df63ff2a-3bfc-4cb6-9b12-a68c8f18bd27 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-263-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03762-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Linvitra“ bankroto administratorė S. G. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu BUAB „Linvitra“ vadovui ir akcininkui V. S., praÅ¡ydama ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo kaip pažeidusio pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmens priteisti bankroto administratorės turėtas administravimo iÅ¡laidas.

2. Atsakovas V. S. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omų priteisti administravimo iÅ¡laidų, jų nedetalizavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei S. G. iÅ¡ atsakovo V. S. 1 250 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 250 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 28,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nurodęs, kad byloje kilo ginčas dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio, pažymėjo, jog bankroto administratorius negali nepagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų (atlyginimo), jeigu tam nėra pateikti tinkami įrodymai, todėl ieÅ¡kovės motyvÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavime nurodyta suma negali bÅ«ti teismo vertinama atskirai, atmetė.

5. Teismas nustatęs, kad bankroto byla įmonei buvo iÅ¡kelta ne pagal atsakovo, nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvusiu įmonės vadovu ir akcininku praÅ¡ymÄ , o pagal vieno iÅ¡ kreditorių praÅ¡ymÄ , kad įmonė nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2014-2015 m. konstatavo, jog nuo 2015 m. įmonė veiklos nevykdė, todėl nuo 2015 m. įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat konstatavo, kad Å¡ioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismas bÅ«tų nustatęs sumÄ , reikalingÄ teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

7. Nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo negali bÅ«ti revizuojamas, o ieÅ¡kovė atleistina nuo pareigos įrodinėti Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , ir nurodė, jog administravimo iÅ¡laidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kusiai Å¡aliai.

8. Teismas sutiko, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimÄ ir kitų bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau nurodė, kad pastarosios turi bÅ«ti pagrįstos leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

9. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų faktiÅ¡kai patirtas administravimo iÅ¡laidas, į bankroto proceso trukmę, kad įmonė veiklos nevykdė, atsakovas neperdavė ieÅ¡kovei jokių įmonės dokumentų, nes juos buvo praradęs, buvo patvirtinti 6 kreditoriniai finansiniai reikalavimai, ir į administratorės atliktų veiksmų kiekį ir sudėtingumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovei priteistina 250 Eur administravimo iÅ¡laidų suma.

10. Teismas pripažino, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygoja situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo iÅ¡laidų.

11. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas neteikė argumentų bei rašytinių įrodymų dėl savo kaip įmonės vadovo kaltės nebuvimo, kad kaltės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas, sprendė, jog šiuo atveju atsakovo kaltės klausimas yra įrodytas.

12. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos bei papildomos nuostolių priteisimo pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant atsakovei ir 1000 Eur atlyginimÄ .

13. Bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstė Å¡alims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. IeÅ¡kovė S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur žalos atlyginimÄ â€“ negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino ir aiÅ¡kino įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 14.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Ä®BÄ® 131 straipsniu, kuris reglamentuoja supaprastintÄ bankroto procesÄ , nors byloje yra pateikti įrodymai, kad BUAB „Linvitra“ bankroto procedÅ«ra buvo vykdoma bendra įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. 14.3.

BUAB „Linvitra“ kreditoriai sprendė, kad 3 000 Eur plius priemokos už įplaukas administravimo iÅ¡laidų suma yra protinga ir teisinga, todėl teismas nepaisyti kreditorių valios neturėjo pagrindo. 14.4. Pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitÄ , reiÅ¡kia sutiko su jos atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. 14.5. Kreditorių susirinkimas, patvirtindamas bendrÄ 3 000 Eur sumÄ , atleido bankroto administratorę nuo pareigos įrodinėti, kiek ji iÅ¡laidų patyrė. 14.6.

Teismas pažeidė civilinių santykių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes vienodos faktinės sudėties civilinę bylÄ iÅ¡sprendė skirtingai (Å iaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015).

15. Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė netinkamai interpretuoja Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį. 15.2. Ä®statymų leidėjas suteikė teisę bankroto administratoriui gauti ne visas jam priklausančias sumas, o tik administratoriaus jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas, tačiau civilinėje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai apie ieÅ¡kovės patirtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas. 15.3.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo civilinėje byloje esančius įrodymus, savo iÅ¡vadas detalizavo ir pagrindė kitomis teismų priimtomis nutartimis bei sprendimais panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. 15.4. UAB „Linvitra“ bankrotas faktiÅ¡kai vyko supaprastinta tvarka, bankroto procedÅ«ros užtruko trumpÄ laikÄ , todėl remiantis teisingumo ir protingumo principais pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kovei priteistinÄ iÅ¡laidų dydį. 15.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, tinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių aplinkybių 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo – negautų pajamų už įmonės bankroto administravimo paslaugÄ , sumÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

19. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir aiÅ¡kino įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės nuomone, įmonės kreditorių susirinkimo patvirtinta bendra administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra pakankamas įrodymas pagrindžiantis visas administravimo iÅ¡laidas, o administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimas reiÅ¡kia pritarimÄ administratorės veiklai, todėl administratorė yra atleista nuo pareigos papildomai įrodinėti Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , o teismas nepaisyti kreditorių valios neturėjo pagrindo.

20. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Linvitra“ ir įmonės bankroto administratore paskyrė ieÅ¡kovę S. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. Pakartotiniame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2016 m. gruodžio 16 d., be kita ko, buvo nuspręsta patvirtinti administratorės ataskaitÄ ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ 3 000 Eur sumai plius priemokos už įplaukas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pakartotiniame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2018 m. balandžio 12 d., buvo nuspręsta patvirtinti likvidavimo aktÄ ir kreiptis į teismÄ dėl įmonės pabaigos. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės veiklos pabaigos, o 2018 m. gegužės 31 d. įmonė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Dėl įrodymų teisinio vertinimo 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti konstatuojama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

22. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

23. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos (pvz., patalpų nuomos, paÅ¡to, teisinių paslaugų, Å¡ildymo ir pan.) yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ . Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti“ nereiÅ¡kia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rÅ«Å¡ių administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011 ).

24. Atsižvelgiant į tai, jog tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Ä®BÄ® 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ bankrutavusios įmonės vadovo (akcininko) kaip iÅ¡ pažeidusio pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmens bankroto administratoriaus turėtas administravimo iÅ¡laidas, bankroto administratorius taip pat turi pateikti teismui įrodymus (finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus), kokias konkrečiai iÅ¡laidas jis patyrė administruodamas bankrutavusios įmonės bankroto procesÄ , kad teismas galėtų spręsti dėl praÅ¡omų priteisti patirtų administravimo nuostolių pagrįstumo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos, kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, ir tik tokių (realiai patirtų) iÅ¡laidų atlyginimo reikalauti iÅ¡ įmonės vadovo (akcininko) kaip iÅ¡ pažeidusio pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 53 punktas).

26. Nagrinėjamoje byloje patvirtinta įmonės administravimo iÅ¡laidų sÄ mata (2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolas) nedetalizuota, joje atskirai net nenurodytos iÅ¡laidos administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas. Administratoriaus atlyginimas yra įskaitytas į kreditorių patvirtintÄ bendrÄ 3 000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks sÄ matoje nustatytų administravimo iÅ¡laidų nurodymas nereiÅ¡kia, kad nustatytas tik iÅ¡laidų limitas ir kad Å¡iomis lėšomis administratorius gali disponuoti savo nuožiÅ«ra. Visos patirtos iÅ¡laidos turi atitikti administravimo iÅ¡laidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi bÅ«ti bÅ«tinos bankroto procedÅ«roms tinkamai atlikti.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administravimo iÅ¡laidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kusiai Å¡aliai. Todėl apeliantės nurodyti argumentai, jog negalima kvestionuoti bankroto byloje kreditorių susirinkimo protokolo, kuriuo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , jog pats faktas, kad kreditoriai patvirtino administratorės veiklos ataskaitÄ per se (iÅ¡ lot. kalbos – savaime) eliminuoja administratorės pareigÄ papildomai įrodinėti Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovei nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtų administravimo iÅ¡laidų realumÄ , byloje nustatęs administratorės atliktų darbų apimtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti. Todėl įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo argumentus bei iÅ¡vadas iÅ¡ esmės nėra pagrindo su apeliantės argumentais sutikti. Teismas iÅ¡ esmės pritaria teismo sprendimui tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ dalies. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 29. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismo (Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015) suformuotos praktikos, tokio pobÅ«džio bylose.

30. Visų pirma pažymėtina, kad vienodÄ teismų praktikÄ formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o Å¡ie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

31. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ĮBÄ® 10 straipsnio, o nuo 2016 m. gegužės 1 d. – 36 straipsnio redakcijos (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962). Naujos redakcijos ĮBÄ® 10 ir 36 straipsniai kompleksiÅ¡kai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo iÅ¡laidų reglamentavimÄ . Atitinkamai pažymėtina, kad kito ir teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais naujais precedentais.

32. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumÄ apeliantės argumentai dėl nukrypimo nuo minėtos teismo nutartyje suformuotos teismų praktikos atmestini kaip nepagrįsti.

33. Kiti apeliantės skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 34. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â sprendimÄ , daroma iÅ¡vada, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ paliki nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Teisėja Vilija Valantienė