2024-06-12 Nr. AB-9512-3-65-3-00133-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-224-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00133-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ‒ ir VSDFV) Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.16) DV_S-4971 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. (toliau – ir 2022 m. sausio 18 d. sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18.2) I-3063, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo panaikinimo (toliau ‒ ir 2022 m. kovo 22 d. sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Šis laikotarpis nebuvo įskaitytas į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nors ginčo laikotarpiu eitos kovotojo pareigos prilyginamos gaisrininko pareigoms Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau ‒ ir Pareigūnų pensijų įstatymas, Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme, nes pagal tuometį reguliavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinama „kovotoju“. Pareiškėjas teigė, kad šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino tuometis (duomenys neskelbtini) miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininkas J. V..

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis ginčo laikotarpiu realiai vykdė statutinio pareigūno ‒ gaisrininko ‒ funkcijas: paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir pan. Taip pat kartu su komandos nariais vykdavo į įvykius, gelbėdavo gaisruose ir kitose nelaimės vietose esančius žmones, jų turtą, gesindavo gaisrus, vykdydavo pirminius gelbėjimo darbus, kilus avarijoms, stichinėms nelaimėms, likviduodavo ekstremalių įvykių ir situacijų bei incidentų pasekmes, teikdavo kitą neatidėliotiną pagalbą. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui kitų duomenų, nei buvo pateikti kartu su skundu, įrodančių jo užimtų pareigų atitikimą gaisrininko pareigybei jam dirbant pagal darbo sutartį, tačiau pareiškėjas mano, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais galima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo, kaip kovotojo darbas, buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei.

4. Pareiškėjo vertinimu, VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pasak pareiškėjo, ginčijamuose VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendime ir VSFDV 2022 m. kovo 22 d. sprendime (toliau kartu ‒ ir Sprendimai) nebuvo vertinti neatitikimai dėl įrašų lietuvių ir rusų kalbomis jo darbo knygelėje. Taip pat nebuvo motyvuota, kodėl neaiškumai buvo vertinti pareiškėjo nenaudai.

5. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1118 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. T.“ buvo nustatyta, jog pareiškėjo ištarnautas laikas yra 36 m. 7 mėn. 25 d. Į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas ginčo laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu darbo sutarties pagrindais dirbo kovotoju, ši pareigybė neišliko ir nebuvo įrašyta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, taigi nebuvo priskirta pareigūno pareigoms.

7. Atsakovas teigė, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas baigtinis pareigų, kurios prilyginamos tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti, sąrašas: padalinių vadovai, gaisrininkai ir gaisrininkai vairuotojai. Pareiškėjas į pareigūno pareigas buvo paskirtas nuo 1987 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) SPAD 1-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu, suteikiant jaunesniojo seržanto laipsnį. Kadangi pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki 1986 m. spalio 26 d. pareiškėjas dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytose pareigose, nėra pagrindo perskaičiuoti jo pareigūno pensiją, įtraukiant ginčo laikotarpį į tarnybos laiką šiai pensijai skirti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas su 2022 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į VSDFV, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patikrinusi pateiktus dokumentus ir skundžiamą VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 sprendimą, nustatė, kad VSDFV Panevėžio skyrius pareiškėjui teisingai paaiškino Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų taikymą, išsamiai ir teisingai nurodė minėto laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti priežastis bei teisinį pagrindą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį kovotojo pareigose, kurios nebuvo priskirtos pareigūno pareigoms. Į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitomas darbo laikas iki 1995 m. sausio 1 d., išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jei vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų pensijų skyrimą, ir atsižvelgdamas į bylos duomenis, 2022 m. sausio 18 d. sprendimu, kuris atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų pensiją.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. T. skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, o nuo 1986 m. lapkričio 10 d. iki 1987 m. kovo 10 d. ‒ (duomenys neskelbtini) melioracijos eksploatavimo valdyboje vandens takų remontininku. Pareiškėjas į pareigūno pareigas buvo paskirtas nuo 1987 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) SPAD 1-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu, 1987 m. kovo 20 d. jam suteiktas pirmasis specialus nekarinis (karinis) jaunesniojo seržanto laipsnis. Iš vidaus tarnybos sistemos pareiškėjas atleistas nuo 2021 m. spalio 11 d., PAGD 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-7-535 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu (šalių susitarimu). VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1118 pareiškėjui paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (ištarnautas laikas ‒ 36 m. 7 mėn. 25 d.), į darbo stažą neįskaitydamas laikotarpio nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą perskaičiuoti pareigūnų pensiją ir papildomai įskaičiuoti tarnybos metus už ginčo laikotarpį. VSDFV Panevėžio skyrius ginčijamu 2022 m. sausio 18 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo. Nesutikdamas su minėtu sprendimu pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (18.2) I-3063 VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas nurodė, kad įrašas pareiškėjo darbo knygelėje KT-I Nr. 0722188 lietuvių kalba patvirtina, jog pareiškėjas 1985 m. spalio 21 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigas ir 1986 m. spalio 26 d. atleistas iš kovotojo pareigų. Pareiškėjo darbo knygelėje įrašai padaryti vadovaujantis priėmimo ir atleidimo iš pareigų įsakymais, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog vertinant pateiktus dokumentus neva tikslesniais įrašais laikytini įrašai darbo knygelėje, įrašyti rusų kalba (pareiškėjo teigimu, darbo knygelėje rusų kalba parašyta, jog jis dirbo gaisrininku). Teismas pažymėjo, kad įrašai darbo knygelėje lietuvių kalba įrašyti nedarant jokio vertimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įrašant duomenis lietuvių kalba padaryta vertimo klaida.

14. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių, kuriose darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai). Kovotojo pareigos minėtame sąraše nėra numatytos.

15. Teismas akcentavo, kad kovotojo pareigybė neišliko ir nebuvo įrašyta į PAGD (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140. Po atleidimo iš šių pareigų, Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos valdybos (duomenys neskelbtini) 1-os savistovės SPD Spalio raj. apsaugai (toliau ‒ ir (duomenys neskelbtini) SPAD) 1987 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 13a/s pareiškėjui buvo suteiktas pirmasis specialusis nekarinis / karinis laipsnis – jaunesnysis seržantas, nuo 1987 m. kovo 14 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) SPAD 1-os sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. dirbo gaisrininku ar de facto (iš tikrųjų) atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas. Pareiškėjo teismui pateiktas tuometinio (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko J. V. paaiškinimas nepaneigia fakto, jog pareiškėjas dirbo kovotojo pareigose, kurios nėra nurodytos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte (kur nurodytas baigtinis pareigybių sąrašas). Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, teismas sprendė, kad ir VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

17. Teismo vertinimu, ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti Sprendimus, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 18. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo gaisrininku ar de facto (iš tikrųjų) atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors jo pareigybė buvo įvardinta kaip kovotojas, tačiau realiai jis vykdė statutinio pareigūno ‒ gaisrininko ‒ funkcijas. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybę, jog pagal tuometį reguliavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta „kovotoju“, patvirtino ir tuometis (duomenys neskelbtini) miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininkas J. V..

21. Pareiškėjas teigia, kad byloje pateikti jo darbo knygelės įrašai lietuvių ir rusų kalbomis. Rusų kalba surašytoje darbo knygelėje, kurios vertiną į lietuvių kalbą pareiškėjas buvo pateikęs teismui, aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas 1985 m. spalio 21 d. buvo priimtas į gaisrininko pareigas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tarp jo darbo knygelių įrašų skirtingomis kalbomis yra neatitikimas dėl pareigų pavadinimo, kurį įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumoje galima daryti labiau pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo kaip kovotojo darbas buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 1997 m. kovo 14 d. jį paskyrus į (duomenys neskelbtini) SPAD 1-a sukarintos priešgaisrinės dalies ugniagesio pareigas, jo įgaliojimai ir darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas. Ginčijamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) miesto profesionali priešgaisrinė dalis buvo struktūrinis vidaus reikalų ministerijos sistemos padalinys, taigi asmenys, dirbę šiame padalinyje, dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamame sprendime vadovavosi vien atsakovo išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo pareigybė buvo įvardinta kaip kovotojas, todėl nėra teisinio pagrindo įskaityti ginčo laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šiuo atveju teismas, netirdamas ir nevertindamas įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti skundžiamuose Sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių, kuriose darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai). Kovotojo pareigos minėtame sąraše nėra numatytos.

26. Atsakovas teigia, kad ištyręs byloje pateiktus įrodymus teismas pagrįstai konstatavo, jog įrašas pareiškėjo darbo knygelėje KT-I Nr. 0722188 lietuvių kalba patvirtina, kad jis 1985 m. spalio 21 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigas ir 1986 m. spalio 26 d. atleistas iš kovotojo pareigų. Taip pat teismas tinkamai įvertino tuomečio pareiškėjo viršininko paaiškinimus ir sprendime pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas teisingai pažymėjo, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas baigtinis pareigų, kuriose iki 1994 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti, sąrašas: padalinių vadovai, gaisrininkai ir gaisrininkai vairuotojai. Kovotojo pareigos minėtame sąraše nenurodytos.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nors pareiškėjas teigė, jog pagal tuometinį reglamentavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinama „kovotoju“, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtą teiginį, taip pat nenurodė, kokiame teisės akte tai buvo reglamentuota. Pareiškėjas teismui pateikė tuometinio (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad „tuo metu kovotojo atliekami darbai savo pobūdžiu ir apimtimi atitiko gaisrininko vykdomas funkcijas“. Tačiau teismas teisingai pažymėjo, kad minėtas paaiškinimas nepaneigia fakto, jog pareiškėjas dirbo kovotojo pareigose, kurios nenurodytos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto baigtiniame pareigų, kuriose iki 1994 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti, sąraše.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas visapusiškai ištyrė ir objektyviai įvertino minėtus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo kovotoju, todėl neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų ir jam pagrįstai minėtas laikotarpis neįskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-4971 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo atsisakyta į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, ir VSDFV 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (18.2) I-3063, kuriuos netenkintas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai), kuriose darbo sutarties pagrindu išdirbtas laikas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos nėra įtrauktos į minėtą sąrašą, todėl sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neatitiko visų Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, dėl to neįgijo teisės į pareigūnų valstybinę pensiją už šį laikotarpį.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, kad sprendimas yra nemotyvuotas, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilinęs į bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu jo eitos kovotojo pareigos de facto (iš tikrųjų) neatitinka gaisrininko pareigų.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose. Taip pat nėra ginčo dėl išvados, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra įtvirtintas baigtinis sąrašas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pareigybių (padalinių vadovai, gaisrininkai, gaisrininkai vairuotojai), tarp kurių kovotojo pareigybė nėra numatyta. Byloje keliamas ginčas, ar kovotojo pareigybė pagal atliekamas funkcijas ir suteiktas kompetencijas ginčo laikotarpiu de facto (iš tikrųjų) atitiko gaisrininko pareigas ir pareiškėjui kovotojo pareigose išdirbtas laikotarpis turi būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimus). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą).

37. Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija) nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., – darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, nuo 1986 m. lapkričio 10 d. iki 1987 m. kovo 10 d. ‒ (duomenys neskelbtini) melioracijos eksploatavimo valdyboje vandens takų remontininku, nuo 1987 m. kovo 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į pareigūno ‒ ugniagesio ‒ pareigas (duomenys neskelbtini) SPAD 1-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje, 1987 m. kovo 20 d. pareiškėjui suteiktas pirmasis specialus nekarinis (karinis) jaunesniojo seržanto laipsnis. Iš vidaus tarnybos sistemos pareiškėjas atleistas nuo 2021 m. spalio 11 d., PAGD 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-7-535 Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu (šalių susitarimu). VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1118 pareiškėjui apskaičiuotas ištarnautas laikas ‒ 36 m. 7 mėn. 25 d., paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, į darbo stažą neįskaitant laikotarpio nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d., kai pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies kovotojo pareigose, nes, atsakovo teigimu, Įstatyme nenustatyta, jog darbas šiose pareigose būtų įskaitytas į tarnybos laiką valstybinei pareigūnų pensijai skirti; kovotojo pareigybė neišliko ir nebuvo įrašyta į PAGD (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies etatų sąrašą, taigi nebuvo priskirta pareigūno (šiuo atveju ‒ gaisrininko) pareigoms.

39. Pareiškėjas teigė, kad jis, darbo sutarties pagrindu dirbdamas kovotojo pareigoje, vykdė statutinio pareigūno ‒ gaisrininko ‒ funkcijas: paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir pan. Taip pat kartu su komandos nariais vykdavo į įvykius, gelbėdavo gaisruose ir kitose nelaimės vietose esančius žmones, jų turtą, gesindavo gaisrus, vykdydavo pirminius gelbėjimo darbus, kilus avarijoms, stichinėms nelaimėms, likviduodavo ekstremalių įvykių ir situacijų bei incidentų pasekmes, teikdavo kitą neatidėliotiną pagalbą. Pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) miesto profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko J. V. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pagal tuometį reguliavimą gaisrininko pareigybė buvo vadinta „kovotoju“ ir tuo metu kovotojo atliekami darbai savo pobūdžiu ir apimtimi atitiko gaisrininko vykdomas funkcijas (I t., b. l. 38). Pareiškėjas taip pat pateikė jo darbo knygelių kopijas rusų ir lietuvių kalbomis, kuriose nurodytas skirtingas pareigų pavadinimas, t. y. rusų kalba surašytoje darbo knygelėje nurodyta, kad „priimti gaisrininku“ (vertimas iš rusų kalbos), o lietuvių kalba surašytoje darbo knygelėje nurodyta, kad pareigos „kovotojas“ (I t., b. l. 43‒45, 47‒51, II t., b. l. 79‒81). Pareiškėjas nurodė, kad jis neturi galimybės pateikti teismui kitų dokumentų, įrodančių jo užimtų pareigų atitikimą gaisrininko pareigybei jam dirbant darbo sutarties pagrindu, tačiau mano, jog vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jo, kaip kovotojo, darbas buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei.

40. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pritardamas atsakovui, kad ginčo laikotarpis neįskaitytinas į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti, vertino, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo gaisrininku ar de facto (iš tikrųjų) atliko ugniagesio (gaisrininko) pareigas, taip pat nepaneigtas faktas, jog pareiškėjas dirbo kovotojo pareigose, kurios nėra nurodytos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintame baigtiniame pareigybių sąraše.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl įrodymų stokos ir formaliai taikydamas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinį faktinį klausimą, ar pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos de facto (iš tikrųjų) atitiko gaisrininko pareigas.

42. ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

43. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

44. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įvertinti, ar pareiškėjo nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. eitos kovotojo pareigos pagal tuometinį teisinį reguliavimą, atliekamas funkcijas ir kompetenciją atitiko gaisrininko pareigas, būtina byloje surinkti įrodymus apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu vykdytų funkcijų apimtį. Byloje taip pat reikalinga atlikti pareiškėjo laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1986 m. spalio 26 d. ir laikotarpiu nuo 1987 m. kovo 14 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas į ugniagesio (pareigūno) pareigas, vykdytų funkcijų palyginimą. Be to, teisėjų kolegijos manymu, yra tikslinga kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tam, jog būtų patvirtintos ar paneigtos bylai reikšmingos aplinkybės.

46. Pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyręs, negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė