2016-05-19 Nr. AB-11129-3-61-3-00741-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-114-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00741-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, STT, atsakovas) jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (b. l. 1–7).

Nurodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje įvairiose statutinio valstybės tarnautojo pareigose tarnavo nuo 1997 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. sausio 17 d. Ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. ėjo STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko A lygio 16 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir turėjo jam 2000 m. spalio 1 d. suteiktą 1-ą kvalifikacinę kategoriją. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir STT statutas) jo darbo užmokestį sudarė pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurie mokami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir STT statuto nustatyta tvarka.

Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų (taip pat ir statutinių) pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Iki 2009 m. gegužės 1 d. jo pareiginės algos koeficientas (16 kategorija) buvo 8.7. Nuo 2009 m. gegužės 1 d., valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 kategorijos valstybės tarnautojams, tarp jų ir pareiškėjo 16 kategorijos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas iki 8.4.

Nurodo, kad 1-14 pareigybių algos koeficientų proporcingai nesumažinus, buvo pažeistas proporcingumo principas. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai – jo pareigybei priskirtos 16 kategorijos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas iki 8.1, o 1-10 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir šį kartą nebuvo proporcingai mažinami. Pareiškėjo teigimu, tokiu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose ir sprendimuose akcentuojamas proporcingumo principas.

Pareiginės algos koeficientai sumažinti tik tam tikrai valstybės tarnautojų (tame tarpe ir statutinių) daliai, tik aukštesnes pareigas (atitinkamai turintiems aukštesnes pareigybių kategorijas) užimantiems valstybės tarnautojams, nesilaikant proporcijų tarp skirtingų pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientų. Tokiu būdu buvo nustatytas diskriminacinis iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių) atlyginimo mažinimo mastas ir pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos atlyginimų iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių) kategorijoms dydžių proporcijos.

Pažymėjo, kad pareiginės algos koeficientai tam tikrai daliai valstybės tarnautojų (taip pat ir statutiniams) buvo sumažinti ne vieniems biudžetiniams metams, o ilgesniam laikui; mažinimas vyko ne svarstant bei tvirtinant kitų metų biudžetą, o biudžetinių metų viduryje. Įstatymų leidėjas, nuo 2009 m. gegužės 1 d. mažindamas atlyginimus tam tikrai valstybės tarnautojų daliai (nuo 15 kategorijos), neįvertino realios valstybėje susiklosčiusios ekonominės, finansinės padėties, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginių algų koeficientai daliai valstybės tarnautojų (tai pat ir statutiniams) vėl buvo mažinami, elgėsi neatsakingai, nesilaikė socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų.

Taip pat nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo sumažintas ir paskirto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis nuo 45 procentų iki 30 procentų. Nurodė, kad darbo užmokesčio mažinimas tik tam tikrų kategorijų tarnautojams pažeidžia ne tik teisėtų lūkesčių principą, bet ir asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo neišmokėta iš viso 18 959,33 Lt darbo užmokesčio.

Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir STT statuto nustatyta tvarka. Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, o priedų dydžiai už kvalifikacines kategorijas – STT statuto 30 straipsnio 4 dalyje. Dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, buvo sumažinti valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių, pareiginių algų koeficientai ir priedų už suteiktas kvalifikacines kategorijas dydžiai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Specialiųjų tyrimų tarnyba apskaičiuodavo ir mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį, nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba privalėjo vykdyti teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad priedo už kvalifikacines klases dydis buvo mažinamas ne tik STT pareigūnams, bet ir kitiems tarnautojams. Manė, kad tinkamai ir teisėtai apskaičiavo bei mokėjo darbo užmokestį pareiškėjui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir dėl to pažeidė pareiškėjo teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė pareiškėjui V. S. iš atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos 18 959,33 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. Priteistą neišmokėto atlyginimo dalies sumą nurodė neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti vykdant sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir STT statutas. Nustatė, kad pagal iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija buvo 16, buvo nustatytas 8,7 pareiginės algos koeficientas. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija buvo 16, nustatytas 8,4 pareiginės algos koeficientas. Pagal nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakciją valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija buvo 16, nustatytas 8,1 pareiginės algos koeficientas. Pagal iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusią STT statuto 30 straipsnio 4 dalies redakciją, STT pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 3-iąją kvalifikacinę kategoriją sudarė 15 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos, už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentus pareiginės algos. STT statuto 30 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyta, kad STT pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 3-iąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui V. S. pareiginės algos (A lygio 16 kategorijos) koeficientai buvo sumažinti du kartus: nuo koeficiento 8,7 iki 8,4 ir nuo 8,4 iki 8,1, taip pat sumažintas priedas už kvalifikacinę kategoriją nuo 45 procentų iki 30 procentų.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 bei 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, jog STT statuto 30 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas sumažintas priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydis, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, kuriame nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Taigi, pareiškėjui dėl minėtų Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. nebuvo išmokėta: 9391,20 Lt darbo užmokesčio – dėl pareiginės algos koeficiento mažinimo; 9568,13 Lt darbo užmokesčio – dėl priedo už kvalifikacinę kategoriją mažinimo (b. l. 8–9). Iš viso darbo užmokesčio nepriemoka sudarė – 18 959,33 Lt. Pažymėjo, kad ginčo dėl darbo užmokesčio nepriemokos apskaičiavimo ir jos dydžio nėra.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigojo iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Tačiau teismo vertinimu, nei Įgyvendinimo įstatymas nei kiti norminiai aktai nepaneigia pareiškėjo teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjui iš atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos priteisė 18 959,33 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d.

Pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai buvo susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnyba, t. y. subjektu, privalėjusiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, kuris bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir yra tinkamas atsakovas. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, kurioje pareiškėjas, formuluodamas savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais. Pareiškėjas prašė priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu šiuo atveju yra jo darbdavys – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 84–87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsisakius tenkinti apeliacinį skundą, prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad išmokėdamas sumažintą darbo užmokestį pareiškėjui veikė teisėtai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei Įgyvendinimo įstatymu pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Nurodo, kad kol kas nėra priimtas joks norminis teisės aktas, kuriuo vadovaudamasis atsakovas galėtų išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką.

Atsižvelgdamas į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai nėra skirta lėšų sprendimų vykdymui tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 14 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) papildymo 851 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, atmetus apeliacinį skundą, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai sietini su Seimo priimtomis įstatymų pataisomis, o ne su Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmais (neveikimu), todėl mano, kad darbo užmokesčio nepriemoka iš Specialiųjų tyrimų tarnybos priteista nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. S. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus bei priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžius, priteisimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo A lygio 16 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje ir turėjo 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

Tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir STT statutas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). STT statuto 30 straipsnyje įtvirtintos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų rūšys, dydžiai ir apskaičiavimo tvarka.

Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą, sumažinant 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

STT statuto 30 straipsnio 4 dalyje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, kad STT pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 45 procentus pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-364 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista STT statuto 30 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad STT pareigūnams priedas už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 30 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime inter alia pripažino, kad:

1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3919) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3919; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4303; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7034; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7997) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. pareiškėjui buvo sumažintas priedo dydis už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją ir pareiginės algos koeficientas. Byloje nėra ginčo, kad STT, vadovaudamasi tuo metu galiojusia Valstybės tarnybos įstatymo ir STT statuto redakcija, ginčo laikotarpiu pareiškėjui mokėjo sumažintą darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą skundžiamame sprendime išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą (jo pasikeitimus), susijusį su pareiškėjo darbo užmokesčio apskaičiavimu ginčijamu laikotarpiu, ir nustatė, jog pareiškėjo darbo užmokestis buvo sumažintas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatų, reglamentuojančių karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius, bei dėl STT statuto 30 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių STT pareigūnų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius, kurios Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjo pažeistas teises apginti, priteisiant jam visą dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos sumą. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl praradimų, patirtų dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo, kompensavimo.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d., t. y. jau po skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam darbo užmokesčio nepriemoką priėmimo, priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Specialiųjų tyrimų tarnybai) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdą – darbo užmokesčio nepriemokos priteisimą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

Apeliaciniame skunde Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodo, kad nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai sietini su Seimo priimtomis įstatymų pataisomis, o ne su Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmais (neveikimu), todėl mano, kad darbo užmokesčio nepriemoka iš Specialiųjų tyrimų tarnybos priteista nepagrįstai.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Specialiųjų tyrimų tarnyba yra tinkamas atsakovas.

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė