2015-12-22 Nr. AB-24986-3-61-3-03453-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-1513-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03453-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjai Z. G.,

atsakovo atstovui G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–7), prašydama panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymą Nr. V-31 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.

Nurodė, kad buvo bankroto administratorė, jai buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Būdama bankroto administratore pareiškėja taip pat ėjo bankroto administratoriaus juridinio asmens – UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“, direktorės pareigas. UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ šiuo metu vykdo vienos įmonės (bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Alkamenas“) bankroto procedūras. Iš Departamento 2014 m. birželio 9 d. elektroniniu paštu jai atsiųsto Departamento 2014 m. birželio 4 d. rašto Nr. (6.14)A2-2119 ir pridėto Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (35.3-34)-3-2894, pareiškėja sužinojo, jog buvo panaikintas jos bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir ji neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Iš jai pateiktų duomenų pareiškėja suprato ir tai, jog Ūkio ministerija panaikino jos bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą tuo pagrindu, kad jai yra skirtos dvi galiojančios nuobaudos, tačiau pareiškėja nesutinka su antrosios nuobaudos, kuri buvo paskirta ginčijamu Departamento Įsakymu, paskyrimu. Nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 29 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų administratorių atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (toliau – ir Patikrinimų taisyklės).

UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ neplaninis veiklos patikrinimas buvo pradėtas Departamento 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332, t. y. šis raštas buvo Patikrinimų taisyklių 35 punkte nurodytas pranešimas. Pareiškėjos teigimu, patikrinimas vėliausiai turėjo baigtis 2014 m. balandžio 7 d., tačiau buvo baigtas praleidus Patikrinimų taisyklėse nustatytus terminus – 2014 m. balandžio 9 d. Departamentui parengus išvadą dėl patikrinimo rezultatų ir pasibaigus UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ skirtam terminui pateikti savo pastabas dėl šios išvados.

Patikrinimo trukmė buvo per ilga, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl skiriant nuobaudą pareiškėjai buvo pažeista imperatyvi Patikrinimų taisyklių 38 punkto nuostata. Pareiškėja taip pat nurodė, jog Departamentas pradėjo UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuro“ patikrinimą, šiai įmonei siuntė pranešimus apie patikrinimo pradžią, tačiau nuobaudą skyrė pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, nors apie atliekamas patikrinimo procedūras bei paskirtą nuobaudą ji nebuvo tinkamai informuota.

Departamento direktoriaus Įsakymas buvo išsiųstas tik UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“. Pareiškėjos nuomone, ji tapo atsakinga už įmonės tariamai padarytą pažeidimą, nors jos pačios veikla nebuvo tikrinta, be to, jai nebuvo sudarytos sąlygos gintis nuo reiškiamų įtarimų. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, administratorius – teismo paskirtas asmuo administruoti įmonę, tuo tarpu pareiškėja nėra paskirta jokios įmonės administratore, o BUAB „Alkamenas“ administratoriumi yra paskirtas UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra nuostatų, kad Departamentas gali skirti nuobaudą administratoriaus juridinio asmens vadovui. Tokia galimybė reglamentuota tik Priežiūros taisyklių 47 punkte, tačiau toks reglamentavimas, kuomet Ūkio ministro įsakyme įtvirtinamos sankcijos (bausmės) platesniam ratui asmenų nei aiškiai nustato Įstatymas, yra akivaizdžiai ydingas bei prieštaraujantis įstatymo viršenybės principui. Tai aiškiai iliustruoja naujausi Ūkio ministerijos atlikti Priežiūros taisyklių pakeitimai, kuriais Priežiūros taisyklių 47 punktas buvo pripažintas netekusiu galios.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Departamento direktoriaus Įsakymas neatitinka ir proporcingumo principo reikalavimų, kadangi jai paskirta poveikio priemonė, kurios subjektu turėjo būti UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“, o ne pareiškėja, be to, parinktas jos subjektinių teisių suvaržymas nebuvo būtinas ir neišvengiamas. Buvo galima pasirinkti panašią, bet mažiau jos asmens teises ir laisves apsunkinančią priemonę bei pasiekti tą patį tikslą – užtikrinti, kad UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ civilinė atsakomybė būtų apdrausta, pvz., Departamentas galėjo pateikti rekomendaciją, jog ji apdraustų UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ civilinę atsakomybę, o jei to nepadarytų, tik tuomet siūlyti skirti vienokią ar kitokią poveikio priemonę.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.996 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog yra leidžiama sudaryti draudimo sutartis į draudiminę apsaugą įtraukiant laikotarpius iki draudimo sutarties sudarymo dienos, jei dėl to susitaria draudikas ir draudėjas, todėl ji 2014 m. birželio 13 d. apdraudė UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ civilinę atsakomybę tiek į ateitį (iki 2015 m. birželio 13 d.), tiek ir retroaktyviuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. Departamentas per daugiau nei 50 darbo dienų trukusį UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ patikrinimą dėl vieno klausimo – civilinės atsakomybės draudimo, pasinaudodamas Priežiūros taisyklių 42 punktu, galėjo ir privalėjo išsiaiškinti pažeidimo mąstą, iš to kylančias pasekmes bei priimti teisingą sprendimą.

Nebuvo būtina skirti griežčiausią poveikio priemonę, dėl to kad buvo pažeista imperatyvi Įmonių bankroto įstatymo nuostata, užtikrinanti, kad administratoriui padarius žalą, vykdant įmonės bankroto procedūras, ji bus atlyginta. Be to, jokios žalos UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ niekam nėra padaręs.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas atsiliepimu (b. l. 88–92) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Priežiūros taisyklių 43 punktą Departamentas atlieka nuolatinę bankroto administratorių veiklos stebėseną. Įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalo būti apdrausta privalomuoju draudimu. Stebėsenos metu buvo nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2014 m. sausio 13 d. administravo vieną įmonę, kurios bankroto procesas tebebuvo vykdomas, tačiau Departamentas neturėjo duomenų, kad UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.

Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Priežiūros taisyklių 45 punktu, buvo nuspręsta atlikti neplaninį UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiklos patikrinimą. Ši bendrovė, vadovaujantis Priežiūros taisyklių 37.1 punktu, Departamento 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332 buvo informuota, kad gali ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 3 d. pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Įstatymo nustatytos pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu vykdymo, tačiau iki atliekamo patikrinimo išvados surašymo dienos paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 13 dalis. Vadovaujantis Priežiūros taisyklių 47.2 punktu, už nustatytą padarytą pažeidimą bankroto administratoriaus UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorei Z. G. buvo siūlyta skirti Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą nuobaudą – viešą įspėjimą. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių imperatyvios Įstatymo nustatytos teisės normos pažeidimas galėtų būti laikomas pateisinamu arba mažareikšmiu, nebuvo nustatyta.

Priimant sprendimą dėl taikytinos poveikio priemonės buvo įvertinta ir tai, jog pažeista Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostata yra imperatyvi ir Įstatymas nenumato šios nuostatos taikymo išimčių, be to, Įstatyme nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė galėtų būti neapdrausta. Pažeista Įstatymo imperatyvi teisės norma, Departamento nuomone, turi ypatingą reikšmę visam bankroto procesui – tai teisinė priemonė, kuri užtikrina draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytos žalos atlyginimą, todėl pareiškėjos teiginius dėl nuobaudos proporcingumo Departamentas vertino kritiškai.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentais dėl pernelyg ilgos neplaninio tyrimo trukmės. Paaiškino, jog vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 35 punktu neplaninis UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuro“ patikrinimas buvo pradėtas Departamento direktoriaus motyvuotu 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332, kuris tikrinamam bankroto administratoriui elektroniniu paštu buvo pateiktas 2014 m. sausio 28 d. 13 val. 25 min., todėl neplaninio patikrinimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 29 d.

Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, jog remiantis Priežiūros taisyklių 37.1 punktu gali ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 3 d. pateikti Departamentui paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat, kad per nustatytą terminą to nepadarius Departamentas sprendimą dėl administratoriaus veiksmų priims pagal turimus dokumentus, tačiau pareiškėja nei iki 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodyto termino, nei iki pat neplaninio UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ patikrinimo pabaigos Departamento prašytų pateikti paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Patikrinimų taisyklių 39 punktas numato, kad į neplaninio patikrinimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei tai, kad pareiškėja nepateikė Departamento prašytų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų, į neplaninio patikrinimo terminą laikotarpis po 2014 m. vasario 3 d. neįskaitytinas ir nėra teisinio pagrindo teigti, kad Patikrinimų taisyklių 38 punkte nustatytas neplaninio patikrinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 40 darbo dienų, šiuo atveju buvo pažeistas.

Išvada dėl „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmų (veikimo/ neveikimo)“ elektroniniu paštu bankroto administratoriui UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ buvo pateikta 2014 m. balandžio 9 d. 15 val. 31 min., todėl, atsižvelgiant į Patikrinimų taisyklių 40 ir 42 punktų nuostatas bei į tai, kad bankroto administratorius per 3 darbo dienas nepareiškė savo nuomonės ir nepateikė papildomų paaiškinimų ir dokumentų, neplaninis patikrinimas laikomas baigtu 2014 m. balandžio 14 d.

UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ neplaninis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų, o ginčijamas Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-31 priimtas pagrįstai, teisėtai ir nepraleidžiant terminų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 130–135) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-31.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, jog Departamentas 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu pareiškėjai, UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorei Z. G., nurodė, jog nusprendė atlikti UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ neplaninį veiklos patikrinimą (b. l. 99). Šis raštas pareiškėjai susipažinti buvo išsiųstas 2014 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu bankrotopaslaugos@yahoo.com (b. l. 101). Departamentas 2014 m. balandžio 7 d. priėmė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmų (veikimo/ neveikimo)“, kurioje nurodyta, jog už imperatyvios ir ypatingą reikšmę bankroto procesui turinčios Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos pažeidimą, UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorei Z. G. siūloma skirti nuobaudą – viešą įspėjimą (b. l. 97–98). Šią išvadą Departamentas pareiškėjai susipažinti išsiuntė 2014 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu bankrotopaslaugos@yahoo.com (b. l. 96). Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-31 UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorei Z. G. už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies pažeidimą buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas (b. l. 94).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro nuobaudos – viešo įspėjimo pareiškėjai Z. G. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Nuobauda pareiškėjai buvo paskirta Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-31. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamas Departamento 2014 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-31 (b. l. 13), kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies pažeidimą skirta nuobauda – viešas įspėjimas, priimtas vadovaujantis Ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 45 punktu, Įstatymo 11 straipsnio 13 dalimi bei atsižvelgus į Departamento valstybės tarnautojo 2014 m. balandžio 9 d. išvadą.

Priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) 45 punkte nustatyta, kad jeigu tarnautojas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nustato teisės aktų pažeidimų požymių administratoriaus veikloje, jis privalo pateikti pranešimą dėl jų Departamento direktoriui. Departamento direktorius, gavęs šiame punkte nurodytą pranešimą, gali priimti sprendimą atlikti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą šių taisyklų IV skyriuje nustatyta tvarka arba pakeisti Patikrinimų planą, įrašydamas į jį administratoriaus, kurio veikloje nustatyti teisės aktų pažeidimų požymiai, patikrinimą ar nustatyti ankstesnį patikrinimo laiką, jei šio administratoriaus patikrinimas buvo planuotas.

Bankroto administratoriumi pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį gali būti fizinis arba juridinis asmuo, įgiję teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir juridinio asmens, įgijusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“), vadovė. Įstatymo 11 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) 13 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad administratorius UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ atliekant neplaninį jo veiklos patikrinimą neturėjo galiojančio administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (taigi ir už Įstatymo 11 str. 13 d.), teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda.

Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: įspėjimą arba viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Pažymėtina, kad Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nėra detalizuota administratoriaus, kaip atsakomybės subjekto, sąvoka. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje BUAB „Alkamenas“ administratoriumi buvo paskirta ne Z.

G. (administratorius – fizinis asmuo), o UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ (administratorius – juridinis asmuo). Byloje nustatyta, kad profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu taip pat buvo neapsidraudęs administratorius – juridinis asmuo UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“. Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta Departamento teisė skirti nuobaudą administratoriaus juridinio asmens vadovui. Pastebėtina, kad tokia teisė įtvirtinta teismui, pavyzdžiui, Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje.

Minėtoje normoje įtvirtinta, kad teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių liktų baudą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (įstatymo viršenybės principas). Todėl sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad jai, nagrinėjamu atveju nesančiai administratoriumi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies prasme (administratoriumi teismo paskirtas juridinis asmuo – UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“), negalėjo būti skirta nuobauda kaip administratoriui ir Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Pastebėtina tai, kad nors Priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) 47 punkte buvo nustatyta, jog nuobauda pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį skiriama administratoriui, kai administratorius yra fizinis asmuo arba administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui, ir ši poįstatyminė nuostata aiškiai išplėtė atsakomybės subjektų ratą, lyginant jį su Įstatymu, tačiau pabrėžtina ir tai, kad ši nuostata Ūkio ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-422 nuo 2014 m. liepos 1 d. pripažinta netekusia galios. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo spraga dėl atsakomybės subjektų rato ir aplinkybė, kad nuobaudos skyrimo metu galiojusi poįstatyminė nuostata dėl administratoriaus – juridinio asmens vadovo atsakomybės yra panaikinta, taigi dabartintis poįstatyminis teisinis reguliavimas pagerina pareiškėjos padėtį, neabejotinai turėtų būti aiškinamos pareiškėjos naudai. Todėl administracinis aktas, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta nuobauda naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Panaikinus ginčijamą įsakymą kitais pagrindais teismas sprendime atskirai dėl pareiškėjos nurodytų argumentų dėl neplaninio veiklos patikrinimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (per ilgo patikrinimo termino, neinformavimo apie pradėtą veikos patikrinimą) ir paskirtos nuobaudos proporcingumo nepasisako.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 139–142) atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas, be atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytų aplinkybių ir argumentų, nurodo, jog Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies nuostata yra įgyvendinta priėmus Priežiūros taisykles. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo fakto, jį pripažino tiek pareiškėja, tiek pirmosios instancijos teismas, tačiau byloje vertintinas pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčijamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis – nustatytu Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies pažeidimu, bei teisės aktų normomis – Įstatymo ir Priežiūros taisyklių nuostatomis. Vien pastebėjimų ir vertinimo nepakanka tam, jog norminis administracinis aktas būtų pripažintas neteisėtu. Be to, nėra priimto jokio teismo sprendimo, kuriuo Priežiūros taisyklės būtų pripažintos neteisėtomis ar plečiamai aiškinančiomis Įstatymo nuostatas. Departamento galimybės priimant sprendimą atsižvelgti į ateityje galimus teisinio reglamentavimo pasikeitimus yra itin ribotos, todėl Departamentui priimant sprendimus yra taikomos įstatymo ar poįstatyminio teisės akto normos, galiojančios konkretaus sprendimo priėmimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. V-31, kuriuo pareiškėjai Z. G. už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies pažeidimą skirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamą įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Atlikti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje ( 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2326 redakcija) nurodytos institucijos funkcijas (prižiūrėti administratoriaus veiklą ir skelbti duomenis apie įmonės bankroto procesą) Vyriausybė 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 4 punktu (2012 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 205 redakcija) įgaliojo Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas administracinį aktą, t. y. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-31 panaikino, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui – Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 daliai. Teismo vertinimu, nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 47 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuobauda skiriama administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras ir (ar) jo vadovui. Ši nuostata ūkio ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-422 nuo 2014 m. liepos 1 d. pripažinta netekusia galios. Kadangi nagrinėjamu atveju BUAB „Alkamenas“ administratoriumi buvo paskirta ne Z. G., o juridinis asmuo – UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“, jai nuobauda Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negalėjo būti paskirta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kaip nepagrįstą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332 informavo UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ (raštas adresuotas biuro direktorei Z. G.), kad stebėsenos metu nustatyta, jog bankroto administratorius UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ administruoja vieną įmonę, kurios bankroto procesas tebėra vykdomas, tačiau Departamentas neturi duomenų, ar administratorius yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Kadangi šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai Departamente nebuvo gauti, neatsakant į Departamento 2013 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (8.5)A2-4499, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 45 punktu, nuspręsta atlikti administratoriaus veiklos tikrinimą (b. l. 14). Apie šį sprendimą atsakovas 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-332 informavo UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorę Z. G.. Tuo pačiu raštu, vadovaujantis Taisyklių 37.1 p., informuota, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 3 d. gali būti pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai dėl Įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu vykdymo. Paaiškinimai ir dokumentai pateikti nebuvo. Tačiau pareiškėja neginčija fakto, kad jos vadovaujama įmonė – UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“– tuo metu nebuvo apdrausta administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija) 13 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 dalį administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.

Jau minėta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, pagal Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalį jam gali būti paskirta nuobauda. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikta tokia įmonės administratoriaus sąvoka – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos <...> pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo <...>, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Alkamenas“ bankroto administratoriumi buvo paskirta ne ji (kaip fizinis asmuo), o juridinis asmuo – UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“, kuriam ji vadovauja, todėl nuobauda jai negalėjo būti paskirta.

Atsakydama į šį pareiškėjos teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Juridinis asmuo, siekdamas įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, privalo užtikrinti, kad bent du juridinio asmens darbuotojai, iš jų – ir savininkas (kai juridinis asmuo yra individuali įmonė) ar tikrasis narys (kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija), turėtų bankroto administratoriaus pažymėjimą. Taigi, juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, veikia per savo vadovą ir darbuotojus, kurių atitinkama dalis privalo turėti bankroto administratoriaus pažymėjimus. Iš faktinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Z. G. buvo ne tik juridinio asmens UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“, teismo nutartimi paskirto bankrutuojančios BUAB „Alkamenas“ administratoriumi, vadovė, bet ir įgaliotas asmuo vykdyti bankroto procedūras (b. l. 16, 100).

Administratoriaus vykdomos funkcijos detaliai yra išdėstytos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje (pvz., teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikti duomenų ir dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę; perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie įmonės bankroto procesą; užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą; sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis; patikrinti įmonės sandorius; atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme; priimti ir atleisti darbuotojus; teikti informaciją ir ataskaitas ir kt.).

Šio Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administratorius (fizinis asmuo) privalo laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų (1 p.); nuolat tobulinti kvalifikaciją (2 p.). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą. Iš to seka, kad už teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą atsakomybė kyla fiziniam asmeniui.

Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 3 dalį įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Akcinių bendrovių įstatymo (reglamentuojančio ir uždarosios akcinės bendrovės valdymą, veiklą, akcininkų teises ir pareigas) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. O šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, veikia per savo darbuotojus, kurių atitinkama dalis, kaip minėta šioje nutartyje, privalo turėti bankroto administratoriaus pažymėjimą (žr., pvz., 2014 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-630/2014).

Anksčiau minėtose teisės normose įtvirtintų nuostatų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad ir nagrinėjamu atveju Administratoriumi paskirta UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ turėjo veikti per savo vadovę, kuri, be kita ko, kartu buvo ir įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „Alkamenas“ bankroto procedūras. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Įmonių bankroto įstatymo 13 dalies nuostata yra imperatyvi, ir kad pareiga apdrausti Administratoriaus (UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“) profesinę civilinę atsakomybę teko bendrovės vadovei (kuri buvo ir įgaliotas asmuo), t. y. pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju Z. G. yra tinkamas teisinės atsakomybės subjektas Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies prasme, ir nuobaudą jai paskyrė įstatymu bei poįstatyminiu teisės aktu įgaliota institucija (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 10 d., Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad administratorių veiklos priežiūrą vykdantis Departamentas negalėjo skirti nuobaudos UAB „Įmonių restruktūrizavimo ir teisinių paslaugų biuras“ vadovei Z. G.. Neteisingas materialinės teisės normų aiškinimas ir pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nėra teisinės atsakomybės subjektas Įmonių bankroto įstatymo prasme, kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, susijusių su paskirtos nuobaudos proporcingumu, neplaninio veiklos patikrinimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų, t. y. nuobaudos Z. G. skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektų nenagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai jas ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti pareigą turi pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 str. 6 d., 79, 81, 82, 86 straipsniai). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus ginčui reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tiriami bei vertinami pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su šio teismo sprendimu nesutinkančios proceso šalies teisė į apeliaciją, kas lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė