df609bfd-097d-410c-a216-08f442d0e7d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1232-196/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00341-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo J. E. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui J. E. P., dėl vekselio ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 18-ojo biuro notarė G. K., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:pripažinti 2004 m. liepos 15 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu, o Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 233, Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2008 m. sausio 28 d. dublikatÄ bei 2015 m. liepos 24 d.

Å¡io vykdomojo įraÅ¡o dublikatÄ , registracijos Nr. 5165 negaliojančiais;taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmų atlikimÄ antstolio Donato Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01744, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko A. B. iÅ¡ieÅ¡kotojui J. E. P.; II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti ir sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus antstolio Donato Kisieliaus pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01744 pagal vykdomÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko A.

B. iÅ¡ieÅ¡kotojo J. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis Donatas Kisielius 2015-10-06 Turto areÅ¡to aktu Nr. 2-DK-A-846 vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01744 areÅ¡tavo iÅ¡ieÅ¡kotojo J. E. P. naudai ieÅ¡kovui priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 523 289 Eur sumai (e. b. l. 46). Teismas sprendė, kad yra tikslinga tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tęsiant vykdymo procesÄ pagal ginčijamus dokumentus, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas neabejotinai bÅ«tų neproporcingai apsunkintas.III.

Atskirojo skundo argumentai Atsakovas J. E. P. 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundė atskiruoju skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisei.

2) vadovaujantis Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 267 straipsniu, atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ Liuksemburge, pateikiant prejudicinius klausimus dėl Europos SÄ jungos teisės (Å engeno Konvencijos 54 straipsnis, Europos SÄ jungos Pagrindinių Teisių Chartijos 47 ir 48 straipsniai bei kitos Europos SÄ jungos teisės nuostatos) leidimo nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimÄ (neįrodžius jokių dokumentų suklastojimo faktų) vienoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kuomet kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos priėmė sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vekselio suklastojimo;

IÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Europos SÄ jungos teisė (Å engeno Konvencijos 54 straipsnis, Europos SÄ jungos Pagrindinių Teisių Chartijos 47 ir 48 straipsniai bei kitos Europos SÄ jungos teisės nuostatos) leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimÄ (neįrodžius jokių dokumentų suklastojimo faktų) vienoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kuomet kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos priėmė sprendimÄ pripažinti vekselį vykdytinu ir Europos SÄ jungos Pagrindinių Teisių Chartijos 47 (teisė į teisingÄ teismÄ ) ir 48 (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybÄ ) straipsniai leidžia nuteisti asmenį, jei ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ teisme nebuvo tinkamai pasinaudota Europos SÄ jungos teisėje numatytais instrumentais gauti duomenis ir įrodymus (pagrindžiančius kaltės nebuvimÄ ), esančius kitose Europos SÄ jungos narėse; taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Europos SÄ jungos Pagrindinių Teisių Chartijos 47 (teisė į teisingÄ teismÄ ) ir 48 (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybÄ ) straipsniai leidžia nuteisti asmenį tuo atveju, kai iÅ¡ bylos yra dingę dokumentai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltės nebuvimÄ ir teismas negali be Å¡ių dokumentų objektyviai įvertinti bylos medžiagos; ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį tuo atveju, kai kratos metu iÅ¡ jo buvo paimti ir iki Å¡iol negražinti dokumentai, kurie bÅ«tų įrodę jo kaltės nebuvimÄ ; ar Å¡ie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kai vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kuomet Å¡io asmens patikimumas yra kvestionuotinas ir vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kai kitos valstybės narės institucijos negali/nenori suteikti informacijos apie to asmens psichinės sveikatos bÅ«klę.

Klausimai, susiję su bausmės teisėtumo vertinimu iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės perspektyvos turi bÅ«ti vertinami skubos tvarka, todėl apeliantas praÅ¡o šį klausimÄ nagrinėti skubiai. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:Europos sÄ jungos Teisingumo Teismas savo rekomendacijose nacionaliniams teismams dėl prejudicinių klausimų pateikimo tvarkos laikosi pozicijos, kad Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo klausimai, susiję su asmens, kurio teisės suvaržytos, teisinės padėties įvertinimu, turi bÅ«ti sprendžiami skubiai. Kadangi Å¡is praÅ¡ymas susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio (ir kartu su atsakovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės) teisėtumo įvertinimu, todėl ir Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas skubiai.Kiekvienas nacionalinis teismas privalo užtikrinti Europos SÄ jungos teisės virÅ¡enybę.

Europos SÄ jungos teisės aktų virÅ¡enybė inter alia reiÅ¡kia, kad nacionalinis teismas privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės normos, jei jos taikymas prasilenkia su Europos SÄ jungos teise. Apeliacinės instancijos teismas privalo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016, kuria J. E. P. nuteistas už tai, kad tariamai sukčiavo panaudodamas suklastotÄ vekselį. Atsakovas praÅ¡o jo praÅ¡ymÄ laikyti siekiu apginti jo pažeistas teises, kurias atsakovui garantuoja Europos SÄ jungos pagrindinių Teisių Chartijos 47 ir 48 straipsniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovÄ nubaudė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį padarė daug procesinių pažeidimų. Pažeistas abipusio pasitikėjimo teisminėmis institucijomis principas, taip pat nagrinėjant atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , buvo padaryti kiti procesiniai teisės normų pažeidimai. Kiekvienas nacionalinis teismas, spręsdamas jo jurisdikcijai priklausančiÄ bylÄ , privalo visapusiÅ¡kai taikyti Europos SÄ jungos teisę bei apsaugoti teises, kurias ji suteikia privatiems asmenims, atitinkamai netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, galinčios sudaryti kliÅ«tį visapusiÅ¡kam Bendrijos teisės veiksmingumui.

Europos SÄ jungos teisė suteikia nacionaliniams teismams teisę kvestionuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir nuosprendžius net ir įgijusius res judicata galiÄ . IeÅ¡kovas A. B. yra teikęs ne vienÄ nepagrįstÄ skundÄ ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieÅ¡kovo skundai buvo nepagrįsti patvirtina tai, kad valstybės institucijos daugeliu atveju atsisakė atsakovui pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 2008 m. liepos 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1645(08) konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti klastojimo fakto.

Todėl neteisėtai taikytas in dubio pro reo principas pažeidžia Europos SÄ jungos pagrindinių Teisių Chartijos 48 straipsnį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo atliekami tarptautiniai pavedimai, pervedant dideles piniginių lėšų sumas. Byla susijusi su vekseliu, kuris galimai sudarytas Lietuvoje, tačiau vykdytinas Danijoje. Danijos kompetetingos institucijos, skirtingai nuo Lietuvos kompetetingų institucijų, niekada nekvestionavio paties vekselio teisėtumo.

Ikiteisminio tyrimo institucijos netenkino kaltinamojo praÅ¡ymo surinkti įrodymus iÅ¡ kitų Å¡alių, todėl buvo pažeistos apelianto teisės. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimÄ Â Filipe Fereira da Silva byloje. Jame yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau bÅ«ti skundžiami nebegali, priimant sprendimÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ turi įvertinti rizikÄ , kad teismų praktika skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse aiÅ¡kinat Europos SÄ jungos teisę gali skirtis. Apeliaciniam teismui atmetus praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , bÅ«tų pažeistas Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Jei apeliacinės instancijos teismas atsisakytų kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , atsakovas bÅ«tų priverstas kreiptis į Europos KomisijÄ , pareikÅ¡damas skundÄ ir pateikdamas dar vienÄ Ä¯rodymÄ , kad Lietuvos teismai sistemingai pažeidinėja pareigÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinių sprendimų.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nėra pagrindo.

AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, teismas nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, o tik preliminariai įvertina pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti 2004 m. liepos 15 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu, o Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 233, Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2008 m. sausio 28 d. dublikatÄ bei 2015 m. liepos 24 d.

Å¡io vykdomojo įraÅ¡o dublikatÄ , registracijos Nr. 5165 – negaliojančiu. IeÅ¡kinys grindžiamas įrodymais, kurių nereikia įrodinėti – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie bus vertinami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Vilniaus apygardos teismas preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui palankaus sprendimo galimybė apskritai egzistuoja.Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas, kurioje ginčijamų dokumentų pagrindu atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra prevencinio pobÅ«džio priemonė, užkertanti keliÄ Å¾alai ir kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad tęsiant vykdymo veiksmus pagal ginčijamus dokumentus ieÅ¡kovui palankaus sprendimo vykdymas neabejotinai bÅ«tų apsunkintas. Atskirajame skunde nepateikti argumentai, kurie paneigtų nutartyje nustatytas sÄ lygas, bÅ«tinas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl naikinti nutartį nėra jokio teisinio pagrindo. Sutarties dėl Europos SÄ jungos Veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimÄ dėl:

1) sutarčių aiškinimo;

2) Europos SÄ jungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo. Tokiam klausimui iÅ¡kilus Europos Valstybės narės teisme, teismas, manydamas, kad sprendimo reikia nutarimui priimti Å¡iuo klausimu, gali praÅ¡yti Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ priimti dėl jo prejudicinį sprendimÄ . Kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio teismo sprendimo priėmimo galima tik tuomet, kai byloje, susijusioje su Europos SÄ jungos teisės taikymu, nacionaliniam teismui iÅ¡kyla klausimas dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo. Nacionalinis teismas, kurio sprendimai toliau negali bÅ«ti skundžiami pagal nacionalinę teisę, yra atleidžiamas nuo pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, jeigu:

1) jau yra priimtas sprendimas tokioje pačioje ar panaÅ¡ioje byloje (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. 28-30/62 Da C. S. NV prieÅ¡ Administratie der Belastigen) (Acte éclairé doktrina);

2) nacionalinis teismas nustato, jog teisingas Europos SÄ jungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, jog nėra jokio pagrindo kilti pagrįstai abejonei (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. 283/81);

3) klausimas de facto nėra aktualus nagrinėjamam ginčui arba yra tik hipotetinio pobÅ«džio, t. y. tais atvejais, kai nepriklausomai nuo atsakymo į klausimÄ , jis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo. Atsakovas savo praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nesusieja su konkrečiomis nacionalinės teisės normomis, kurios buvo taikomos priimant nutartį ir nepateikia argumentų, kurie galėtų pagrįsti tam tikrÄ abejonę, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje turėtų bÅ«ti taikomos Europos SÄ jungos teisės nuostatos, kurios yra negaliojančios ir neaiÅ¡kios arba kad tam tikros nacionalinių teisės aktų nuostatos galbÅ«t prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės nuostatoms ar yra netinkamai įgyvendintos.

Atsakovo praÅ¡ymui kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , ieÅ¡kovo manymu, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo suformuluoti klausimai Europos SÄ jungos Teisingumo Teismui yra hipotetinio pobÅ«džio, į kuriuos atsakymas neturėtų jokios reikÅ¡mės bylÄ nagrinėjančiam teismui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinėje byloje pateiktame atskirajame skunde atsakovo keliami klausimai yra iÅ¡imtinai susiję ne su nagrinėjama civiline byla, o su baudžiamÄ ja byla, o atsakovo keliami reikalavimai iÅ¡imtinai hipotetinio pobÅ«džio ir neturintys įtakos teisingam bylų iÅ¡sprendimui.

Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde suformuluotas atsakovo praÅ¡ymas kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ grindžiamas ne byloje taikytinų Europos SÄ jungos teisės normų neaiÅ¡kumu, tačiau nesutikimu su 2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016 ir Å¡ioje byloje pateiktu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovas, nesutikdamas su jo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų pozicija, praÅ¡ymais kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ hipotetiniais klausimais iÅ¡ esmės siekia jau iÅ¡nagrinėtų konkrečių faktinių aplinkybių pervertinimo, o tai nepatenka į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo kompetencijos ribas.

Kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ Å¡ioje proceso stadijoje nagrinėjimo klausimas reikÅ¡tų, kad teismas pradeda spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir vertina su bylos esme susijusias aplinkybes. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2016 m. sausio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016 padarė daug procesinių pažeidimų, todėl nutartis prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisei. IÅ¡ esmės atskirojo skundo argumentai grindžiami ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose atsakovas buvo bylos Å¡alis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio teismo nagrinėjimo ribas sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016, kitų procesinių sprendimų, kuriuose atsakovas buvo bylos Å¡alis, teisėtumo bei jų prieÅ¡taravimo Europos SÄ jungos teisei nepasisako, todėl nenagrinėtinas ir apelianto praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ .

Juolab, kad atsakovas praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nepagrindė konkrečiomis nacionalinės teisės normomis, kurios buvo taikomos priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir nepateikė argumentų, kurie galėtų pagrįsti tam tikrÄ abejonę, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje turėtų bÅ«ti taikomos Europos SÄ jungos teisės nuostatos, kurios yra negaliojančios ir neaiÅ¡kios arba kad tam tikros nacionalinių teisės aktų nuostatos galbÅ«t prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės nuostatoms ar yra netinkamai įgyvendintos.

Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad:

1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo;

2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo;

3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad tikslinga tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tęsiant vykdymo procesÄ pagal ginčijamus dokumentus, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas neabejotinai bÅ«tų neproporcingai apsunkintas. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2004 m. liepos 15 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu, o Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarės G.

K. 2008 m. sausio 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 233, Å¡io vykdomojo įraÅ¡o 2008 m. sausio 28 d. dublikatÄ bei 2015 m. liepos 24 d. Å¡io vykdomojo įraÅ¡o dublikatÄ , registracijos Nr. 5165 – negaliojančiais. Pagal minėtus vykdomuosius dokumentus yra pradėtas vykdymo procesas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/15/01744, kurios pagrindu antstolis atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus atsakovo naudai pagal vykdomuosius dokumentus, kurie yra ginčijami civilinėje byloje e2-4019-852/2016.

Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01744, kuri užvesta ginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, kol bus iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, kadangi tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ . Be to, sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais argumentais, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , tik preliminariai įvertina ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ . Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti tiek ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ , tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Tikimybės, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgiama, ar ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieÅ¡kinio galimÄ pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Juozo E. P. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei su juo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo poreikį. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Kiti skunde nurodyti argumentai, teismo manymu, teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo išsprendimui neturi.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                              Konstantinas Gurinas