2022-05-25 Nr. AB-13540-3-61-3-00812-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2539-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00812-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad negali pasilikti ar sugrįžti į savo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), nes jį su šeima persekioja ir ruošiasi nužudyti. Pareiškėjas teigė, kad jis visiškai pagrįstai bijo gresiančio smurto ir nurodė, jog savo kilmės šalyje patyrė persekiojimą ir dėl politinės veiklos, jų šeima ir visa giminė tapo persekiojama kilmės šalies politinių organizacijų smogikų. Smogikai tęsė represinę veiklą šalyje ir dėl nesiliaujamo smurto ir grėsmės pareiškėjas nusprendė išvykti iš kilmės šalies.

3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Ginčydamas Migracijos departamento sprendimą, pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija susidariusi kilmės šalyje; nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika; nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Vertinant apklausos metu išryškėjusių faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį.

5. Pareiškėjas teigė, kad pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, jog persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjas nurodė visas objektyviam sprendimui priimti reikalingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami, o priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama.

6. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Šiuo atveju nenustatytos būtinosios užsieniečio išsiuntimo sąlygos. Taigi, Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

9. Pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Siekdamas pagrįsti savo prašymą, prieglobsčio prašytojas referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie padėtį ir įvykius kilmės šalyje. Prieglobsčio prašytojo istorija nėra pagrįsta kitais įrodymais ar savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, prieglobsčio prašytojo pasakojimo Migracijos departamentas nelaikė patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą.

10. Pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kita skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 24 d. atliktoje pareiškėjo apklausoje, pareiškėjas paaiškino, jog gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), išpažįsta islamą ir yra nevedęs. (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, brolis ir dvi seserys. Jis nepriklauso jokiai politinei partijai. Atvyko į Lietuvos Respubliką, kad išgelbėtų savo gyvybę, nes jo kilmės valstybėje nesaugu, vyrauja korupcija, grasinimai, etniniai ir politiniai karai, o svarbiausia – negerbiamos žmogaus teisės. Šalyje nėra vienybės, visi piliečiai tapo priešais. 2020 metais, per prezidento rinkimus, jis nukentėjo nuo išpuolio. Ginkluoti asmenys (jo manymu, tai žuvusių manifestacijų metu šeimos nariai) jį užpuolė su žirklėmis (turi randą nugaroje), gal norėjo nužudyti. Taip atsitiko dėl to, kad, namo, kuriame prieglobsčio prašytojas gyveno, savininkas priklauso vienai iš politinių partijų (valdančiajai), kuri traktuojama kaip diktatoriško režimo atstovė. Prieglobsčio prašytojas buvo palaikytas šio savininko sūnumi. Po šio įvykio jo šeima nutarė, kad pareiškėjui reikia išvykti ten, kur saugu. Po užpuolimo išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Į kitas užsienio valstybes dėl prieglobsčio nesikreipė.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau tyrimo metu pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kurio jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį buvo abstraktus, nedetalus ir bendro pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie padėtį ir įvykius kilmės šalyje. Migracijos departamente atlikto tyrimo metu, vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie buvo abstraktūs, nedetalūs ir migloti, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Taip pat teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas, prašydamas suteikti prieglobstį, pateikė netikrus duomenis apie savo biologinį amžių, t. y. teigė, kad yra nepilnametis, tačiau vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje pateiktais duomenims, buvo konstatuota, jog pareiškėjo biologinis amžius yra virš 21 +/- 2 metų. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį palikti kilmės valstybę, nepasižymi nuoseklumu ir patikimu, dėl šios priežasties pareiškėjo pasakojimas vertintinas kaip nepagrindžiantis deklaruojamos persekiojimo baimės. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo pačio subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais bei pateiktu pasakojimu, kuris iš esmės atspindi viešuose šaltiniuose prieinamą informaciją apie saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų tai pat nepateikta.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis (jos tikslas niekada nebuvo Lietuvos Respublika) ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, todėl, įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtus Lietuvos-Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatytas į užkardą), teismas padarė išvadą, kad ir ši sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

17. Teismas dėl Migracijos departamento sprendime nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su tokia Migracijos departamento išvada, nes ji nėra proporcinga ir adekvati priemonė.

18. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas šį terminą sutrumpino ir pakeitė Migracijos departamento sprendimą, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu gyventi, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos, kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Reguliarus kariškių ir policijos smurtas prieš civilius atspindi giliai išsišaknijusią nebaudžiamumo kultūrą. Valdžia vykdo savavališkus areštus, nukreiptus prieš oponentus ir pilietinės visuomenės narius. Galiausiai 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvyko karinis perversmas. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl patvirtina pareiškėjui kilusios persekiojimo dėl politinių motyvų grėsmės realumą.

22. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini), nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Šiuo atveju atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Be to, Migracijos departamento sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, t. y. siekiantys 2020 m., kai vyko prezidento rinkimai.

23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Migracijos departamentas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Siekdamas pagrįsti savo prašymą, prieglobsčio prašytojas referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie padėtį ir įvykius kilmės šalyje. Prieglobsčio prašytojo istorija nėra nei pagrįsta kitais įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

27. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pageidauja, jog jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

30. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė advokatė, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos ir nevertinus jos individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste.

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

37. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

38. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

39. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus dėl politinės veiklos, kai kilmės šalyje politinė situacija jau yra pasikeitusi, nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grės realus pavojus.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas atitinka Migracijos departamento surinktai aktualiai informacijai apie (duomenys neskelbtini) 2019–2020 m. vykusius įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir visuomenė rengė politines demonstracijas, nukreiptas prieš tuometinio prezidento (duomenys neskelbtini) dalyvavimą prezidento rinkimuose ir (duomenys neskelbtini) Respublikos Konstitucijos pakeitimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio karinio perversmo šalyje situacija pasikeitė iš esmės. Po perversmo, karinė chunta paleido politinius kalinius, nepersekiojo senajai vyriausybei dirbusių asmenų, į valstybę grįžo pabėgę ankstesnio prezidento politiniai oponentai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva jam gresiančio persekiojimo nebeatitinka realios situacijos jo kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, nebeliko jokių priežasčių teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas vadovavosi būtent naujausiais duomenimis apie situaciją (duomenys neskelbtini), įskaitant informaciją, apie 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusį perversmą, kuris iš esmės turi įtaką geresnei žmogaus teisių apsaugai (duomenys neskelbtini) Respublikoje.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami tam, jog pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, ar kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas ar civilinis karas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamam išnagrinėjimui, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių ir kt.) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento sprendime nurodytą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos turėtų būti sutrumpinamas.

47. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius