df68fe6d-2ba6-490d-a9eb-abe46e7e03e6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-957/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27779-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, suinteresuotam asmeniui A.

T. (A. T.) laiduotojui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW SERIE X X70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai ir jų vertinimas 2. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad penktadienį, 2021 m. rugpjūčio 13 d., draugai pakvietė Å¡vęsti draugo gimtadienį pirtyje, kuri buvo už 10 kilometrų nuo Vilniaus. Pirtyje visi vartojo alkoholį, taip pat ir automobilio savininkas. KitÄ dienÄ atsikėlė 7 val. ryto, jis gerai jautėsi, pagalvojo, kad yra blaivus ir 8 val. sėdo už vairo bei kartu su trimis draugais iÅ¡važiavo iÅ¡ pirties į Vilnių.

Liepkalnio gatvėje automobilį sustabdė policija. PareigÅ«nas pasakė, kad kilo įtarimas, jog jis neblaivus ir paprašė papÅ«sti į alkotesterį bei nustatė 1,6 promilės girtumÄ . Automobilio savininko pavardės jis nežino. Jis važiavo kartu ir sėdėjo ant galinės sėdynės. Labai blogai vertina savo poelgį. Jis gyveno Baltarusijoje, bet dėl politinės situacijos atvyko į LietuvÄ ieÅ¡koti darbo ir gyventi. Jau buvo čia registruotas. Gali dirbti tik vairuotoju, turi visų kategorijų vairuotojo teises ir 20 metų vairavimo staÅ¾Ä .

Jis kreipėsi dėl automobilio vertės nustatymo, nes jam pasirodė, kad automobilio vertė yra per didelė. IeÅ¡kojo internete, kas atlieka vertinimÄ ir surado vertintojÄ E. L. PažiÅ«rėjo internete, kad tokie automobiliai kainuoja 7000 eurų. Jis žiÅ«rėjo pigiausius variantus. Automobilis nėra naujas ir gražus. Dokumentuose nurodytas A. T. yra automobilio savininkas. Automobilis Å¡iuo metu stovi pas draugÄ . Vertintojas atvažiavo, apžiÅ«rėjo automobilį, padarė nuotraukas, apžiÅ«rėjo automobilio ridÄ .

Laiduotojas V. M. yra pusbrolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dabar jis nedirba, nes negali rasti normalaus darbo. Jie apie darbÄ nekalba, kalba su juo apie jo žvejybÄ , medžioklę. PrieÅ¡ porÄ mėnesių jis (V. S.) atvyko į LietuvÄ , o nuo 2014 m. gyveno Baltarusijoje ir ten dirbo vairuotoju. Su pusbroliu susitinka nuolatos. KiekvienÄ dienÄ susiskambina, bendrauja beveik kiekvienÄ dienÄ . Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o pusbrolis (duomenys neskelbtini). Kitame posėdyje apklausiant dėl automobilio savininko V.

S. paaiškino, kad anksčiau sakė, kad nežino kitų kartu važiavusių asmenų vardų. Gal ir pasakė, kad čia mašinos savininkas, bet ten buvo ne A., o V. Matomai pagalvojo, kad čia ir yra automobilio savininkas. Ten yra pusbrolis V., bet jie nėra gerai pažįstami.

3. Laiduotojas V. M. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad V. S. yra jo brolis, t. y. jis jį laiko broliu. V. S. tėvas ir laiduotojo motina yra brolis ir sesuo. Brolis važiuodamas pakliuvo neblaivus. Sakė, kad jis jautėsi gerai. Sėdo prie vairo ir važiavo. Jam nustatė girtumÄ . Blogai padarė, nes liko be vairuotojo teisių ir be darbo. VisÄ gyvenimÄ dirbo vairuotoju. Jis blogai pasielgė. Vairuojant esant girtam reakcija suprastėja, gali avarijÄ padaryti, partrenkti kažkÄ . Jis (V. M.) stengiasi bÅ«ti drausmingas vairuotojas.

Vairuojant tenka pakelti ragelį, todėl yra baustas už naudojimÄ si telefonu ir virÅ¡ytÄ greitį. Jis laiduoja, kad daugiau tai nepasikartos. Jie su V. S. Å¡nekėjo ir Å¡is pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, kad jeigu bus Å¡venčių, daugiau nesės prie vairo iÅ¡gėręs. Jie bendrauja kiekvienÄ dienÄ , susimato. BÅ«na, kad V. S. gyvena pas jį (V. M.). Dažnai kartu bÅ«na. Kai yra laiko susitinka ir praleidžia kartu laikÄ . Å iuo metu jis nedirba, nes išėjo iÅ¡ darbo per karantinÄ .

Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

4. Suinteresuotas asmuo A. T. apklausiamas teisme parodė, kad jam priklauso automobilis „BMW“. Penktadienį, tikslios datos nepamena, jis paskolino maÅ¡inÄ draugui. Tos dienos iÅ¡vakarėse nuvažiavo į pirtį. Važiavo jis, jo pusbrolis V. B. ir jo krikÅ¡to tėvas. V. S. tÄ dienÄ buvo kartu su jais. Jis paprašė paskolinti jam maÅ¡inÄ . Jis (A. T.) paliko automobilį ir iÅ¡važiavo namo. Po to sužinojo, kad V. S. važiavo Å¡eÅ¡tadienį girtas su tuo automobiliu. Jis tuo metu jau buvo namuose ir maÅ¡inoje nebuvo.

Į pirtį su juo (A. T.) važiavo V. B., V. B. jaunesnysis, V. S. ir Č. B. Tuo metu kai V. S. vairavo automobilį, jis jau buvo namuose, nes namo išvažiavo penktadienį vakare apie 12 val. Peržiūrint vaizdo įrašus, A. T. paaiškino, kad automobilio gale sėdi Č., o šalia jo V., o lauke stovi V. B. jaunesnysis. Vaizdo įraše pareigūnas kalba ne su juo (A. T.), nes jo ten apskritai nėra, o su V. V. yra jo (A. T.) pusbrolis, o automobilyje yra V. tėvas. Vaizdo įraše, kur pradarytos durys, matyti Č. ir gale V. tėvas, t. y. arčiau atidarytų durų Č.

Jis pats (A. T.) važiavo namo su taksi. Gyvena (duomenys neskelbtini). IÅ¡važiavo apie 12 val. nakties. Iki namų buvo kažkur 15 km. Su pažįstamu taksistu važiavo. Automobilį jis pirko už 12 000 eurų, prieÅ¡ 3 metus. Automobilis turėjo gedimų su dėže, varikliu. Gedimai buvo smulkÅ«s. Naudotis automobiliu netrukdė. Automobilio rakteliai buvo pakabinti. Nepaliko jo saugoti konkrečiai kažkuriam asmeniui. Pats vairuoti negalėjo, todėl ir paliko automobilį. Nežinojo, kad V. vairuos. Automobilis techninę apžiÅ«rÄ praėjo 2021 metų kovo mėnesį.

5. Liudytoju apklaustas turto vertintojas E. L. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad V. S. ir A. T. nepažįsta. Pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ . Ä® jį kreipėsi klientas, praÅ¡ydamas nustatyti automobilio rinkos vertę. Jis atliko to automobilio apžiÅ«rÄ , darė nuotraukas. Fiksavo defektus ir juos įvertino sudarydamas remonto sÄ matÄ . Automobilio rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. IÅ¡sirinko tris panaÅ¡ius automobilius, kurie buvo be defektų. Defektus vertino sudarydamas sÄ matÄ .

Prisimena, kad automobilio priekinis deÅ¡inio žibinto stiklas buvo neskaidrus. Toks automobilis negalėtų bÅ«ti eksploatuojamas, nes neatitinka techninių reikalavimų. Taip pat buvo apsilupusi stogo panelė, galinis bamperis buvo deformuotas. Kiek prisimena, dar bagažinės dangtis turėjo korozijÄ . Lyginamųjų automobilių jis neapžiÅ«rėjo fiziÅ¡kai, tik darė prielaidÄ , kad jie buvo tvarkingi. Atsirinko tuos tris automobilius atmetant pačius pigiausius ir pačius brangiausius. PraktiÅ¡kai buvo taikoma į vidutinį segmentÄ .

Vertintojas pats sprendžia, kokius automobilius atsirinkti. Ä®vertinti tÄ , kuris yra, ir atsirinkti artimiausius variantus. Turėjo sutapti automobilio įranga, variklis, pavarų dėžė ir komplektacija, odinis salonas, „Sport“ paketai. Atrodo, kad Å¡itame automobilyje nebuvo „Sport“ paketo. Skelbimuose suraÅ¡yta už kiek žmonės parduoda automobilius, o ne pagal įvykusį sandorį. Regitros duomenų bazė yra ruoÅ¡iama, kurioje bus sisteminami pagal įvykusį sandorį, tačiau Å¡iuo metu jos nėra.

Kadangi nėra kitų duomenų, įstatymas leidžia tokiu bÅ«du vertinti turtÄ . Jis rinkos vertę nustatė įvertinęs sugadinimus. Jeigu skelbiama skelbimuose, kad automobiliai tvarkingi, tai jis daro prielaidÄ , kad jie yra tvarkingi. Per metus toks automobilis nuvertėja apie 10 proc. Jeigu pirkta už 12 000 eurų, tai jis nuvertėja 10 proc. Pusę metų gali praeiti, kad automobilis nepraeitų techninės apžiÅ«ros. Gal buvo ne tas žibintas, o kitas. Viskas priklauso nuo eksploatavimo sÄ lygų. Automobilio ridÄ jis taip pat vertina.

„Emprekis“ realiai taip pat neapžiÅ«ri automobilių. Jis nežino, kaip „Emprekis“ nustato vidutinę rinkos kainÄ .

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Liudytojas M. K. (M. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., 6.30 val. pradėjo tarnybÄ ir kartu su porininku tarnybiniu automobiliu, su skiriamaisiais ženklais iÅ¡vyko į marÅ¡rutÄ . Apie 8.25 val. iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Po kelių minučių Liepkalnio g. pastebėjo važiuojantį minėtÄ automobilį, kuris važiavo Liepkalnio g., iÅ¡ gatvės, į degalinę ar kiemÄ , niekur iÅ¡sukęs nebuvo.

Vilniuje, prie Liepkalnio g. 77, įjungę specialius garso ir Å¡viesos signalus, sustabdė minėtÄ automobilį. Priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjo vyriÅ¡kis, kuris nepateikė jokio asmens dokumento ir prisistatė V. S., kurio duomenis nustatė per VRM CDB. Be vairuotojo automobilyje buvo dar trys asmenys, kurie buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Kadangi keleiviai nepadarė jokio pažeidimo, jų asmenybių nenustatinėjo ir leido iÅ¡eiti. Vairuotojo kalba buvo neriÅ¡li, iÅ¡ jo burnos sklido alkoholio kvapas.

Paklausus, kada paskutinį kartÄ jis vartojo alkoholį, V. S. paaiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo vakar. PasiÅ«lius V. S. pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu, V. S. sutiko ir alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1486485, buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmas patikrinimas atliktas 8.38 val. ir buvo nustatytas 1.82 promilės girtumas. Antras patikrinimas atliktas 9.00 val., jo metu buvo nustatytas 1.66 promilės girtumas. Apie įvykį pranešė Operatyvaus valdymo skyriui ir buvo iÅ¡kviestas automobilio tralas, kuris automobilį „BMW“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡gabeno į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių g. 127, o sulaikytÄ vairuotojÄ pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 55-56).

8. Liudytojas A. T. (A. T.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi automobilį „BMW X5“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 13 d. minėtÄ automobilį paskolino savo draugui V. S. PastarÄ jį pažįsta jau virÅ¡ 4 metų. Automobilį jis paskolino pasivažinėti savaitgaliui. V. S. jam neaiÅ¡kino, kur jis važiuos su automobiliu. 2021 m. rugpjūčio 15 d. jis sužinojo, kad V. S. buvo sulaikytas girtas vairuojantis jo automobilį „BMW X5“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kur ir kaip jis buvo sulaikytas sužinojo tik iÅ¡ pastarojo paaiÅ¡kinimo. Jis V. S. neturi jokių pretenzijų, kad jis girtas vairavo jo automobilį, jei jis bÅ«tų buvęs su juo, taip daryti bÅ«tų jam neleidęs (b. l. 60).

9. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. (A. M.) 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val., buvo gautas neprisistačiusio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus. Vėliau minėtas automobilis buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnų, vairuotojui nustatytas girtumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešėjo, galimo liudininko, apklausti ir nustatyti pastarojo asmens duomenų nepavyko, kadangi šis neprisistatė bei skambino iš be „kortelinio“ telefono (b. l. 14).

10. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiame pranešime jis nurodė iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

11. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad link „Maximos“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja. Įtariama, vairuotojas neblaivus. Pranešėjas prisistatyti atsisakė (b. l. 18).

12. Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad iš V. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikatas Nr. 1486485, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. 8.38 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, o 9.00 val. jam nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 19-22).

13. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra ir techninis patikrinimas (b. l. 23-28).

14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtii), savininkas-valdytojas yra A. T. (b. l. 30).

15. IÅ¡ priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 127 (b. l. 31-32).

16. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „BMW X5“ 3.0 d (dyzelinas, 2008 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 7 920 Eur (b. l. 33).

17. Iš 2021 m. rugpjūčio 14 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 14 d., 8.38 val. (b. l. 68-69).

18. IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį matyti, kad V. S. iÅ¡ laikinojo sulaikymo buvo paleistas 2021 m. rugpjūčio 14 d., 14.08 val. (b. l. 71). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 19. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta. Dėl to ginčo byloje nėra, be to, tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

21. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡vakarėse su draugais pirtyje vartojo alkoholį, o ryte atsikėlė ir apie 8 val. sėdo už vairo ir iÅ¡važiavo, nes jautėsi blaivus. Buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, kurie alkotesteriu jam nustatė 1,6 promilės neblaivumÄ . Tokie kaltinamojo V. S. parodymai iÅ¡ esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Å tai liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.25 val. iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ apie Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuojantį automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. MinėtÄ automobilį sustabdė Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, priėjo ir pamatė prie vairo sėdintį vyriÅ¡kį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – tai V.

S. Liudytojo M. K. teigimu, minėto vairuotojo kalba buvo neriÅ¡li, iÅ¡ jo burnos sklido alkoholio kvapas, V. S. jam paaiÅ¡kino, kad paskutinį kartÄ alkoholį vartojo vakar. PirmÄ kartÄ (8.38 val.) alkotesteriu patikrinus vairuotojo V. S. blaivumÄ , buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o antrÄ kartÄ (9.00 val.) – 1,66 promilių girtumas. Automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iÅ¡gabentas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, o vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 55-56).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas M. K. nurodė ir savo 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Tokias liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad link „Maximos“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja.

Ä®tariama, vairuotojas neblaivus. Pranešėjas prisistatyti atsisakė (b. l. 18); taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A M. 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstyti duomenys apie 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. gautÄ neprisistačiusio asmens, kurio tapatybės nepavyko nustatyti, praneÅ¡imÄ apie tai, kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus (b. l. 14). Liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes apie kaltinamajam nustatytÄ neblaivumÄ , o tuo pačiu ir aplinkybę, kad kaltinamasis V. S. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ V. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas; alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikatas Nr. 1486485, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) V.

S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. 8.38 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, o 9.00 val. jam nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 19-22). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

22. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, kad V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW SERIE X X70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 24. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 136-138), laiduotojas V. M. pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimÄ (b. l. 146-147). Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį praÅ¡ymÄ ir prašė V. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

25. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytų sÄ lygų ir aplinkybių visumai.

26. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra visi formalÅ«s pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmiausia pastebėtina, kad V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau jis nėra teistas (b. l. 100) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

27. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs (b. l. 90), nedirbantis (b. l. 102, 103), administracine tvarka nebaustas (b. l. 98), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 100). Be to, byloje pateiktas tarpininkavimo raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad įmonė turi informacijos apie V. S. iÅ¡ ankstesnių darboviečių, todėl yra pasiryžę priimti jį į darbÄ (t. 1, b. l. 139). V. S. yra iÅ¡klausęs Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ (b. l. 142).

Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iÅ¡ esmės nėra. Be to, Vilniaus priklausomybės ligų centre kaltinamasis neregistruotas (t. 1, b. l. 143). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, iÅ¡ jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumÄ ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

29. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, apibÅ«dinamas iÅ¡ esmės tik teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

30. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

31. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobÅ«dį ir realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019).

Laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintas jo požiÅ«ris į kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat laiduotojas turi nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

32. Nagrinėjamu atveju atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ praÅ¡o jo pusbrolis V. M. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra (t. 1, b. l. 152), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ 2020 metais, du kartus 2017 metais ir du kartus 2016 metais, Å¡ie nusižengimai savo esme nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s (t. 1, b. l. b. l. 153-156). V. M. Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 157).

Å iuo metu V. M. nedirbantis, yra (duomenys neskelbtini) narys ir apibÅ«dinamas teigiamai (t. 1, b. l. 150-151). Pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu V. M. paaiÅ¡kino, kad V. S. jis laiko broliu. Jie Å¡nekėjo apie įvykį ir Å¡is pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, kad jeigu bus Å¡venčių, daugiau nesės prie vairo iÅ¡gėręs. Jie nors ir gyvena atskirai, tačiau bendrauja kiekvienÄ dienÄ , susimato. BÅ«na, kad V. S. gyvena pas jį (V. M.). Dažnai kartu bÅ«na. Kai yra laiko susitinka ir praleidžia kartu laikÄ .

Tai iÅ¡ esmės patvirtino ir V. S., kuris taip pat teigė, kad dažnai bendrauja su pusbroliu. Laiduotojo teigimu, jis savo pusbrolio elgesį vertina blogai, nes vairuojant esant girtam reakcija suprastėja, gali avarijÄ padaryti, partrenkti kažkÄ . Be to, jis dirba vairuotoju ir neteko teisių. Teismas pažymi, kad laiduotojas iÅ¡reiÅ¡kė kritinį požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o atsižvelgiant į tai, kad yra vienas iÅ¡ giminystės ryÅ¡iais su V. S. saistomų asmenų, dažnai bendrauja, gyvena tame pačiame mieste, manytina, kad jis turės galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad V. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas. Ä®vertinus surinktų byloje duomenų visumÄ , teismas neturi pagrindo manyti, kad V. M. pasižymi kokiomis nors netinkamomis savybėmis, trukdančiomis bÅ«ti laiduotoju, jo asmenybė teigiama, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas metų laikotarpiu vos už vienÄ nusižengimÄ , (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, su kaltinamuoju siejamas nors ir ne artimais, tačiau giminystės ryÅ¡iais.

Todėl manytina, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir pakankamai apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriÅ¡kas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Vis dėlto teismas pažymi, kad laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryÅ¡io, gyvena atskirai, nors ir tame pačiame mieste, todėl nors laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiÅ¡kas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau Å¡iuo atveju nustatytinas laidavimas taikant 1000 Eur užstatÄ , kadangi tai stiprins tiek laiduotojo motyvacijÄ užtikrinti, kad V.

S. daugiau nenusikalstų, todėl V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 33. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

34. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ ir nors eismo įvykio nesukėlė, tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kartu važiavusiems trims keleiviams ar kitiems aplinkiniams asmenims.

Å iame kontekste pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastÄ asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ , tai yra neiÅ¡vengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio nusikaltimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020).

Taigi, teismo vertinimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo V. S. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

35. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad V. S. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , pats procesas turės įtakos V. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobÅ«džio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 14 d.

36. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

38. Å iame kontekste teismas pažymi ir tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iÅ¡ esmės yra imperatyvi nuostata, iÅ¡skyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai Å¡i poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

39. Bylos duomenimis, automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį analizuojamo įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso trečiajam asmeniui – A. T. (b. l. 30). Tiek iš V. S., tiek iš A. T. parodymų matyti, kad automobilį kaltinamasis neblaivus vairavo jo savininkui nežinant. Tokia versija byloje surinktais įrodymais nepaneigta, todėl nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

40. IÅ¡ Emprekis vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotina transporto priemonės vertė siekia 7920 Eur (b. l. 33). Tuo tarpu kaltinamojo gynyba teismui pateikė turto vertintojo E. L. vertinimo ataskaitÄ Nr. L210817, iÅ¡ kurios matyti, jog vertintojas nustatė, kad minimo automobilio rinkos vertė yra 6350 Eur (t. 1, b. l. 193). Vis dėlto teismas minima vertinimo ataskaita nesiremia ir jÄ atmeta, kadangi vertina jÄ kaip nepakankami patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį, kuriame transporto priemonės vertė nustatyta remiantis prielaidomis, pasirinkus lyginamuosius objektus neaiÅ¡kiais kriterijais bei jų detaliai neapžiÅ«rėjus bei neabejotinai nepagrindus vertės nuokrypio.

41. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismo posėdyje buvo apklaustas turto vertintojas E. L., kuris negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad jis kaip lyginamuosius objektus pasirinko automobilius, kurių kainos yra 7999, 8200 ir 8800 Eur (b. l. 187-189), nors neneigė, kad tokių metų, panašios ridos ir komplektacijos automobilių buvo ir brangesnių. Tai matyti ir iš viešai prieinamų skelbimų portale Autoplius.lt, kur tokių ir (ar) panašių automobilių kainos svyruoja nuo 8800 iki 11800 Eur (t. 2, b. l. 50-55).

Taigi, iÅ¡ esmės matyti, kad skirtingai nei teismo posėdyje teigė turto vertintojas E. L., jo pasirinkti lyginamieji automobiliai buvo artimi mažiausiai, o ne, kaip jis nurodė, vidutinei skelbimuose figÅ«ruojančių automobilių vertei. Antra, pažymėtina, kad turto vertintojas apžiÅ«rėjo tik vertinamÄ automobilį, tačiau neapžiÅ«rėjo nei vieno iÅ¡ lyginamųjų automobilių, todėl iÅ¡ esmės nėra aiÅ¡ku, kokiais kriterijais remiantis jis sprendė apie jų bÅ«klę ir kad ji atitinka vertinamo automobilio bÅ«klę.

Pasak vertintojo E. L., jis sprendė, kad jie tvarkingos bÅ«klės, nes skelbimuose nenurodyti jų trÅ«kumai, tačiau pažymėtina, kad ir prie brangesnių analogiÅ¡kų automobilių iÅ¡ esmės nenurodyta, kad jie netinkamos bÅ«klės (t. 2, b. l. 50-62). Å iame kontekste pažymėtina, kad visi skelbimuose figÅ«ruojantys automobiliai yra naudoti ir pakankamai seni, todėl neatmestina, kad visi jie turi didesnių ar mažesnių trÅ«kumų, nepaisant jų kainos. Todėl neaiÅ¡ku, kodėl vertintojas pasirinko pigesnius automobilius kaip atskaitos taÅ¡kÄ savo atliekamam vertinimui, kai tuo atveju, jei bÅ«tų pasirinkti didesnės (net ir nedidžiausios) kainos skelbimai ir iÅ¡ jų atimta korekcinė vertė (-1922,12 (t. 1, b. l. 169)), automobilio vertė iÅ¡ esmės atitiktų Emprekis nurodomÄ vidutinę vertę (pvz. 9800-1922=7878).

Kartu teismas pažymi tai, kad turto vertintojas kaip vienÄ iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių teismo posėdyje paminėjo, kad buvo neskaidrus vienas automobilio žibinto stiklas ir toks automobilis negalėtų dalyvauti eisme, tačiau pažymėtina, kad A. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vos prieÅ¡ kelis mėnesius tikrino automobilio techninę bÅ«klę ir jam leista dalyvauti eisme, taigi teismas vertintojo teiginį vertina kaip neįtikinamÄ argumentÄ , kad vos per kelis mėnesius jis tapo tokios bÅ«klės, kad eisme dalyvauti negali.

Juo labiau, kad ir iÅ¡ byloje esančio Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad esminių trÅ«kumų nenustatyta (t. 1, b. l. 23-28). Bendrame kontekste teismas pažymi, kad automobilio savininkas A. T. paaiÅ¡kino, kad automobilį pirko prieÅ¡ trejus metus už 12 000 Eur. Tuo tarpu turto vertintojas E. L. paaiÅ¡kino, kad tokie automobiliai per metus nuvertėja apie 10 procentų. Sugretinus pastarÄ sias aplinkybes teismas sprendžia, kad įvertinus trejų metų automobilio nusidėvėjimÄ (12 000 Eur - 30 proc. = 8400 Eur) jo vertė iÅ¡ esmės labai artima bÅ«tent Emprekis nurodomai vertei.

Teismas sutinka, kad Emprekis nurodoma automobilio vertė yra tik rekomendacinė, tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat ir į tai, kad turto vertintojas iš esmės tokiu pačiu būdu parinko lyginamųjų automobilių (tačiau tik trijų) vertę kaip tai daroma Emprekis, vertina šioje dalyje gynybos teiginius kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo kontekste.

42. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, nurodytos Emprekis duomenų bazėje (7920 Eur), iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V.

S. akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jis pats yra gana jauno amžiaus, darbingas, taip pat nėra duomenų, jog jis turėtų iÅ¡laikytinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 7920 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumÄ nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis Å¡iuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimÄ , nepaisant to, kad padarė gana pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo neblaivus Å¡eÅ¡tadienį ryte, mieste, kai eismas yra gana intensyvus, kartu vežė tris keleivius ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas Å¡iÄ veikÄ , siekė prieÅ¡ingų tikslų, tarp jų – ir atsakingo asmenų požiÅ«rio į elgesį dalyvaujant vieÅ¡ajame eisme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

43. Kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-87) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos. VI. Dėl proceso išlaidų 44. Byloje yra pateiktas tarnybinis pranešimas dėl procesų išlaidų – 9 Eur už transporto priemonės „BMW“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios trečiajam asmeniui (A. T.), automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ . Jame nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikÅ¡telėje nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., Å¡i suma sudaro 9 Eur (b. l. 38). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S., bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kuri, jį sulaikius policijos pareigÅ«nams, buvo priverstinai nuvežta saugoti į individualiai įmonei priklausančiÄ saugojimo aikÅ¡telę.

Tokiu atveju, atsižvelgiant į Å¡ios situacijos aplinkybes, buvo bÅ«tina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumÄ . Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog transporto priemonę nusikalstamos veikos padarymo metu valdė V. S. ir bÅ«tent dėl jo padarytos nusikalstamos veikos susidarė automobilio saugojimo iÅ¡laidos, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo iÅ¡laidos – 9 Eur pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos, nes Å¡iuo metu jau yra atlygintos (t. 1, b. l. 145).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. S. (V. S.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laiduotoju paskirti V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – su vieno tÅ«kstančio (1000 Eur) eurų užstatu, įpareigojant užstatÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminÄ . Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ V. S. konfiskuoti automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ 7 920 Eur (septynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų) sumÄ .

Atmesti praÅ¡ymÄ dėl 9 Eur (devynių eurų) proceso iÅ¡laidų priteisimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to jas panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti V. S., kad: Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; Jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui V. M., kad: Jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius