df709e33-c67d-4d02-b8d2-3f0b95662efd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1172-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02209-2016-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1.3.. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui V.

U. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. , nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas. V. U. skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5520 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-4, 9-11).

Skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kur pareiÅ¡kėjui nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo ribojama judėjimo laisvė, nebuvo leidžiama lankytis bibliotekoje bet kuriuo metu, dalyvauti tikinčiųjų bei veikliųjų bÅ«reliuose. Pažymėjo, kad prie dviaukščių lovų nebuvo įrengtos kopėtėlės, skirtos užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ , duÅ¡u galima pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, o gyvenamosiose patalpose nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo.

Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 5520 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 49-53) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 14 bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, kuriose minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Pažymėjo, kad nuteistieji pagal grafikÄ gali laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. PareiÅ¡kėjui nebuvo varžoma teisė lankytis bibliotekoje ar koplyčioje pagal patvirtintus grafikus. DuÅ¡u buvo leidžiama pasinaudoti kartÄ per savaitę, kaip numato teisės aktai. Kopėčių įrengimas prie dviaukščių lovų nėra reglamentuotas. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo gydomas dėl apatinių galÅ«nių arterijų ateroscirozės ir neuropatijos bei elgesio sutrikimų dėl alkoholizmo, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi sveikatos pablogėjimai sietini bÅ«tent su alkoholio vartojimu.

Atsakovas pažymėjo, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis (b. l. 55, 56) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2017-01-24 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 14 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio plotas – 34,07 kv. m, jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,7 kv. m. ploto.

Nors pareiškėjas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose gyveno 11 asmenų, teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos „Įskaita“ išrašai), kuriuose matyti ginčo patalpų plotai bei miegamųjų vietų skaičius, paneigia abstrakčius ir deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl asmenų skaičiaus gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteigia, jog patalpose būtų buvę laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų.

Be to, atsižvelgiant į 4 miegamojo plotÄ , net ir esant įrengtoms 11-ai miegamųjų vietų, minimalaus ploto norma, numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusi užtikrinta. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo judėjimo laisvė buvo ribojama, jis negalėjo eiti kur panorėjęs, lankyti bibliotekos, veikliųjų bei tikinčiųjų bÅ«relių. Å iame kontekste teismas pažymi, jog Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir kita, tÄ patvirtina į bylÄ pateiktas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos apraÅ¡as (b. l. 60-61). Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu.

Atsakovo atstovas taip pat pateikia Nuteistųjų bibliotekos lankymo grafikÄ (b. l.

57) bei Koplyčios lankymo grafikÄ (b. l. 58), iÅ¡ kurių matyti, kad kiekvienam lokaliniam sektoriui skiriamas laikas lankytis bibliotekoje ir koplyčioje skirtingomis savaitės dienomis (b. l. 57). Kadangi pareiÅ¡kėjas kalėjo lokaliniame sektoriuje Nr. 6 (b. l. 49), bibliotekoje jis galėjo lankytis ketvirtadieniais nuo 14.30 val. iki 15.15 val., o koplyčioje – penktadieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Duomenų, kad grafikuose nurodytu laiku pareiÅ¡kėjui buvo neleidžiama pasinaudoti teise apsilankyti koplyčioje ar bibliotekoje, byloje nėra.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 113 straipsnį, teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos neteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.), todėl pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo lankyti bibliotekos ar pamaldų kada panorėjęs, o jo judėjimo laisvė buvo ribojama, laikytini nepagrįstais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė Nuteistųjų, dalyvaujančių „Veikliųjų žmonių“ grupės susirinkimuose Å¡eÅ¡tadieniais nuo 10.00 val. iki 12.00 val. sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jis buvo įtrauktas į „Veikliųjų žmonių“ grupės dalyvių sÄ raÅ¡Ä ir galėjo dalyvauti Å¡io bÅ«relio veikloje. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad į minėto bÅ«relio dalyvių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas tik nuo 2017-01-01, o anksčiau į jo praÅ¡ymus nebuvo reaguojama, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs raÅ¡ytinius ar žodinius praÅ¡ymus bÅ«ti įtrauktas į „Veikliųjų žmonių“ bÅ«relio veiklÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokius (raÅ¡ytinius ar žodinius) praÅ¡ymus buvo teikęs pataisos įstaigos administracijai, nepaaiÅ¡kino, ar į jo praÅ¡ymus buvo atsakyta, nepateikė gautų atsakymų, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės nedetalizavo. Tokie abstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo argumentai nelaikytini pakankamais neturinės žalos, kuri gali bÅ«ti atlyginama pinigais, konstatavimui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog dviaukÅ¡tėse lovose nebuvo įrengta kopėtėlių, skirtų užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ , duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, o gyvenamosiose patalpose buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numato laisvės atėmimo patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas.

Jose nurodyta, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, spintele, Å¡iukÅ¡lių dėže ir kt., tačiau Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra nurodytos pareiÅ¡kėjo minimos kopėčios užlipti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te, tokiu bÅ«du Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tokia, jog jis negalėjo užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ ir kad dėl to jam kilo didelių sunkumų.

Pats pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (prausykloje), taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu gyvenamosiose patalpose, laikytinos nepagrįstomis.

Higienos normos 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, pats pareiÅ¡kėjas neneigia, jog tokia galimybė jam buvo suteikta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais Å¡ioje dalyje.

Ä®vertinus į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė sveikatos sutrikimų ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, byloje esantis Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 62-63) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui kylančios psichologinės problemos bei kiti sveikatos sutrikimai yra sÄ lygoti alkoholio vartojimo.

Atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo bÅ«ti sukelti kalinimo sÄ lygų.Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustačius žalos atsiradimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                          Asta Urbonienė