaupusių problemų, stengiasi nuo jų atsiriboti, o visÄ atsakomybę jis yra linkęs perkelti susiklosčiusioms aplinkybėms bei kitiems asmenims. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes ir stokoja įgÅ«džių susitelkimui į ilgalaikius sprendimus. Nors nuteistasis ir kalba apie ateities planus bei pozityvių tikslų siekimÄ , tačiau jo tikslams trÅ«ksta konkretumo ir jis neįvertina savo galimybių. Nuteistajam sunkiai sekasi priimti kitų asmenų požiÅ«rį bei jam yra bÅ«dingas kategoriÅ¡kumas.

Pokalbio metu nuteistasis ne kartÄ iÅ¡sakė savo nuostatas, kurios yra bÅ«dingos nusikalstamai subkultÅ«rai, be to, tokios nuostatos įžvelgiamos ir nuteistojo elgesio pasirinkimuose. Nuteistasis yra linkęs nuolat minimalizuoti savo kaltę. Dėl asmeninės naudos nuteistasis nėra linkęs suvaržyti savo elgesio bei vengia elgtis pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Nuteistasis netgi neturi motyvacijos savo elgesio keitimui. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat jis nebuvo ir paskatintas.

Tai, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis nebuvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ . Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tÄ patvirtina ir vis dar iÅ¡liekantys opÅ«s kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teistumai; iÅ¡silavinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; mÄ stymo bei elgesio problemos (bÅ«dingas mÄ stymo kategoriÅ¡kumas, savo sprendimų racionalizavimas, neturi efektyvių problemų sprendimo įgÅ«džių, kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iÅ¡ ankstesnio patyrimo, veikia impulsyviai); nusikalstamos nuostatos (nusikalstamai subkultÅ«rai bÅ«dingos nuostatos, kurios susiję su nusikalstamo elgesio pasirinkimais, neigiamu požiÅ«riu į priežiÅ«rÄ , apribojimus bei visuomenėje priimtinų normų ir kitų žmonių teisių negerbimu).

Taigi, iÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, bÅ«damas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant jÄ su visa paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiÅ¡kai įvertino nuteistojo D. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius. Teismas visiÅ¡kai pritaria Komisijos nutarimui ir daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. Ž. vis dar neatitinka vienos iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, bÅ«tent todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam ir negali bÅ«ti taikomas.

Be to, Å¡iuo metu nuteistÄ jį paleidus lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, n u t a r i a :

Nuteistojo D. Ž. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėjas Jonas Malinauskas